Baudžiamoji byla Nr.1S-551-581/2014

                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00613-2007-4

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.12;2.12.4       

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutarties, kuria atmestas Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo D. B. ir D. B. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2010-04-30 nutartimi D. B. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktu, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-26 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis D. B. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o 2011-11-08 to paties teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis D. B. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė D. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas atmestas ir D. B. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Skundu A. B. prašo panaikinti skundžiamų nutartį ir stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje nurodoma, jog stebėjimo laikotarpyje D. B. psichinė būklė stabiliai pagerėjusi, jis vaistų negauna, agresijos, vidaus tvarkos pažeidimų, asmenybės dekompensacijos nekonstatuota, jo nuotaika lygi, emocijos adekvačios, skyriuje yra tvarkingas, švarus, lanko sporto salę, užimtumo užsiėmimus, reabilitacijos centrą. Komisijos nuomone, pagal D. B. psichinę būseną, jis gali būti gydomas ambulatoriškai, todėl rekomenduoja keisti jam priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į priverstinį ambulatorinį gydymą. Pagal D. B. smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) jo smurto rizika yra vidutinė. Teigia, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas J. Meškelė teismo posėdžio metu paaiškino, kad per stebėjimo laikotarpį D. B. nusiskundimų dėl sveikatos nereiškė, stebima stabiliai pagerėjusi jo psichikos sveikatos būklė. D. B. psichikoje suvokimo sutrikimų, kliedesių nėra, jo nuotaika lygi, emocijos adekvačios, elgesys skyriuje adekvatus, konfliktinių situacijų su kitais ligoniais, slaugančiu medicinos personalu nebuvo, jis lanko užimtumo terapiją, yra lankomas tėvo, kuria realius planus ateičiai.

Teigia, kad Baudžiamosios teisės doktrinoje yra laikomasi nuomonės, kad taikydamas priverčiamąsias medicinos priemones nepakaltinamiems asmenims, padariusiems pavojingas veikas, teismas neturėtų spręsti jų baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro. Bendroji dalis (1-98 straipsniai), XIV skyrius, psl.510).

Šiuo atveju teismas visiškai nemotyvavo, kodėl netiki specialistų medikų išvadomis, o tik motyvuoja tuo, jog jo sūnus yra padaręs labai sunkias veikas. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Yra neabejotinai įrodyta, jog D. B. psichikos būklė akivaizdžiai pagerėjo bei išnyko jo pavojingumas, t.y. visiškai atitinka BK 98 str. 6 d. nurodytas sąlygas. Tokiu atveju teismas privalėjo tenkinti ligoninės teikimą.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-05-20 nutartimi pagrįstai D. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nors gydytojų psichiatrų komisija 2014-04-10 priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 160 nurodė, kad D. B. psichikos būklė stabiliai pagerėjusi ir rekomendavo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į ambulatorinį gydymą, vien šios išvados sprendimo dėl ambulatorinio gydymo priėmimui nepakanka, nes medikų išvada tai taip pat turi būti vertintina ir BK 98 straipsnio kontekste. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Nagrinėjamu atveju, sutinkamai su minėta medikų išvada, po D. B. stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėjo, dėl ko, gydytojų manymu, jį toliau galima gydyti ambulatoriškai. Tačiau medicininės apžiūros išvadoje nėra konstatuota, kad D. B. socialinis pavojingumas yra išnykęs. Teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą minėto paciento būklės gerėjimą, kas nereiškia pasveikimo ar pavojingumo sumažėjimo (arba išnykimo). Vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Byloje pateiktas smurto rizikos 2014-04-08 įvertinimas Nr. HCR – 20 patvirtina, kad D. B. smurto rizika yra vidutinė, gali didėti vartojant alkoholį, piktnaudžiaujant vaistais (b.l. 14). Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai D. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, skunde nurodytais motyvais naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartį ar ją keisti, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.

n u t a r i a:

atmesti A. B. skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                     Jolanta Raščiuvienė