Civilinė byla Nr. 3K-3-447/2013

                 Proceso Nr. 2-56-3-00732-2011-2

           Procesinio sprendimo kategorijos: 114.8.2; 126.8; 128.17

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Verantas” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Verslo administravimo centrą (toliau – administratorius). Ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Verantas” kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos banko (toliau – ir Bankas) 3 137 547,77 Lt reikalavimą, kildinamą iš 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40174 ir grindžiamo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi (toliau – ir Hipotekos nutartis), kuria iš skolininko UAB „Verantas” Bankui nutarta išieškoti 1 574 800 Lt negrąžinto kredito, 639 952,03 Lt palūkanų, 922 662,74 Lt delspinigių.  

              Kreditorius UAB „Bordolina“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Banko 3 137 547,77 Lt reikalavimas, ir patvirtinti Banko, kaip trečiosios eilės kreditoriaus, 1 911 320,27 Lt reikalavimą. Kreditoriaus UAB „Bordolina“ nuomone, didelę dalį Banko finansinio reikalavimo sudaro delspinigiai ir palūkanos. UAB „Verantas“ ir Banko kredito sutartyje nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis nuo laiku nesumokėtos sumos yra nepagrįstai didelis, t. y. 36,5 proc. per metus, todėl pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Delspinigių suma yra beveik lygi pagrindinės skolos sumai. Kreditorius delspinigius skaičiavo ne tik nuo pagrindinės skolos, bet ir nuo palūkanų, nors toks delspinigių skaičiavimas negalimas. Bankas taip pat nepagrįstai reikalauja labai didelės palūkanų sumos – net 303 431,76 Lt. Šios palūkanos apskaičiuotos pažeidžiant palūkanas reglamentuojančias teisės normas, nes palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartimi Bankas ir UAB „Verantas“ dėl dvigubų palūkanų skaičiavimo nesusitarė, todėl šiuo atveju po bylos iškėlimo teisme turėtų būti skaičiuojamos tik procesinės palūkanos. Be to, Bankas daugiau kaip vienerius metus delsė išieškoti skolą ir taip piktnaudžiavo savo kaip hipotekos kreditoriaus privilegijuota padėtimi, todėl palūkanos už laiku negrąžintą skolą kas dieną didėjo. Dėl to Banko finansinis reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 1 911 320,27 Lt, nepripažįstant priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų, kurios atsirado tik dėl nesąžiningo Banko neveikimo. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9256-592/2012 pagal UAB „Serneta“ actio Pauliana ieškinį atsakovui UAB Medicinos bankui, kuriuo reikalaujama pripažinti 2006 m. gruodžio 19 d. UAB „Verantas“ ir UAB Medicinos banko hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrintas UAB „Verantas“ 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties įvykdymas, negaliojančiu. Šioje byloje ieškovo UAB „Serneta“ prašymu 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas iš hipoteka Banko naudai įkeisto turto.  Kadangi pirmiau nurodytoje byloje vyksta ginčas dėl UAB Medicinos banko kaip privilegijuoto hipotekos kreditoriaus statuso, kreditoriaus nuomone, Bankas negalėjo būti pripažįstamas hipotekos kreditoriumi ir turėjo būti įrašytas į trečiosios eilės kreditorių sąrašą.

Siekdamas įvertinti kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirojo skundo argumentus dėl Banko finansinio reikalavimo dydžio bei pagrįstumo, Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi panaikino 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas Banko 3 137 547,77 Lt reikalavimas, ir šį klausimą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

              UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat išvadą teikiančią instituciją – Lietuvos banką. UAB „Serneta“ kreipėsi į Lietuvos banką prašydama ištirti Banko veiklą, taip pat ir jo veiksmus suteikiant BUAB „Verantas“ paskolą, kuri neabejotinai pažeidžia Komercinių bankų įstatymą. Pareiškėjo  teigimu, šios aplinkybės taip pat liudija ne tik apie jos suinteresuotumą šioje byloje, tačiau ir galimybę padėti teisingai išspręsti Banko finansinio reikalavimo klausimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje. 

II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

              Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos banko 3 137 414,77 Lt reikalavimą. Teismas konstatavo, kad būtent tokio dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011, kuri yra nepanaikinta, nepakeista ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ši finansinio reikalavimo dalis pagrįsta ir tvirtintina. Kadangi pirmiau nurodyta nutartis turi prejudicinę galią, teismas neturi procesinės teisės ir įstatyme įtvirtintos galimybės patenkinti UAB „Bordolina“ prašymo ir patikrinti ar pakeisti šia nutartimi nustatyto Banko reikalavimo dydžio. Teismas nustatė, kad Bankas išieškojimo procedūrą pradėjo 2011 m., o finansinio reikalavimo dydį pagrindžia įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis, todėl laikė nepagrįstais UAB „Bordolina“ argumentus, kad Bankas delsė dėl skolos išieškojimo. Kadangi hipoteka nėra panaikinta ar pasibaigusi įstatymo nustatytais pagrindais, tai teismas atmetė kreditoriaus UAB „Bordolina“ prašymą įrašyti Banką į BUAB „Verantas“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą. Teismas netenkino UAB „Bordolina“ 2012 m. lapkričio 8 d. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes jis gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje.

Teismas taip pat netenkino pareiškėjo UAB „Serneta“ prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nes prašymo pateikimo metu UAB „Serneta“ dar nebuvo BUAB „Verantas“ kreditorius. Aplinkybė, kad asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Teismas taip pat netenkino UAB „Serneta“ prašymo pridėti prie bylos pateiktus rašytinius įrodymus.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

              Dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimo dydžio ir hipotekos teisėjo nutarties  prejudicinės galios, tvirtinant Banko finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo yra priteista tam tikra suma, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu teismo sprendimas yra vykdomas (ĮBĮ 18 straipsnis), o visi su išnagrinėta civiline byla susiję dokumentai perduodami bankroto bylą  nagrinėjančiam teisėjui. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas šiuo atveju atlieka tik formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia bankrutuojančios įmonės kreditorių į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu finansinio reikalavimo dydžiu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo nei dėl skolos fakto, nei dėl skolos dydžio bei su tuo susijusių kitų sumų (palūkanų, delspinigių ir pan.) priteisimo. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tuo atveju, kai hipotekos teisėjas nutartimi nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus ir ši nutartis įsiteisėja. Taigi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi nustatytas UAB „Verantas“ įsipareigojimų dydis Bankui turi prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis) šioje byloje.

              Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien aplinkybė, jog yra inicijuota kita civilinė byla dėl UAB „Verantas“ ir Banko 2006 m. gruodžio 19 d. sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės yra paneigtos. Hipoteka nėra panaikinta ar pasibaigusi įstatymo nustatytais pagrindais, todėl teismas pagrįstai atmetė kreditoriaus UAB „Bordolina“ prašymą įrašyti Banką į BUAB „Verantas“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą.

              Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Bordolina“ argumentai dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir nepagrįsto atsisakymo atnaujinti procesą dėl Banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, teisiškai nereikšmingi, nes kreditoriaus UAB „Bordolina“ nuomonė ir išreikšta pozicija dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi nustatyto skolininko UAB „Verantas“ įsipareigojimų dydžio Bankui negalėjo lemti ar paveikti proceso, tvirtinant UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą UAB „Verantas” bankroto byloje.  

              Dėl kreditoriaus teisės būti įtrauktam į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, kai dar nėra patvirtintas jo finansinis reikalavimas bankroto byloje. Teisėjų kolegija atmetė UAB „Serneta“ argumentus, kad pagal 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusios naujos ĮBĮ redakcijos 9 straipsnį asmeniui, prašančiam būti įtrauktam į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nėra būtina, kad būtų patvirtintas jo finansinis reikalavimas bankroto byloje, todėl UAB „Serneta“ nepagrįstai neįtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Serneta“, įgyvendindama ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, kreipėsi į teismą, prašydama įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, ir Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Verantas“ bankroto byloje šį pareiškėjo prašymą tenkino. Nagrinėjamu atveju UAB „Serneta“ prašo įtraukti jį į Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo procesą, kuris kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirojo skundo pagrindu buvo išskirtas į atskirą bylą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „Serneta“ finansinis reikalavimas dar nėra patvirtintas UAB „Verantas“ bankroto byloje, o prašydamas jį įtraukti į Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo procesą, siekia ginčyti Banko finansinio reikalavimo dydį.

              Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė pridėti prie bylos UAB „Serneta“ naujai pateiktus įrodymus – Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 31 d. raštą „Dėl UAB Medicinos banko veiksmų, išduodant UAB „Verantas“ kreditą“, nes byloje nėra ginčo dėl UAB „Verantas“ suteikto kredito ir UAB „Verantas“ neįvykdytos prievolės jį grąžinti. Dėl to net ir nustačius, kad Bankas suteikė ekonomiškai nepagrįstą paskolą, BUAB „Verantas“ išlieka prievolė ją grąžinti Bankui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taip pat atmetė argumentus, kad svarstant Banko finansinį reikalavimą turėjo dalyvauti ekspertinė įstaiga – Lietuvos bankas. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kreditorius UAB „Bordolina“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, sumažinant UAB Medicinos bankas finansinį reikalavimą – patvirtinti UAB Medicinos banko 1 911 320,27 Lt reikalavimą BUAB „Verantas“ ir įrašyti UAB Medicinos banką į bendrą BUAB „Verantas“ kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai tvirtinami trečiąja eile. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo. Kasatorius atskiruoju skundu, be kitų pagrindų, 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį ginčijo remdamasis aplinkybe, kad jam (jo atstovui) nebuvo tinkamai pranešta apie 2012 m. lapkričio 7 d.  Kauno apygardos teisme vykusį civilinės bylos nagrinėjimą – LITEKO duomenimis, posėdis turėjo vykti 12 salėje, tačiau, nepranešus UAB „Bordolina“, posėdžio vieta buvo pakeista. Kadangi klausimas dėl UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo pagrįstumo buvo nagrinėjamas kasatoriui tinkamai nepranešus apie posėdžio vietą, todėl, remdamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo panaikinti nutartį, pripažinęs absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

2. Dėl atsisakymo į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos banką. Kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą Lietuvos banko ir netinkamai motyvuodamas atsisakė pridėti Lietuvos banko 2012 m. spalio 31 d. raštą, kuriame pateikiama informacija, kad 2006–2007 m., t. y. tuo metu, kai UAB Medicinos bankas suteikė ginčytiną paskolą UAB „Verantas“, Lietuvos bankas, vykdęs UAB Medicinos banko inspektavimą, nustatė jo veiklos trūkumų. Kasatoriaus nuomone, Lietuvos banko nustatyti trūkumai galėjo būti susiję su nesąžiningu UAB Medicinos banko elgesiu sąmoningai didinant delspinigius ir palūkanas, todėl tiek 2012 m. spalio 31 d. rašte pateikta informacija, tiek Lietuvos banko įtraukimas į bylą būtų padėję nustatyti byloje tiesą ir priimti teisingą nutartį.

3. Dėl hipotekos institutą bei hipotekos teisėjo pareigas reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas, darydamas išvadą, kad visais atvejais hipotekos teisėjas ne tik atlieka formalius procesinius veiksmus, kuriais patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, pakeitimo, pabaigos, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos, tačiau kartu tikrina ir skolos pagrįstumą, delspinigių ir palūkanų dydį, šalių elgesio sąžiningumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl hipotekos teisėjo funkcijų, nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, todėl nepagrįstai rėmėsi Hipotekos nutartimi ir patvirtino nepagrįsto dydžio UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų.

