Nr. DOK-4324

Nr. DOK-4338

Nr. DOK-4382

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00273-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS

2025 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 10 d. paduotu ieškovės Z. G., atstovaujamos advokatės V. L., kasaciniu skundu ir 2025 m. gruodžio 11 d. paduotu ieškovės Z. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

nustatė:

Ieškovė tiek pati, tiek per atstovą padavė kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui G. R. dėl sandorio patvirtinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasaciniais skundais ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Tiek pačios ieškovės, tiek per atstovę advokatę teikiamais kasaciniais skundais iš esmės keliami tokie klausimai ir nurodomi argumentai jiems pagrįsti:

1. keliamas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo taikymo klausimas, kai bylos nagrinėjimo metu nustatomas faktas apie dviejų identiškų teismo sprendimų vienu ir tuo pačiu klausimu ypatingojoje teisenoje egzistavimą. Teigiama, kad teismai pažeidė CPK 18 straipsnio nuostatą, nes byloje susiklostė situacija, kai Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-05/2001 buvo nustatytas juridinis faktas, jog „G. R. po savo motinos M. R. mirties 2000-02-02 priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti“, o po 22 m. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 dar kartą nustatė identišką juridinę reikšmę turintį faktą, kad „G. R. priėmė savo motinos M. R. palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą“. Vėlesniu teismo sprendimu iš esmės pripažinta, kad G. R. teisėtu savininku tapo tik 2022 m. rugpjūčio 18 d., taip iš esmės paneigus ankstesnio teismo sprendimo galią. Bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl šio dvigubo juridinio fakto įrodomosios vertės nagrinėjamai bylai, taip pažeisdami CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą. Pažymėta ir tai, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog išimtinai ieškovės, kuri veikė kaip G. R. įgaliotinė, pastangomis nekilnojamojo turto registre dar 2002 m. balandžio 2 d. buvo įregistruotos prieš du metus (2000 m. vasario 2 d.) mirusios M. R. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Šis ir daugybė kitų teisines pasekmes sukeliančių faktų byloje teismų nebuvo įvertinti, apsiribota pavieniais formaliais samprotavimais, citatomis apie subjektyviai pasirinktų teisinių institutų neva taikymą;

2. keliamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50–5.51 straipsnių ir nukrypimo nuo teismų praktikos dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimas. Teigiama, kad teismai ignoravo A. R. G. faktinį turto valdymą ir nesiejo šio fakto su CK 5.50–5.51 straipsnio nuostatomis. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes G. R. „valdymą“ grindė tik jo motinos ir advokatų suformuotais pareiškimais, jam pačiam net neskaičius paruošto teismui advokatės pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3. keliamas ieškinio senaties pradžią reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo universalaus teisių perėmimo atveju klausimas. Teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.124, 1.127 straipsnių normas. Ieškinio senatis negali būti taikoma mechaniškai nuo sutarties sudarymo dienos, kai ginčas susijęs su vėliau paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė išvadai, jog ieškovės mama A. R. G. nemanė, kad jos teisės yra pažeistos. Teismai neįvertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, paneigiančių šį teismų vertinimą. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovės mama pradėjo, bet dėl staigios mirties nesugebėjo parengti atitinkamų procesinių dokumentų (ji kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį advokatą, bet jis neparengė laiku dokumentų). Teismai nepagrindė, kodėl formaliai pradėtas teisių gynimo procesas leidžia spręsti, kad ieškovė prarado teisę į paveldėtų turtinių teisių teisminę gynybą ir teisę prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovė įgijo teisę ginti savo kaip A. G. įpėdinės turtines teises būtent nuo momento, kai ji sužinojo apie Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-410-939/2022 slapta nustatytą kitą juridinį faktą, jog atsakovas priėmė mirusio tėvo G. R. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, pasisavino per dvidešimties metų laikotarpį sodyboje laikomus asmeninius ir kitus daiktus, įrangą, medieną, kt.  Ieškovei paveldėjimo teisės liudijimas į A. G. turtines teises išduotas 2020 m. sausio 13 d., todėl teismai nepagrįstai nurodė, kad ji apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2000 m. vasario 12 d.;

3. keliamas klausimas dėl šalių teisinių santykių tinkamo kvalifikavimo. Teismai iš esmės nenustatė, kokie iš tiesų santykiai susiklostė sudarius 2000 m. vasario 12 d. sandorį. Teismai nurodė, kad 2000 m. vasario 12 d. sutartis laikytina preliminariąja sutartimi, nors sandorio sudarymo metu galiojo 1964 m. CK nuostatos, todėl preliminarios sutarties teisinis institutas netaikytinas. Be to, byloje neatskleista, kokios rūšies sutartis buvo sudaryta, ar ji negalioja tik dėl notarinės formos nesilaikymo, nemotyvuota, kodėl netaikytos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Atsakovas priešieškiniu neginčijo 2000 m. vasario 12 d. sutarties, kuri realiai buvo įvykdyta (daiktas perduotas 2000 m. vasario 12 d. ir juo nepertraukiamai naudojamasi, pinigai pardavėjui perduoti 2000 m. vasario 12 d. ir birželio 8 d.).

4. keliamas CPK 93, 98 ir 100 straipsnių taikymo ir atitikties kasacinio teismo praktikai dėl advokato išlaidų pagrįstumo ir mažinimo, kai atstovavimo sutartyse ir kvituose aiškiai nedetalizuotos paslaugos, o advokatas klientą atstovauja keliose susijusiose bylose. Teigiama, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidos privalo būti detalizuotos ir, esant pagrindui, mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo vien argumentu, kad „yra kvitai ir sutartis be būtinų rekvizitų“, tačiau neįvertino sutarties ir kvitų abstraktumo; realios rizikos, kad tie patys dokumentai naudojami keliose bylose; bylos sudėtingumo ir advokato atliktų veiksmų apimties.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinių skundų argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniuose skunduose nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinių skundų argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinių skundų argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346  straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinius skundus atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinius skundus, sumokėtas 29 Eur žyminis mokestis grąžintinas jį už ieškovę sumokėjusiai advokatei (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinius skundus atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. L.  (a. k. (duomenys neskelbtini) 29 (dvidešimt devynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 10  d. per EPP sistemą, kodas ZO99046.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas