Civilinė byla Nr. e2S-651-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01714-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.1; 3.1.14.4; 3.1.14.8.4; 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.2.6.13

                   (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1394-835/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB EDS INVEST kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 3 158,43 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, 10 605,16 Eur negautas pajamas, 1 238,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

3.       Teismas nurodė, kad byloje keliamas reikalavimas priteisti įsiskolinimą, susidariusį MB „Rokensa“ netinkamai vykdant 2019 m. liepos 30 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovė tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo už MB „Rokensa“ prievolių įvykdymą.

4.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo netinkamai vykdant 2019 m. liepos 30 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susidaręs įsiskolinimas (13 763,56 Eur skola, 1 238,72 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos) buvo priteistas iš MB „Rokensa“. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d. ir yra vykdytinas dokumentas. Taigi ieškovė į teismą kreipėsi su prašymu priteisti tą patį įsiskolinimą, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

5.       Teismas taip pat nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovė nurodytoje byloje pasirinko reikalauti prievolės įvykdymo tik iš MB „Rokensa“, į bylos nagrinėjimą solidarios atsakomybės pagrindu neįtraukdama laiduotojos atsakovės R. K..

6.       Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškovės ieškinį priteisti skolą iš atsakovės, Panevėžio apylinkės teismo išduotas 2023 m. vasario 27 d. įsakymas taip pat liktų galioti ir tokiu būdų ieškovė nepagrįstai praturtėtų įgaudama teisę tą patį įsiskolinimą išieškoti du kartus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB EDS INVEST prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovė 2019 m. liepos 30 d. laidavimo sutartimi neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už MB „Rokensa“ visų prievolių pagal 2019 m. liepos 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties tinkamą įvykdymą. Šia laidavimo sutartimi šalys susitarė, jog MB „Rokensa“ ir atsakovė už tinkamą prievolių, kylančių iš lizingo sutarties, įvykdymą atsako kaip solidarūs skolininkai.

7.2.                      Esant solidariajai skolininkų pareigai, įstatymas suteikia ieškovui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynimo būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti iš kurio solidariojo bendraskolio reikalauti prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos situacijos kontekste tai reiškia, kad aplinkybė, jog minėtas įsiskolinimas iš MB „Rokensa“ (kuris su atsakove yra bendraskoliai) buvo priteistas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. išduotu teismo įsakymu, neatėmė ir nepanaikino ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovei, kaip laiduotojai.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais jis vadovavosi atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, ne tik stokoja teisinio pagrįstumo, bet ir prieštarauja solidariosios atsakomybės institutui. Teisės normos neįpareigoja kreditoriaus pareikšti reikalavimą visiems solidariems skolininkams iš karto, o ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, susijusios su solidariąja skolininkų atsakomybe, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

8.       Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kitame teisme yra priimtas teismo įsakymas dėl įsiskolinimo išieškojimo iš MB „Rokensa“. Ieškovė pateikusi ieškinį, antrą kartą siekia prisiteisti tą pačią skolą, tais pačiais pagrindais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad priteista skola iš MB „Rokensa“ nėra išieškota ar, kad ji nėra įvykdžiusi išduoto teismo įsakymo. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio (liet. pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

12.       Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑284/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3‑3K‑602/2013).

13.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad dėl tų pačių reikalavimų priteisti skolą, delspinigius ir negautas pajamas yra išduotas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. įsakymas, kuriuo, netinkamai vykdant 2019 m. liepos 30 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susidaręs įsiskolinimas (13 763,56 Eur skola, 1 238,72 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos) buvo priteistas iš MB „Rokensa“. Teismas nurodė, kad nurodytoje byloje ieškovė pasirinko reikalauti prievolės įvykdymo tik iš MB „Rokensa“, į bylos nagrinėjimą solidarios atsakomybės pagrindu neįtraukdama laiduotojos- atsakovės, todėl sprendė, kad tenkinus ieškovės ieškinį priteisti skolą šioje byloje iš atsakovės, išduotas teismo įsakymas taip pat liktų galioti ir tokiu būdų ieškovė nepagrįstai praturtėtų įgaudama teisę tą patį įsiskolinimą išieškoti du kartus. Ieškovė (apeliantė) UAB EDS INVEST, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad įstatymas neįpareigoja kreditorių pareikšti reikalavimą visiems solidariems skolininkams iš karto, o ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams.

14.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta kreditorės UAB EDS INVEST naudai išieškoti iš skolininkės MB „Rokensa“ 13 763,56 Eur skolą, 1 238,72 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. vasario 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. eL2-2721-762/2023). Šioje byloje ieškovė reikalavimą priteisti įsiskolinimą iš skolininkės MB „Rokensa“ grindė 2019 m. liepos 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuria UAB „mogo Lt“ (pradinė kreditorė) suteikė skolininkei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išsipirkti transporto priemonę, o skolininkė priėmė transporto priemonė iš UAB „mogo Lt“, ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti reguliarų mėnesinį mokestį iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Sutartis buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 13 d. dėl netinkamo jos vykdymo, o reikalavimo teisę į skolininkę perėmė ieškovė UAB EDS INVEST.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB EDS INVEST reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovės R. K. yra kildinamas iš 2019 m. liepos 30 d. laidavimo sutarties, sudarytos tarp R. K. (skolininkė-atsakovė) ir UAB „mogo Lt“ (pradinė kreditorė), kuria atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už MB „Rokensa“ visų prievolių pagal 2019  m. liepos 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutartimi šalys susitariusios, kad MB „Rokensa“ ir atsakovė šioje byloje kreditoriui atsako kaip solidarią prievolę turintys skolininkai, o laiduotojas (atsakovė) atsako kreditoriui visu savo turtu, ta pačia apimtimi, kaip ir MB „Rokensa“ pagal lizingo sutartį, t. y. įskaitant, bet neapsiribojant, už kredito grąžinimo įmokų mokėjimą, palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą (laidavimo sutarties 2.1.-2.3. punktai).

16.       Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). CK 6.76 straipsnyje yra įtvirtinta laidavimo samprata. Įstatymas nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CPK 6.81 straipsnio 1 dalis).

17.       Jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.14 straipsnio 3 dalis). Taigi, kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-440/2008; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-357/2008). 

18.       Nagrinėjamos bylos kontekste aptartos įstatymo nuostatos reiškia, kad ieškovei pirmiau pasirinkus reikalauti prievolės įvykdymo iš skolininkės MB „Rokensa“, kurios atžvilgiu 2023 m. vasario 27 d. buvo išduotas teismo įsakymas, tai neatėmė ir nepanaikino ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovei, kaip laiduotojai, šioje byloje. Nagrinėjamu atveju, minėta, atsakovei reikalavimas pareikštas kaip laiduotojai, kuri laidavimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimą atsakyti visu savo turtu ir ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkė MB „Rokensa“ pagal lizingo sutartį, jeigu skolininkė neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal lizingo sutartį. Laidavimo sutartyje nustatyta solidarioji laiduotojos atsakomybė. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškinių tapatumo – skiriasi bylos šalys, taip pat ieškinio pagrindas (ieškinys atsakovės atžvilgiu pareikštas laidavimo pagrindu). Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

19.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad galimas ieškinio patenkinimas šioje byloje nereikštų, jog ieškovė turėtų galimybę tą pačią skolą išieškoti du kartus, t. y. iš pagrindinio skolininko, ir iš laiduotojos, kadangi jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 4-7 dalys, 6.14 straipsnio 3 dalis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB EDS INVEST ieškinį atsakovei R. K. panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas