Civilinė byla Nr. e2S-591-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00771-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.7.1.1; 3.1.14.3; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4546-1107/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. M. 246,32 Eur negrąžintą kreditą; 31,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 7,62 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 78,69 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 proc. dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 246,32 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.); 39 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15,00 Eur žyminį mokestį; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti. 

3.       Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 246,32 Eur – nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.), kaip ir reikalavimas dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra du savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl už juos turi būti sumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis.

4.       Pažymėjo, kad pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo yra artimas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių, todėl ieškinio suma šiam reikalavimui skaičiuotina taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 

5.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra žinoma tiek termino pradžia (2021 m. sausio 15 d. – ieškinio parengimo data), tiek jo pabaiga (2022 m. spalio 20 d.), todėl egzistuoja galimybė paskaičiuoti negautų pajamų (nuostolių) sumą už šį laikotarpį ir už tokį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 85 straipsnio 2 dalimi, ieškinio sumą nurodo ieškovas, todėl teismas nesiima skaičiuoti kokia yra šio ieškinio reikalavimo suma už ieškovę (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-220-601/2021). Nesant tiksliai ir aiškiai suformuluoto ieškinio reikalavimo, nenurodžius jo sumos pinigine išraiška, teismas neturi galimybės paskaičiuoti ar sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė įpareigotina patikslinti ieškinio reikalavimą ir primokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 2 dalis).

6.       Teismas taip pat nurodė, kad šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė turi būti paskaičiavusi žyminį mokestį ir už kitą savarankišką materialųjį ieškinio reikalavimą dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kuris pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes yra artimas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių. Šio ieškinio reikalavimo suma apskaičiuotina taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e2S-220-601/2021 ir Nr. e2S-219-254/2021.

III.        Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, išreikštų procentine išraiška, žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismas nėra susipažinęs su aktualia aukštesnės instancijos teismų praktika. 

1.2.                       Aukštesnės instancijos teismai yra išaiškinę, kad, atsižvelgiant į nutartyje minimų ieškinio reikalavimų pobūdį, neįmanomas tikslus ieškinio sumos nustatymas, dėl to už šį ieškinio reikalavimą žyminis mokestis neturėjo būti mokamas.

1.3.                       Pažymi, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos ir mokėtino žyminio mokesčio, kadangi konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų ir nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovo reikalavimą. Todėl žyminis mokestis nuo pareikšto terminuoto reikalavimo, kai konkretus palūkanų mokėjimo terminas nėra žinomas, neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Viena iš tinkamo asmens kreipimosi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo sąlygų yra įstatymo nustatymo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas.

11.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2021 m. sausio 18 d. gautas ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimą ir, jei reikalinga, primokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

12.       CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. 

13.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 364,35 Eur ir už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, todėl už jį taip pat turi būti sumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

14.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, jog nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1505-798/2020). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: <...> reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). 

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 39 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.), taip pat 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, reiškia reikalavimus taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kas leidžia šiuos du reikalavimus laikyti savarankiškais materialiniais teisiniais reikalavimais, kurių dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio nuostatomis. Ieškinio reikalavimo dėl negrąžinto kredito priteisimo tenkinimas nesudarytų savaiminio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimą priteisti negautas pajamas nuo kredito sutarties pasibaigimo iki jo grąžinimo, todėl šis reikalavimas negali būti laikomas išvestiniu. Kadangi pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes ieškovės žyminiu mokesčiu neapmokėti ieškinio reikalavimai priskirtini reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių, ieškinio suma šiam reikalavimui skaičiuotina taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

16.       Apeliantė atskirajame skunde laikosi priešingos pozicijos, teigdama, kad žyminis mokestis nuo pareikšto terminuoto reikalavimo, kai konkretus palūkanų mokėjimo terminas nėra žinomas, neskaičiuotinas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pritaria aukščiau nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi kiekvienas iš minėtų reikalavimų galėtų būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už kiekvieną materialinį reikalavimą, nors šie ir sujungti į vieną ieškinį, turi būti mokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingai, nei teigia ieškovė, tokią išvadą patvirtina aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-219-254/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-220-601/2021; 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-264-555/2021, 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-342-260/2021; 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-495-657/2021 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi.

17.       Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas nesiima skaičiuoti, kokia yra ieškinio suma, tačiau pagal aukštesnės instancijos teismų naujausią praktiką tokie paskaičiavimai yra atliekami.

18.       Šiuo atveju ieškinio reikalavimo dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.) yra žinoma tiek termino pradžia (2021 m. sausio 15 d. – ieškinio parengimo data), tiek jo pabaiga (2022 m. spalio 20 d.), iš viso 644 dienos. Todėl egzistuoja galimybė paskaičiuoti negautų pajamų (nuostolių) sumą už šį laikotarpį ir už tokį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju ieškinio suma nustatytina pagal išieškomą sumą, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o ne pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Šio reikalavimo suma yra 169,50 Eur (246,32 Eur x 39 proc. metinių palūkanų / 365 dienos x 644 dienos).

19.       Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškinio suma bylose dėl neterminuotų išmokų ar davinių nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, skaičiuojamą ne daugiau kaip už trejus metus.

20.       Ieškovei pasirinkus tokį teisių gynimo būdą, kai reikalavimo apimtis nėra tiksliai apibrėžta, t. y. prašymas priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (246,32 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytina, kad preliminari šio ieškovės reikalavimo suma yra 288,19 Eur (246,32 Eur x 39 procentai x 3 metai). 

21.       Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kai ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Šiuo atveju ieškinio suma yra 822,04 Eur (246,32 Eur + 31,72 Eur + 7,62 Eur + 78,69 Eur + 169,50 Eur + 288,19 Eur). Dėl to už ieškinį mokėtinas iš viso 18 Eur žyminis mokestis (822,04 Eur x 3 procentai x 75 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

22.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl likusi mokėtino žyminio mokesčio dalis yra 3 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

23.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovei nustato naują terminą, t. y. iki 2021 m. kovo 16 d. (įskaitytinai), pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, ją patikslinant ir nurodant, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ turi pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti trūkstamą 3 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ terminą iki 2021 m. kovo 16 d. nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Gintautas Koriaginas