Civilinė byla Nr. e2A-824-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00233-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Ž. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-82-743/2020 pagal ieškovų A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. ieškinį atsakovėms N. Ž. M., L. N. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovės N. Ž. M. priešieškinį ieškovams A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kitų klausimų sprendimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) nustatyti po ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, kurio plotas 24,8565 ha, ribą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo plane pažymėtą posūkio taškais 7, 8, 9, 10 ir susijusią su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti po ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, kurio plotas 3,0009 ha, ribą, UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo plane pažymėtą posūkio taškais 18, 19, 20 ir susijusią su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovių ieškovų naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas ribojasi su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio plotas 8,2800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) matininkas Z. P., 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. paženklinęs ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus parengė du atskirus žemės sklypo planus. Du atskiri žemės sklypo planai buvo rengiami dėl to, jog per ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą driekiasi vietinės reikšmės kelias, skiriantis žemės sklypą į du atskirus plotus. Kelio įsiterpimas į ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nulėmė tai, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai: nuo kelio į rytų pusę esantis žemės sklypas, projektinis Nr. 371, plotas 24,8565 ha, ir nuo kelio į vakarų pusę esantis žemės sklypas, projektinis Nr. 371-1, plotas 3,0009 ha. Ieškovų žemės sklypas, kurio plotas 24,8565 ha, su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą, žemės sklypo plane pažymėtą posūkio taškais 7, 8, 9 ir 10. Ieškovų žemės sklypas, kurio plotas 3,0009 ha, su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą, žemės sklypo plane pažymėtą posūkio taškais 18, 19 ir 20. Atsakovės N. Ž. M. ir L. N. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) matininkui Z. P. 2017 m. gegužės 29 d. pranešimą ir 2017 m. liepos 22 d. pareiškimą, kuriais informavo, kad nesutinka su atliktais ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastriniais matavimais. Be to, atsakovės pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ŽŪM) prašymą, kuriame kėlė bendros ribos teisingumo klausimą. ŽŪM atsakovių prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą pavedė atlikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). NŽT pateikė atsakovėms atsakymą, įformintą 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-870-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad paženklintos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidžia atsakovių interesų. Tuo pačiu buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovai, esant nesutarimui su atsakovėmis dėl bendros sklypo ribos, negali pabaigti kadastrinių matavimų procedūros. Ieškovai pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) matininko Z. P. parengtuose žemės sklypų planuose ginčo žemės sklypo ribos atvaizduotos laikantis kasacinio teismo suformuluotų kriterijų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT 2018 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 1SS-870-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ yra konstatuojama, kad palyginus atsakovių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirminiuose dokumentuose (abrise) nurodytas ribas su naujai apskaičiuotomis žemės sklypo ribomis, visos sklypo ribos yra pailgėję. Nepaisant to, atsakovės reikalauja, kad ginčo ribos dar labiau būtų atitrauktos į ieškovų žemės sklypų pusę. Jeigu žemės sklypų ribos būtų nustatomos taip kaip siūlo atsakovės, tai joms priklausančio žemės sklypo plotas viršytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 211 punkte nustatytą kadastriniams matavimams leidžiamą ploto santykinę paklaidą. Atsakovių užimta pozicija nėra subordinuota sklypų savininkų interesų pusiausvyros principui ir yra orientuota išimtinai į atsakovių kaip savininkių teisių įtvirtinimą kito sklypo savininkų (ieškovų) interesų sąskaita.

3.       Atsakovė N. Ž. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės 1999 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5308 pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis įgijo 8,2800 ha ploto sklypą Nr. 64. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypą Nr. 64 pardavusi buvusi jo savininkė E. M. parodė ir žemės sklypo Nr. 64 ribas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovėms perkant žemės sklypą Nr. 64 pietinė jo riba siejosi su laisva valstybine žeme, kuri nebuvo suformuota ir kurią dalis ieškovų įgijo 2002 m. rugsėjo 26 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 59-1474 ir sprendimo Nr. 59-15079, o kita dalis – 2017 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Perkant žemės sklypą Nr. 64 jo buvusi savininkė nurodė, kad žemės sklypas ribojamas trimis kapčiais: pirmas – griovys prie keliuko, einančio žemyn į ežerą bei dideli akmenys, antras – miške esantys akmenys, ant kurių yra atsakovių inicialai, trečias – kalno viršūnėje esantis smetoniškas kapčius, paženklintas matininko 2000 m. Nustatytomis žemės sklypo Nr. 64 ir gretimo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovams, ribomis atsakovės naudojasi nuo žemės sklypo Nr. 64 įsigijimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento, ginčų dėl jų ribų iki 2016 m. nebuvo iškilę. Nesutarimai prasidėjo daliai savininkų nuosavybės teisę įgijus 2017 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. D2-791 pagrindu, kuomet buvo pradėti atsakovėms priklausančio žemės sklypo Nr. 64 pietinės dalies užgrobimo veiksmai (išrauti kapčiai, ariama ir užsėjama dalis žemės sklypo). Dėl šio fakto atsakovė N. Ž. M. 2017 m. spalio 5 d. buvo kreipusis į NŽT Lazdijų skyrių, 2017 m. spalio 12 d. į Lietuvos Respublikos Seimo narį. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad esant nesutarimams su atsakovėmis dėl bendros žemės sklypo ribos, negali baigti kadastrinių matavimų procedūros. Ieškovai turi tokias pačias teises bei pareigas kaip ir atsakovės. Žemės sklypų ribos, kurias atsakovės laiko teisėtomis, buvo naudojamos nuo 1999 m. iki 2017 m., ir tik 2017 m. ieškovai pradėjo aktyviai įgyvendinti tariamą teisę į jiems priklausančio žemės sklypo ribas, ko pasekoje, atsakovės buvo priverstos kreiptis į eilę valstybinių institucijų dėl, atsakovių nuomone, pažeidžiamų atsakovių teisių. Atsakovės mano, kad pareikštas ieškovų reikalavimas, suformuluotas pagal jų samdyto matininko atliktus matavimus, pažeistų proporcingumo principą. Ieškovai, teigdami, kad atsakovėms priklausančio žemės sklypo Nr. 64 visos ribų linijos, palyginus jas su abrisu Nr. 64 ir planu Nr. 64m, yra išilgėję, tokiomis aplinkybėmis pagrįsti iš esmės nepateikė jokių įrodymų, išskyrus NŽT 2018 m. gegužės 2 rašto Nr. 1SS-870-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo, tačiau tokie aiškinimai prieštarauja teisės normoms, užtikrinančioms atsakovėms, kaip žemės sklypo Nr. 64, kurio dalį neteisėtai užvaldė ieškovai, nuosavybės teises. Iš pateiktos žemėlapio ištraukos M 1:5000 buvo matyti tiek atsakovių, tiek ir ieškovų nuosavybės teise turimų žemės sklypų situacija atsiliepimo teismui pateikimo dieną, iš kurios matyti, kad vakarinė atsakovėms priklausančio žemės sklypo Nr. 64 dalis yra išilgėjusi dėl to, kad sklypo riba eina ne pakrante, o ežeru (oranžinė linija ties skaičiais – (duomenys neskelbtini)), o taip pat iš kurios matosi, kad iš ieškovams priklausančio žemės sklypo linijos taip pat yra ilgesnės nei jų abrise Nr. 371 nurodytos.

4.       Atsakovė L. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5.       Atsakovė N. Ž. M. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti ribą tarp ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų, kurių plotas 3,0009 ha ir 24,8565 ha, ribą, ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, kurio plotas 8,5677 ha, pagal Žemės sklypo ribos pasiūlymo plane M 1:5000 sklypo, kurio plotas 85 677 kv. m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame 2019 m. spalio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 200-1 ribą, pažymėtą taškais 4 ir 3, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra: taško 4 – (duomenys neskelbtini) ir taško 3 – (duomenys neskelbtini) ir 7,7150 ha žemės sklypo Nr. 200-2 ribą, pažymėtą taškais 6, 5, 4, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra: taško 6 – (duomenys neskelbtini), taško 5 – (duomenys neskelbtini), taško 4 – (duomenys neskelbtini), taško 3 – (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr. 371-1, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr. 371, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr. 371-1, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr. 371-1, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; 3) priteisti iš ieškovų atsakovių naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

6.       Priešieškinyje nurodė, kad žemės sklypą, kurio plotas 8,2800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė N. Ž. M. su atsakove L. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise pirko 1999 m. spalio 2 d. iš E. M.. Atsakovė N. Ž. M. dalyvavo nustatant E. M. žemės sklypo ribas. Tuo metu pietinė žemės sklypo riba ribojosi su valstybei priklausančia žeme ir jos vieta buvo aiški, nes prie ežero buvo nustatyta ir pažymėta kanalo (griovio) viduriu. Ieškovams žemės sklypas pamatuotas ir nubraižytas abrisas 2002 m. balandžio 26 d. matininko A. Š.. Atsakovių žemės sklypo abrise šiaurinė riba prie ežero nepersidengė su atsakovėms pamatuotu žemės sklypu ir negalėjo persidengti, nes nustatyta kanalu ir abrise matininko A. Š. pažymėta raide „K“. Atsakovės iki šiol naudojosi žemės sklypu matininko A. Š. parodytomis sklypo ribomis, tačiau atlikus tikslius kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovių naudojamame plote virš leistinos paklaidos yra dar 0,4339 ha žemės. Atliekant ieškovų 27,4600 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, jiems prie šio ploto pamatuotas 27,8574 ha žemės plotas, tai yra 0,3974 ha daugiau (leistinos paklaidos ribose). Ginčo dėl sklypo ribų nebuvo iki 2017 m. pavasario. 2017 m. pavasarį UAB (duomenys neskelbtini) matininkas Z. P. ieškovų žemės sklypui atliko kadastrinius matavimus, dalį atsakovės N. Ž. M. pirktos žemės prie ežero įmatavo ieškovams. Atsakovė su tuo nesutiko, nes riba tarp žemės sklypų turėjo būti kanalo viduriu. Vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis ir kitų įrodymų visuma, 2017 m. balandžio 4 d. dėl 30 009 kv. m sklypo paženklinimo, 2017 m. balandžio 4 d. dėl 248 565 kv. m sklypo paženklinimo ir 2017 m. birželio 27 d. dėl 30 009 kv. m sklypo paženklinimo, 2017 m. birželio 27 d. dėl 248 565 kv. m sklypo paženklinimo aktai yra neteisėti ir naikintini. Kyla klausimas, kodėl teismui buvo pateikti to paties žemės sklypo du paženklinimo aktai. Apie esamus sklypų paženklinimo aktus atsakovė N. Ž. M. sužinojo tik iš bylos medžiagos. Daugiau kaip 8,5677 ha (0,2877 ha leistinas viršplotis) nuosavybės teise atsakovės negali žemės turėti, tačiau atsakovė N. Ž. M. nesutinka, kad naudojamas žemės sklypo plotas, kuris yra virš leistinumo ribų, būtų paimtas prie ežero, juo labiau, kad suformuota ir pamatuota prie ežero sklypų riba su ieškovais yra aiški. Riba buvo suformuota ir nustatyta kanalo viduriu. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 24 d. parengė atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su atsakovams priklausančiu sklypu ribos nustatymo planą, kurio pagrindu nustačius žemės sklypų ribas nebūtų pažeisti nei ieškovų, nei atsakovių interesai. Du atskiri žemės sklypo planai buvo rengiami dėl to, jog per ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina vietinės reikšmės kelias, skiriantis žemės sklypą į du atskirus plotus – nuo kelio į vakarų pusę esantis žemės sklypas, projektinis Nr. 200-1, plotas 0,8527 ha, ir nuo kelio į rytų pusę esantis žemės sklypas, projektinis Nr. 200-2, plotas 7,7150 ha. Tarp ieškovų ir atsakovių bus nustatyta interesų pusiausvyra, jei prie ežero žemės sklypų riba bus nustatyta kanalo viduriu, kaip ir buvo nustatyta formuojant sklypus, o atsakovių turimos žemės viršplotis priskirtinas ieškovams mažinant žemės sklypą, esantį nuo kelio į rytų pusę, projektinis Nr. 200-2, iki leistinos ribos kaip parodyta Žemės sklypo ribos pasiūlyme M 1:5000, sklypo plotas 85 677 kv. m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame 2019 m. spalio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovų interesų toks ribų nustatymas nepažeis, nes nuo kelio į rytų pusę esančio žemės sklypo, projektinis Nr. 200-2, gale yra brandaus miško žemės plotas.

7.       Ieškovai A. K., R. L., V. S., A. R. ir V. K. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka visiškai, ir prašė jį atmesti, priteisti iš atsakovių ieškovų naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsiliepime nurodė, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Ieškovų ginčijami UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr. 371-1, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, 2017 m. balandžio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr. 371, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr. 371-1, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr. 371, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, atsakovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl toks atsakovės reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame 2019 m. spalio 24 d. žemės sklypo ribos pasiūlymo plane M 1:5000 yra nurodytos ne tik atsakovės siūlomos nustatyti žemės sklypų ribos, tačiau ir Nekilnojamo turto kadastre įregistruotos („įklotos“) ribos. Iš minėto pasiūlymo plano aiškiai matyti, kad atsakovės siūlomos nustatyti žemės sklypų ribos yra nutolusios nuo Nekilnojamo turto kadastre įregistruotų sklypo ribų ir įsiterpusios į ieškovų sklypus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovėms priklausančio žemės sklypo plotas yra 8,2800 ha. Iš minėto pasiūlymo plano matyti, kad nustačius ginčo sklypų ribas taip, kaip siūlo atsakovė, atsakovių žemės sklypo plotas padidėtų 7 192 kv. m arba 71,92 aro (89992?82800=7 192). Atsakovės siūlomas jai priklausančio žemės sklypo ploto išdidinimas neatitinka Kadastro nuostatų 21 punkte nustatytų sąlygų, viršija Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 211 punkte nustatytą kadastriniams matavimams leidžiamą ploto santykinę paklaidą. Be to, tokiam ploto išdidinimui nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsakovės užimta pozicija nėra subordinuota sklypų savininkų interesų pusiausvyros principui ir yra orientuota išimtinai į atsakovių kaip savininkių teisių įtvirtinimą kito sklypo savininkų (ieškovų) interesų sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priešieškinį dėl žemės sklypo ribos nustatymo atmetė; nustatė A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. 27,4600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir N. Ž. M., L. N., 8,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytus žemės sklypų planus, nustatant, kad ribą tarp po kadastrinių matavimų suformuoto 24,8565 ha žemės sklypo Nr. 371 ir N. Ž. M., L. N., priklausančio 8,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žymi posūkio taškai 7 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 8 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 9 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 10 (koordinatės (duomenys neskelbtini)); ribą tarp po kadastrinių matavimų suformuoto 3,0009 ha žemės sklypo Nr. 371-1 ir N. Ž. M., L. N., priklausančio 8,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žymi posūkio taškai 18 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 19 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 20 (koordinatės (duomenys neskelbtini)); priteisė A. K. iš N. Ž. M. ir L. N. po 150 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų; civilinės bylos dalį dėl N. Ž. M. reikalavimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypų Nr. 371 ir Nr. 371-1, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinimo, nutraukė; priteisė iš N. Ž. M. ir L. N. po 9,94 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovų prašomos nustatyti ribos grindžiamos UAB (duomenys neskelbtini) atliktais kadastriniais matavimais, kurių atlikimo procedūra atitinka aukščiau aptartiems teisės aktų reikalavimams, ieškovų žemės sklypo ribos paženklintos dalyvaujant ir atsakovei N. Ž. M., todėl sprendė, jog kadastrinių matavimų metu gauti duomenys patvirtina, kad tokiu būdu suformavus ieškovų ir atsakovių žemės sklypus ir tarp jų žemės sklypų ribą nustačius ieškovų siūlomoje vietoje, tiek ieškovams, tiek atsakovėms nekiltų teisinių formalių kliūčių žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, kadangi formuojami žemės sklypų viršpločiai neviršija Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punkte nustatytos ribos.

