Nr. 1S-853-579/2013

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. (dvi veikos), BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Anksčiau teistas.

Bausmės pabaiga - 2014-05-04.

Komisija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, elgesį pataisos įstaigoje, nutarė netaikyti E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Prokuroras atsiliepime sutiko su Komisijos motyvais ir prašė nuteistojo skundo netenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi pritarė Komisijos nutarimui ir netenkino nuteistojo skundo. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. nuteistas jau 13 kartą, šiuo metu atlieka bausmę už du tyčinius nusikaltimus, absoliučią daugumą veikų jis padarė būdamas recidyvistu, probacijos priemonės, kurios taikytos 7 kartus, iš jų net keturis kartus taikytas lygtinis paleidimas, nebuvo sėkmingos, be to, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, ir sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės, įstatymų atžvilgiu, kad jį būtų galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistasis E. S. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Pažymi, jog Komisija nenuosekli, nes 2012-10-26 priėmė nuteistajam palankų sprendimą, buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą, nors tuo metu nusikalstamo elgesio vertinimas buvo 73 pagal OASys metodiką. Nuteistasis mano, kad Komisija atkreipdama dėmesį į nuteistojo neįgalumą jį diskriminuoja bei žeidžia jo orumą. Nuteistasis teigia, jog Komisija neišsamiai įvertino jo asmenybę. Pažymi, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo bausmės ir yra skatinamas tarptautiniais bei Lietuvos teisės aktais. Atkreipia dėmesį į tai, kad Probacijos įstatymas buvo priimtas dar prieš padarant nuteistajam nusikalstamas veikas. Pažymi, jog drausminės nuobaudos negaliojančios. Nurodo, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis keitė neigiamą aplinkos suvokimą, išmoko vertinti savo veiksmais daromą žalą nukentėjusiesiems. Tai liudija nuteistojo raštiškas pasižadėjimas atlyginti žalą. Be to, nuteistasis dengia žalą iš gaunamos neįgalumo pensijos. Tai rodo, kad nuteistasis gailisi ir stengiasi įrodyti, kad pasitaisė. Taip pat skunde nurodoma, jog nuteistajam buvo suteiktos atostogos tris kartus po tris paras ir nuteistasis jokių pažeidimų nepadarė. Tai paneigia Komisijos suformuotą neigiamą nuostatą, kad E. S. grįžęs į tą pačią aplinką darys nusikaltimus. Be to, nuteistojo pavojingumo laipsnis mažėja, todėl lygtinio paleidimo netaikymas vien tik atsižvelgiant į praeities teistumus, akivaizdžiai diskriminuoja nuteistąjį. E. S. skunde taip pat nurodo, jog bausmės atlikimo metu baustas 5 kartus už režimo pažeidimus, tačiau nuobaudos negaliojančios, baigė mokslus, eilę kartų skatintas, įgijo specialybę, kurią tikisi panaudoti laisvėje, žada lankyti tikinčiųjų bendriją.  

Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pritarė Komisijos nutarimui netaikyti lygtinio paleidimo ir nuteistojo skundą atmetė. 

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., todėl vien įstatyme numatytas atliktos bausmės dydis, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

E. S. nuteistas ir atlieka bausmę už dviejų, tyčinių turtinių nusikaltimų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 str. 1 d.),  padarymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų. Pažymėtina, jog E. S. jau yra teistas 13 kartų ir absoliuti dauguma veikų, padaryta esant recidyvui. Tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą ir tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis reiškinys. Be to, E. S. atžvilgiu ne kartą buvo taikytos ir kitos poveikio priemonės - bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, o taip pat  ir lygtinis paleidimas, tačiau, akivaizdu, tai nebuvo pakankamos priemonės pasiekti bausmės tikslus, probacija nebuvo veiksminga, nes nuteistasis vėl nusikalsdavo. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas jam buvo taikytas anksčiau net keturis kartus, tačiau nuo naujų nusikalstamų veikų tai jo nesulaikė. Visa tai rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir turi didelį lyginamąjį svorį sprendžiant dėl lygtinio paleidimo - leidžia pagrįstai manyti, kad ir šiuo metu lygtinis paleidimas gali būti nepakankama priemonė pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. anksčiau taikytas lygtinis paleidimas nebuvo efektyvus, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, šiuo atveju visos kitos lygtiniam paleidimui reikšmingos aplinkybės turi ypatingai teigiamai charakterizuoti asmenį, tačiau taip nėra. E. S. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį ir netgi daugiau nei yra privalomoji dalis sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, tačiau pataisos įstaigoje jo elgesys nebuvo pavyzdingas. Nuteistasis 9 kartus skatintas, tačiau už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą taip pat buvo 5 kartus baustas. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau yra ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl tiek vidaus tvarkos taisyklės, tiek ir elgesio laisvės atėmimo vietoje reikšmė vertinant dėl lygtinio paleidimo jam yra gerai žinoma.

Be to, sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis toleruoja  nuteistųjų subkultūros tradicijas, be to, vienas iš labiausiai išreikštų kriminogeninių veiksnių – mąstymo ir elgesio klaidos, įtakojančios emocinės gerovės problemas, asmeninių santykių nestabilumą. Taip pat sprendžiant dėl probacijos sėkmes didelį lyginamąjį svorį turi ir nusikalstamo elgesio prognozės, nes pagrindinis probacijos tikslas- kad asmuo nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju šios aplinkybės nuteistajam nėra visiškai palankios, nes nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė.

Šios aplinkybės, kartu vertinant ir veikų pavojingumą, pobūdį, savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo žymiai persveria kitas aplinkybes - tai, kad nuteistasis atlikęs didelę bausmės dalį, 9 kartus skatintas, dalyvavo individualaus reabilitacijos plano priemonėse, įgijo specialybę, atlygina žalą, laivėje turėtų darbą. Šių aplinkybių visuma neleidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu būtų galima tikėtis sėkmingo nuteistojo pataisymo laisvėje, teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio, todėl teismas teisingai jas įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos įvertinimas neišvengiamai susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu pataisos namuose, tačiau ir su jo praeitimi, todėl skundo argumentai dėl nepagrįstai vertintos nuteistojo praeities atmetami, nes yra nepagrįsti. Taip pat kolegija pažymi, jog nors Komisija priimdama sprendimą akcentavo neesmines aplinkybes priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo -   nuteistojo neįgalumą, tai, kad jis grįš į tą pačią socialinę aplinką, tačiau teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą šiuos netikslumus ištaisė ir sprendimą priėmė įvertinęs aplinkybių, turinčių reikšmę sprendžiant dėl nuteistojo probacijos visumą- tiek veikų, nuteistojo pavojingumą, tiek ir jo elgesį pataisos įstaigoje bei teigiamo elgesio laisvėje prognozes. Teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos, todėl konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                              Evaldas Gražys

             Teisėjai:                                                                                  Jurgis Kiškis                                                                                                                                   

Algirdas Remeika