Civilinė byla Nr. e2-391-494/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02793-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Julijai Benienei,

dalyvaujant ieškovo D. J. atstovui advokato padėjėjui Andriui Petruškevičiui,  

atsakovo A. L. firmos (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui A. L. firmai (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1.       priverstinai iškeldinti atsakovą A. L. firmą (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) su visais jam priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovui D. J. nuosavybės teise priklausančių patalpų ir statinių: karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

1.2.       nustatyti atsakovui, kad teismo sprendimą atsakovas privalo įvykdyti per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per teismo nustatytą terminą sprendimo neįvykdžius, skirti po 500,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, baudą skaičiuojant po 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio išsikėlimo dienos, paskaičiuotą baudą sumokant ieškovui;

1.3.       priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. liepos 15 d. ieškovas turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nuosavybės teisę šį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1) karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo turtas). Iki 2022 m. liepos 15 d. nurodytas nekilnojamasis turtas priklausė atsakovui. Ieškovo nuosavybės teisės buvo įregistruotos valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Ginčo turtą pardavus iš varžytinių ir atsakovui netekus į jį nuosavybės teisių,  atsakovas privalėjo išsikelti ir atlaisvinti ginčo turto patalpas, tačiau to nepadarė. 2022 m. liepos 26 d. ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą išsikelti iš ginčo turto iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovo atstovas A. L. 2022 m. liepos 27 d., atvykęs į antstolės kontorą, raštu įteiktą reikalavimą atsisakė priimti. Akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad ginčo turtas parduotas iš varžytinių ir kad atsakovas, netekęs nuosavybės teisių, privalo išsikelti, tačiau atsakovo atstovas sąmoningai atsisakė priimti reikalavimą dėl patalpų ir statinių atlaisvinimo. Atsakovas ignoravo ieškovo pateiktą reikalavimą ir, žinodamas, jog ginčo turtas parduotas iš varžytinių bei neatsižvelgdamas į tai, jog jis nebėra ginčo turto savininkas, iš minėto turto neišsikėlė. 2022 m. rugpjūčio 8 d. antstolis Arminas Naujokaitis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovo atstovas A. L. naudojasi ginčo turtu, nurodo laikantis save ginčo turto savininku, atsisako priimti ir (ar) pasirašyti jam pateiktus dokumentus, nurodančius, jog ginčo turtas buvo parduotas iš varžytinių, bei teigė, kad į ginčo turto patalpas neįsileis ir iš jų neišsikraustys. Ieškovas turtą įgijo turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, nuosavybės teisę išviešino, tačiau buvęs turto savininkas (atsakovas) neišsikelia iš ginčo turto patalpų ir statinių, neatlygintinai naudoja šį turtą savo reikmėms ir tokiu būdu pažeidžia asmens nuosavybės teisę naudotis ir disponuoti savo turtu. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, todėl ieškovas kreipiasi į teismą su reikalavimu iškeldinti atsakovą iš ginčo turto.

3.       Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovo išdėstytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad egzistuoja sąlygos, sudarančios teisinį pagrindą iškeldinti atsakovą iš neteisėtai užimto nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui: 1) ieškovo nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą pagrindžia 2022 m. liepos 15 d. antstolės turto pardavimo iš varžytinių aktas ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (ieškovas yra laikytinas teisėtu ginčo turto savininku, todėl pirmoji sąlyga yra neginčytinai įrodyta); 2) ieškovo ir atsakovo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas be jokio teisinio pagrindo iki šiol neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančiu ginčo turtu, o tai yra laikytina savininko teisių pažeidimu. Ieškovas yra įgijęs nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, yra šio turto savininkas, tačiau negali naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti, nes atsakovas po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlė iš parduotų statinių, toliau neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be ieškovo sutikimo ar kito teisinio pagrindo. Kaip minėta, ieškovas buvo suteikęs galimybę atsakovui išsikelti iš ginčo turto patalpų geranoriškai per pakankamą ir protingą terminą, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo ir neišsikraustė. Atsakovo atstovo teiginiai, užfiksuoti antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, neva atsakovo atstovas A. L. laiko save pastatų ir statinių savininku, yra nepagrįsti ir paneigiami faktinėmis bylos aplinkybėmis – ieškovo nuosavybės teises į ginčo turtą patvirtina 2022 m. liepos 15 d. antstolės Irenos Beliačic Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (aktas priimtas 2021 m. gruodžio 22 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavus nekilnojamąjį turtą) ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Atsakovas neturi teisės naudotis ieškovui priklausančiu turtu prieš jo (savininko) valią, todėl ieškovo kaip ginčo turto savininko reikalavimas išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų atsakovui yra privalomas. Atsakovas savo veiksmais varžo ieškovo kaip turto savininko teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais, todėl atsakovas turi būti iškeldintas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų teismo tvarka. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo turtas yra įgytas teisėtai ir ieškovas yra teisėtas šio turto savininkas. Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu: tarp šalių nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nėra kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovas įgytų teisę naudotis svetimu turtu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir nustačius, kad atsakovas gera valia neišsikelia iš ginčo turto, neįleidžia ieškovo į jam priklausančią nuosavybę, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovo kaip savininko teises. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo turto yra teisėtas ir pagrįstas.

4.       Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dėl atsakovo elgesio ieškovas patiria nepatogumų, t. y. negali naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančio turto. Siekiant, kad atsakovas neturėtų intereso ir toliau piktybiškai nevykdyti reikalavimo išsikelti, atsakovui neišsikėlus iš ieškovui priklausančio ginčo turto per teismo nustatytą terminą, atsakovui skirtina 500,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną iki faktinio išsikėlimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovas naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be jo sutikimo ir kito teisinio ar faktinio pagrindo, todėl atstatytinos ieškovo pažeistos teisės ir atsakovas iškeldintinas iš ginčo turto.

5.       Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad antstolis užsakė turto vertinimo ekspertizės aktą dėl A. L. firmos (duomenys neskelbtini) turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo. Antstolis, remdamasis turto vertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. L. firmos (duomenys neskelbtini) pastatus per varžytines. Atsakovo atstovas A. L. sužinojo apie vykdomus antstolio procesinius veiksmus likus 3 d. iki varžytinių pabaigos. Atlikdamas turto vertinimo veiksmus turto vertintojas pasirinko palyginamuosius objektus dėl vertinamo objekto rinkos kainos įvertinimo, t. y. objektai, esantys adresais:  1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini). Kilus abejonėms dėl palyginamųjų pastatų pasirinkimo, su antstoliu buvo nuvykta nustatyti palyginamųjų pastatų būklės nustatymui į nurodytas vietas. Objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), yra sena, 1965 m. pastatyta, apgriuvusi kiaulidė, be stogo dangos, be langų ir durų, be dalies nugriuvusių sienų, be dalies nugriuvusių stogo konstrukcijų, be elektros energijos prieigos, be kiemo ir vidaus grindų dangos, be kanalizacijos, be vandentiekio ir su augančiais krūmais pastato viduje. Tai neeksploatuojamas pastatas. Objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra gelžbetonio plokščių neeksploatuojamas, apgriuvęs pastatas be stogo dangos, be langų ir durų, be dalies sienų, be dalies stogo konstrukcijų, be elektros energijos prieigos, be kiemo ir vidaus grindų dangos, be kanalizacijos, be vandentiekio ir su augančiais krūmais pastato viduje. A. L. firmos (duomenys neskelbtini) pastatų būklė: yra sandėliavimo-gamybinės zonos, LED apšvietimas, šiuolaikiniai plastikiniai langai ir durys, 3 vnt. pakeliamų pramoninių vartų, nuosavas artezinis gręžinys vandentiekiui, centrinė kanalizacija, vidaus ir lauko vandentiekis, šildymo, suspausto oro inžinerinės sistemos, kompresorinė, pramoninė grindų danga, nauja 2200 kv. m profiliuota metalinė stogo danga, 84 kv. m įrengtos gyvenamosios patalpos darbuotojams, kur yra visos šiuolaikinės gyvenamosios patalpos (virtuvė, skalbykla, šiuolaikinis tualetas su dušu), židinys, grindinis šildymas, boilerinė šiltam vandeniui gaminti, kabelinė televizija ir internetas, kiemo asfalto danga. Šiose patalpose gamybinė veikla vyksta nuo 2004 m. Turto vertintojas privalėjo įsitikinti ar tokie palyginamieji pastatai atitinka vertinamo pastato būklę, kaip ir numato turto vertinimo metodika. Turto vertinimas buvo atliktas, pažeidžiant visą eilę turto vertinimo įstatymo metodikos dalių. Turto vertinimo ekspertizės akte turto vertintojas A. L. firmos (duomenys neskelbtini) turtą palygino, kaip be langų, durų, vartų, stogo konstrukcijų, stogo dangos ir t. t. Palyginamųjų objektų būklę galima pamatyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat turto vertinimo ekspertizės akto užsakovas – antstolis sudarė neteisėtą susitarimą su turto vertintoju, prieštaraujantį turto vertinimo įstatymui, kad turtas nebus apžiūrėtas iš vidaus, todėl į turto vertinimą nebuvo įtraukta didelė dalis vertinamo turto. Atsakovo atstovas mano, kad neįvertintas turtas priklauso A. L. firmai (duomenys neskelbtini). Į turto vertinimo ekspertizės aktą nėra įtrauktas šis turtas: LED apšvietimas, šiuolaikiniai plastikiniai langai ir durys, 3 vnt. pakeliamų pramoninių vartų, nuosavas artezinis gręžinys vandentiekiui, centrinė kanalizacija, vidaus ir lauko vandentiekis, šildymo, suspausto oro inžinerinės sistemos, kompresorinė, pramoninė grindų danga, nauja 2200 kv. m profiliuota metalinė stogo danga, 84 kv. m įrengtos gyvenamosios patalpos darbuotojams, kur yra visos šiuolaikinės gyvenamosios patalpos (virtuvė, skalbykla, šiuolaikinis tualetas su dušu), židinys, grindinis šildymas, boilerinė šiltam vandeniui gaminti, kabelinė televizija ir internetas, elektros jėgos spintos ir elektros jėgos kabeliai, kiemo asfalto danga. Atsakovo atstovas supranta dabartinę teisinę situaciją dėl priverstinio iškeldinimo iš patalpų, bet nori išsikeliant iš patalpų demontuoti ir pasiimti viską, kas nebuvo įtraukta į turto vertinimo ekspertizės aktą. Taip pat parduotose patalpose stovi integruota 45 m ilgio, 20 t. svorio gamybinė linija, kuri yra antstolio areštuota.

6.       Atsakovo atsiliepimo papildyme nurodyta, kad turto vertinimo ekspertizės aktas Nr.
(duomenys neskelbtini), kuriuo rėmėsi antstolis parduodant patalpas, yra atliktas, pažeidžiant daugelį turto vertinimo įstatymo metodikos punktų. Turto vertinimo ekspertizės akte parinkti privalomi lyginamieji objektai yra be langų, durų, be dalies sienų, be dalies stogo konstrukcijų ir stogo dangos, yra apgriuvę ir apleisti. Naujas savininkas, t. y. ieškovas parduoda pastatų kompleksą nekilnojamojo turto portale (duomenys neskelbtini). Skelbime pardavėjas – ieškovas rašo, kad pastatų paskirtis – administracinė, prekybos, paslaugų, sandėliavimo, gamybos ir pramonės. Nurodo, kad stogas yra naujas, privažiavimas geras, o įrengimas – įrengta. Kaip matyti, parduodamo objekto aprašymas neatitinka turto vertinimo ekspertizės akto, kuriame akivaizdžiai nepagrįstai buvo sumažinta kaina ir objekto apibūdinimas. Atrodytų, jog skelbime yra aprašomas visiškai kitas objektas. Turto vertinimo ekspertizės akte turto vertintoja rašo, kad stogo danga yra asbecementinė, t. y. šiferis, nors yra realiai įrengta nauja šiuolaikinė profiliuota metalinė danga. Į turto vertinimo ekspertizės aktą nėra įtraukti nei šiuolaikiniai langai, nei durys, nei pakeliami pramoniniai vartai, nei patalpų vidaus vertinimas. Taip pat turto vertinimo ekspertizės akto užsakovas – antstolis sudarė neteisėtą susitarimą su turto vertintoju, prieštaraujantį turto vertinimo įstatymui, kad turtas nebus apžiūrėtas iš vidaus, todėl turto vertinimas buvo atliktas, neįvertinus pilnai turto vertės. Sąmoningai neįvardijus, neįtraukus ir neįvertinus išorės ir vidaus patalpų, turto vertinimo ekspertizės aktas neatitinka tikros pastato su patalpomis vertės. Viskas, kas neįvardinta turto vertinimo ekspertizės akte pastatų viduje ir išorėje, negalėjo būtį parduota ieškovui, todėl atsakovas turi teisę viską, ko nėra įvardinta turto vertinimo ekspertizės akte, išmontuoti ir išsigabenti. Atsakovo atveju turto vertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka turto vertinimo metodikos 35.2 ir 35.3 punktų, nes nėra pastatų komplekso turtinių vienetų išorės ir vidaus nuotraukų. Taip pat turto vertinimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvertinti visi skirtumai tarp vertinamo turto ir lyginamųjų objektų fizinės būklės, vietos apibrėžimo, analogiško arba panašaus turto skirtumų. Vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis galima konstatuoti, kad viskas, kas nebuvo įtraukta į turto vertinimo ekspertizės aktą, priklauso atsakovui ir atsakovas turi teisę išmontuoti ir išsigabenti. Taip pat parduotose patalpose stovi integruota 45 m ilgio, 20 t. svorio gamybinė linija, kuri yra antstolio areštuota.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas parodė, kad ieškovas reiškia negatorinį ieškinį. 2022 m. liepos 15 d. ieškovas turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įsigijo ginčo turtą. 2022 m. liepos 26 d. atsakovo atstovui buvo išsiųstas raginimas išsikelti, bet atstovas nepriėmė pranešimo. 2022 m. rugpjūčio 8 d. antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Turto pardavimo iš varžytinių aktas nėra nuginčytas, todėl ieškinys yra pagrįstas. Atsakovas ginčija ginčo patalpų vertę, tačiau tai ginčyti turėjo vykdant varžytines. Atsakovas nori paimti turtą iš patalpų (gręžinį, langus ir kt.), kuris priklauso pagrindiniam pastatui, todėl atsakovas daiktų išsivežti negali. Atsakovo argumentai yra atmestini. Įsigyjant turtą buvo žinoma, kad jis yra su priklausiniais. Šios bylos ginčas yra dėl iškeldinimo. Prašoma skirti bauda yra deklaratyvi. Ieškovui įsigyjant ginčo patalpas, jose buvo ir stogas, ir langai. Pastato vertinimas buvo atliktas pagal antstolio patvarkymą, turtas buvo pervertintas. Atsakovas galėjo ginčyti vertinimą. Atsakovo nurodyti, pasiimtini objektai yra tiesiogiai įmontuoti į pastatą ir susiję funkciniu ryšiu su pastatu, kurį įgijo ieškovas, t. y. objektai, įmontuoti į pastatą. Atsakovas turėjo ginčyti pastato vertinimo ekspertizės aktą. Atsakovo prašomas 5 mėn. terminas išsikelti yra nepagrįstas, nes atsakovas išsikraustymui turėjo metus laiko.

