Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-6442-961/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05167-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.10; 16.9.3; 16.9.4; 16.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R. (D. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

D. R. 2019 m. rugsėjo 24 d. apie 5.14 val. Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo, kliudė namo tvorą ir ją apgadino. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tęsdamas judėjimą nepakluso uniformuoto policijos pareigūnų teisėtiems, aiškiai išreikštiems (per garsiakalbį liepiant sustoti bei įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius) reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir tyčiniais veiksmais važiavo tamsiu paros metu neįsijungęs žibintų šviesų, savo veiksmais keldamas grėsmę sau bei kitiems eismo dalyviams. Kai važiuojamoji kelio dalis pasibaigė, įvažiavo į miško masyvą ir važiuodamas veja, vingiuodamas tarp medžių, nepaisant reikalavimo sustoti šalinosi, kol priekine automobilio dalimi atsirėmė į smėlio krūvą ir sustojo.

Šiais veiksmais D. R. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir gailėjosi. Nurodė, kad kaimynai keikėsi, nes turbūt pažadino juos. Norėdamas kuo greičiau išvažiuoti iš ten, važiuodamas atbulas įvažiavo į tvorą. Išvažiavo iš kiemo, sugrįžo ir norėjo išsiaiškinti, kodėl nedraugiškai taip viskas, tuomet įlipo į mašiną, pradėjo važiuoti ir pastebėjo, kad paskui jį važiuoja policija. Buvo stresinėje situacijoje, nežinojo, ką daryti.         Švyturėliai buvo įjungti, bet per stresą negirdėjo, kad ką sakytų. Įvažiavo į mišką, išlipęs bėgo gilyn į mišką. Tvorą atstatė kitą dieną.        Ne tų kaimynų tvora buvo, kurie barėsi. Teises turi metus laiko. Pasimetė labai, todėl pabėgo. Neseniai pradėjo dirbti, dar nėra sutaupęs pinigų sumos baudai, todėl norėtų paprašyti pusę minimalios baudos. Pajamos yra minimalus atlyginimas, apie 500 eurų į rankas. Gyvena su tėvais. Dirba kartais iki 2-3 nakties, todėl sunku grįžti namo, galbūt būtų įmanoma neprarasti teisių, arba terminą sutrumpinti.

Tyrimo metu D. R. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. per naktį buvo su draugais, ir buvo trise, kai pastebėjo, kad draugas vardu Ž. nuėjo namo, nieko jiems nepranešęs apie tai, pagalvojo, kad kažkas atsitiko ir nusprendė nuvažiuoti iki jo. Atvykus prie jo namų kiemo juos pasitiko jo kaimynai, pradėjo juos įžeidinėti, nusprendė važiuoti atgal. Atsisėdęs už vairo važiavo atbulas kuo greičiau ir nepastebėjęs kliūties įvažiavo į tvorą. Tuo metu apsisuko nuvažiavo tolyn pastatė mašiną ir išlipo. Pamatęs policiją įlipo į mašiną (vienas jau buvo) ir nusprendė važiuoti namo, kadangi buvo labai išsigandęs ir nežinojo kaip elgtis, nusprendė važiuoti namo, pamatęs, kad jį vejasi, pasimetė ir nusuko į mišką, iki kol galiausiai nepajudėjo, užgesino variklį ir pabėgo giliau į mišką. Po kurio laiko, supratęs, ką padarė, grįžo namo. Vairavo tėvui priklausantį automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).

Tyrimo metu D. R. papildomai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. naktį leido su R. L. (R. L.) ir su Ž. V.. Per visą naktį buvo trise. Daug kur važinėjo. Norėdami užkąsti nuvažiavo į Saulėtekyje esanti „pubą“, keliskart buvo išvažiavę ir grįžę, nes susipažino su labai draugiškais užsieniečiais. Nakčiai einant į pabaigą, kai jau buvo pasiruošę eit miegot, pastebėjo, kad nieko jiems nepranešęs Ž. paliko juos, nusprendė, kad jis nuėjo namo. Pasitarę su R. pagalvojo, kad kažkas atsitiko, nuvažiavo prie jo namų, įsukant prie jo namų kiemo, juos labai nedraugiškai pasitiko jo kaimynai, kai jie pradėjo juos pravardžiuoti ir įžeidinėti, įsėdo į mašiną. Norėdamas išvažiuoti kuo greičiau, galu važiavo į tvorą prie šalia esančio kiemo. Vėl išlipo, tačiau pamatęs policiją nežinojo kaip elgtis ir ką daryti, atsisėdo į mašiną ir nusprendė važiuoti namo, pamatęs, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnai „supanikavo“ dar daugiau ir nusuko į mišką, supratęs, kad toliau nepravažiuos išlipo iš mašinos ir pradėjo bėgti miško gilyn. Kiek laiko praėjus ir suvokus, kad padarė labai blogai, grįžo namo. Kadangi jau užmigt nebegalėjo, pradėjo ruoštis į darbą, kelių valandų bėgyje, apie 11 val. ryto ten ir nuvažiavo, kur praleido visą dieną. Dėl padarytų veiksmų labai apgailestauja, ateityje pasižada taip nesielgti (b. l. 22).

