Civilinė byla Nr. e2S-1798-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02169-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. O. ieškinį atsakovui P. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos ir servituto žemės sklypui nustatymo, ir atsakovo priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos nustatymo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose nagrinėjamas ieškovės O. O. ieškinys atsakovui P. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos ir servituto žemės sklypui nustatymo, ir atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos nustatymo. Teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyta laikina naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kadastrakis“ (toliau – UAB „Kadastrakis“) parengtą planą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1998-432/2020 pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis palikta nepakeista. 2020 m. spalio 7 d. atsakovas pateikė prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-153-272/2020 atmetė atsakovo P. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

3.       Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu išklausant šalių nuomonių dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjo, jog šiuo metu abi šalys negyvena ginčo pastate.

4.       Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog nustatyta laikinoji naudojimosi ginčo pastatu nėra proporcingai varžanti, kaip nurodė atsakovas savo prašyme, todėl atsakovo prašymas atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovas P. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, prašydamas panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1.                      Teigia, kad atsakovas prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodęs, jog 2019 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, kadangi atsakovas negali naudotis vieninteliu pastate esančiu sanitariniu mazgu (vonia, tualetu) ir virtuve, taip pat ieškovė neatlieka jokių pastato sanitarinių mazgų ir vandentiekio sistemos priežiūros darbų. Dėl to teismo nutartimi nustatyta laikina tvarka yra nepagrįstai ribojanti ir varžanti atsakovo interesus, dėl šios naudojimosi tvarkos atsiranda tarpusavio konfliktai ne tik su atsakovu, bet kartu konfliktuoja ieškovė su šalių dukra ir jos šeima. Atsakovo manymu, dabartinė nustatyta laikina naudojimosi pastatu tvarka yra neefektyvi, kadangi pastate nesant kitos virtuvės ir kito sanitarinio mazgo, ieškovė neleidžia naudotis šiomis patalpomis pastate gyvenusiems jai artimiems asmenims, ieškovė piktnaudžiauja šia tvarka ir dėl to kelia konfliktus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, nes jo teisės nepagrįstai būtų suvaržytos ir net tuo atveju, jeigu atsakovas nuspręstų pastate gyventi.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo pastatas nuosavybės teise priklauso abiem šalims ir abi šalys turi vienodą bei lygiavertę teisę naudotis ginčo pastatu. Nei vienam bendraturčiui nėra ir negali būti nepagrįstai ribojama teisė naudotis turima nekilnojamojo turto dalimi, ypač pastate esančia virtuve ir sanitariniu mazgu. Teismas nevertino atsakovo siūlomos naujos laikinos naudojimosi tvarkos adekvatumo siekiamam tikslui, nevertino atsakovo siūlomos pakeisti naudojimosi tvarkos atitikmens proporcingumo principui ir prašymą atmetė formaliais pagrindais, jog šalys pastate negyvena.

6.3.                      Teismas taip pat nevertino ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kuomet ji paaiškino, jog pastatą parduoda ir jau rodė būsimiems pirkėjams. Atsakovo manymu, šie paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė, siekdama pastato pardavimo, stengiasi sudaryti atsakovui nepalankias sąlygas naudotis pastatu ir jį prižiūrėti.

7.       Ieškovė O. O. atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

7.1.                      Teigia, kad atsakovo siūlomi naudojimosi tvarkos pakeitimai yra nepagrįsti, neatitinkantys teisingumo ir šalių interesų proporcingumo principų, kadangi atsakovas siūlo visas ieškovės naudojimui paskirtas pirmo aukšto patalpas, paversti į bendro naudojimo patalpas, dėl to atsakovas naudotųsi didesnio bendro naudojimosi patalpomis negu ieškovė. Pažymi, kad atsakovas nepasiūlė ieškovei kompensacijos už tai, kad jos 21,50 m2 ploto šiai dienai išimtiniam naudojimui priskirtos patalpos būtų pakeistos į bendro naudojimo patalpas.

7.2.                      Teigia, kad atsakovo pasiūlyta laikina naudojimosi tvarka vėl siekiama sukurti situaciją, kurioje bendrasavininkai vėl turėtų bendro naudojimo patalpas ir atsirastų nauji ginčai tarp šalių, nors tarp šalių santykiai ir taip yra konfliktiški.

7.3.                      Pažymi, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Kadastrakis“ parengto plano, pagal kurį ir yra šiai dienai nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, papildymą, kuriame numatyta, jog patalpoje 1-2 planuojama iškirsti duris į lauką, taip pat numatyta atitinkamose vietose užmūryti ar iškirsti duris, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas galėtų pilnavertiškai naudotis priskirtomis patalpomis. Jeigu ieškinys bus patenkintas, ieškovė galės įgyvendinti šį planą ir tokių planų realizavimas realiai išspręstų giluminę šios bylos problemą – šalių tarpusavio ginčus, o šiuo prašymu atsakovas siūlo vėl grąžinti bendro naudojimo patalpų rėžimą, kas ir yra šalių pagrindinė konflikto priežastis.

7.4.                      Teigia, kad atsakovo teiginiai dėl dukros šeimos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, siekiant suklaidinti teismą, kadangi ieškovė niekada nėra suteikusi leidimo pastate gyventi S. B. kartu su sugyventiniu E. Š.. Pažymi, kad ieškovė niekada nebūtų sutikusi, jog E. Š. gyventų kartu su ieškove ir jos dukra po vienu stogu, kadangi šis asmuo turi įvairių problemų su teisėsauga, neturi nuolatinio darbo ir gyvena iš pašalpų, o pagrindiniai konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo ir jo apgyvendintų asmenų prasidėjo, kai 2020 m. kovo mėn. į pastatą gyventi įsikraustė E. Š.. S. B. ir E. Š. buvo apsistoję atsakovo priskirtose patalpose, o šiuo metu jie gyvena šalia ginčo pastato esančiame gyvenamajame name.

7.5.                      Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovė negyvena ginčo pastate. Pažymi, kad ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą šiame pastate, taip pat jame yra jos ir jos mažamečio vaiko daiktai. Ta aplinkybė, kad ieškovė neapsikentusi nuolatinių konfliktų, laikinai apsistojo pas giminaičius, nereiškia, kad ieškovė šiame pastate atslūgus konfliktams negyvens. Pats atsakovas pastate negyvena, S. B. ir E. Š. taip pat išsikraustė iš pastato, dėl to neaišku, kurių asmenų interesus nepagrįstai varžo nustatyta laikina pastato naudojimosi tvarka. Pabrėžia ir tai, kad žemės sklype, kuriame yra ginčo pastatai, atsakovui priklauso visa eilė pastatų ir statinių, tarp kurių yra 100 proc. baigtumo statybos gyvenamasis namas, kuris atitinka visas sanitarines sąlygas, kuriame yra tualetas su vonia, ir virtuvė, dėl to atsakovo teisės nėra ribojamos, o atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Be to, pažymi, kad pastato pusrūsyje įmanoma įsirengti antrą vonios kambarį ir virtuvę, nes ir seniau tokie planai buvo ir tam yra visos sąlygos, tačiau atsakovas tiesiog nesutinka su bet kokiais konflikto sprendimo būdais.

7.6.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nei pati rūpinasi ginčo pastatu ir jame esančiu turtu, nei kitiems tai leidžia daryti, nes šie argumentai nėra pagrįsti įrodymais. Be to, svarstant hipotetiškai, nėra aišku, kaip atsakovas galėjo žinoti apie sugedusį čiaupą virtuvėje, jeigu ši patalpa, pagal laikiną pastato naudojimo tvarką, yra priskirta išimtiniam ieškovės naudojimui ir atsakovas, kaip jis nurodo, net negali į šią patalpą patekti ir sužinoti apie neva sugedusį čiaupą. Pabrėžia, kad atsakovas atskiruoju skundu pats pripažįsta, kad jis pažeidžia laikiną pastato naudojimosi tvarką ir byloje daug įrodymų, kurie patvirtina, jog tiek atsakovas, tiek jo apgyvendinti asmenys vaikšto po ieškovei priskirtas pastato patalpas, virtuvėje gamina maistą ir panašiai.

7.7.                      Teigia, kad atsakovas nepagrindė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, prašymas yra nesavalaikis ir apkrauna papildomai teismą ir bylos šalis darbu, kadangi nustatyta pastato naudojimosi tvarka yra tik laikina ir galutinai naudojimosi ginčo pastatu tvarka bus nustatyta teismui ginčą išnagrinėjus iš esmės.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-153-272/2020, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12.       Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Valstybės įmonės Registrų centras peržiūros išrašą apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą (2020 m. lapkričio 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas naujas įrodymas susijęs su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir skundo nagrinėjamu, dėl to šis naujas pateiktas įrodymas prijungiamas prie nagrinėjamos bylos ir vertinamas kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais.

13.       Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose nagrinėjamas ieškovės O. O. ieškinys atsakovui P. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos ir servituto žemės sklypui nustatymo, ir atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos nustatymo. Teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyta laikina naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kadastrakis“ (toliau – UAB „Kadastrakis“) parengtą planą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1998-432/2020 pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis palikta nepakeista. 2020 m. spalio 7 d. atsakovas pateikė prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą.

14.       CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-348-943/2018; 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

15.       Pažymėtina, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus.

16.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šioje byloje teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikina naudojimosi tvarka ginčo ūkiniu pastatu. Šios teismo nutarties teisėtumas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje poreikis buvo patikrintas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas buvo pažymėjęs, jog šiuo atveju egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos, o siekiant iki ginčo išsprendimo iš esmės užtikrinti abiejų bendraturčių teises naudotis bendru daiktu, laikinos naudojimosi bendru ūkiniu pastatu tvarkos pagal ieškovės reikalavimus nustatymas yra teisingas sprendimas, kadangi abi šalys žinos konkrečias teises į bendrą turtą ir dėl naudojimosi šiuo turtu nekils konfliktų, o ar ši tvarka yra teisinga ir teisėta, bus patikrinta, nagrinėjant bylą iš esmės, taip pat bus išlaikyta ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyra.

17.       Atsakovas, prašydamas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, jog byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas yra neproporcingai varžantys jo interesus, kadangi jis negali naudotis vieninteliu pastate esančiu sanitariniu mazgu (vonia, tualetu) ir virtuve, taip pat negali jų prižiūrėti, be to, esant tokiai tvarkai toliau kyla konfliktai. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino ir padarė neteisingas išvadas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo keisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, abi ginčo šalys patvirtino teismui ir neginčijo, jog šiuo metu pastate, kuriuo naudotis nustatyta laikina naudojimosi tvarka, negyvena. Dėl to vien šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas (susijęs su gyvenimo nepatogumais ir suvaržymais) neproporcingai varžo jo interesus. Be to, pagal bylos duomenis šiame žemės sklype, kuriame yra ir ginčo pastatas, atsakovas turi ir daugiau nekilnojamojo turto (t. y. 100 proc. baigtumo gyvenamąją namą), kuriame jis netrukdomai gali naudotis sanitariniu mazgu ir virtuve. Taip pat bylos duomenys rodo, jog, nors atsakovas kvestionuoja ginčo pastato objektų nepriežiūrą (negalėjimą prižiūrėti jam priklausančio turto), tačiau kartu patvirtina, jog pats atsakovas sužino apie pastate buvusius gedimus ir turi galimybę juos pataisyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai dėl neproporcingai varžomų jo interesų, yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo metu byloje teismo nutartimi nustatyta pastato naudojimosi tvarka yra tik laikina ir galutinai naudojimosi ginčo pastatu tvarka bus nustatyta teismui ginčą išnagrinėjus iš esmės. Kaip jau anksčiau buvo pabrėžęs apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ankstesnį atsakovo atskirąjį skundą, teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, galės padaryti išsamias išvadas ir bus patikrinta, ar ši naudojimosi tvarka yra teisinga ir teisėta, taip pat bus įvertinti šalių argumentai, susiję dėl nuolatinių konfliktų (kas dėl jų kaltas) ir jų įtakos ginčo pastato naudojimosi tvarkai, t. y. šie klausimai, esant poreikiui, bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar jų pakeitimo). Šiuo metu susidariusios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo keisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išvengti tolimesnių šalių ginčų iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo siūlymai (pakeičiant tvarką) vėl naudotis šalims bendrai tam tikromis patalpomis, sudarytų realias grėsmes toliau šalims konfliktuoti, t. y. pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovo prašomomis, padidėtų tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, ir neužtikrintų galimybių gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje kol bus išspręstas šalių ginčas iš esmės. 

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

21.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai išsprendė atsakovo prašymą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y., kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje, kurioje išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

          Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti atsakovo P. B. atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                              Loreta Braždienė