Pranešėja A. Martinavičienė Civilinė
byla Nr. 2S-974-370/2011
Teisėjas D. Kurpavičius (Proceso
Nr. 2-06-3-13473-2010-2)
Procesinio
sprendimo kategorija 94.2.5; 106.8.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gegužės 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos
Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka
išnagrinėjusi ieškovės UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-15417-792/2010
pagal kreditorės UAB „Minibank“ ieškinį skolininkui K. Ž. dėl skolos ir
netesybų priteisimo,
nustatė:
kreditorė CPK
XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą prašydama iš skolininko
priteisti 248 Lt skolos, 193,44 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines
palūkanas ir 13 Lt žyminio mokesčio.
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2010-10-12 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip
neteismingą ir išaiškino, kad ieškinys gali būti paduotas pagal skolininko
gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Nurodė, kad šalių
sudaryta kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl sutarties baigiamųjų
nuostatų 11.15 punktas, kuriame numatyta kreditorės teisė pasirinkti ginčų
sprendimo vieta savo buveinės vietos, t. y. Klaipėdos miesto, apylinkės
teismą, laikytinas nesąžininga sutarties sąlyga, nes nuostata, jog iš vartojimo
sutarties kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties
šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme
pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų
pusiausvyrą vartotojo nenaudai (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-541/2009).
Atskiruoju
skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį
panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui
spręsti iš naujo. Nurodo, kad CPK 32 str. nustatyta, kad šalys gali rašytiniu
tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Šalių valia keisti
bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatymo draudimu šalių susitarimu
keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d). Civilinėje teisėje
pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs
ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi
teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atsižvelgiant į
bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, skolininkas kaip
vartotojas jokių nepatogumų ar suvaržymų nepatirs, nes teismo įsakymas bet
kokiu atveju privalės būti įteiktas skolininkui ir nėra skirtumo, ar šis
įsakymas bus priimtas Klaipėdos, ar Vilniaus miestų apylinkės teisme.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Teisėjų
kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai rėmėsi CK 6.188 str. 2 d. 18 punktu atsisakydamas priimti kreditorės
pareiškimą.
CK 6.188 str.
1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti
pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo
sutarties sąlygas. Taigi konkrečios sutarties sąlygos galiojimo klausimas gali
būti nustatytas tik teismui išsprendus šį klausimą iš esmės pagal atitinkamą
vartotojo ieškinį, o pareiškimo priėmimo metu įvertinti sutarties sąlygos
sąžiningumą, dar neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių, nėra įmanoma
(CK 6.188 str. 5 d.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju šalių sutarta sąlyga dėl
teismingumo nėra niekinė, neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo
normoms, o priešingai – atitinka CPK 32 str. nuostatas. Kol sutartis ar
atskiros jos sąlygos nenuginčytos teismine tvarka, šalių sudaryta ir galiojanti
sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
Teismas
nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartimi
civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, nes toje byloje
teismingumas buvo nustatytas ne CK 6.188 str. 2 d. 18 punkto pagrindu, o
vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 16
straipsnio nuostata, kad kiekvienas keleivis gali pasiskųsti bet kuriai pagal 16 straipsnio 1 dalį paskirtai įstaigai
arba bet kuriai kitai valstybės narės paskirtai kompetentingai įstaigai dėl bet
kurio įtariamo šio Reglamento pažeidimo bet kuriame valstybės narės
teritorijoje esančiame oro uoste arba dėl bet kurio skrydžio iš trečiosios
šalies į oro uostą, esantį toje teritorijoje, taip pat CK
1.39
straipsniu, kuriame aiškiai reglamentuota užsienio teisės taikymo vartojimo
sutartims klausimų sprendimo tvarka ir
nustatyta, kad šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę
neatima ir neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir
būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė,
teisėjų kolegija konstatavo, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į savo
gyvenamosios vietos teismą, t. y. į Lietuvos Respublikos teismą.
Kadangi
pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškimo atitikimo įstatymo
nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems procesinių dokumentų formos ir
turinio reikalavimams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina
ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Kolegija,
vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,
nutaria:
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir UAB „Minibank“
pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Danguolė
Martinavičienė
Kolegijos teisėjai Virginija
Nijolė Griškevičienė
Žydrūnas Bertašius