Be to, kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-7-272/2011) pateiktą išaiškinimą, kad hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas, aiškina ne kaip hipotekos teisėjo pareigą patikrinti CPK 558 straipsnyje buvusias sąlygas, bet kaip pareigą patikrinti kreditoriaus reikalavimo dydžio pagrįstumą. Pateiktas išaiškinimas, kad, atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą, hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo, neturėtų būti suprantamas taip, jog hipotekos teisėjas kiekvienu atveju tikrina, ar prašomos priteisti sumos yra pagrįstos ir teisingos. Hipotekos teisėjo pareiga patikrinti, ar yra teisinis pagrindas pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, t. y. ar pagrįstai kreditorius kreipiasi į hipotekos teisėją (CPK 558 straipsnis).

4. Dėl res judicata ir prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pažeista CPK 182 straipsnio 2 dalis, nes Hipotekos nutartis pripažinta turinti prejudicinę galią kasatoriaus, kuris nedalyvavo hipotekos procese, atžvilgiu. Taip paneigta kasatoriaus teisė ginčyti nepagrįstą UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą bei pažeista teisė į teisingą ir sąžiningą UAB „Verantas“ bankroto bylą ir tinkamą savo reikalavimų patenkinimą.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai įvertino priimant Hipotekos nutartį įrodinėtas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teigimu, UAB „Verantas“ įsiskolinimo dydis (ypač delspinigių ir palūkanų dydis) nebuvo atskiru įrodinėjimo dalyku priimant Hipotekos nutartį, kokiu yra UAB „Verantas“ bankroto byloje, todėl UAB „Verantas“ įsiskolinimo dydis, nustatytas Hipotekos nutartyje, neturi prejudicinės galios nagrinėjant kasatoriaus skundus ir sprendžiant UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje klausimą.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad Hipotekos nutartis bankroto byloje turi prejudicinę ir res judicata galią ir pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, netinkamai taikė šią proceso teisės normą, nes: 1) aplinkybė, kad kasatorius ginčija UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą bankroto byloje, nereiškia tų pačių šalių reikalavimo tuo pačiu pagrindu (kreditorius UAB Medicinos bankas civilinėje byloje, kurioje buvo priimta Hipotekos nutartis, reikalavo pradėti priverstinio išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto UAB „Verantas“, o šioje civilinėje byloje kasatorius, kuris nedalyvavo priimant Hipotekos nutartį, ginčija UAB „Verantas“ finansinio reikalavimo dydį); 2) klausimai dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio nėra nagrinėjami hipotekos teisėjų, t. y. šiuos klausimus leidžiama (privaloma) nagrinėti atskirose bylose pagal ginčo teisenos taisykles ir tokios civilinės bylos nelaikomos tapačiomis bylomis, kuriose ypatingosios teisenos taisyklėmis sprendžiamas klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo (netaikoma CPK 279 straipsnio 4 dalis); 3) CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo tikslaus dydžio nebuvo spręstas, kasatorius turi teisę ginčyti UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą ir reikalauti, kad jis būtų patvirtintas teisingo dydžio.

Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB Medicinos bankas prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Atsiliepime nurodoma, kad svarbu įvertinti, ar kasatorius apskritai galėjo būti laikomas iš bankroto bylos į atskirą bylą išskirtos civilinės bylos šalimi ar dalyvaujančiu asmeniu (atsakovu, ieškovu, trečiuoju asmeniu). Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalimi, į posėdį dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra kviečiami tik administratorius ir asmenys, kurių reikalavimai yra ginčijami, o šiuo konkrečiu atveju kasatorius neturėjo būti kviečiamas į posėdį, nes jis nebuvo įtrauktas į bylą jokiomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis.

              2. Dėl atsisakymo į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos banką. Prašymą įtraukti Lietuvos banką, kaip ekspertinę išvadą teikiančią instituciją, į bylos nagrinėjimą bei prašymą prie bylos pridėti Lietuvos banko 2012 m. spalio 31 d. raštą pateikė UAB „Serneta“, o ne kasatorius, be to, pavėluotai (po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos). Konstatavęs, kad UAB „Serneta“ buvo pagrįstai neįtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (ši aplinkybė nebuvo skundžiama kasaciniam teismui), Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti į bylą neįtraukto UAB „Serneta“ reikalavimus – įtraukti Lietuvos banką bei prie bylos pridėti Lietuvos banko raštą.

Lietuvos bankas neteikia jokių išvadų, susijusių su klientų ir banko civiliniais santykiais, paskolų suteikimo aplinkybėmis ar jų pagrįstumu, finansinio reikalavimo dydžiu ir pan. Lietuvos bankas inspektavimo metu vertina, kaip bankas (o ne banko klientas) laikosi banko veiklą ribojančių normatyvų (kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriais metalais, maksimalios paskolos vienam skolininkui). Be to, Lietuvos bankas inspektavimą atliko 2006–2007 metais, o šioje byloje kilo ginčas dėl palūkanų ir delspinigių (o ne suteikto kredito), skaičiuotų 2009–2011 metais.

3. Dėl hipotekos teisėjo funkcijų ir hipotekos instituto specifiškumo. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde pernelyg siauriai vertinamos hipotekos teisėjo funkcijos, bylų specifika, priimamų procesinių sprendimų (nutarčių), kaip teismo sprendimo, juridinė galia, nes hipotekos teisėjų priimamos nutartys nėra tik formalaus pobūdžio dokumentai, jiems taikomi bendri teismo sprendimui taikytini principai. Teismas, gavęs UAB Medicinos banko suformuluotą reikalavimą (už skolos sumą parduoti įkeistą turtą), įvertino skolos dydį.

4. Dėl res judicata reglamentuojančių teisės normų. Hipotekos teisėjo 2011 m. birželio 10 d. nutartis yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto bei vertintinas kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus ir skolininko), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl skolos priteisimo ir skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistus turtus).

Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Bordolina“ ginčija UAB Medicinos banko reikalavimo teisę, kylančią iš hipotekos teisėjo nutarties, nebūdama materialiojo teisinio santykio šalimi, tačiau neginčydama šios nutarties instancine tvarka ar pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu. Nei skolininkas UAB „Verantas“, nei administratorius teisme neginčijo hipotekos teisėjo nutarties ir UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo pagrįstumo.

5. Dėl prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų. UAB Medicinos banko nuomone, hipotekos teisėjo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės (priteistos skolos suma, priteistų sutartinių ir procesinių palūkanų dydžiai ir pan.) sukelia teisinius padarinius ir suinteresuotam asmeniui UAB „Bordolina“. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad hipotekos teisėjo nutartyje skolos dydis nebuvo įrodinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl hipotekos teisėjo funkcijas, procesinių sprendimų prejudicinę reikšmę ir res judicata galią reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir jų taikymo.

Dėl hipotekos teisėjo funkcijų, hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės reikšmės, res judicata galios ir visuotinio privalomumo

Pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias CPK XXXVI skyriaus nuostatas, įregistravus sutartinę hipoteką, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, t. y. tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea bank Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, N. P., kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SEB bankas v. UAB ,,Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; kt.). Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamą procedūrą, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, priešingu – jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).

Taigi CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau ne ginčams dėl teisės nagrinėti. Civilinio proceso normose nustatytas hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas, t. y. tokių bylų nagrinėjimas supaprastinta proceso tvarka, užtikrina operatyvų priverstinio skolos išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą, tačiau apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo teisę ir galimybę tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties šalių ginčus. Hipotekos teisėjas pagal hipotekos lakštą ir viešųjų registrų duomenis sprendžia, kiek ir kokio turto hipotekos lakštu buvo įkeista, ir nukreipia į jį išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Medicinos bankas“ v. UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011).

