Civilinė byla Nr. 2-105-464/2015

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01697-2014-5

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

  Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5374-781/2014 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Litectus II“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J., Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas RUAB „Vicus“ 2014-08-18 su ieškiniu kreipėsi į teismą (b. l. 1-27), prašydamas pripažinti atsakovų AB SEB bankas ir UAB „Litectus II“ 2013-06-13 Vilniaus miesto 32 notarų biure sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. RJ 1868, reg. Nr. RJ 1869, negaliojančiomis ir niekinėmis. Nurodė, kad sudaryti ginčijami sandoriai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir ieškovo interesus, nes turtas buvo parduotas už per mažą kainą tarpusavyje susijusiems asmenims. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovui UAB „Litectus II“ perleisti ir įkeisti žemės sklypus, kurių unikalus Nr. 4400-1007-6150, 4400-0900-7441, 4400-0900-7474, 4400-0858-1300, 4400-0858-1255, 4400-0858-1211, 4400-0858-1233, 4400-0900-8393, 4400-0900-8328, 4400-0858-6474, 4400-0858-6524, 4400-0858-5577, 4400-0858-5299, 4400-0858-5466, 4400-0858-5522, 4400-0858-8144, 4400-0260-6099, 4400-0047-5185, 2101-0039-0545, 2101-0039-0546, 2101-0039-0437, 4400-0702-2070, 4400-0045-4226, 4400-0570-6392 tretiesiems asmenims; 2) viešame registre įrašyti nuosavybės teisės perleidimo ir įkeitimo draudimą minėtam nekilnojamajam turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-09-09 nutartimi (b. l. 43-44) atmetė ieškovo RUAB „Vicus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad ieškovas nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė ir įrodymų, kad atsakovas UAB „Litectus II“ ketina parduoti, perleisti turtą. Teismo vertinimu, ieškovo reikalaujama taikyti procesinė priemonė – uždrausti valdyti nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti – griežta ir galinti paveikti savininko teises taip, kad gali kilti pavojus jo veiklai, tuo tarpu restitucijos taikymo būdas, t. y. kaip ieškovo teisės būtų geriausiai apgintos ieškinio patenkinimo atveju, nenurodytas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje prašoma išreikalauti įrodymus apie UAB „Litectus II“, nenurodant, kodėl ieškovas pats jų negali gauti, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, pradėjęs bylą, siekia rinkti įrodymus, todėl negalima pripažinti, jog ieškinio reikalavimas tikėtinai pagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo 2014-11-06 nutartimi prie šios bylos buvo prijungta civilinė byla Nr. 2-5373-781/2014 pagal ieškovo RUAB „VKK investicija“ ieškinį atsakovams AB SEB bankas, UAB „Litectus II“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J., Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas RUAB „Vicus“ atskirajame skunde (b. l. 45-53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Ieškinio materialinis teisinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ginčo turtinio objekto statusu. UAB „Litectus II“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ginčo objektu, perleidimas tretiesiems asmenims ar jo įkeitimas, siekiant užtikrinti savo prievolių tretiesiems asmenims vykdymą, neabejotinai apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįsta. Jeigu teismui trūko įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis turėjo teisę jų pareikalauti, taikydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, to nepadarius, buvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą teismo procesą.
2. Ieškovo ieškinys inter alia yra susijęs su Pelno mokesčio įstatymo pažeidimu - ieškovo duomenimis, atsakovas AB SEB bankas apgaulės būdu nesumokėjo į valstybės biudžetą apytiksliai 246 075,45 Lt. Šiais veiksmais atsakovas neabejotinai pažeidė viešąjį interesą, nes valstybė dėl jo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulius nuostolius. Skundžiamojoje nutartyje šios aplinkybės nevertintos, kaip ir tai, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų pažeistos sąžiningų trečiųjų asmenų, kuriems, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti perleistas ar įkeistas ginčo nekilnojamasis turtas, teisės ir teisėti interesai. Tokiu būdu nepagrįstai netaikytos CPK 144 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios apginti viešąjį interesą, trečiųjų asmenų teises, be to, pažeistos proceso normos, reglamentuojančios įrodinėjimą (CPK 270 str. 4 d. 2 p., 3 p., 331 str. 4 d. 2 p., 3 p.). Teismas be pagrindo neatsižvelgė ir į trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos poziciją šiuo klausimu.
3. Iš ieškovo pateiktų teismui dokumentų matyti, kad AB SEB bankas ir UAB „Litectus II" Pelno mokesčio įstatymo kontekste yra asocijuoti asmenys ir jiems yra taikomas imperatyvus reikalavimas sandorius sudaryti rinkos kaina. Todėl skundžiamoje nepagrįstai nurodyta, kad negalima pripažinti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
4. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neiškreips šalių pusiausvyros ir nepažeis proceso šalių lygiateisiškumo principo, niekaip neapribos UAB „Litectus II" teisių naudoti ir valdyti žemės sklypus, juos naudoti kaip žemės ūkio paskirties žemę, ją dirbti ir iš to gauti pajamas.

Atsakovas UAB „Litectus II“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 58-61) prašo: 1) skundą atmesti; 2) tuo atveju, jei skundas būtų patenkintas, įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 276 021,65 Lt  sumą atsakovo UAB „Litectus II" nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė nei vienos iš jų taikymui būtinų sąlygų, t. y. neįrodė grėsmės, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių preliminarų ieškinio pagrįstumą (kad ginčo turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą). Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo, preliminariame procese ieškovo individualus interesas dėl turto pardavimo už didesnę kainą negali paneigti atsakovo nuosavybės teisių apsaugos.
2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas UAB „Litectus II" negalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos ir patirtų apie 276 021,65 Lt dydžio minimalius nuostolius, todėl tuo atveju, jei teismas tenkintų atskirąjį skundą, yra pagrindas įpareigoti ieškovą minėtą sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą, siekiant apsaugoti nurodytų atsakovo nuostolių užtikinimą.

Atsakovas AB SEB bankas savo atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 62-64) prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014-09-09 nutartį. Nurodo, kad ieškovas daug dėmesio skiria teisminės praktikos citavimui ir bendro pobūdžio teiginiams apie viešo intereso ar sąžiningų trečiųjų asmenų teisių pažeidimą, tačiau nenurodė aplinkybių ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų realią grėsmę, kad jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Be to, tikėtinai nepagrindė savo ieškinio, t. y. neįrodė, kad atsakovai UAB „Litectus II" ir AB SEB bankas yra asocijuoti asmenys, kad ginčo žemės sklypai iš tikrųjų galėjo būti parduoti didesne kaina, kad buvo realių pirkėjų, kurie buvo suinteresuoti pirkti ginčo žemės sklypus už ieškinyje nurodytas kainas. Net ir pripažinus, kad ginčijamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys prieštarauja Pridėtinės vertės mokesčio 32 straipsnio 2 daliai ir Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 daliai, sutartys netaptų negaliojančiomis. Atsakovai UAB „Litectus II" ir AB SEB bankas turėtų pakoreguoti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM ir pelno mokestį, tačiau šiam tikslui pasiekti ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nereikalingos.

Tretieji asmenys Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J., Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, taip pat įvertinęs teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotus duomenis (CPK 179 str. 3 d.), nenustatė procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių instituto aiškinimo ar taikymo klaidų arba kitų aplinkybių, sudarančių prielaidas konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.              

Bendroji proceso teisės norma, aktuali sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, numato, jog nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas (CPK 144 str. 1 d.). Tokia nuostata suponuoja, jog teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir atvirkščiai, nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymas iš esmės neturi teisinės reikšmės.

Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiais AB SEB bankas ir UAB „Litectus II“ 2013-06-13 sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius, kaip pažeidžiančius imperatyvias įstatymo normas ir apelianto interesus, ginčo sandoriais perleidus nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) tarpusavyje susijusiems asmenims už per mažą kainą. Apelianto teigimu, ginčo sandorių vykdymas pagal juose nustatytas sąlygas lėmė nerealų atsakovo AB SEB bankas kreditorinio reikalavimo dydį apelianto restruktūrizavimo byloje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškinyje nurodomas AB SEB bankas, kaip minėta, perėmusio AB SEB lizingas teises ir pareigas, kreditorinis reikalavimas, pareikštas 2013-01-22 inicijuotoje apelianto restruktūrizavimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-657-555/2014), buvo išnagrinėtas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2014-02-13 nutartimi šiam klausimui išspręsti išskirtoje civilinėje byloje Nr. B2-1215-555/2014. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo tokio sprendimo (procesine prasme) pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamą nutartį paliko nepakeistą (c. b. Nr. 2-757/2014), įvertinęs ir apelianto (RUAB „Vicus“) argumentus dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertės (galimybės parduoti šį turtą už didesnę kainą). Tokių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo, pasinaudojusio diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, išvada dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.

Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-5374-781/2014 pagal ieškovų RUAB „Vicus“, RUAB „VKK Investicija“ ieškinį atsakovams AB SEB bankas, UAB „Litectus II“, tretieji asmenys Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J., Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jau yra išnagrinėta. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-19 sprendimu ieškovų ieškinys buvo atmestas. Nors šis sprendimas neįsiteisėjęs, nes apeliantas ir kitas ieškovas (RUAB „VKK Investicija“) yra padavę apeliacinius skundus, tačiau tokio sprendimo priėmimo faktas neabejotinai sudaro pagrindą daryti preliminarią išvadą, jog apelianto reikalavimai atsakovų atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįsti, kas, atitinkamai, leidžia daryti išvadą ir apie tai, kad jokios realios grėsmės ieškinio reikalavimų įvykdymui, bent jau šiame proceso etape, nebelieka. Taigi nesant pirminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismui sprendimu nustačius, kad apelianto ieškinys yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Litectus II“ perleisti ir įkeisti ginčo nekilnojamąjį turtą, apie nuosavybės teisės perleidimo ir įkeitimo draudimą pažymint viešame registre. 

Esant tokiai situacijai, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė