Civilinės bylos Nr. e2-1126-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01206-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Construction ACE“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, S. S.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp bankrutuojančios UAB „Construction ACE“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, ir UAB „Nikosparta“, niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikyti restituciją – įpareigoti bankrutuojančią UAB „Construction ACE“ grąžinti UAB „Nikosparta“ 51 000 Eur sumą, gautą už reikalavimo teisę, o UAB „Nikosparta“ įpareigoti grąžinti bankrutuojančiai UAB „Construction ACE“ 1 716 742,57 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Finiens“.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Nikosparta“ priklausančią 1 716 742,57 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Finiens“, uždraudžiant šią reikalavimo teisę bei iš jos kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, naudoti, valdyti ar kitaip disponuoti bei įkeisti ar kitaip apsunkinti. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovė UAB „Nikosparta“ aktyviai pardavinėja iš bankrutuojančios UAB „Construction ACE“ įsigytas reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Finiens“ tretiesiems asmenims. Ieškovės teigimu, ji dėl 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi perleisto ir bankrutuojančios UAB „Construction ACE“ netekto turto negali gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimo bankrutuojančios UAB „Construction ACE“ bankroto byloje, nors jei 1 716 742,57 Eur reikalavimo teisė nebūtų perleista, ieškovės finansinis reikalavimas būtų padengtas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo UAB „Nikosparta“ priklausančią 1 716 742,57 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Finiens“, uždraudžiant šią reikalavimo teisę bei iš jos kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, naudoti, valdyti ar kitaip disponuoti bei įkeisti ar kitaip apsunkinti.

4.       Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

5.       Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Emilė“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB „Nikosparta“ aktyvius veiksmus pardavinėjant reikalavimo teisę, tačiau tikėtina, jog UAB „Nikosparta“ gali parduoti reikalavimo teisę tretiesiems asmenims ir tokiu būdu galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, kuriuo siekiama apginti įmonės kreditorių interesus bankroto byloje, o tai gali būti padaryta tik tuo atveju, jeigu racionaliai naudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos bei pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Nikosparta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis, teisių pardavimo procesu, todėl ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

7.2.                      Ieškovė UAB „Emilė“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės UAB „Nikosparta“ nesąžiningumą, dėl kurio kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

8.       Ieškovė UAB „Emilė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovės teigimu, atsakovė aktyviai pardavinėja reikalavimo teisę, įgytą 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Pažymi, kad bankrutuojančios UAB „Construction ACE“ nemokumo administratorė negavo didžiausio kreditoriaus leidimo parduoti reikalavimo teisę, todėl ją perleido neteisėtai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2013 metais ir 2020 metais publikuotų straipsnių žiniasklaidoje, 2021 m. prašymo civilinėje byloje Nr. B2-6-258/2021 ir viešo registro duomenų kopijas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2-258/2022, 2022 m. rugsėjo 20 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, 2022 m. rugpjūčio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijas, duomenų iš kredito įstaigos, viešo registro kopijas, bankrutuojančios UAB „Construction ACE“ kreditorių susirinkimų protokolų, balsavimo biuletenio, nemokumo administratoriaus elektroninių laiškų kopijas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovės pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, jos sudarymo aplinkybėmis,  o šiuo atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti pateiktų procesinių dokumentų bei teismo procesinio sprendimo iš bankrutuojančios UAB „Finiens“ bankroto bylos, taip pat duomenų iš viešo registro. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14.       Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

15.       Apeliantė teigia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis, teisių pardavimo procesu, todėl ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

16.       Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Emilė“  kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp bankrutuojančios UAB „Construction ACE“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ir UAB „Nikosparta“, niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikyti restituciją – įpareigoti bankrutuojančią UAB „Construction ACE“ grąžinti UAB „Nikosparta“ 51 000 Eur sumą, gautą už reikalavimo teisę, o UAB „Nikosparta“ įpareigoti grąžinti bankrutuojančiai UAB „Construction ACE“ 1 716 742,57 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Finiens“. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio argumentai yra abstraktūs ir subjektyvūs, teisiškai nepagrįsti. Tai, ar egzistuoja pagrindas pripažinti 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.

18.       Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

19.       Apeliantės teigimu, ieškovė UAB „Emilė“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės UAB „Nikosparta“ nesąžiningumą, dėl kurio kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20.       Akcentuotina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas turi būti vertinamas ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurių įvykdymą siekiama užtikrinti, kontekste, kadangi teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-201-241/2021 ir kt.).

21.       Viena vertus, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovės nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektui (konkrečiam turtui, turtinėms teisėms) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovei perleisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016, 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo natūra, grąžinant ginčo sandoriu perleistą turtą (reikalavimo teisę) pradinei kreditorei atsakovei bankrutuojančiai UAB „Construction ACE“, kad atsakovės bankroto byloje galėtų būti patenkintas ieškovės patvirtintas finansinis reikalavimas. Pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. konkretaus ginčijamu sandoriu perleisto turto (reikalavimo teisės) areštą. Tai rodo byloje egzistuojantį siekį užtikrinti, kad ginčo objektas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui (turtinei teisei), yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Taigi šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės (apeliantės) nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti ginčijamu sandoriu perleistą reikalavimo teisę. Be to, šiuo atveju ieškovė inicijavo teisminį ginčą būtent dėl galimo nesąžiningumo disponuojant ginčo reikalavimo teise. Ieškovė įrodinėja, kad ginčijamu sandoriu reikalavimo teisė buvo perleista siekiant išvengti (apsunkinti) atsakovės bankrutuojančios UAB „Construction ACE“ kreditoriams, be kita ko ir ieškovei, galimybę patenkinti savo reikalavimus atsakovės bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms, tam, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepakistų esama situacija ir reikalavimo teisė nebūtų perleista tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Esant nurodytų aplinkybių visetui, atsakovės argumentas dėl neįrodyto jos nesąžiningumo nepaneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

23.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                        Romualda Janovičienė