Civilinė byla Nr. e2-2088-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00265-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.2.; 3.2.6.5.;

3.4.1.11.4.3.1.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

G A L U T I N I S  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas atstovui advokato padėjėjui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį G. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GKF“,

n u s t a t ė:

ieškovė AB DNB bankas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš G. K. priteisti 618 944,29 Eur negrąžinto kredito, 3 427,23 Eur nesumokėtų palūkanų ir 13,53 Eur delspinigių pagal 2001 m. sausio 5 d. Kredito linijos sutartį Nr. 1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 19 144,24 Eur negrąžintos paskolos, 100,24 Eur nesumokėtų palūkanų ir 0,94 Eur delspinigių pagal 2001 m. gegužės 5 d. Paskolos sutartį Nr. 1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės teigimu, ieškinio dalykas yra piniginiai reikalavimai ir jie grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad tarp ieškovės ir kredito gavėjo – UAB „GKF“ (iki juridinio asmens pertvarkymo buvęs pavadinimas G. K. firma, toliau – kredito gavėjas) 2001 m. sausio 5 d. buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 1, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 300 000,00 Eur kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma terminui iki 2003 m. gruodžio 25 d. Praleidus nustatytą kreditų sugrąžinimo terminą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti ieškovei papildomas palūkanas (Kredito linijos sutarties Nr. 3.4. p.), o už laiku nesumokėtas ieškovei palūkanas – 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kredito linijos sutarties 3.12. p.). Kredito linijos sutartimi suteiktas limitas 2001 m. gegužės 5 d. Papildomu susitarimu Nr. 1, 2001 m. gruodžio 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 2, 2002 m. rugsėjo 4 d. Papildomu susitarimu Nr. 3, 2003 m. balandžio 4 d. Papildomu susitarimu Nr. 4, 2003 m. rugsėjo 2 d. Papildomu susitarimu Nr. 5, 2004 m. liepos 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 6, 2006 m. vasario 20 d. Papildomu susitarimu Nr. 7 ir 2006 m. kovo 2 d. Papildomu susitarimu Nr. 8 padidintas iki 1 647 826,00 Eur sumos (iš jos 194 047,00 Eur kredito limito suma suteikta litais), o galutinis kredito linijos limito galiojimo ir kreditų grąžinimo terminas nustatytas iki 2006 m. lapkričio 20 d. Kredito linijos sutarties sąlygos dar buvo iš dalies pakeistos ir papildytos 2007 m. vasario 5 d. Susitarimu Nr. 9, 2008 m. kovo 21 d. Susitarimu Nr. 1/10, 2009 m. vasario 4 d. Susitarimu Nr. 1/11, 2010 m. kovo 29 d. Susitarimu Nr. 1/12, 2011 m. gruodžio 16 d. Susitarimu Nr. 1/13, 2013 m. gegužės 8 d. Susitarimu Nr. 1/14 , 2013 m. lapkričio 12 d. Susitarimu Nr. 1/15  ir 2015 m. vasario 19 d. Susitarimu Nr. 1/16, pastaruoju susitarimu galutinis kredito linijos limito galiojimo ir kredito grąžinimo terminas, kartu nustatant ir tarpinius kredito grąžinimo terminus, nustatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Tarp ieškovės ir kredito gavėjo UAB „GKF“ 2001 m. gegužės 4 d. taip pat buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 1, kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 100 000,00 Eur dydžio paskola terminui iki 2004 m. balandžio 20 d., kartu nustatant tarpinius paskolos grąžinimo terminus su grąžintinomis paskolos sumomis. Už suteiktą paskolą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palūkanas, kurių dydis kinta ir kurios apskaičiuojamos paskolos sutartyje nustatyta tvarka (Paskolos sutarties 1.3., 3.3. p.), o praleidus nustatytus paskolos sugrąžinimo terminus kredito gavėjas įsipareigojo mokėti ieškovei papildomas palūkanas (Paskolos sutarties 3.4 p.), o už laiku nesumokėtas palūkanas – 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Paskolos sutarties 3.12. p.). Paskolos sutartimi suteikta paskola 2001 m. gruodžio 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 1, 2002 m. kovo 14 d. Papildomu susitarimu Nr. 2, 2002 m. rugsėjo 4 d. Papildomu susitarimu Nr. 3, 2003 m. balandžio 3 d. Papildomas susitarimu Nr. 4, 2003 m. rugsėjo 2 d. Papildomu susitarimu Nr. 5 ir 2005 m. balandžio 11 d. Papildomu susitarimu Nr. 6 buvo padidinta, iš viso kredito gavėjui suteikiant 590 000,00 Eur paskolą. Paskolos sutarties sąlygas išdėsčius nauja redakcija galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2010 m. kovo 30 d. Paskolos sutarties sąlygos dar buvo iš dalies pakeistos ir papildytos 2006 m. kovo 2 d. Susitarimu Nr. 7, 2007 m. vasario 5 d. Susitarimu Nr. 8, 2008 m. kovo 21 d. Susitarimu Nr. 1/9, 2009 m. vasario 4 d. Susitarimu Nr. 1/10, 2010 m. kovo 29 d. Susitarimas Nr. 1/11, 2011 m. gruodžio 16 d. Susitarimu Nr. 1/12, 2013 m. gegužės 8 d. Susitarimu Nr. 1/13, 2013 m. lapkričio 12 d. Susitarimu Nr. 1/14 ir 2015 m. vasario 19 d. Susitarimu Nr. 1/15, pastaruoju susitarimu galutinis paskolos grąžinimo terminas, kartu nustatant ir tarpinius paskolos grąžinimo terminus, nustatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Tarp ieškovės ir atsakovo G. K. 2004 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 1713, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal Kredito linijos sutartį ir Paskolos sutartį su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais (Laidavimo sutarties 1.1., 2.1.1. p.). Keičiant ieškovės su kredito gavėju sudarytos Kredito linijos sutarties sąlygas su atsakovu taip pat buvo sudaryta 2008 m. sausio 21 d. Laidavimo sutartis Nr. 2, 2009 m. vasario 4 d. Laidavimo sutartis Nr. 3, 2010 m. kovo 29 d. Laidavimo sutartis Nr. 3/3 ir 2011 m. gruodžio 16 d. Laidavimo sutartis Nr. 1/13/L, o keičiant Paskolos sutarties sąlygas – 2008 m. kovo 21 d. Laidavimo sutartis Nr. 1, 2009 m. vasario 4 d. Laidavimo sutartis Nr. 2, 2010 m. kovo 29 d. Laidavimo sutartis Nr. 2/3, 2011 m. gruodžio 16 d. Laidavimo sutartis Nr. 1/12/L.