Byloje nustatyta, kad UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas, kurį ginčija kasatorius, grindžiamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, kuria nuspręsta iš skolininko UAB „Verantas” Bankui išieškoti 1 574 800 Lt negrąžinto kredito, 639 952,03 Lt palūkanų, 922 662,74 Lt delspinigių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad Hipotekos nutartyje nustatytas UAB „Verantas“ įsipareigojimų dydis kreditoriui UAB Medicinos bankui turi prejudicinę ir res judicata galią UAB „Verantas“ bankroto byloje, todėl teismas, tvirtindamas banko finansinį reikalavimą, neturi teisinio pagrindo tikrinti hipotekos teisėjo nutartimi priteistų palūkanų ar delspinigių dydžio. Teisėjų kolegija su šiomis teismų išvadomis nesutinka ir pažymi, kad teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) res judicata galia, reiškianti draudimą šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Aiškindamas prejudicinio fakto definiciją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB  „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų bei teisinių santykių. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi nors įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujančiais asmenimis, kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu, dėl ko įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis) byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo. Taigi konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, o sprendimo (nutarties) visuotinio privalomumo principas nevaržo byloje nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tapačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje, dėl ko jau įsiteisėjo sprendimas (nutartis) kitoje byloje.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, skolininkui UAB „Verantas” nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės (2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN-40174), iš jo UAB Medicinos bankui nutarta išieškoti negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Taigi ši Hipotekos nutartis, priimta ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka pagal CPK 558 straipsnio taisykles (galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d.), kurioje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl skolos dydžio ir pagrįstumo (CPK 542 straipsnio 1 dalis, 564 straipsnio 1 dalis, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.), buvo tik hipotekos procedūrų teisme pabaigos išraiška, leidžianti pradėti išieškojimą iš įkeisto daikto (CPK 587 straipsnio 3 punktas). Šiame procese UAB „Bordolina“ nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „Bordolina“, skolininkui UAB „Verantas“ iškėlus bankroto bylą, ginčijo kito UAB „Verantas“ kreditoriaus – UAB Medicinos banko – 3 137 547,77 Lt reikalavimą. Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta kreditorių teisė paduoti atskirąjį skundą dėl bankroto byloje priimtos teismo nutarties, kuria patvirtinti kito kreditoriaus reikalavimai.

Pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Aiškindamas ĮBĮ normų taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu – įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDF Vilniaus miesto skyrius v. UAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007). Šiems tikslams įgyvendinti yra naudojami įvairūs teisiniai instrumentai, kuriais kreditoriai siekia išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą ir patenkinti savo reikalavimus. Kreditorių reikalavimų patvirtinimas nutartimi sudaro sąlygas kreditoriui dalyvauti tenkinant reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos eilės. Pažymėtina, kad bankroto proceso procedūros turi užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo apsaugą, garantuoti kreditorių lygias galimybes siekti jų reikalavimų patenkinimo, įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą, ginčyti kitų kreditorių reikalavimus. Bylą nagrinėjantis teismas turi siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl UAB „Bordolina“ teisės ginčyti UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo dydį, aplinkybė, kad yra priimta Hipotekos nutartis, nereiškia, jog joje nurodytos aplinkybės atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimą, nes būtent dėl UAB „Verantas“ skolos dydžio pagrįstumo, kuris nebuvo nagrinėtas Hipotekos nutartimi, ir yra nagrinėjamas UAB „Bordolina“ skundas. Dėl tų pačių priežasčių Hipotekos nutartis negali būti vertinama ir kaip res judicata galią kreditoriaus UAB „Bordolina“ atžvilgiu turintis teismo procesinis sprendimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Bordolina“ turi teisę ginčyti UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą ir jo dydį, o teismas turi teisę ir pareigą spręsti ginčą dėl finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, nepaisant Hipotekos nutarties, kuri, kaip minėta, priimta tarp kitų šalių, kreditoriui UAB „Bordolina“ šiame procese nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, padarydami išvadą, kad Hipotekos nutartyje nustatytas UAB „Verantas“ įsipareigojimų dydis kreditoriui UAB Medicinos bankui šioje byloje turi prejudicinę ir res judicata galią, netinkamai aiškino proceso teisės normas, o tai suponavo, kad bylą nagrinėję teismai netyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, ir šie pažeidimai vertinami kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis naikintinos, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, esant tokiai procesinei bylos baigčiai kasacinės instancijos teisme, nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2013 m. rugsėjo 18 d. pažymą, byloje kasacinės instancijos teisme patirta 49,11 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Vincas Verseckas