Tyrimo metu D. R. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pateikė prašymą, kuriame nurodyta, kad D. R. 2019 m. rugsėjo 24 d. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VW Passat, (duomenys neskelbtini) nuvertė tvorelę, buvo labai išsigandęs, pamatęs policijos automobilį, šoko būsenoje sėdo į automobilį ir išvažiavo, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Dėl padarytų nusižengimų kaltę visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl jų, savo veiksmais nesukėlė jokių žalingų pasekmių, padarytą žalą atlygino – apgadintą tvorelę savo iniciatyva ir savo noru iškart sutvarkė (pakeitė tvoros segmentą, kaina 6 Eur), pareiškėja D. T. neturi pretenzijų (pridedamas D. T. 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas dėl žalos atlyginimo) Pasižada ateityje niekada taip nesielgti. Nors šiuo metu niekur nestudijuoja (neapsisprendžia, ką norėtų studijuoti), bet dirba (pridedama darbdavio rekomendacija, kurioje yra teigiamai charakterizuojamas), šiuo metu keičia darbą, įsidarbino padavėju ((duomenys neskelbtini)), kur darbo valandos iki 2 - 3 val. nakties. Gyvena už miesto ir be automobilio ir teisių sudėtinga bus grįžti namo iš darbo. Jei neturės pajamų, bus sudėtinga sumokėti numatytą baudą. Neturi administracinių nusižengimų bei nuobaudų, susijusių su automobilio vairavimu; yra neteistas, nepradėtas ikiteisminis tyrimas (prideda IRD pažymą). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Vilniaus apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašo skiriant jam nuobaudą atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta) ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 426 straipsnio sankcijoje – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalų laikotarpį su galimybe neatimti teisės vairuoti transporto priemonės. Prašo nekonfiskuoti tėvui priklausančio automobilio, nes tai bendras šeimos automobilis, juo naudojasi dar mama ir sesuo (b. l. 23).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo faktus ir D. R. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:

- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. Š. (M. Š.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 24 d., patruliuodamas kartu su vyriaus. patruliu A. S. (S.), 5.17 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje prie (duomenys neskelbtini), gatvėmis važinėja neblaivūs asmenys su automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmenys kliudė pranešėjo tvorą, kur nukrito automobilio valstybinis numeris. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi policiją kvietęs asmuo J. G., kuris nurodė jiems netoliese stovintį minėtą automobilį VW ir paprašė sulaikyti jo vairuotoją. Jiems pajudėjus link minėto automobilio, jis neįjungęs artimųjų žibintų šviesų pajudėjo ir didinant greitį šalinosi Žuvėdrų gatve. Šio automobilio vairuotojas pradėjo šalintis iš eismo įvykio vietos, nes pamatė, kad jie atvyko į vietą su tarnybiniu automobiliu, apklijuotu specialiais policijos skiriamaisiais ženklais ir įjungus ant jų automobilio įrengtu šviečiančiu plafonu su užrašu „POLICIJA“ (atstumas buvo apie 50-70 metrų). Jie pradėjo jį vytis, įjungė specialiuosius mėlynus ir raudonus švyturėlius. Prisivijus per garsiakalbį buvo pranešamas reikalavimas sustoti, tačiau automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas šio reikalavimo nevykdė – nestabdant kirto Žuvėdrų ir Lakštingalų gatvių sankryžą (t. y. įvažiuodamas į nereguliuojamąją sankryžą iš šalutinio kelio, tuo keldamas grėsmę sau bei kitiems eismo dalyviams) ir važiavo toliau. Kai važiuojamoji kelio dalis pasibaigė, pasuko į kairę ir įvažiavo į miško masyvą ir važiuodamas veja, vingiuodamas tarp medžių, nepaisant reikalavimo sustoti šalinosi, kol priekine automobilio galimi atsirėmė į smėlio krūvą ir sustojo. Visą laiką jis važiavo be šviesų, tik kartais akimirkai įjungdamas tolimąsias žibintų šviesas, tuo keldamas pavojų sau bei kitiems dalyviams. Automobiliui VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai sustojus, atsidarė vairuotojo durelės ir jis pradėjo bėgti. Jie įsidėmėjo, kad vairuotojas buvo vaikinas, apsirengęs tamsiais rūbais. Jo sulaikyti nepavyko, nes jis tamsoje nubėgo gilyn į mišką. Numesto automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone buvo rastas vaizdo registratorius „70mai“ modelis – Midrive D01 su laikmena-kortele KINGSTON 64GB, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, yra užfiksuotas visas šio automobilio važiavimas. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Eismo įvykio vietoje paaiškėjo, kad yra apgadinta namo adresu (duomenys neskelbtini) tvora, priklausanti D. T. Liudininkas J. G. paaiškino, kad minėto automobilio valstybinis numeris nebuvo nukritęs nuo šio automobilio, tiesiog pranešimo BPC metu netiksliai buvo priimta informacija. Eismo įvykis buvo įregistruotas ROIK: 07-19-9509195 (b. l. 3).

- Policijos registruojamų įvykių duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėjas L. K. pranešė, kad nuo Saulėtekio link Ozo nuvažiavo galimai neblaivus vairuotojas a/m VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos. Pranešėjas matė, kaip išėjo iš baro (b. l. 6).

- D. T. paaiškinimas, kad rugsėjo 24 d. apie 5 val. girdėjo gatvėje riksmus, vaikinas šaukė laikykit, narkomanai, lyg mašina pravažiavo. Pažiūrėjo pro langą, bet nieko nematė. Ryte atvyko policija ir pranešė, kad sugadinta sklypo tvora, lyg kas buvo įvažiavęs. Nuostolis gali būti iki 100 Eur. Apgadinta tvora adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jai (b. l. 13).

- J. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. maždaug apie 5 val. ryte automobilis VW Passat įvažiavo į privačią teritoriją, pasigirdo triukšmas, su žmona per langą pamatė minėtą automobilį, įvažiavusį į kaimynės D. tvorą, ir išvertė tvoros segmentą. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavęs asmuo šviesių plaukų, vidutinio ūgio, buvo su pliažinėm šlepetėm. Apie 22 metų vaikinas akivaizdžiai buvo apsvaigęs, koordinacija sutrikus (b. l. 14).

- Elektroninio laiško kopija, iš kurio matyti, kad elektroninį laišką atsiuntė D. T. <(duomenys neskelbtini)>, kuriuo praneša, jog pas ją buvo atvykęs D. R., atsiprašė, sutvarkė sugadintą tvorelę. Daugiau pretenzijų ji neturi (b. l. 15).

- D. T. raštas, kuriame nurodyta, jog informuoja, kad D. R. tvorelę atstatė. Pretenzijų neturi, žala atlyginta (b. l. 16).

- VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, iš kurios matyti, kad transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso T. R. (b. l. 17).

- T. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jo sūnus D. R., automobiliu naudojasi visi šeimos nariai, D. dėl apgadinimų neturi ir neturės. Atvykus į policiją jam buvo grąžinti automobilio VW Passat dokumentai ir vaizdo registratorius Midrive D01 su kortele Kingston. Policijai dėl šių daiktų pretenzijų neturi ir neturės (b. l. 18).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. R. administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus yra baustas vieną kartą, padarytas administracinis nusižengimas nesusijęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimais, jam skirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 2).

Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad D. R. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2018 m. spalio 18 d., galioja iki 2020 m. spalio 18 d. (b. l. 19).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus. Šių straipsnių dalių dispozicijos yra blanketinės, t. y. kurių esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra numatyti šiame kodekse. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 426 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Vadovaujantis teismų praktika, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017, Nr. 2AT-7-976/2018).

Šios bylos kontekste svarbūs ir Kelių eismo taisyklių reikalavimai: KET 7 punktas, kuris nurodo, kad eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai; KET 9 punktas, kuris nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 16 punktas, kuris nurodo, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti <...>; KET 94 punktas, kuris nurodo, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis; KET 101 punktas, kuris nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 114 punktas, kuris nurodo, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; KET 222 punktas, kuris nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. R. buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo, kliudė namo tvorą, ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio, šiais veiksmais pažeidė KET 9, 101, 114, 222 punktų reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 1 dalyje, tęsdamas judėjimą ir nepaklusdamas uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems, aiškiai išreikštiems (per garsiakalbį liepiant sustoti bei įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius) reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, D. R. pažeidė KET 7 ir 16 punktų reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir tyčiniais veiksmais važiuodamas tamsiu paros metu neįsijungęs žibintų šviesų, pažeidė KET 94 punkto reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, šiais aukščiau išvardytais savo veiksmais, keldamas grėsmę sau bei kitiems eismo dalyviams (kai važiuojamoji kelio dalis pasibaigė, įvažiavo į miško masyvą ir važiuodamas veja, vingiuodamas tarp medžių), D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. dėl šių pažeidimų savo kaltę pripažino ir nurodė jų padarymo aplinkybes. D. R. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojo J. G. parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. Š. tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog D. R. kaltė padarius administracinius nusižengimus nurodytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad yra viena D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į D. R. asmenybę – per penkerius metus 1 kartus baustas administracine tvarka, nusižengimas nesusijęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimais, paskirtą baudą yra sumokėjęs, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 25), todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus D. R. baudas, kurių dydžiai nustatytini atitinkantys straipsnių sankcijų minimumą. Be to, už administracinio nusižengimo, numatyto 420 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis 420 straipsnio 5 dalimi, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Už administracinio nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis 426 straipsnio 7-8 dalimis, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Už administracinio nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis 426 straipsnio 7-8 dalimis, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju tai, kad D. R. reikalinga teisė vairuoti, nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją trumpinti. Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Dėl to vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to kaip matyti iš bylos medžiagos, nors D. R. asmenybė pakankamai teigiama, vis tik jis, net neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, padarė kelis savo pobūdžiu šiurkščius ir itin pavojingus administracinius nusižengimus, kuriais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai; iš vaizdo registratoriaus įrašų akivaizdu, kad ir iki tvoros apgadinimo D. R. ilgą laiką važinėjo chuliganiškai, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, keldamas triukšmą, be reikalo signalizuodamas, trukdydamas pravažiuoti kitiems eismo dalyviams ir kt. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu administracinė nuobauda gali būti švelninama, o administracinio poveikio priemonė gali būti neskiriama ar trumpinama.

Teismo nuomone, ANK 22 straipsnyje nurodyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta D. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrus baudą, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 d. paskyrus baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje paskyrus baudą, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, paskyrus baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo D. R. tėvui – T. R. T. R. pateikė teismui prašymą nekonfiskuoti automobilio, nes juo naudojasi kiti šeimos nariai. Taip pat prašyme nurodoma, kad bylos tyrimas buvo vilkinamas, dėl neaiškių priežasčių buvo atsisakoma grąžinti automobilį, o už automobilio saugojimą jis su sūnumi turės mokėti neadekvačią sumą. Teismas pažymi, kad už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, todėl D. R. vairuotas automobilis pagrįstai buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, nepaisant to, kad juo naudojasi ir kiti šeimos nariai. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo numatytais atvejais gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl T. R. pretenzijos yra nepagrįstos. Tačiau teismas, įvertinęs D. R. asmenybę, nors jo padaryti administraciniai nusižengimai itin šiurkštūs ir kėlė pavojų visuomenės saugumui, į tai, kad nenustatyta pagrindo manyti, kad T. R. žinojo ar turėjo žinoti, jog automobilį D. R. panaudos administraciniams nusižengimams daryti, netaiko administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų kaltas yra D. R., taigi jis ir turėtų apmokėti visas galimas su nusižengimais susijusias išlaidas.

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Posėdžio metu D. R. prašė leisti baudą sumokėti per ilgesnį terminą. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Kadangi byloje nebuvo pateikti duomenys, leidžiantys teismui spręsti apie asmens materialinę padėtį ar kitų reikšmingų aplinkybių buvimą, teismas neturi pagrindo išdėstyti baudos mokėjimą. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas 

n u t a r i a :

D. R. (D. R.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1)       už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

2)       už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

3)       už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą;

4)       už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas ir poveikio priemones subendrinti ir D. R. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19108641051.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Ilona Mateikienė