10.       Teismas sprendė, kad patvirtinus ginčo sklypų ribą pagal atsakovės žemės sklypo ribos pasiūlymą planą, būtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje, nes atsakovė savo pasiūlymu keičia šiauriau jos esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinę ribą, kuri nekilnojamojo turto kadastre įregistruota pagal kadastrinius matavimus. 

11.       Teismas padarė išvadą, kad toks ribos nustatymas, be kita ko, suvaržytų išimtinai ieškovų teises, nes atsakovės žemės sklypo riba prie (duomenys neskelbtini) ežero žymiai pailgėtų, o ieškovų – atitinkamai sutrumpėtų.

12.        Teismas konstatavo, kad nustačius žemės sklypų ribą ieškovų siūlomu būdu, atsakovių žemės sklypas nesumažėtų, priešingai, jo plotas padidėtų iki maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, taip pat padidėtų ir jų žemės sklypo vakarinės kraštinės, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ežeru, ilgis.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovės N. Ž. M. ginčijami UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai atsakovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl sprendė, kad toks reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė N. Ž. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas visiškai, nustatyta ieškovų ir atsakovių žemės sklypus skirianti riba, ieškovui A. K. iš atsakovių priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsakovės priešieškinis dėl žemės sklypo ribos nustatymo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti iš dalies, ieškinį atmesti, nustatyti ribą tarp ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų, kurių plotas 3,0009 ha ir 24,8562 ha, ribą, ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, kurio plotas 8,5677 ha, pagal Žemės sklypo ribos pasiūlymo plane M 1:5000 sklypo, kurio plotas 85 677 kv. m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame 2019 m. spalio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, projektinis Nr. 200-1 ribą, pažymėtą taškais 4 ir 3, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra: taško 4 – (duomenys neskelbtini), ir taško 3 – (duomenys neskelbtini), ir 7,7150 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 200-2, ribą, pažymėtą taškais, 6, 5, 4, 3, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra; taško 6 – (duomenys neskelbtini), taško 5 – (duomenys neskelbtini), taško 4 – (duomenys neskelbtini), taško 3 – (duomenys neskelbtini), taip pat peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priimti naujus įrodymus, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Ieškovų pasiūlytomis ribomis, nustačius žemės sklypų ribas, neatitinka esamais dokumentais (abrisais) patvirtinta ieškovų šiaurinė ir atsakovių pietinė žemės sklypo riba. 

14.2.       2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė teismo raštu prašė į bylą iškviesti ir apklausti liudytoją A. Š., kuris būtų galėjęs parodyti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovų ir atsakovų žemės sklypų riba, tačiau teismas atsakovės prašymo netenkino.

14.3.       Teismas padarė neatitinkančią faktines aplinkybes išvadą, kad atsakovės paaiškinimų apie kanalą, jo buvimo vietą nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

14.4.       Teismas padarė teisiškai nepagrįstą, faktines aplinkybes neatitinkančią išvadą, kad pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą ribos nustatymas išimtinai suvaržytų ieškovų teises. Faktiškai yra priešingai nei konstatuoja teismas. 2020 m. vasario 3 d. sprendime ribos nustatymas pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytus žemės sklypų planus suvaržo išimtinai atsakovių teises ir teisėtus interesus, nes atsakovių žemės sklypo riba prie (duomenys neskelbtini) ežero žymiai (kaip įvertino teismas, ne mažiau 15 m) patrumpėja nei buvo nustatyta matuojant žemės sklypus 1999 m. gegužės 14 d. ir 2002 m. balandžio 26 d., o ieškovų atitinkamai prailgėja atsakovių žemės sklypo sąskaita.

14.5.       Teismas neteisingai vertino atsakovių pateiktą pasiūlymą ir padarė nepagristą ir visiškai neteisingą išvadą, kad atsakovė savo pasiūlymu keičia šiauriau jos esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinę ribą, kuri nekilnojamojo turto kadastre įregistruota pagal kadastrinius matavimus.

15.       Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš N. Ž. M. A. K. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimu. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.       Apeliantė nesutikimą su ieškiniu, o tuo pačiu ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu kildina iš savo prisiminimų. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė nesiremdamas apeliantės vaizdiniais ir prisiminimais, dėl to teismo sprendimas, apeliantės nuomone, yra naikintinas, tačiau su tuo negalima sutikti. Apeliantės nurodytoje vietoje jokio kanalo nėra ir negalėjo būti, nes tokios paskirties įrenginys toje vietoje tiesiog nėra reikalingas. Ten nėra ką kanalizuoti. Tai, kad apeliantė žemės sklypo abrise rado simbolį, primenantį raidę K, nereiškia, kad šis simbolis iš tiesų yra raidė K, o net jeigu tai ir būtų raidė K, tai nereikštų, jog ji žymi kanalo buvimo vietą.

15.2.       Apeliantė nurodo, kad tiek jos žemės sklypo abrisą, tiek ieškovų žemės sklypo abrisą rengė tas pats matininkas A. Š.. Jeigu apeliantės pozicija, kad žemės sklypo riba turėtų sutapti su kanalo viduriu, būtų teisinga, tai matininkas A. Š. turėjo ir apeliantės žemės sklypo abrise atvaizduoti kanalą tokiu pat būdu, kaip, apeliantės nuomone, kad jis buvo atvaizduotas ieškovų į bylą pateiktame žemės sklypo abrise, tačiau apeliantės žemės sklypo abrise jokių žymėjimų ar kitokių užuominų į kanalo buvimą nėra.

15.3.       Apeliantė nurodo, kad nustačius ginčo žemės sklypų ribas pagal atsakovių pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) parengta 2019 m. spalio 24 d. žemės sklypo ribos pasiūlymo planą M 1:5000, nurodyto žemės sklypo, projektinis Nr. 200-1, ribos su (duomenys neskelbtini) ežeru ilgis sudarytų 194,50 m. Su tuo tikrai galima sutikti, tačiau ši apeliantės nurodyta aplinkybė kaip tik ir patvirtinta, kad jos pateiktas 2019 m. spalio 24 d. žemės sklypo ribos pasiūlymas neatitinka pirminių teritorijų planavimo dokumentų.

15.4.       Apeliantė rytinės ribos atitraukimą į vakarų pusę motyvuoja tuo, kad neva tai vakarinė riba yra nustatyta rašytiniais įrodymais, o rytinės ribos rašytiniais įrodymais nustatyto negalima. Su šiuo apeliantės argumentu sutikti negalima.

15.5.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priešieškinį atmetė, nes priešieškiniu siūlomos nustatyti sklypų ribos visiškai neatitinka pirminių teritorijų planavimo dokumentų bei įregistruotų kadastro duomenų.

16.       Ieškovai K., R. L., V. S., A. R., V. K., atsakovė L. N. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19.       Atsakovė N. Ž. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – antstolio L. L. faktinių aplinkybių 2020 m. vasario 28 d. konstatavimo medžiagą ir prašo prijungti ją prie bylos.

20.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

21.       Susipažinusi su atsakovės N. Ž. M. teiktais naujais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teikiami įrodymai yra nedidelės apimties, pateikti kartu su apeliaciniu skundu, jais yra grindžiamos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, dėl jų sudaryta galimybė pasisakyti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl minėti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos bei vertintini apeliacinės instancijos teisme.

22.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę.

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovams A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. (toliau visi kartu – ieškovai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 27,4600 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; atsakovėms N. Ž. M. ir L. N. priklauso 8,2800 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovių žemės sklypo pietinė ir dalis rytinės ribos yra ir ieškovų žemės sklypo riba. Dėl bendros žemės sklypų ribos buvimo vietos tarp šalių kilo ginčas.

24.       Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino, o atsakovės N. Ž. M. (toliau – atsakovė arba apeliantė) priešieškinį atmetė ir žemės sklypų ribas nustatė pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytus žemės sklypų planus. Iš UAB (duomenys neskelbtini) aiškinamojo rašto matyti, kad ieškovų turėtas 27,46 ha ploto žemės sklypas kadastrinių matavimų atlikimo metu, atsižvelgus į tai, kad žemės sklypą skiria vietinės reikšmės kelias, padalintas į du žemės sklypus ir suformuoti du atskiri žemės sklypai (24, 8565 ha ir 3,0009 ha), kurių bendras plotas 27,8574 ha. Atsakovė šį teismo sprendimą ginčija ir prašo panaikinti tą sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškinį. Atsakovės nuomone, sklypų riba teisingai būtų nustatyta pagal jos pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 24 d. žemės sklypo ribos pasiūlymą.

25.       CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

26.       Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktas; kt.).

27.       Pirmiausia pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, itin išsamiai bei detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, išanalizavo šalių išdėstytus argumentus. Teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nebūtų įvertinęs, apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo bei iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas yra pasiskęs.

28.       Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė bei subjektyvus požiūris dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai nustatytų žemės sklypų ribų nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto aplinkybių viseto bei jų pagrindų padarytų išvadų teisėtumo ir neleidžia vertinti, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimus.

29.       Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypo pietinės prie ežero esančios žemės sklypo ribos nustatyto kanalo viduriu, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis išvadomis, kad byloje esantys įrodymai nepakankami teismui padaryti išvadą apie kanalo buvimo vietą ir tai, kad šalių žemės sklypus skirianti riba turi būti projektuojama šio kanalo viduriu. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas antstolio 2020 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas  Nr. 187/20/40 su priedais. Protokole konstatuotas iš esmės tik subjektyvus atsakovės paaiškinimas nagrinėjamu aspektu, užfiksuoti matininko I. B. pažymėti taškai pagal atsakovės pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 24 d. Žemės sklypo ribos pasiūlymą, o ir padarytos nuotraukos neleidžia teigti apie kanalo, kaip šis žodis apibūdinamas Vikipedijoje (t. y. dirbtinė upė), buvimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktas įrodymas nesudaro esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

30.       Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iki atsakovė nepateikė patikslinto priešieškinio, ginčas iš esmės buvo kilęs tik dėl pietinės atsakovės žemės sklypo ribos, nes atsakovė neginčijo, kad jos rytinę žemės sklypo ribą žymi sklypo gale stovintys akmenys (UAB (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinyje pažymėti trikampiais), o atsakovės pozicijos dėl jos rytinės žemės sklypo ribos pasikeitimą lėmė bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad pagal jos siūlomą planą atsakovių sklypo plotas padidėja daugiau nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat leidžia vertinti ir atmesti kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad ji gerai atsimena pamatuoto sklypo ribas, nes 1999 m. gegužės 14 d. dalyvavo projekto autoriui A. Š. matuojant dabar atsakovėms dalinės nuosavybės teise priklausantį 8,28 ha žemės sklypą.

31.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo iškviesti ir apklausti liudytoją A. Š., tačiau pirmosios instancijos teismo šio prašymo atmetimo motyvų (nes byloje yra dokumentai, kurių liudytojų parodymai pakeisti negali) ji neskundžia (išklausytas 2020 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu ribos nustatymas pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytus žemės sklypo planus, suvaržo išimtinai atsakovių teises ir teisėtus interesus, nes atsakovių žemės sklypo riba prie (duomenys neskelbtini) ežero žymiai patrumpėja, nei buvo nustatyta matuojant žemės sklypus 1999 m. gegužės 14 d. ir 2002 m. balandžio 26 d, o nustačius žemės sklypų ribas pagal atsakovių pateiktą 2019 m. spalio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą pasiūlymą, tai nesuvaržytų ieškovų teisių ir nebūtų pažeistas teisingumo ir protingumo principas.

33.       Vertinant šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktinės ribos nustatymas neturi pažeisti šalių interesų pusiausvyros principo. Vien tai, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo vakarinė kraštinė, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) ežeru, yra ženkliai ilgesnė nei atsakovėms priklausančio sklypo, t. y., kaip teigia apeliantė, ieškovams priklausančio žemės sklypo vakarinė kraštinė ribotųsi su (duomenys neskelbtini) ežeru 473,50 m, o atsakovėms – 194,50 m, nesudaro pagrindo nustatyti žemės sklypų ribą taip, kaip pageidauja atsakovė. Atsakovės žemės sklypo abrise, sklypo Nr. 200-1, parengtame 1999 m. gegužės 14 d., nurodyta, kad bendras vakarinės žemės sklypo ribos, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ežeru, ilgis yra 135 m (padalinta į dvi atkarpas; 50 + 85 = 135). Pagal atsakovės pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 24 d. žemės sklypo ribos pasiūlymą, jos žemės sklypo vakarinės ribos su (duomenys neskelbtini) ežeru ilgis nenurodytas, nurodyti tik posūkio taškai 1 ir 4 bei jų koordinatės, o taip pat kitų žemės sklypo ribų ilgiai. Pastebėtina, kad atsakovės pateiktame pasiūlyme jos sklypo ribos nesutampa su valstybės įmonės Registrų centre įregistruotomis šio sklypo ribomis. Ieškovės žemės sklypo abrise, sklypo Nr. 371, parengtame 2002 m. balandžio 26 d., nurodyta, kad bendras vakarinės žemės sklypo ribos, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ežeru, ilgis yra 464 m (padalinta į 3 atkarpas; 183 + 121 + 160 = 464). UAB (duomenys neskelbtini)  2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytame žemės sklypo plane, kurį pateikė ieškovai, nurodyta, kad jiems priklausančio sklypo bendras vakarinės žemės sklypo ribos, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) ežeru, ilgis yra 461,83 m (padalinta į 16 atkarpų; 23,83 + 20,75 + 18,74 + 20,90 + 40,31 + 25,19 + 17,36 + 17,46 + 47,05 + 27,14 + 30,41 + 28,93 + 39,70 + 26,39 + 30,38 + 47,29 = 461,83). Technologiniu požiūriu logiška ir dėsninga, kad rankiniu būdu nustatant ribas (rengiant abrisą), o vėliau jas patikrinus naudojant geodezinius prietaisus, neišvengiami neatitikimai, kurie nagrinėjamu atveju nėra esminiai (464 – 461,83 = 2,17 m).

34.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog pagal atsakovės siūlomą planą vakarinė jos žemės sklypo riba, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) ežeru, pailgėtų, įvertinus mastelį, ne mažiau kaip 15 m. Pastebėtina, kad sutrumpėtų ne rytinė atsakovės žemės sklypo riba, o ji pasislinktų į vakarų pusę. Minėtas pailgėjimas yra ieškovų žemės sklypo sąskaita, nes tuo pačiu atstumu sutrumpėja jų žemės sklypo vakarinė kraštinė, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) ežeru. Toks ribos nustatymas, be kita ko, suvaržytų išimtinai ieškovų teises, nes atsakovės žemės sklypo riba prie (duomenys neskelbtini) ežero žymiai pailgėtų, o ieškovų – atitinkamai sutrumpėtų, o tai pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą, nes būtų pažeista protinga priešingų šalių interesų pusiausvyrą. Vien tai, kad atsakovių žemės sklypas yra siauresnis negu ieškovų ir joms tenka mažesnė dalis ežero pakrantės, ar tai, kad atsakovė, jos teigimu, rūpinosi pakrantės priežiūra, nėra pakankamas pagrindas nustatant ribą tarp šalių žemės sklypų, teikti prioritetą tik atsakovės interesams.

35.       Pastebėtina, kad 8,2800 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem atsakovėms N. Ž. M. ir L. N., tačiau tiek priešieškinį, tiek apeliacinį skundą teikė viena atsakovė N. Ž. M., vadinasi kitą atsakovę ieškinyje prašoma nustatyti ir sprendime nustatyta žemės sklypo riba bei konfigūracija tenkina.

36.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

37.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikėsi kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl tenkintų ieškovų bei atmestų atsakovių reikalavimų nustatyti žemės sklypų ribą jų pageidaujamu būdu pagrįstumo padarytos įvertinus ginčo šalių žemės sklypų pirminius teritorijų planavimo dokumentus, šių sklypų dydžius (plotus) bei gretimybes, atliktus sklypų kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktų rodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetą, todėl apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

38.       Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40.       Iš apeliantės ieškovui A. K., vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, – 100 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.