Administracinė byla Nr. eP-11-442/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01785-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-1188/2025 pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio autobusų parkas“ (toliau – ir Bendrovė) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, atsakovas) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. IT02, kuriuo CPVA konstatavo Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo pažeidimus ir nusprendė susigrąžinti dalį išmokėtų Europos Sąjungos paramos lėšų.
2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjai įgyvendino Projektą ir siekė įsigyti naujus ekologiškus autobusus, skirtus vežti keleiviams vietiniais maršrutais Panevėžio mieste. Savivaldybė ir Bendrovė (toliau kartu – ir Perkantysis subjektas), siekdamos įgyvendinti Projektą ir gauti finansavimą, 2018 m. kovo 27 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. 22-753 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), kuria apibrėžtos kiekvieno iš partnerių teisės ir pareigos Projekte.
2.2. Įgyvendindama Projektą, 2018 m. lapkričio 21 d., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS), Bendrovė paskelbė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu Nr. 410500 dėl keleiviams miesto sąlygomis vežti pritaikytų naujų žemagrindžių vienaukščių autobusų įsigijimo (toliau – ir Viešasis pirkimas). Viešojo pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad maksimali pirkimo vertė – 2 263 000 Eur, minimalus perkamų autobusų kiekis – dešimt (10) vienetų.
2.3. Tiekėjų pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal kainos ir kokybės santykį, remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais, nurodytais Viešojo pirkimo sąlygų
80.1 punkto nuostatose. Vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – garantinis servisas (kriterijus T2, parametras P4).
2.4. Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos (toliau – ir Techninė specifikacija) pastabos Nr. 3 nuostatose buvo numatyta, kad „Konkursą laimėjęs tiekėjas turi užtikrinti Transporto priemonių garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste arba suteikti Savivaldybei bei Bendrovei teisę atlikti garantinį įsigytų Transporto priemonių remontą garantinio laikotarpio metu“. Analogiškas reikalavimas buvo įtvirtintas ir Viešojo pirkimo sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 56 punkto nuostatose.
2.5. Paskelbus Viešąjį pirkimą, dėl jo sąlygų buvo gauta viena pretenzija iš tiekėjo Solaris Bus & Coach S.A., kuris ginčijo nuostatą, kad aukščiausius balus už ekonominio naudingumo kriterijų „Garantinis servisas“ gauna tiekėjai, kurie turi galimybę pasiūlyti garantinius servisus Panevėžio mieste. Bendrovė, kaip Perkantysis subjektas, patenkino tiekėjo Solaris Bus & Coach S.A. pretenziją iš dalies, t. y. Bendrovė atsisakė tenkinti minėtos pretenzijos reikalavimus, susijusius su nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi. Tiekėjas Solaris Bus & Coach S.A. vėlesniame etape pateikė paaiškinimą raštu, kad neteikė pasiūlymo Perkančiajam subjektui dėl to, jog tuo pačiu metu dalyvavo keliuose stambesniuose pirkimuose ir dėl gamybinių pajėgumų trūkumo nebūtų pajėgęs laiku įvykdyti įsipareigojimų.
2.6. Vykdant Viešąjį pirkimą, buvo gauti penkių (5) skirtingų tiekėjų pasiūlymai. Atlikus galutinį pasiūlymų vertinimą, šių tiekėjų pasiūlymai pripažinti atitinkančiais Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus ir sudaryta pasiūlymų eilė, kurioje pirmuoju numeriu buvo įrašytas ūkio subjektų grupės, susidedančios iš BMC OTOMOTIV SANAYI VE TICARET A. S. ir UAB „BTS Vilnius“ (toliau – ir Viešojo pirkimo laimėtojas), pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas buvo didžiausias. Įvykdžius visas Viešojo pirkimo procedūras, 2019 m. balandžio 25 d. Bendrovė pasirašė su Viešojo pirkimo laimėtoju Viešojo pirkimo sutartį, kuria Viešojo pirkimo laimėtojas įsipareigojo parduoti ir pristatyti Perkančiajam subjektui dvylika BMC Procity EU 12 M CNG autobusų.
2.7. 2020 m. gegužės 5 d. CPVA atsiuntė Savivaldybei raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004“, kuriame nurodė, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus T2 parametras P4 galbūt neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir dėl šių priežasčių CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 298 punktu, pradėjo Viešojo pirkimo metu galbūt atlikto pažeidimo tyrimą. 2020 m. rugpjūčio 10 d. CPVA priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Viešojo pirkimo metu pažeidimas nebuvo padarytas (toliau – ir Pirminis sprendimas).
2.8. Užbaigus Projektą, 2021 m. gruodžio 14 d. Savivaldybė ir Bendrovė gavo CPVA pranešimą Nr. IT02 apie nustatytus pažeidimus. Naujame įtarime apie pažeidimą nurodyta, kad CPVA atliko Viešojo pirkimo pakartotinę paskesnę patikrą ir nustatė, jog Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3 punkto nuostata tariamai dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją. CPVA nurodė, kad, remiantis Viešojo pirkimo sąlygų 80.1 punkte nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi „Garantinis servisas“, buvo skiriami balai tiekėjams, turintiems garantinį servisą nebūtinai Panevėžio mieste, tačiau faktiškai savo turimais servisais kituose miestuose neva nebūtų galėję pasinaudoti sutarties įgyvendinimo metu. Be to, CPVA nurodė, kad Viešajame pirkime Bendrovė ir Savivaldybė neatsižvelgė į 2021 m. gruodžio 3 d. vieno tiekėjo pateiktą pretenziją ir nepakoregavo Viešojo pirkimo sąlygų nuostatų, reikalaujančių, kad tiekėjai turėtų galimybę autobusų garantinio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas teikti Panevėžio mieste arba suteiktų teisę pačiam Perkančiajam subjektui atlikti įsigyjamų autobusų remontą. Tai galėjo lemti dirbtinį konkurencijos apribojimą ir diskriminuoti tiekėjus, galinčius minėtas remonto paslaugas suteikti servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste.
2.9. Viešojo pirkimo procedūras įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2021 m.
rugpjūčio 2 d. išvadoje Nr. 4S-808 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nepažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) reikalavimų, taip pat nenustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pažeidimo.
2.10. CPVA 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. IT02 (toliau – skundžiamas Sprendimas), kuriame konstatavo, kad alternatyvūs reikalavimai tariamai apribojo tiekėjų, neturinčių autorizuoto serviso Panevėžio mieste ir negalinčių įsteigti atsarginių dalių ir medžiagų konsignacinį sandėlį bei suteikti galimybės Bendrovei ir Savivaldybei savarankiškai atlikti garantinį remontą, galimybes dalyvauti Viešajame pirkime. Dėl šių priežasčių CPVA nusprendė pritaikyti Projekto finansavimui 10 proc. finansinę korekciją nuo Projekto sutarties vertės, t. y. 226 299,60 Eur, ir susigrąžinti šias lėšas, jas pripažinus netinkamomis finansuoti.
2.11. CPVA priėmė du priešingus ir vienas kitą paneigiančius sprendimus, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms. Teisės aktai nesuteikė teisės CPVA pačiai pasinaikinti savo Pirminio sprendimo ir priimti priešingą sprendimą, taip pat keisti jos pačios priimtus administracinius aktus bei naikinti jais asmenims suteiktas subjektines teises. Nors po Pirminio sprendimo priėmimo praėjus keliems mėnesiams teisės aktai pasikeitė ir viešojo administravimo subjektai įgijo teisę patys pasinaikinti ar pakeisti savo priimtus individualius administracinius aktus, tačiau, tokią galimybę numatančiai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) redakcijai įsigaliojus tik 2020 m. lapkričio 1 d., ji negalėjo būtų taikoma atgaline tvarka.
2.12. VAĮ 16 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo metu Pirminio sprendimo apskundimo teisme terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jis nebus keičiamas, ir suteiktas Projekto finansavimas nebus atšauktas pačios CPVA sprendimu.
2.13. Viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Viešojo pirkimo dokumentų nuostatų, kuriomis ekonominio naudingumo balai skiriami už tiekėjų galimybę pasiūlyti perkamų autobusų garantinį servisą, teisėtumą, pasak pareiškėjų, pagrindžia galiojantis teisinis reguliavimas, į kurį CPVA, priimdama skundžiamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė.
2.14. Autobusų garantinio remonto ir techninio aptarnavimo atsakomybės perdavimas Bendrovei reiškia, jog Bendrovė turės išlaikyti darbų vykdymui reikalingą infrastruktūrą, samdyti ir išlaikyti darbuotojus, užsakinėti trūkstamas atsargines dalis ir spręsti visus su tinkamos autobusų techninės būklės palaikymu susijusius klausimus autobusų garantinės priežiūros laikotarpiu. Kita vertus, nurodytą autobusų garantinį remontą ir aptarnavimą atliekant tiekėjo servisui, perkančiojo subjekto atsakomybės, įsipareigojimai ir išlaidos būtų akivaizdžiai mažesnės, nes nereikėtų rūpintis daugeliu autobusų priežiūros ir remonto klausimų.
2.15. Pareiškėjams akivaizdu, kad tiekėjo galimybė pasiūlyti autobusų garantinį servisą turi ekonominę naudą perkančiajam subjektui, todėl Viešajame pirkime pagrįstai skirti konkursiniai balai už tokio serviso turėjimą. Aplinkybė, kad tiekėjas turi autobusų garantinį servisą, yra svarbi ir užtikrinant perkančiojo subjekto galimybę gauti tinkamas konsultacijas autobusų remonto ir eksploatavimo klausimais.
2.16. Skundžiamame Sprendime CPVA neįvardijo, kad konkursinio balo diferencijavimas pagal tiekėjo turimo garantinio serviso veiklos trukmę būtų lėmęs tariamai nepagrįstą konkurencijos apribojimą.
2.17. Iš Viešojo pirkimo komisijos 2019 m. kovo 25 d. protokolo matyti, jog už minėtą kriterijų visi 5 Viešojo pirkimo dalyviai gavo aukščiausius balus, todėl atitikimas šiam kriterijui problemų jiems nesukėlė. Nurodyto kriterijaus lyginamasis svoris bendrame konkursiniame bale sudarė vos 10 procentų, jis nebuvo lemiamą ar esminę reikšmę turinčiu kriterijumi, vertinant pasiūlymus. Kriterijaus T2 parametras P4 buvo visiškai pagrįstas, neapribojo tiekėjų galimybių dalyvauti Viešajame pirkime ir negali būti laikomas prieštaraujančiu teisės aktų nuostatoms.
2.18. Skundžiamame Sprendime nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad buvo gauta vieno potencialaus tiekėjo pretenzija. Solaris Bus & Coach S. A. ne tik neskundė Viešojo pirkimo sąlygų teismui, bet ir šio tiekėjo pasiūlymo nepateikimas neturi nieko bendro su nustatytais neva pernelyg aukštais reikalavimais. Daugiau pretenzijų, be tiekėjo Solaris Bus & Coach S. A., negauta, todėl CPVA neturėjo pagrindo spręsti, kad Viešojo pirkimo sąlygos neva užkirto kelią potencialiems, neįvardijamiems tiekėjams dalyvauti Viešajame pirkime. Dėl galutinių rezultatų taip pat negauta tiekėjų ieškinių ir pretenzijų.
2.19. Viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos pastabos Nr. 3 reikalavimas yra teisėtas, nes tokiu būdu Perkantysis subjektas realizuoja savo teisę pasirinkti perkamų paslaugų suteikimo vietą. Perkantysis subjektas šiuo atveju kartu su autobusais siekė įsigyti ir jų garantinio remonto bei aptarnavimo paslaugą ir turėjo teisę pasirinkti, kaip šią paslaugą teiks. Nagrinėjamu atveju perkančiojo subjekto diskreciją pasirinkti paslaugų teikimo vietą įgyvendinimo būtinumą nulėmė paslaugų pobūdis. Autobusų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugoms suteikti būtina į atitinkamą vietą nugabenti remontuojamą ar aptarnaujamą autobusą, tai sukeltų didelių nepatogumų tiek užsakovui, tiek ir pačiam paslaugų teikėjui. Šios paslaugos negali būti prilyginamos paslaugoms, kurioms nereikia transportavimo ir gali būti vienodai gerai suteiktos bet kurioje vietoje dirbančio paslaugų teikėjo arba nuotoliniu būdu.
2.20. Jei autobusai važiuotų ne tik patvirtintais vietinio susisiekimo maršrutais Panevėžio miesto teritorijoje, o turėtų vykti ir į kitą miestą, kad būtų galima atlikti techninio aptarnavimo ar remonto darbus, nebūtų taikoma išimtis, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau – ir Reglamentas (EB)
Nr. 561/2006) 3 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 4 d. reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014) preambulės 3 punkte. Autobusuose privalėtų būti papildomai įrengiami tachografai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 165/2014.
2.21. Konsignacinio sandėlio apimtis autobusų atsarginių detalių vertės prasme turėtų siekti 5 000 Eur. Šis tiekėjo įsipareigojimas būtų nedidelės apimties ir negalėtų sukelti sunkumų.
2.22. Kadangi dalis autobusų parko darbuotojų pakankamai nemoka kitų kalbų ir kad informacija būtų pateikiama visiems suprantama kalba, reikalavimas mokymus vesti ir metodinę medžiagą pateikti valstybine lietuvių kalba yra pateisinamas.
2.23. CPVA nenurodė jokių pagrindų ir nepateikė argumentų, kodėl Išvada nepagrįsta ar neteisinga, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 101 straipsnyje numatytą Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją, bet ir VAĮ 3 straipsnio bei 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Minėta aplinkybė sudaro papildomą pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.
3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė), atlikusi Projekto auditą, 2021 m. spalio 22 d. el. laišku pateikė CPVA pastebėjimą dėl Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3–4 punkte ir Viešojo pirkimo sąlygų 81.1 punkte nurodyto trečiojo ekonominio naudingumo kriterijaus „Trečias kriterijus – garantinis servisas (T2)“ (toliau – ir Kriterijus), nurodydama, kad minėtas Kriterijus pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir apribojo tiekėjų konkurenciją. Pastebėjimas dėl pažeidimo įtrauktas į 2022 m. vasario 15 d. Valstybinio audito ataskaitą kaip EX.14. CPVA atkreipė dėmesį į tai, kad šį pastebėjimą pateikė jau susipažinus su Išvada. Valstybės kontrolė nepakeitė nuomonės, kad viešųjų pirkimų pažeidimas buvo padarytas.
3.2. CPVA, atsižvelgdama į gautą Valstybės kontrolės pastebėjimą, atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė skundžiamą Sprendimą.
3.3. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada neturi privalomos galios, turi pareigą atlikti savarankišką pažeidimo tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą. Tai, kad Sprendimas prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos Išvadai, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad jis neteisėtas.
3.4. Pareiškėjai skunde iš esmės formuoja tendencingą, subjektyvią ir nepagrįstą poziciją, kuri visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes pirmojo pažeidimo tyrimo apimtis skiriasi nuo skundžiamame Sprendime nurodyto tyrimo apimties. Pirmojo pažeidimo tyrimo apimtis buvo Kriterijaus, kaip savarankiškos Viešojo pirkimo sąlygos, atitikties vertinimas teisės aktų reikalavimams.
3.5. CPVA kilo įtarimas, kad Viešojo pirkimo metu nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. nustatytas kriterijus T2, kurį detalizuoja parametro P4 skirtinų balų reikšmių aprašymai ar apibūdinimai nepagrįsti taip, kad leistų Perkančiajam subjektui objektyviai įvertinti teikiamų pasiūlymų ekonominį pagrįstumą, jų teikiamą maksimalią naudą, susietą su Viešojo pirkimo objektu. Pažeidimo tyrimo dėl Techninės specifikacijos reikalavimų neatliko. Skundžiamame Sprendime sistemiškai pasisako dėl Techninės specifikacijos reikalavimų ir Kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Sprendimo apimtis yra platesnė, todėl anksčiau priimto sprendimo nenaikino, o priėmė savarankišką ir naują sprendimą dėl Projekte padaryto pažeidimo. CPVA neatnaujino anksčiau atlikto pažeidimo tyrimo pagal PAFT 323 punktą. Pažeidimo tyrimo pradėjimo priežastis, t. y. tyrimo atnaujinimas, nenurodyta ir Sprendime, kurio numeris IT02, o ne IT01.
3.6. Kriterijus nesuteikė jokio užtikrinimo, kad laimėtoju bus išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijus neatitinka teisinio reguliavimo, kuris taikomas ekonominio naudingumo kriterijams, kad šie leistų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
3.7. Konsultacijų teikimas sutartyje nesusietas su serviso turėjimu, tai – atskira paslauga, kurią tiekėjas privalo užtikrinti.
3.8. Kriterijuje numatyta balų diferenciacija pagal serviso veikimo trukmę nesuteikia ekonominės naudos Perkančiajam subjektui, nes vien tai, kad servisas veikia ilgiau nei vieni metai, nereiškia, kad jame dirba didesnę patirtį turintys specialistai, todėl teoriniai pasvarstymai dėl serviso veikimo trukmės ir darbuotojų patirties – tarpusavyje nesusiję ir visiškai nepagrįsti.
3.9. Ydingai suformuluotas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus neužtikrino skaidrios konkurencijos, nesudarė sąlygų Projekto partneriui gauti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.
3.10. Įvertinus Techninės specifikacijos reikalavimus, Viešojo pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų turinį, apibrėžtas jų vertinimo sąlygas ir tvarką, CPVA nustatė, jog Perkantysis subjektas neužtikrino Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, kadangi nustatytas Kriterijus neturi ekonominio naudingumo požymio, kuris leistų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir tokiu būdu racionaliai panaudoti skirtas lėšas.
3.11. Viešųjų pirkimų tarnyba Išvadoje aiškiai nurodė, kokia apimtimi atliko Viešojo pirkimo sąlygų patikrą, išimtinai vertino tik Techninėje specifikacijoje esančias sąlygas. Viešojo pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijai, įskaitant Kriterijų, nepateko į šios tarnybos vertinimo apimtį, todėl dėl jų Išvadoje nepasisakyta.
3.12. Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su serviso arba atsarginių detalių sandėlio steigimu Panevėžio mieste, ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei neatitiko teismų formuojamos praktikos. Viešojo pirkimo sąlygose pateikta konkreti geografinė nuoroda Lietuvos Respublikoje, kuri buvo privaloma visiems tiekėjams. Šio Viešojo pirkimo atveju Techninėje specifikacijoje buvo numatyti tiek reagavimo laikai, tiek reikalavimas tiekėjui turėti servisą arba atsarginių dalių sandėlį Panevėžio mieste.
3.13. Reikalavimas konkrečioje vietoje turėti servisą arba atsarginių detalių sandėlį kasacinio teismo praktikoje ir Europos Sąjungos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės), traktuojamas kaip viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, už kurį turi būti taikoma finansinė korekcija. Projekto vykdytojas ir partneris tokio reikalavimo būtinumo nepagrindė bei neįrodė, kad jis neribojo tiekėjų konkurencijos.
3.14. Nors vertinant faktines aplinkybes matyti, jog Viešajame pirkime dalyvavo 5 tiekėjai, tačiau teisiškai vertinant situaciją, pirmų keturių tiekėjų pasiūlymai galėjo būti atmesti jų net nevertinant, nes siūlomos kainos viršijo Viešajam pirkimui skirtas lėšas.
3.15. Didelį siūlomų kainų skirtumą galėjo lemti ir Techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti servisą arba atsarginių detalių sandėlį Panevėžio mieste. CPVA, taikydama finansinę korekciją, įvertino aplinkybę, jog faktiškai dalyvavo penki tiekėjai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad konkurencija nebuvo apribota. Ši aplinkybė – svarbi skiriant finansinę korekciją, ir CPVA į ją atsižvelgė – pritaikė mažiausią galimą finansinę korekciją.
3.16. CPVA atkreipė dėmesį į skunde akcentuojamą aplinkybę, kad tiekėjai galėjo pasitelkti subtiekėjus, tačiau vėliau aiškina, jog autobusų priežiūra reikalauja specifinių žinių, patirties ir pan., t. y. autobusų remontas ir priežiūra atliekama tik specializuotame servise, kuris turi atitinkamus įrenginius ir specialistus. CPVA neaišku, ar Panevėžio mieste yra tokio tipo servisų. Pareiškėjų argumentai dėl tiekėjo galimybės pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, esant neteisėtam Techninės specifikacijos reikalavimui, yra nepagrįsti.
3.17. CPVA nesutiko su skundo teiginiu, kad atsarginių detalių sandėlis užtikrino tinkamą tiekėjų konkurenciją. Nepaisant, kad Techninėje specifikacijoje numatyta galimybė perleisti garantinį aptarnavimą Perkančiajam subjektui, tačiau atsarginių detalių sandėlis vis dėlto turi būti įsteigtas ir prižiūrimas Panevėžio mieste. Tokio reikalavimo būtinumo Projekto partneris nepagrindė.
3.18. Tiekėjo pateikta pretenzija nesudaro savarankiško ir vienintelio pagrindo inicijuoti pažeidimo tyrimo, tačiau bet kuriuo atveju – tai rinkos dalyvio pozicija dėl konkrečios Viešojo pirkimo sąlygos, kurią jis laiko ribojančia bei apsunkinančia pasiūlymo pateikimą.
3.19. Skunde akcentuojami labai trumpi autobusų remonto terminai, kad ilgesnis terminas turės neigiamų finansinių pasekmių, nes autobuso nebus galima naudoti ir gauti pajamų. Atsižvelgiant į tai, servisas turi būti Panevėžio mieste, kad autobusas būtų operatyviai pristatytas į remonto vietą, suremontuotas ir vėl pradėtas naudoti Projekto partnerio veikloje. CPVA nuomone, pareiškėjai nutyli kitas Techninės specifikacijos nuostatas, kurios paneigia bet kokius skunde nurodytus argumentus dėl autobusų remonto skubos.
3.20. Jeigu Techninės specifikacijos 5 punkto pastaba ir 56.4 ir 56.5 punktai prieštarauja vienas kitam, pirmenybė būtų teikiama nuostatoms, palankesnėms tiekėjams, t. y. tiekėjas turėtų teisę remonto darbus atlikti per 10 darbo dienų. Pareiškėjų argumentai dėl ypač trumpo remonto termino ir nuostolių, kurie gali kilti ilgiau remontuojant autobusus, visiškai nepagrįsti, nes pats Projekto partneris nustatė pakankamai ilgus remonto terminus ir prisiėmė dėl to riziką. Skundo argumentai, susiję su Projekto partnerio sąnaudomis transportuojant autobusus į serviso vietą ne Panevėžio mieste, nepagrįsti ir prieštarauja jo paties parengtoms sutarties sąlygoms. CPVA nurodė Projekto sutarties specialiųjų sąlygų 50 punktą.
3.21. Teisės aktai atsakovui suteikia savarankišką pareigą atlikti pirkimų priežiūrą ir pažeidimo tyrimą, jeigu buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nenustato pareigos vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktu vertinimu ir priimti tapatų sprendimą.
3.22. CPVA, vykdydama teisės aktuose jai pavestas funkcijas, pateikė argumentus ir motyvus, kuriais grindžia savo išvadą, kad Viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų principus ir apribojo tiekėjų konkurenciją, t. y. motyvavo savo Sprendimą, užtikrinant jo atitiktį VAĮ
10 straipsnio reikalavimus. Šio viešųjų pirkimų pažeidimo atveju Valstybės kontrolė taip pat nesutiko su Išvada, ir dėl šios priežasties suformavo pastebėjimą, kurio pagrindu CPVA ir inicijavo pažeidimo tyrimą.
3.23. Pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti jiems iš CPVA patirtas bylinėjimosi išlaidas. Projekto vykdytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi visus pajėgumus atstovauti save ir Projekto partnerį teisminiame ginče. Projekto vykdytojas galėjo savo vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą tiek savo, tiek Projekto partnerio atstovavimą, todėl nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) nurodė, jog atsižvelgiant į pareiškėjų skunde apibrėžtas ginčo ribas, į tai, kad neskundžiami jokie jos reguliavimo srities teisės aktai ir (ar) ginčijami klausimai, susiję su viešojo transporto priemonių parko įsigijimu keleiviams vežti vietinio susisiekimo maršrutais Panevėžio miesto savivaldybėje, todėl bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms. Taip pat Ministerija įvardijo, kad, jei vykstama tik į autobusų garantinį servisą, laiko apskaitai autobusas vairuotojų darbo gali naudoti vieną iš dviejų galimų būdų, t. y. arba turėti registravimo įrangą (tachografą) arba sudarinėti eismo tvarkaraštį, t. y. šiuo atveju, vietoj registravimo įrangos (tachografo) vairuotojų darbo laiko apskaitai gali būti naudojami eismo tvarkaraščiai, kurie būtų laikytini pigesne vairuotojų darbo laiko apskaitos alternatyva.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas išanalizavo Viešojo pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalis, 50 straipsnio
3 dalį, aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog konkurencijos užtikrinimas pirkimuose siejamas su pareiga nepagrįstai neriboti tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Kuo daugiau tiekėjų turi galimybę dalyvauti pirkime, tuo didesnė konkurencija užtikrinama. Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio
3 dalyje reglamentuojamas konkurencijos užtikrinimas būtent pirkimų teisės prasme.
8. Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių techninės specifikacijos reikalavimų, kurie nepagrįstai suteiktų galimybes dalyvauti pirkime tik konkrečiam tiekėjui ar tiekėjams, ribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Turi būti sudarytos vienodos galimybės pirkime dalyvauti visiems tiekėjams, galintiems pasiūlyti reikiamos kokybės perkamą objektą. Taigi šių dviejų analizių kokybiškas atlikimas suponuoja galimybes sėkmingai įvykdyti viešąjį pirkimą, tinkamai užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą bei tikslo pasiekimą.
