Administracinė byla Nr. eAS-491-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00533-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimas, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad skundo padavimo terminas yra nepraleistas, egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) atvejis bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas teigė, kad jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. V. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo Raštu, dėl kurio panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisėms realizuoti, teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Neatnaujinęs praleisto termino skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ normomis ir teigia, kad teisėja, atsisakiusi priimti jo skundą, atliko veiksmus, kurie atliktini bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijoje ir pateikė išankstinę, tendencingai šališką nuomonę, taigi akivaizdžiai pasireiškė tiesioginis teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi. Pareiškėjo nuomone, teisėja neteisingai vertino faktus / įrodymus, kurie patvirtina esant force majeure atvejį, nepaisė teisingumo, betarpiškumo ir kitų teisės principų.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. balandžio 18 d. padavė prašymą dėl atskirosios nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-491-821/2025 ir prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo P. V. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su atsakovo Raštu, priimtu 2024 m. lapkričio 27 d., tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. kovo 18 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti. Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024).

Pažymėtina, kad ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios force majeure aplinkybes. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti.

Priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, teisėja, atsisakiusi priimti jo skundą, atliko veiksmus, kurie atliktini skundo priėmimo stadijoje, kurioje nagrinėjami procesinio teisinio pobūdžio klausimai ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nesilaikė ABTĮ nustatytos tvarkos.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; 2025 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-415/2025).

Atsakydama į pareiškėjo prašymą priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl Rašto panaikinimo, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis