Baudžiamosios bylos Nr. 1-625-1023/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14340-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 3 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. O. 2019 m. balandžio 8 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 20 km 600 m, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. F. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,67 promilių girtumas). Šiais veiksmais G. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju G. O. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 79-80,84), kad 2019 m. balandžio 8 d. dienos metu, su draugu V. Š. (duomenys neskelbtini) gėrė degtinę, V. Š. buvo atvažiavęs „VW PASSAT“ automobiliu, priklausančiu V. F.. Baigę gerti alkoholį, su V. Š. sumanė važiuoti iki draugo. Jis paprašė pavairuoti automobilį. Vairuoti transporto priemones teisės neturi, niekada neturėjo. Atsisėdo vairuotojo vietoje, V. Š. atsisėdo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo link pagrindinio kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė. Šalutiniu keliu privažiavo prie pagrindinio kelio. Norėjo koja paspausti automobilio stabdžio pedalą, nes matė, kad jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiuoja vilkikas. Koja spausdamas supainiojo pedalą ir netyčia koja nuspaudė ne stabdžio, o greičio pedalą, dėl ko jo vairuojamas automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią ir susidūrė su jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiavusiu vilkiku. Šio susidūrimo metu sugadintas automobilis ir vilkikas. Pripažįsta vairavęs automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Žino, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Liudytoja A. S. parodė (b. l. 41), kad gyvena ir yra registruota Vokietijoje, kur gyvena jau apie 8 metus. Jos tėvas V. F. gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas gyveno vienas, jis turėjo automobilį „VW Passat“, tamsios spalvos. 2019 m. gegužės 2 d. tėvas Kauno klinikose mirė. Iš artimųjų sužinojo, kad tėčio automobilis buvo paimtas vyriškių, kurie šiuo automobiliu padarė eismo įvykį. Daugiau nieko apie šio įvykio aplinkybes nežino. Atsisako pasiimti ar kad jai būtų gražintas tėčio automobilis, kadangi jai jis yra nereikalingas.

Liudytojas V. Š. parodė (b. l. 44-45), kad netoli jo vienas gyveno draugas V. F.. Jis ir G. O. buvo jo draugai. V. F. duodavo jam ir G. O. savo automobilį „VW PASSAT“. Pats teisės vairuoti transporto priemones neturi. Kartais vairuodavo V. F. automobilį. 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, V. F. atsigulė į ligoninę, todėl prieš gulant į ligoninę jam paliko ir leido naudotis savo automobilį „VW PASSAT“, davė šio automobilio raktelius ir registracijos liudijimą. Nuo tos dienos, kuri tiksliai buvo nežino, važinėjo V. F. automobiliu. 2019 m. balandžio 8 d. pietų metu kartu su G. O. važiavo (duomenys neskelbtini) esančiu keliu link pagrindinio kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė. Automobilį vairavo G. O., nes jis buvo visiškai girtas. G. O. taip pat buvo išgėręs, bet mažiau. G. O. sukdamas į pagrindinį kelią, nepraleido juo važiavusio vilkiko, dėl ko susidūrė. Šio eismo įvykio metu jie nesusižalojo, vilkiko vairuotojas taip pat nesusižalojo. V. F. savo automobilį duodavo ir leisdavo naudotis ir G. O., t.y. jis duodavo savo automobilio raktelius tam, kuris būdavo blaivesnis, tas ir vairuodavo jo automobilį.

Be kaltinamojo G. O. prisipažinimo, liudytojų V. Š. ir A. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

-       Tarnybinis pranešimas (b. l. 5), kuriame nurodyta, jog 2019 m. balandžio 8 d. apie 13.10 val. Prienų rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 20 km 600 m., G. O., būdamas neblaivus (nustatyta 2.67 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo V. F. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš gruntinio kelio į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio vilkiko „MB 1846“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo Baltarusijos piliečio V. N., priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, eismo įvykio dalyviai nenukentėjo;

-       2019 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 20 km 600 m.;

-       Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. S. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 11), kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. G. O. alkoholio kiekio matuokliu 13.31 val. nustatyta 2,77 prom. girtumas, 13.48 val. nustatyta 2,67 prom. girtumas;

-       2019 m. gegužės 16 d. informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 16), kurioje nurodyta, kad automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. F.;

-       2019 m. gegužės 6 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), kuriame nurodyta, kad V. F. mirė 2019 m. gegužės 2 d.;

-       „Emprekis“ duomenys (b. l. 17), kuriais nustatyta, kad automobilio „VW Passat“ vertė yra 350 Eur.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2019 m. balandžio 8 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 20 km 600 m, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. F. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,67 promilių girtumas). Už G. O. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. O. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 88, 89).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo G. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. O. praeityje teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 66-68), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64-65), nedirba (b. l. 63), darbo biržoje registruotas (b. l. 62), narkologo ir psichiatro įskaitoje įrašytas (b. l. 51), 2019 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad G. O. ekspertizę atlikti yra netikslinga (b. l. 57), kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, todėl teismo vertinimu areštas yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis G. O. anksčiau buvo teistas už analogišką veiką, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų turi, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,67 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą vidurkį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.). 

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo V. F. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasiėmė be turto savininko žinios ir leidimo, priešingų duomenų byloje nėra, nes V. F. mirė, V. Š., kaip važiavusio kartu su kaltinamuoju ir suinteresuoto bylos baigtimi, parodymai, dėl V. F. leidimo naudotis jo automobiliu, laikytini neobjektyviais ir nepatikimais, todėl jais nesivadovautina. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 350,00 Eur.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. O. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87).

Į bausmės laiką G. O. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. balandžio 8 d. 14.30 val. iki 2019 m. balandžio 9 d. 09.25 val. (b. l. 74-76) (BK 65-66 straipsniai).

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis  „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, grąžintini savininkui, pateikus nuosavybės teisę (paveldėjimo teisę) į daiktus ir dokumentus patvirtinančius duomenis, o sprendimui įsiteisėjus ir nenustačius automobilio ir dokumentų savininkų, minėti daiktai ir dokumentai perduotini įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

G. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. O. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. O. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 8 d. 14.30 val. iki 2019 m. balandžio 9 d. 09.25 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu G. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. O. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct).

G. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, registracijos liudijimą, grąžinti savininkui, pateikus nuosavybės teisę (paveldėjimo teisę) į daiktus ir dokumentus patvirtinančius duomenis, o sprendimui įsiteisėjus ir nenustačius automobilio ir dokumentų savininkų, minėtus daiktus ir dokumentus įstatymų nustatyta tvarka perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti G. O., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios.

Išaiškinti G. O., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                   Vaida Baumilė