9. Tais atvejais, kai perkančiajai organizacijai būtina nustatyti išskirtinius, specifinius reikalavimus perkamam objektui, jie yra teisėti tik tais atvejais, kai jie yra pagrįsti. Perkančioji organizacija, kad tinkamai įvykdytų viešąjį pirkimą, privalo atsakingai parengti techninę specifikaciją ir, siekdama nustatyti tiekėjų nediskriminuojančius reikalavimus, turi įvertinti, kaip ir kiek konkretus reikalavimas apriboja konkurenciją ir ar jis yra pagrįstas.
10. Teismas ištirtų įrodymų pagrindu darė išvadą, kad nurodytos sąlygos pažeidžia tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, riboja sąžiningą konkurenciją. Techninėje specifikacijoje ir Projekto sutarties projekte pareiškėjams nurodžius, kad autobusų techninė priežiūra turės būti vykdoma išskirtinai Panevėžio m. teritorijoje esančiame servise, laikytina, kad konkurencija dirbtinai sumažinta, nes pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
11. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).
12. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, teismas pažymėjo, kad CPVA atliko išsamų ir visapusišką įtariamo pažeidimo tyrimą, vertino ne tik konkrečias Viešojo pirkimo sąlygų normas, bet ir kitą Viešojo pirkimo dokumentaciją, pareiškėjų teiktus paaiškinimus, vadovavosi teismų praktika ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais išaiškinimais. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog CPVA atliktas tyrimas neatitiko VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir buvo neobjektyvus.
13. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, darė išvadą, kad jis atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis ir teismų praktika.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir pareiškėjų skundą atmetė.
III.
15. Pareiškėjai Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti jiems iš atsakovo patirtas procesines išlaidas.
16. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei papildomai nurodo šiuos argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo motyvacija pateikiama iš dviejų sakinių. Teismas nepadarė nė vienos savarankiškos išvados dėl bet kurio iš byloje nagrinėtų Viešojo pirkimo sąlygų punktų. Nors teismas konstatavo, kad Viešojo pirkimo sąlygos pažeidžia tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus bei riboja sąžiningą konkurenciją, tačiau niekaip nepagrindė, kaip šis tariamas pažeidimas pasireiškė ir kodėl atitinkami Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimai yra laikytini per aukštais, neproporcingais ir pernelyg apribojančiais konkurenciją.
16.2. Teismo išvada yra paremta klaidinga prielaida, kad Viešojo pirkimo dokumentuose neva buvo keliamas reikalavimas tiekėjams turėti garantinį autobusų servisą Panevėžio mieste, o tokio serviso neturintiems tiekėjams tariamai buvo mažinami ekonominio naudingumo balai. Skirtingai, negu interpretavo teismas, Viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo, kad tiekėjas turėtų autobusų garantinį servisą Panevėžio mieste, o tokio serviso neturintys tiekėjai galėjo ne tik dalyvauti Viešajame pirkime, bet ir jų gaunamas ekonominio naudingumo vertinimo balas dėl šios aplinkybės visiškai nemažėjo, jei jie pasinaudojo galimybe siūlomų autobusų garantinio remonto ir aptarnavimo teises suteikti pačiam UAB „Panevėžio autobusų parkas“.
16.3. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, jog būtina vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. išvada, taip pat dėl to, kad CPVA neturėjo teisės panaikinti savo priimtą sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, nepasikeitus jokioms aplinkybėms.
17. Pareiškėjai 2025 m. birželio 30 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-175/23 Obshtina Svishtov, kuris aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Papildomai pareiškėjai pažymi, jog CPVA, pritaikydama 10 proc. dydžio Projekto finansinę korekciją, net nenustatinėjo ir nebandė nustatinėti, kokią tariamą neigiamą įtaką ES biudžetui galėjo turėti Projekto įgyvendinimo metu neva padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai.
18. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
18.1. Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su serviso arba atsarginių detalių sandėlio steigimu Panevėžio mieste, ribojo tiekėjų konkurenciją bei pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei neatitiko teismų formuojamos praktikos.
18.2. Esant neteisėtam Techninės specifikacijos reikalavimui dėl serviso buvimo Panevėžio mieste, aplinkybė, kad tiekėjas šiam Techninės specifikacijos reikalavimui įvykdyti gali pasitelkti kitus ūkio subjekto pajėgumus, šio reikalavimo neteisėtumo nepaneigia.
18.3. Pareiškėjų nurodomi argumentai, susiję su Techninėje specifikacijoje nustatytu Kriterijumi, nesutampa. Pareiškėjai skunde akcentavo aplinkybę, kad tiekėjai lengvai galėjo pasitelkti subtiekėjus, tačiau apeliaciniame skunde pažymi, kad autobusų priežiūra reikalauja specifinių žinių, patirties ir pan., t. y. autobusų remontas ir priežiūra yra atliekama ne bet kokiame, o tik specializuotame servise, kuris turi atitinkamus įrenginius ir specialistus. Atitinkamai nėra aišku, ar Panevėžio mieste iš viso yra tokio tipo servisų, kurie atliktų nuolatinį autobusų remontą ir turėtų kvalifikuotą personalą, ar servisą vis dėl to tiekėjai privalėtų steigti ir išlaikyti visą garantinį laikotarpį, t. y. įsigyti / išsinuomoti patalpas, jas pritaikyti, įsigyti įrangą, pasamdyti specialistus ir pan., kad galėtų tenkinti išimtinai tik Projekto partnerio poreikius, kurie būtų epizodinio pobūdžio ir nenuolatiniai.
18.4. CPVA neginčija, kad Viešajame pirkime faktiškai dalyvavo penki tiekėjai, jų visų pasiūlymai atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, nei vienas iš jų nebuvo atmestas, tačiau CPVA, taikydama finansinę korekciją, įvertino tą aplinkybę, kad Viešajame pirkime faktiškai dalyvavo penki tiekėjai ir pritaikė 10 proc. finansinę korekciją. Esant mažesniam tiekėjų skaičiui, būtų buvusi taikoma 25 proc. finansinė korekcija, pavyzdžiui, jeigu būtų buvęs gautas tik vienas pasiūlymas.
18.5. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas poreikis dėl kuo trumpesnio autobusų remonto termino, atsakovas nurodė techninės specifikacijos 56.4 ir 56.5 punktus, kuriuose nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja atlikti remontą per 10 d. d. Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su autobusų nugabenimu į remonto vietą, atsakovas pažymėjo, jog pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 50 punktą tiekėjas privalo savo sąskaita organizuoti ir vykdyti transporto priemonių transportavimą į servisą ir atgal.
18.6. Teisės aktai suteikia CPVA savarankišką pareigą atlikti pirkimų priežiūrą ir išimtinę pareigą atlikti pažeidimo tyrimą, jeigu buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Teisės aktai nenustato CPVA pareigos vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktu vertinimu ir priimti tapatų sprendimą.
18.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjams patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai turėjo pakankamus vidinius resursus savarankiškai ginti savo interesus teisminiame procese, byla nėra teisiškai sudėtinga ir nesudarė pareiškėjams kliūčių paties ginti savo interesus teismine tvarka, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakė dėl pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-653-426/2024 bei prašė Ministeriją pašalinti iš bylos. Ministerija nurodė, kad, atsižvelgdama į ginčo ribas, taip pat į tai, kad nėra skundžiami jokie Ministerijos reguliavimo srities teisės aktai, Ministerija išsakė poziciją, kad neturėtų šioje administracinėje byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, nes bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms, 2022 m. gegužės 25 d. padavė pirmosios instancijos teismui prašymą pašalinti Ministeriją iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo, t. y. nelaikyti jos trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje.
IV.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė.
21. Įvertinęs administracinės bylos duomenis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino Ministerijos prašymo pašalinti Ministeriją iš administracinės bylos nagrinėjimo.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 - 8 dalis ir pažymėjo, kad konkurencijos sąlygoms bendrai priskirtini, be kita ko, pirkimo parametrai, tarp kurių gali būti viešojo administravimo subjektų nustatytos jų administruojamo ar vykdomo pirkimo sąlygos, kurios susietos, su, be kita ko, remontuotinų ir kitaip techniškai prižiūrėtinų perkamų viešojo transporto priemonių transportavimu į atitinkamus autorizuotus servisus.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat aptarė Konkurencijos įstatymo 2 straipsnį, Viešųjų pirkimų įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 17 straipsnį, Pirkimų įstatymo 29 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad viena ar ne viena autobusus tiekti suinteresuotų asmenų pretenzija nagrinėjamu atveju nekeičia susidariusios situacijos esmės, kurią sudaro suinteresuotų verslo subjektų konkurencija ir jos dirbtinio neribojimo vertybė. Todėl ginčo pirkimo sąlygomis nustatytos konkurenciją ribojančios ar neribojančios sąlygos buvimo ar nebuvimo klausimas negali būti tinkamai atsakytas pagal pareiškėjų akcentuotą tik vienos pretenzijos gavimo aplinkybę, taip pat kitą susijusią aplinkybę, kad pretenziją pateikęs subjektas vėliau neskundė teismui ginčo pirkimo sąlygų ir nepateikė pasiūlymo, kai daugiau pretenzijų nebuvo gauta iš kitų suinteresuotų asmenų, o tai esą patvirtina, jog Viešojo pirkimo sąlygomis nebuvo neužkirstas kelias dalyvauti pirkime kitiems potencialiems ir neįvardijamiems tiekėjams.
25. Be to, Pirminio sprendimo, kuriuo buvo skirtas finansavimas, ir vėliau priimto skundžiamo Sprendimo, kuriuo koreguojamas (mažinamas) paskirtas finansavimas, t. y. taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, nesutapimas ir skirtumas, kurį akcentavo ir suponavo pareiškėjai dėl jų esą atsiradusių ir vėliau pažeistų teisėtų interesų bei lūkesčių, nėra tokia esminė ginčo aplinkybė, kuri galėtų būti vertinama pareiškėjų procesinių reikalavimų naudai, nes jos susidarymą objektyviai paskatino CPVA, kuri buvo skyrusi finansavimą, vėlesnis atsakingas reagavimas į Valstybės kontrolės nustatytą konkurencijos ribojimą ginčo pirkime.
26. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad viena vertus, Viešųjų pirkimų tarnybos, ir, kita vertus, CPVA bei Valstybės kontrolės pozicijų dėl ginčo pirkimo sąlygų nesutapimas ir skirtumas, kurį akcentavo pareiškėjai, taip pat nėra tokia esminė ginčo aplinkybė, kuri galėtų būti vertinama pareiškėjų procesinių reikalavimų naudai, nes pirminis Viešųjų pirkimo tarnybos vertinimas, kuris buvo palankus pareiškėjams, nesaisto CPVA tokioje situacijoje, kai reaguojama į Valstybės kontrolės vėliau pateiktą vertinimą, ir dėl jo CPVA atlieka papildomą tyrimą.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad esminę svarbą turi ne gautų pretenzijų ir jas teikti nusprendusių ar galėjusių nuspręsti asmenų skaičius (kiekis) ar vienos gautos pretenzijos teikėjo nesikreipimas į teismą, bet tai, kad Viešojo pirkimo sąlygos, dėl kurių buvo gauta pretenzija, Valstybės kontrolės vėliau atlikto audito pagrindu neabejotinai galėjo būti skundžiamu Sprendimu patikslinančiai vertinamos kaip dirbtinai ribojusios konkurenciją, t. y. apėmusios diskriminacinį reikalavimą, susijusį su konkurso laimėtojo prisiimamu transporto priemonių garantinio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų suteikimo autorizuotame servise užrikinimo Panevėžio mieste įsipareigojimu arba alternatyviu teisės atlikti Įsigytų transporto priemonių garantinį remontą garantinio laikotarpio metu suteikimo Perkančiajam subjektui įsipareigojimu. Valstybės kontrolės atliktas Projekto auditas neabejotinai sudarė rimtą ir adekvatų faktinį pagrindą CPVA nesivadovauti savo pirminiu 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu, kuriuo atliktas pirkimas įvertintas kaip tinkamas, ir atlikti pakartotinę (paskesnę) Viešojo pirkimo patikrą bei jos pagrindu registruoti įtarimą apie pažeidimą, taip pat informuoti Projekto vykdytoją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą ir atlikti pažeidimo tyrimą, tuo tikslu raštu prašyti ir gauti bei vertinti Projekto vykdytojo pateiktą paaiškinimą dėl iškeltų įtarimų, taip pat ginčijamu Sprendimu nustatyti pažeidimą ir taikyti 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.
28. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Viešojo pirkimo dokumentuose keliamo reikalavimo tiekėjams turėti garantinį autobusų servisą Panevėžio mieste, pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodė, kad nagrinėjamu atveju perkančiajam subjektui, kaip perkančiajai organizacijai, esą buvo objektyviai būtina susieti ginčo pirkimą su Panevėžio miesto teritorijoje esančiais autorizuotais servisais, t. y. autobusų technine priežiūra Panevėžio mieste. Perkantysis subjektas, kaip perkančioji organizacija, nepakankamai atsakingai ir tinkamai įvertino, kaip ir kiek ginčo pirkimo susiejimas su Panevėžio miesto teritorijoje esančiais autorizuotais servisais daro ar visiškai nedaro kokią nors negatyvią įtaką tiekėjų konkurencijai, t. y. ją dirbtinai apriboja ar visiškai neapriboja, ir ar toks susiejimas vis dėlto yra pagrįstas, nepriklausomai nuo tam tikro konkurencijos ribojimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus atmetė ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, pagal kuriuos techninėje specifikacijoje ir sutarties projekte numatytas autobusų techninės priežiūros vykdymas Panevėžio miesto teritorijoje esančiame autorizuotame servise sudaro teisines prielaidas dirbtinai mažinti konkurenciją.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas nacionalinės teisės pažeidimas per se (pats savaime) suponuoja finansinių korekcijų taikymą. Tai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų konkrečių aplinkybių. Tačiau, jei pažeidimas siejamas su netinkamu Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų taikymu, kai pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, tokio pažeidimo tiesioginio poveikio pirkimo rezultatui paneigimas, o tuo pačiu ir realiai egzistuojančios žalos Europos Sąjungos biudžetui atsiradimo tikimybė yra įrodinėjimo dalykas byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė CPVA nustatytų aplinkybių, kad Viešojo pirkimo sąlygų 18 punktas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais.
V.
30. Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-828-1188/2025 procesą – pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti CPVA 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. IT02.
31. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartyje padarė esminį materialiosios teisės normos pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingai išsprendžiant bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 50 straipsnio 1 ir 3 dalis, neproporcingai susiaurindami perkančiojo subjekto teisę pasirinkti ir viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti su perkamomis prekėmis susijusių paslaugų teikimo vietą. Byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose formuojama nepagrįsta praktika, kad perkamų prekių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo vietos perkantysis subjektas pasirinkti tariamai negali ir tokios paslaugų teikimo vietos ar teritorijos apribojimas pirkimo dokumentuose neva savaime lemia nepagrįstą konkurencijos pirkime suvaržymą ir pagrindinių pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo) pažeidimą. Tokios praktikos, draudžiančios beveik bet kokių perkančiajam subjektui reikalingų paslaugų teikimo vietos pasirinkimo galimybę, formavimas prieštarauja tiek galiojantiems teisės aktams, tiek ESTT praktikai, kurioje neteisėtu paslaugų teikimo vietos reikalavimu buvo laikomas tik toks su pirkimu siejamų paslaugų teikimo vietos apribojimas, kuris nebuvo pateisintas objektyviais pirkimo tikslais ir kuris realiai sudarė kliūtis kai kuriems tiekėjams dalyvauti viešajame pirkime. Tuo tarpu šiuo atveju Viešajame pirkime taikytas Techninės specifikacijos reikalavimas dėl perkamų autobusų garantinio remonto jų eksploatavimo teritorijoje niekaip neribojo jokių tiekėjų galimybės dalyvauti Viešajame pirkime ir neblogino jų pasiūlymų vertinimo, nes perkančioji organizacija suteikė tiekėjams alternatyvą – perduoti autobusų garantinio remonto teises pačiam Autobusų parkui dėl to neprarandant jokių konkursinių balų. Tuo tarpu minėto Techninės specifikacijos punkto reikalingumas pareiškėjų buvo detaliai pagrįstas byloje, tačiau bylą nagrinėję teismai paties šio reikalavimo reikalingumo ir proporcingumo bei pareiškėjų pateikto jo pagrindimo visiškai nevertino, šiuo klausimu apskritai nepasisakydami nei sprendime, nei nutartyje.
31.2. Bylą nagrinėję teismai visiškai neatsižvelgė į naujausią ESTT praktiką, kad finansinės pataisos už viešųjų pirkimų pažeidimus ES finansuojamuose projektuose gali būti taikomos tik jei yra nustatoma konkreti dėl pažeidimo atsiradusi žala ES biudžetui. Šiuo atveju teismai konstatavo, kad vien tik CPVA nustatytas pagrindinių pirkimų principų pažeidimas jau savaime sudaro pagrindą preziumuoti finansinių korekcijų taikymą Projekte, nors patys teismai net nenagrinėjo pareiškėjų argumentų, jog ginčijamos Viešojo pirkimo dokumentų nuostatos niekaip neriboja jokių tiekėjų dalyvavimo Viešajame pirkime, niekaip nepadidina pirkimo kainos ir negali turėti jokios neigiamos įtakos ES biudžetui. Tokiu būdu, bylą nagrinėję teismai, formuodami minėtą praktiką, sudarė prielaidas toliau netinkamai taikyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 311 punktą ir šių taisyklių 7 priedą bei taikyti finansines pataisas už tariamus pažeidimus, kurie jokios neigiamos įtakos ES biudžetui nedaro.
31.3. Byloje priimti sprendimas ir nutartis visiškai neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje ir 144 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad teismo priimami sprendimai ir nutartys turi būti tinkamai motyvuotos, motyvuojamojoje dalyje nurodant, be kita ko, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nors pareiškėjai savo skunde ir apeliaciniame skunde pateikė detalius argumentus, kodėl Viešajame pirkime perkamų autobusų garantinį remontą ir techninį aptarnavimą visiškai pagrįstai buvo reikalaujama atlikti autobusų eksploatavimo vietoje (Panevėžio mieste) ir kad tai niekaip neapribojo tiekėjų konkurencijos pirkime, tačiau teismai apsiribojo tik ginčijamų CPVA padarytų išvadų perrašymu ir bendro pobūdžio teismų praktikos apie konkurencijos užtikrinimą viešuosiuose pirkimuose citavimu, CPVA teiginius apie Viešajame pirkime neproporcingai apribotą konkurenciją savaime priimdami kaip neginčijamą faktą, visiškai nenagrinėdami ir nepasisakydami dėl praktiškai jokių pareiškėjų išdėstytų argumentų bei nepadarydami beveik jokių savarankiškų išvadų. Todėl sprendimas ir nutartis gali būti laikomais be motyvų, kas sudaro ne tik jų negaliojimo pagrindą (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.), bet ir yra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 156 str. 2 d. 8 p.).