Ieškovė taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016, buvo konstatuota, kad kredito gavėjas yra nemokus ir jam nuspręsta iškelti bankroto bylą, o teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną kredito gavėjo prievolės ieškovei pagal Kredito linijos sutartį ir Paskolos sutartį su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais nebuvo įvykdytos. Kredito gavėjui iškėlus bankroto bylą ieškovė įstatymų nustatyta tvarka 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 30.56-17/507 bankroto byloje pareiškė 641 630,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tuo tarpu atsakovui, kaip laiduotojui, išsiuntus 2017 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2017|30.56-17-709 dėl įsipareigojimų įvykdymo, kredito gavėjo skola pagal Kredito linijos sutartį ir Paskolos sutartį su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais, per rašte nustatytą terminą padengta nebuvo.

Ieškovė pažymi, kad šiuo metu atsakovo skola pagal Kredito linijos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sudaro negrąžintas kreditas – 618 944,29 Eur, palūkanos – 3 427,23 Eur ir delspinigiai – 13,53 Eur, iš viso – 622 385,05 Eur, o pagal Paskolos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sudaro negrąžintas kreditas (paskola) – 19 144,24 Eur, palūkanos – 100,24 Eur ir delspinigiai – 0,94 Eur, iš viso – 19 245,42 Eur. Iš viso pagal abi sutartis atsakovo skola sudaro 641 630,47 Eur, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27  d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas pilnai: iš atsakovo G. K. ieškovės akcinės bendrovės DNB banko naudai priteista 618 944,29 Eur negrąžinto kredito, 3 427,23 Eur palūkanų ir 13,53 Eur delspinigių pagal 2001 m. sausio 5 d. Kredito linijos sutartį Nr. 1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 19 144,24 Eur negrąžintos paskolos, 100,24 Eur palūkanų ir 0,94 Eur delspinigių pagal 2001 m. gegužės 4 d. Paskolos sutartį Nr. 1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (641 630,47 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2 840,00 Eur žyminio mokesčio ir 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teisme 2015 m. balandžio 18 d. buvo gauti atsakovo prieštaravimai dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo prašoma Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad dėl sudarytų laidavimo sutarčių buvo apribotos sutuoktinės teisės į bendrą jo ir sutuoktinės turtą. Sutuoktiniai turi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto. Atsakovas įrodinėja, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, turėtų būti atidalinta sutuoktinių dalys bendrame turte, o turtas perleistas. Tokiu būdu, nesant sutuoktinio sutikimo/įgaliojimo faktiškai sudarytų laidavimo sutarčių vykdymu pasiekiamas toks pats rezultatas kaip turto perleidimu. Be to, laidavimo sutarčių sudarymo faktas patvirtina turto suvaržymą, nes bet kokių sandorių dėl jo ir sutuoktinės bendro turto sudarymas pradedamas vertinti laiduotojo interesų bei teisių užtikrinimo aspektu. Atitinkamai laidavimo sutarčiai sudaryti yra būtinas sutuoktinio sutikimas, o laiduojant visu turtu, tame tarpe, ir nekilnojamaisiais daiktais – būtinas ir paties sutuoktinio sandorio sudarymas, todėl sudarytos laidavimo sutartys, jų nepasirašant atsakovo sutuoktinei I. K., yra negaliojančios kaip prieštaraujančios CK 3.92 straipsnio 4 daliai. Atsakovas taip pat nurodo, kad visi ieškovo reikalavimai užtikrinti turto hipoteka. Hipoteka įkeisto turto vertė viršija reikalavimą, todėl nėra jokios tikimybės, kad ieškovas neatgaus turto iš trečiojo asmens bankroto byloje. Atitinkamai šio ieškinio ir reikalavimo pareiškimas fiziniam asmeniui, ko pasėkoje galėtų būti padalintas atsakovo ir jo sutuoktinės turtas, dalis turto priverstinai parduota, nors tam nėra jokios jo ir sutuoktinės valios, o vėliau operatyviai būtų atgaunamos lėšos iš įkeisto turto, iš esmės yra nesąžiningas.

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodo, kas sudarytos laidavimo sutartys nėra ginčijamos ir nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, dėl to atsakovo prieštaravimuose dėstomos aplinkybės dėl tariamo laidavimo sutarčių negaliojimo CK 3.92 straipsnio 4 dalies pagrindu nepatenka į pagal banko dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį ir teismo priimtą preliminarų sprendimą nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Be to, ieškovė nurodo, kad sutuoktinio sutikimas kito sutuoktinio, kaip laiduotojo, prievolei atsirasti nėra privalomas ir tokio sutikimo nebuvimas kito sutuoktinio prisiimto laidavimo galiojimui bei jo atsakomybei prieš kreditorių jokios įtakos neturi ir turėti negali. Dėl to ieškovė teigia, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog laidavimams buvo būtina gauti sutuoktinės sutikimus, o tokių nesant jo sudarytos laidavimo sutartys yra negaliojančios CK 3.92 straipsnio 4 dalies pagrindu, yra nepagrįsta. Ieškovė teigia, kad sutuoktinio sutikimas laidavimo sutarčiai sudaryti kreditoriui tik papildomai suteiktų teisę be reikalavimų laiduotojui juos įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ir laiduotojo sutuoktiniui, tačiau nagrinėjamu atveju ir pats atsakovas pripažįsta, kad jo sutuoktinė sutikimo atsakovo laidavimams nėra davusi, o bankas reikalavimus reiškia tik atsakovui, kaip laiduotojui. Ginčo atveju nei atsakovo laidavimo negaliojimo, nei atsakovo sutuoktinės atsakomybės klausimas šioje byloje nekyla – atsakovo sudarytos laidavimo sutartys yra galiojančios, atsakovas sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu yra asmeniškai atsakingas už skolininkės bankrutavusios UAB „GKF“ prievolių įvykdymą. Be to, skolininkas nepagrįstai nurodo, kad UAB „GKF“ prievolių pagal su banku sudarytas kredito sutartis su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, o skola pirmiausia turi būti išieškoma iš įkeisto turto, o atsakovo atsakomybė negalima kol neįvyks išieškojimas iš įkeisto turto. Ieškovė įrodinėja, kad tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja šiuo klausimui suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nes banko ieškinys pareikštas dokumentinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo atsakovui, kaip laiduotojui, kuris sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu už skolininko UAB „GKF“ prievolių įvykdymą atsako solidariai (laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p., CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Kai pagrindinio skolininko ir laiduotojo prievolė yra solidari, laiduotojas neturi tesės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į pagrindinį skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Tai, kad prievolių pagal kredito sutartis įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, bankui neužkerta kelio reikšti ieškinio dėl skolos priteisimo atsakovui, taip pat neužkerta kelio teismui tokį ieškinį tenkinti, todėl atsakovo teiginiai, kad kol nebaigtas išieškojimas iš įkeisto turto nėra pagrindo ir jo kaip laiduotojo atsakomybei atsirasti, yra visiškai nepagrįsti.

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „GKF“ (iki juridinio asmens pertvarkymo buvęs pavadinimas G. K. firma, toliau – kredito gavėjas) 2001 m. sausio 5 d. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria remiantis kredito gavėjui (UAB „GKF“) buvo suteiktas 1 647 826,00 Eur kreditas (iš jos 194 047,00 Eur kredito limito suma suteikta litais). Ieškovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „GKF“ 2001 m. gegužės 4 d. taip pat sudarė Paskolos sutartį Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria buvo suteikta 590 000,00 Eur paskola. Trečiojo asmens UAB „GKF“ įsipareigojimų pagal  2001 m. sausio 5 d. Kredito linijos sutartį Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir 2001 m. gegužės 4 d. Paskolos sutartį Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas buvo užtikrintas 2004 m. liepos 19 d. Laidavimo sutartimi Nr. 1713 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles pagal Kredito linijos sutartį ir Paskolos sutartį su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais (Laidavimo sutarties 1.1., 2.1.1. p.). Duomenų apie tai, kad atsakovas ir/ar trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „GKF“ būtų įvykdę savo skolinius įsipareigojimus, byloje nėra. Šiuo metu pagal Kredito linijos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negrąžintas kreditas sudaro 618 944,29 Eur, palūkanos – 3 427,23 Eur, delspinigiai – 13,53 Eur, iš viso – 622 385,05 Eur, o pagal Paskolos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negrąžintas kreditas (paskola) sudaro 19 144,24 Eur, palūkanos – 100,24 Eur ir delspinigiai – 0,94 Eur, iš viso – 19 245,42 Eur. Iš viso pagal abi sutartis atsakovo skola sudaro 641 630,47 Eur (2017 m. kovo 8 d. pažyma apie skolos dydį).

Kiti kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1421-260/2017 (senas Nr. eB2-2903-260/2016), trečiajam asmeniui UAB „GKF“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 20 d. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 30.56-17/507 UAB „GKF“ bankroto byloje yra pareiškusi 641 630,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnis).

Tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Teismas pažymi, kad laiduotojų prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą. Laiduotojai nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Trečiojo asmens (kredito gavėjo) prievolės bankui nebuvo ir nėra tinkamai įvykdytos, todėl atsakovui G. K. yra atsiradusi pareiga įvykdyti laidavimo sutartimi (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) prisiimtus įsipareigojimus. Laiduotojas G. K. Laidavimo sutarties pagrindu atsako už visas skolininkės UAB „GKF“ prievoles (Laidavimo sutarties 1.1., 2.1.1. p.), kuriomis yra visi Kredito linijos sutartyje ir Paskolos sutartyje numatyti mokėjimai, t. y. kreditų grąžinimas, palūkanų, įsipareigojimo mokesčio, baudų, delspinigių, nuostolių ir kiti mokėjimai (apibrėžimas, kas yra „skolininko prievolės“ įtvirtintas Laidavimo sutartyje). Vadovaujantis Kredito linijos sutarties 1.4., 3.3. punktais, už gautą kreditą iki visiško jo grąžinimo ieškovei turi būti mokamos palūkanos, o vadovaujantis Paskolos sutarties 1.3., 3.3. punktais, už gautą paskolos sumą iki visiško jo grąžinimo ieškovei taip pat turi būti mokamos palūkanos (CK 6.872 straipsnis). Kredito linijos sutarties 3.4., 3.12. punktuose ir Paskolos sutarties 3.4., 3.12. punktuose nustatyta pareiga, praleidus kredito ir paskolos mokėjimo terminus, ieškovei mokėti papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas ieškovei palūkanas – 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju, nors ir atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl su ieškove sudarytų sutarčių negaliojimo, tačiau prieštaravimuose teigia, kad sudarytos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.).

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2008). Nagrinėjamu atveju sudaryta laidavimo sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o įsipareigojama atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės arba jos dalies.

Pripažintina, kad laidavimo sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau galima ir situacija, kai laidavimo sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, spręstina, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę.

Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Teismas pažymi, kad į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas.

Atsakovas, ginčydamas preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumą, prieštaravimuose teigia, kad skolininkės UAB „GKF“ prievolių pagal su banku sudarytas kredito sutartis su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais įvykdymas yra užtikrintas hipoteka ir todėl nėra jokios tikimybės, kad ieškovė neatgaus skolos iš UAB „GKF“ bankroto byloje. Atsakovo vertinimu, skola pirmiausia turi būti išieškoma iš įkeisto turto, o atsakovo atsakomybė negalima kol neįvyks išieškojimas iš įkeisto turto.

Kaip jau minėta, laidavimas ir hipoteka yra savarankiški sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kreditorius dėl to turi teisę pasirinkti kokiais būdais ginti savo pažeistas teises, iš kokių asmenų bei kokia apimtimi reikalauti įvykdyti prievolę. Kadangi atsakovo atsakomybė prieš banką kartu su pagrindiniu skolininku yra solidari, bankas turi teisę reikalauti ir visiškai pagrįstai reikalauja, kad atsakovas kaip laiduotojas įvykdytų savo prievoles bankui (ieškovei).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. preliminarų sprendimą, todėl galutiniu sprendimu jis paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo, atsakovui pareiškus prieštaravimus, ji papildomai patyrė 384,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimas bei dalyvavimas teismo posėdyje. Teismo vertinimu, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.5, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių šiems procesiniams veiksmams atlikti (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalis, 98 straipsnis), iš atsakovo G. K. ieškovės naudai priteistina 384,78 Eur (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 4,68 Eur, todėl preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas,

n u s p r e n d ž i a:

            Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės DNB banko, j. a. k. 112029270, naudai priteisti 384,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Egidijus Tamašauskas