8.       Atsakovo atstovas direktorius A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Jis varžytinių akto neginčijo, nes varžytinių metu buvo karantinas. Apie antstolio vykdomus procesinius veiksmus sužinojo iki varžytinių likus trims dienoms. Jis ginčijo turto ekspertizės aktą teisininkui dėl turto vertinimo, procesas dar vyksta. Atsakovas neišsikelia iš patalpų, nes nori išsiimti ir išsikelti langus, duris. Byloje atsakovas priešieškinio nereiškė. Antstolis ir turto vertintojas neįtraukė visų daiktų, į vertinimą nebuvo įtrauktas pastato vidus. Antstolis neturėjo parduoti turto, kuris nebuvo įvertintas. Atsakovo atstovas prašė iškeldinimui nustatyti 5 mėn. terminą. Atsakovo atstovas remiasi turto vertinimo ekspertizės aktu, pagal kurį parduotas tik pastatas, todėl neįvertintas turtas priklauso atsakovui. Turtą ieškovas atsakovui turi grąžinti.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-15-403/2020). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

10.       Nagrinėjimu atveju ieškovas prašo priverstinai iškeldinti atsakovą A. L. firmą (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovui D. J. nuosavybės teise priklausančių patalpų ir statinių: karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

11.       Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro 2022 m. rugpjūčio 29 d. išrašo nustatyta, kad ieškovui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2022 m. liepos 15 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso karvidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – turtas).

12.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad turtas, iš kurio ieškovas prašo iškeldinti atsakovą, nuosavybės teise priklauso ieškovui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad šalių nesieja jokie prievoliniai (nuomos, panaudos ar pan.) sutartiniai teisiniai santykiai.

13.       Esminis ginčas byloje kilo dėl to, jog atsakovas, išsikeldamas iš patalpų, nori demontuoti ir pasiimti viską, kas nebuvo įtraukta į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Giantus“ 2020 m. spalio 18 d. turto vertinimo ekspertizės aktą (toliau – ekspertizės aktas), kurio pagrindu nustatyta iš varžytinių parduoto turto vertė. Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, antstolis užsakė turto vertinimo ekspertizės aktą dėl A. L. firmos (duomenys neskelbtini) turto įvertinimo ir, remdamasis turto vertinimo ekspertizės aktu, pardavė atsakovo pastatus per varžytines. Atsakovo nuomone, turto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktus. Be kita ko, turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus. Atsakovas mano, kad neįvertintas turtas priklauso A. L. firmai (duomenys neskelbtini), nes tai, kas neįvardinta turto vertinimo ekspertizės akte, negalėjo būti parduota ieškovui.

14.       Teismas pažymi, kad daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rūšys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankišką paskirtį ir gali būti savarankiški teisinių santykių objektai (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie yra susiję su pagrindiniais daiktais, t. y. tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai ,,seka“ paskui pagrindinius daiktus – antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Antraeiliai daiktai pagal ryšio su pagrindiniu daiktu pobūdį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).

15.       Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas. Esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties, jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (savininkams) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).

16.       Atsakovo nurodomos LED apšvietimo, artezinio gręžinio vandentiekiui, centrinės kanalizacijos, vidaus ir lauko vandentiekio, šildymo ir kitos konstrukcijos bei sistemos yra neatskiriamai susijusios funkciniu ryšiu su pagrindiniais daiktais, t. y. ieškovui priklausančiu turtu, todėl priklauso pagrindinio daikto savininkui – ieškovui (CK 4.13 straipsnio 2 dalis, 4.14 straipsnio 1 dalis).

17.       Pažymėtina, kad turto vertinimo ekspertizės aktu nustatoma turto vertė, bet ne nuosavybės teisių turinys, todėl ekspertizės akto pagrindu negali atsirasti ar pasikeisti nuosavybės teisė. Atsakovas, nesutikdamas su turto vertinimo ekspertizės aktu ir manydamas, kad turtas turėjo būti apžiūrėtas iš vidaus, kad viduje esantis, atsakovo atsiliepime nurodytas turtas nebuvo įvertintas, turėjo ginčyti ekspertizės aktą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčijo ekspertizės aktą ar jam nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimo iš varžytinių aktą, arba kitus antstolio veiksmus turto iš varžytinių pardavimo procese. Be kita ko, atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo argumentai, kad jis turi teisė pasiimti pagrindinio daikto konstrukcijas ir sistemas, neįtrauktas į turto vertinimo ekspertizės aktą, laikytini nepagrįstais ir nesusijusiais su bylos nagrinėjimu, todėl atmestini.

18.       Kaip minėta, šalių nesieja jokie prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, 2022 m. liepos 26 d. ieškovas surašė reikalavimą, kuriuo paragino atsakovą išsikelti iš turto iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., tačiau atsakovas atsisakė priimti reikalavimą (2022 m. rugpjūčio 8 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių protokolas). Minėta aplinkybė įrodo, kad ieškovas nesutiko su tolimesniu atsakovo buvimu ieškovui priklausančiame turte. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu naudojasi ieškovo turtu, neginčijo ieškovo nuosavybės teisės į turtą.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad egzistuoja negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovas yra turto savininkas ir jo kaip savininko teisės yra pažeidžiamos atsakovo, todėl ieškovo reikalavimas priverstinai iškeldinti atsakovą A. L. firmą (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl sprendimo įvykdymo termino ir baudos skyrimo, neįvykdžius teismo sprendimo

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti atsakovas, tačiau pastarajam įpareigojimo per nustatytą terminą neįvykdžius, nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama.

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti, kad teismo sprendimą atsakovas privalo įvykdyti per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per teismo nustatytą terminą sprendimo neįvykdžius, skirti po 500,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, baudą skaičiuojant po 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio išsikėlimo dienos, paskaičiuotą baudą sumokant ieškovui.

22.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nereiškė. Teismo posėdžio metu, t. y. tik nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas prašė skirti 5 mėn. terminą išsikraustymui iš ieškovo turto.

23.       Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjami atsižvelgiant į ginčo šalių interesų derinimo taisyklę ir dispozityvų reglamentavimą, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo būtinumą. Rungimosi civiliniame procese principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėti tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 12, 178 straipsniai), todėl sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę – atidėti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atidėjimo prašantis asmuo. Taigi būtent atsakovui tenka pareiga įrodinėti aplinkybes, su kuriomis jis sieja prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, Atsakovas savo prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą 5 mėn. terminui nepagrindė jokiais argumentais ar pagrįstais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

24.       Atsakovas, raginamas ieškovo, neišsikėlė iš ieškovui priklausančio turto, taip užkirsdamas kelią ieškovui naudoti bei valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Siekiant, kad atsakovas neturėtų intereso ir toliau piktybiškai nevykdyti reikalavimo išsikelti, nustatytinas 20 dienų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį atsakovas neišsikelia iš neteisėtai užimto turto (nuo 2022 m. liepos mėn.), nustatytinas terminas atsakovui išsikelti iš ginčo turto yra protingas ir pakankamas.

25.       Kaip minėta, ieškovas prašo skirti po 500,00 Eur baudą atsakovui už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos kirti baudos dydis yra neproporcingai didelis, todėl, remiantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais atsakovui skirtina bauda mažintina iki 100,00 Eur už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, baudą skaičiuojant po 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio išsikėlimo iš ginčo turto dienos, paskaičiuotą baudą sumokant ieškovui (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas šioje byloje patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „Paysera“ mokėjimo išrašas). Nors atsakovui skirtinos baudos dydis sumažintas, ieškinys iš esmės tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

27.       Teismas byloje patyrė 36,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,270-271 straipsniais, 273 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti. 

Iškeldinti atsakovą A. L. firmą (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) su visais atsakovui priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš šių ieškovui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų: karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovui A. L. firmai (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 20 (dvidešimties) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį atsakovas privalo išsikelti iš aukščiau nurodytų negyvenamųjų patalpų.

Atsakovui A. L. firmai (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), per nustatytą terminą neišsikėlus iš aukščiau nurodytų negyvenamųjų patalpų, skirti po 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, baudą skaičiuojant po 20 (dvidešimties) dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio išsikėlimo iš negyvenamųjų patalpų dienos, baudą sumokant ieškovui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. L. firmos (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100,00 Eur (vieno šimto 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. L. firmos (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 36,66 Eur (trisdešimt šešių eurų 66 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (valstybei priteistina suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        Dalia Zeniauskaitė