31.4. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
32. Atsakovas CPVA atsiliepime į prašymą prašo jo netenkinti ir proceso neatnaujinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Pareiškėjų pateiktas prašymas gali būti traktuojamas, kaip „užslėpta“ apeliacija, nes jame iš esmės pateikiami tie patys teiginiai, kurie buvo teikiami tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, iš esmės nepagrindžiant pagrindų, kurie leistų atnaujinti procesą.
32.2. Pareiškėjai savo prašyme nenurodė jokios konkrečios materialios normos, kurią teismai būtų pažeidę ją taikant, o iš esmės pateikė subjektyvų nustatyto Techninės specifikacijos reikalavimo atitikimą Pirkimų įstatymo ir Direktyvos 2014/25/ES straipsnių nuostatoms aiškinimą, akcentuojant tai, kad jis buvo būtinas tinkamam įsigytų prekių eksploatavimui. Prašyme, grindžiant Techninės specifikacijos reikalavimo būtinumą, iš esmės yra pakartojami tie patys argumentai, kurie jau buvo teikti procesiniuose dokumentuose bei įvertinti teismų.
32.3. Pareiškėjai dėl pažeidimo (ne)nustatymo nenurodė jokios konkrečios materialiosios teisės normos, kuri buvo pažeista, ir nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, kurie įrodytų, kad priimant RAT sprendimą ir Nutartį buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, kuris turėjo įtakos menamai neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties priėmimui. Pareiškėjai savo prašyme iš esmės remiasi tik ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimu byloje Nr. C-175/23, kuriame pateiktas ES teisės aiškinimas niekaip neįrodo, kad teismai netinkamai taikė kokias nors nacionalines ar ES teisės normas.
32.4. Pareiškėjas prašyme ypač akcentuoja realios žalos apskaičiavimo būtinybę, norint konstatuoti pažeidimą, CPVA pažymi, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 d. išdėstytoje pažeidimo sąvokoje aiškiai nurodyta, kad pažeidimas nustatomas ne tik, kai padaroma reali žala, bet ir kai nustatoma žalos hipotetinė galimybė.
32.5. Pareiškėjų prašymas grindžiamas subjektyvia pareiškėjų nuomone dėl Regionų administracinio teismo sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinio. pareiškėjų teiginiai, kad Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisakė dėl absoliučiai visų jų pateiktų argumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vien dėl to sprendimas ir Nutartis šiuo pagrindu yra kokiu nors būdu neteisėtas, nes būtent teismai, o ne pareiškėjai, sprendžia, kokios nagrinėtos bylos aplinkybės buvo esminės siekiant teisingai išspręsti ginčą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VI.
33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-1188/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų nurodytu pagrindu.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas to paties įstatymo III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.
35. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 40713/04).
36. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018 ir kt.).
37. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
38. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą užbaigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje teisenoje proceso atnaujinimas yra pripažįstamas išimtine ir galutine įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015).
Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto
39. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).
41. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo procesiniame sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-18-968/2025).
42. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad teismai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl visų pareiškėjų išdėstytų argumentų bei nepadarė beveik jokių savarankiškų išvadų.
43. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-828-1188/2025 motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas aptarė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, taip pat vertino esmines ginčo aplinkybes (dėl pretenzijos, dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pirminio vertinimo ir CPVA vėlesnio tyrimo, dėl Viešojo pirkimo dokumentuose keliamo reikalavimo tiekėjams turėti garantinį autobusų servisą Panevėžio mieste, dėl finansinės korekcijos) ir dėl jų pasisakė.
44. Įvertinusi atsakovo prašymo atnaujinti procesą turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais ir juos kritikuoja. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.
45. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto
46. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi iki šio punkto pakeitimų įsigaliojimo) pagrindu, yra išaiškinęs, kad, prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-22-602/2022; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-520/2023). Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022).
48. Pareiškėjai prašymą grindžia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 50 straipsnio 1 ir 3 dalis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 311 punktą ir šių taisyklių 7 priedą. Pareiškėjų vertinimu, teismas neproporcingai susiaurino perkančiojo subjekto teisę pasirinkti ir viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti su perkamomis prekėmis susijusių paslaugų teikimo vietą. Be to, teismai neatsižvelgė į aktualią ESTT praktiką ir nepagrįstai taikė finansines korekcijas, nors žalos ES biudžetui nenustatyta.
49. Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).
50. Nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime nustatė, kad Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3 p. nuostatose „Konkursą laimėjęs tiekėjas turi užtikrinti Transporto priemonių garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste arba suteikti Perkančiajam subjektui teisę atlikti garantinį įsigytų Transporto priemonių remontą garantinio laikotarpio metu“ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste dirbtinai apriboja tiekėjų, kurie turi arba gali patys, arba pasitelkdami subtiekėjus suteikti garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugas transporto priemonių servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste, dalyvavimą pirkime, ypač tuo aspektu, kad Viešojo pirkimo sąlygų 80.1 punkte nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus „Garantinis servisas“, už kurį skiriami balai jei tiekėjas turi garantinį servisą (nebūtinai Panevėžio mieste).
51. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. liepos 30 d. nutarties 50 punkte šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodė, kad nagrinėjamu atveju perkančiajam subjektui, kaip perkančiajai organizacijai, esą buvo objektyviai būtina susieti ginčo pirkimą su Panevėžio miesto teritorijoje esančiais autorizuotais servisais, t. y. autobusų technine priežiūra Panevėžio mieste. Perkantysis subjektas, kaip perkančioji organizacija, nepakankamai atsakingai ir tinkamai įvertino, kaip ir kiek ginčo pirkimo susiejimas su Panevėžio miesto teritorijoje esančiais autorizuotais servisais daro ar visiškai nedaro kokią nors negatyvią įtaką tiekėjų konkurencijai, t. y. ją dirbtinai apriboja ar visiškai neapriboja, ir ar toks susiejimas vis dėlto yra pagrįstas, nepriklausomai nuo tam tikro konkurencijos ribojimo.
52. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl finansinės korekcijos dydžio, 2025 m. liepos 30 d. nutarties 53 punkte nurodė, jog pareiškėjai nepaneigė CPVA nustatytų aplinkybių, kad Viešojo pirkimo sąlygų 18 punktas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimus, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai prašyme pateikė tik savo subjektyvų vertinimą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, tačiau nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, o prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina esminio materialiosios teisės normos pažeidimo akivaizdumo. Prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintas aplinkybes ir įrodymus, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
54. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra netenkintinas.
55. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkinus pareiškėjų prašymo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-1188/2025 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-828-1188/2025 pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė