VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Divingas“, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Celemont draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.        ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autocapital“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8766,20 EUR žalos atlyginimą, 2079,39 EUR palūkanų; 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra nemokumo administratorė, kuri nuo 2018-04-17 administruoja UAB „Istvestas“ bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi UAB „Istvestas“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Istvestas“ bankroto byloje patvirtintas 1237515,48 EUR bendros sumos kreditorių sąrašas. Ieškovės 473 418,07 EUR dydžio finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka – visų BUAB „Istvestas“ apyvartoje esančių ir būsimų 700000 EUR vertės prekių atsargų – įkeitimu. Po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Istvestas“ atsakovė perėmė 22167 vienetus įkeistų BUAB „Istvestas“ prekių atsargų - įvairių alkoholinių gėrimų. Atsakovė 2022-04-20 ieškovei pateikė dokumentus ir informaciją, iš kurių ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė 2019-05-22 realizavo įkeistą turtą ir 2019-05-23 iš pirkėjo gavo 13300 EUR sumą. Ieškovė, susipažino su jai atsakovės 2019-05-23 pateiktais dokumentais ir jai tapo aišku, kad dokumentais pagrįstos administravimo išlaidos iki įkeisto turto pardavimo dienos siekė 6004,24 EUR; nuo bankroto bylos iškėlimo iki įkeisto turto pardavimo dienos BUAB „Istvestas“ gavo 17613,12 EUR pajamų. Remdamasi nurodytais duomenimis, 2019-05-22 galiojusia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalies redakcija ir teismų praktika, ieškovė teigia, kad bankroto administravimo išlaidoms padengti galėjo būti panaudota 75,51 procentas iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų, t. y. 4533,80 EUR suma. Likusi 8766,20 EUR suma, gauta už parduotus įkeistus daiktus, turėjo būti nurodytu terminu pervesta ieškovei. Likusi bankroto administravimo išlaidų, patirtų iki įkeisto turto pardavimo dienos, dalis galėjo (turėjo) būti dengiama iš kitų BUAB „Istvestas“ lėšų. Atsakovė piniginių lėšų ieškovei nepervedė, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Pažymėjo, jog ieškovė nesutinka su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos AVNT 2022-12-20 įsakymu Nr. V4-161 bei 2022-12-14 išvada Nr. D4-3261 ta dalimi, kuria nebuvo tenkintas ieškovės prašymas – įpareigoti pervesti ieškovui lėšas, konstatavus, kad atsakovė ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalies nepažeidė.

2.         Ieškovės nuomone, vien ta aplinkybė, jog 2018-11-22 kreditorių susirinkimas patvirtino atsakovei 16000 EUR dydžio atlyginimą nereiškia, kad šis atlyginimas iš karto tapo faktiškai patirtomis BUAB „Istvestas“ išlaidomis, nes tam, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo sąmata „virstų“ administravimo išlaidomis, reikalingas juridinę galią turintis apskaitos dokumentas – sąskaita faktūra. Ieškovės nuomone, atsakovė nurodytą supranta, nes atsakovė išrašė ir BUAB „Istvestas“ kaip paslaugų gavėjai pateikė „kompensacines sąskaitas“, kuriomis grindė tam tikrų administravimo išlaidų (BUAB „Istvestas“ sąnaudų) atsiradimą, o 2019-09-11 išsimokėdama 1700 EUR atlyginimo dalį pavedimo paskirtyje nurodė „pagal s/f Nr. 19DVG0018“. Paaiškino, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl, ieškovės manymu, atsakovei neišmokėjus ieškovei piniginių lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, yra pagrindas tai laikyti atsakovės neteisėtais veiksmais, kuriais ieškovei buvo padaryta buvo padaryta 8766,20 Eur dydžio žala.

3.        Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai ieškovei neišmokėjo lėšų, gautų už ieškovės naudai įkeisto BUAB „Istvestas“ turto pardavimą, kadangi gautų lėšų suma nesiekė sumos, kuri buvo skirta BUAB „Istvestas“ bankroto administravimo išlaidoms ir atlyginimui. BUAB „Istvestas“ kreditorių susirinkimas įvyko 2018-11-22 ir šio susirinkimo 2-ju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata: bankroto administravimo išlaidos (buhalterinės apskaitos paslaugos, transporto, pašto, kanceliarinės, mobilaus ryšio išlaidos, archyvo išlaidos, teisinės ir kt.) – 55 MMA (2018 metais 1 MMA – 400 EUR, iš viso – 22000 EUR); bankroto administratoriaus atlyginimas – 40 MMA (iš viso – 16000 EUR); bendra suma – 95 MMA (iš viso – 38 000 EUR). Priimtame kreditorių susirinkimo nutarime taip pat nurodyta, kad bankroto administratoriui paliekama teisė keisti atskirų straipsnių išlaidų dydį bendros patvirtintos lėšų sumos ribose; administravimo išlaidų sąmata apmokama nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. BUAB „Istvestas“ kreditorių 2018-11-22 susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta BUAB „Istvestas“ 95 MMA dydžio administravimo išlaidų sąmata, nenuginčytas. Patvirtino, kad ieškovės naudai įkeistas BUAB „Istvestas“ turtas pagal 2019-05-22 sąskaitą faktūrą Nr. 2019/05/22 parduotas už 13300 EUR. Pajamos už neįkeistą turtą iki įkeisto turto pardavimo sudarė 4313,12 EUR. Viso pajamos iš parduoto tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto sudarė 17613,12 EUR. Paaiškino, kad 2023-04-13 atsakymu ieškovei buvo pateikti pirminiai duomenys apie BUAB „Istvestas“ administravimo išlaidas bei atlyginimą, kurie 2019-05-23 duomenimis sudarė 22500,59 EUR. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad bankroto veiklos priežiūrą vykdanti institucijos išvadoje pateiktas teisinis vertinimas neturi jokios prejudicinės galios, kad joje išdėstyta argumentacija prieštarauja teisės aktams bei teismų praktikai. Atsakovė, atkreipdama dėmesį į ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies, 36 straipsnio 1, 3 dalių, 34 straipsnio nuostatas, teismų praktika nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė netinkamai taikė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentavo įkeisto turto pardavimo, lėšų administravimo išlaidoms apmokėti išskaitymo ir likusios sumos išmokėjimo įkaito turėtojui tvarką, ir dėl to nepagrįstai nepaskirstė ir neišmokėjo ieškovei už turtą gautų lėšų, kurios buvo mažesnės už BUAB „Istvestas“ kreditorių administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą fiksuotą bankroto administratoriaus atlyginimo sumą bei bankroto procese patirtas kitas sąnaudas. Atsakovė, remdamasi ĮBĮ 11 straipsniu, nesutinka su ieškovės argumentais, kad kreditorių susirinkimo protokolu patvirtinta atlygio administratoriui suma, nesant jokių apskaitos dokumentų, negali būti laikoma BUAB „Istvestas“ patirtomis išlaidomis taikant ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, nes faktinė aplinkybė, kad ieškovė neišrašė sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, nereiškia paslaugos nesuteikimo fakto. Akcentavo, jog 2018-11-22 BUAB „Istvestas“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta 95 MMA dydžio (38000 EUR) administravimo išlaidų sąmata, 2019-05-22 išlaidų suma buvo 22500,59 EUR, iš kurių 16000 EUR administratoriaus atlyginimo suma. Kadangi nurodytų išlaidų suma yra 38000 EUR, o ne ieškovės nurodoma 6004,24 EUR suma, atsakovė neturėjo pagrindo išmokėti ieškovei prašomos priteisti 8766,20 EUR sumos.

4.         Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovė grindžia ginčo santykių metu galiojusio ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimu. BUAB „Istvestas“ bankroto byla yra vykdoma nuo 2018-04-04 ir nėra baigta ir, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, teigė, jog įkeisto turto pardavimo dieną (2019-05-22), visas atsakovei paskirtas 40 MMA (16 000 EUR) atlyginimas už visą bankroto procesą nebuvo faktiškai mokėtinas. Išdėstė nuomonę, kad teisiškai nėra reikšmingi ieškovės argumentai dėl tarp atsakovės ir BUAB „Istvestas“ susiklosčiusių pavedimo teisinių santykių bei atsakovės faktiškai suteiktų paslaugų, nes, pasak ieškovės, šioje byloje yra svarbu, kokio dydžio išlaidos BUAB „Istvestas“ bankroto byloje buvo faktiškai patirtos iki įkeisto turto pardavimo dienos, ir nėra sprendžiama, ar atsakovė suteikė BUAB „Istvestas“ kokias nors paslaugas, ar jų nesuteikė. Ieškovės nuomone, atsakovė iki 2019-06-03 nepervedusi ieškovei 8766,20 EUR sumos pažeidė ginčo santykių metu galiojusį ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies imperatyvų reikalavimą, t. y., atliko neteisėtus veiksmus.

5.         Atsakovė triplike, atsikirsdama į ieškovės poziciją dėl pavedimo santykių tarp atsakovės ir BUAB „Istvestas“, pažymėjo, jog ieškovė pripažįsta, kad tarp atsakovės ir BUAB „Istvestas“ buvo susiklostę pavedimo santykiai, kad ieškovė faktiškai BUAB „Istvestas“ paslaugas suteikė, tačiau ieškovė prašo teismo ignoruoti faktines aplinkybes dėl paslaugų suteikimo, t. y. nepaisant atsakovės suteiktų paslaugų, vertinti suteiktas paslaugas tik pagal sąskaitos faktūros išrašymą. Pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės atsiliepime į ieškinį jau pateiktos argumentacijos, kad PVM sąskaitos faktūros neišrašymas nereiškia paslaugų nesuteikimo fakto, kadangi PVM sąskaitos faktūros įforminimas iš esmės yra reikšmingas tik apskaitos tikslais. Atsakovė nurodė, jog laikosi pozicijos, kad nesukėlė ieškovei jokio dydžio žalos. Atsikirsdama į ieškovės argumentus, kad atsakovės pateiktas administravimo sąnaudų pagrindimas (paskaičiavimas) stokoja pagrįstumo, pažymėjo, jog reikalavimą reiškia ieškovė ir reikalavimą reiškia žalos priteisimo pagrindu, o ne ginčijant bankroto išlaidų pagrįstumą, todėl būtent ieškovė turi įrodyti, kad patyrė žalą, o ne atsakovė, kad ieškovė nepatyrė žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas konstatavo, kad atsakovei, kaip bankroto administratorei, įvertinus bankroto administravimo procedūros sudėtingumą, kreditorių susirinkimas už visą bankroto administravimo procesą nustatė 16000 EUR bankroto administratoriaus atlyginimą, kuris gali būti išmokamas arba visas iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nurodyto dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas buvo pakeistas. Atsakovės pateiktoje 2018-11-12 pavedimo sutartyje nėra nustatyta bankroto administratorius atlyginimo mokėjimo tvarka, taigi, BUAB „Istvestas“ kreditoriai suteikė bankroto administratoriui teisę pačiam spręsti, kokia tvarka, kokiais dydžiais išsimokėti bankroto administratoriaus atlyginimą. Byloje nėra ginčo, kad dalį nustatytos bankroto administratoriaus atlyginimo sumos atsakovė pagal išrašytą sąskaitą išsimokėjo, tačiau, atsižvelgiant į nurodytą, tai nereiškia, kad atsakovė tuo pažeidė teisės normų reikalavimus, kaip nereiškia ir to, kad kreditorių susirinkimo nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas yra lygus tai sumai (nustatyto atlyginimo daliai), kuri buvo išmokėta bankroto proceso eigoje, jo nebaigus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamos bylos kontekste, teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, kuriuose pasisakoma dėl „išlaidų“, „sąnaudų“ sąvokų aiškinimo, vertinant bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad bankroto byla nutraukta, ar nutraukta su atsakove sudaryta pavedimo sutartis, todėl atsakovės, kaip bankroto administratoriaus atlyginimas yra lygus tam dydžiui, kurį nustatė BUAB „Istvestas“, o ne tokiam dydžiui, kuris nustatomas tuo atveju, kai nutraukiama bankroto byla ar su administratoriumi sudaryta pavedimo sutartis (kaip dėstoma procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimas argumentuoja ieškovės atstovas).

9.       Teismas nustatė, kad pagal ĮBĮ galiojusias nuostatas, pirkėjui sumokėjus turto kainą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos, turi būti pervesta suma, kuri liko atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo administravimo išlaidoms apmokėti patvirtinta suma buvo 38000 EUR, iš jos 16000 EUR buvo bankroto administratoriaus atlyginimas. Ieškovei įkeistas turtas buvo parduotas už 13300 EUR sumą, kuri mažesnė vien tik už kreditorių susirinkimo nustatytą bankroto administratoriaus atlyginimą, kuris, kaip nurodyta aukščiau, nustatytas už visą bankroto proceso administravimą, todėl atsakovė pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, neišmokėjo ieškovei šioje byloje prašomos kaip žalos atlyginimą priteisti sumos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė dėstydama savo argumentus kalba apie išlaidas (bankroto proceso metu išmokėtas sumas už suteiktas paslaugas ir kita) teigdama, kad būtent šios išlaidos (ieškovės prilyginamos sąnaudoms), turi būti atskaitytos iš piniginių lėšų sumos, gautos pardavus bankrutavusiam asmeniui priklausantį ir įkeistą turtą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teisės normos, nustatant piniginių lėšų, išmokėtinų įkaito turėtojui, dydį, įstatymo leidėjas kalba ne apie bankroto proceso metu jau patirtų ir mokėjimo dokumentais pagrįstų sumų atskaitymą, o apie administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintos sumos atskaitymą, todėl ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas ieškinio dalykas, atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis.

10.       Ieškovės pateikta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-12-14 išvada Nr. D4-3261 patvirtina, kad ieškovė 2022-07-19 ir 2022-09-05 šiai institucijai pateikė skundus, kurių viename prašė įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei už BUAB „Istvestas“ parduotą ir įkeistą turtą gautas lėšas. Minima išvada patvirtina, kad bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą vykdantis asmuo, išnagrinėjęs ieškovės nurodytas aplinkybes, nenustatė, jog atsakovė, neišmokėjusi ieškovei piniginių lėšų už parduotą įkeistą turtą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, taigi, ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas, nepaneigia aukščiau nurodytų argumentų ir sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė neįrodė neteisėtos atsakovės veiklos bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Autocapital“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1.                       Ieškovė mano, kad ĮBĮ 33 str. 6 d. minima „administravimo išlaidų“ sąvoka nėra tapati „administravimo sąmatos“ sąvokai, todėl pagal ĮBĮ 33 str. 6 d. apskaičiuojant įkaito turėtojui tenkančią sumą iš įkeisto turto pardavimo kainos turi būti atskaitomos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, o ne visa kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. ĮBĮ 36 str. 1 d. nepateikė administravimo išlaidų sąvokos apibrėžimo, tačiau numatė, kad jos apmokamos pirmiausia iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

11.2.                      Pagal ĮBĮ 33 str. 6 d. apskaičiuojant ieškovei tenkančią sumą iš įkeisto turto pardavimo kainos turėjo būti atskaitomos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, o ne visa kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Tokį aiškinimą gali pagrįsti ir ĮBĮ 33 str. 6 d. nuostata, pagal kurią visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Sekant ydinga pirmosios instancijos teismo išvada šią nuostatą reikėtų aiškinti taip, jog hipotekos kreditoriui nusprendus perimti įkeistą turtą, jam tektų pareiga sumokėti administratoriui visą kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo sąmatą, o ne proporcingai tenkančias patirtas administravimo išlaidas.

11.3.                      Iki įkeisto turto pardavimo dienos Bendrovė faktiškai turėjo iš viso 6 004,24 Eur administravimo išlaidų, kurios neviršijo kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo sąmatos ribų. Atsakovė turėjo imperatyvią pareigą ĮBĮ 33 str. 6 d. nustatyta tvarka proporcingai atskaitęs faktiškai patirtas administravimo išlaidas, likusią už įkeistą turtą gauta sumą ne vėliau kaip per 10 dienų pervesti ieškovei. To nepadariusi, atsakovė sukėlė ieškovei žalos, kurią privalo atlyginti, taip pat sumokėti CK 6.210 str. 2 d. numatytas palūkanas.

12.       Atsakovė UAB „Divingas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės UAB „Autocapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto teismo 2023-11-20 sprendimo; priteisti iš apeliantės UAB „Autocapital“ atsakovo UAB „DIVINGAS“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1.                      Apeliantė netinkamai aiškina ir interpretuoja ĮBĮ 33 str. 6 dalį. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ĮBĮ 33 str. 6 dalyje naudojama formuluotė „atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą“, turi būti suprantamas ne kaip visos kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo sąmatos sumokėjimas/atskaitymas, tačiau tik kaip faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų, neviršijančių sąmatoje nurodytų ribų, apmokėjimas/ atskaitymas visiškai neapimant nemokumo administratoriaus atlyginimo. Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta, neatitinka ĮBĮ 33 str. 6 d. formuluotės ir esmės, taip pat neatitinka faktiškai formuojamos teismų praktikos.

12.2.                      ĮBĮ 33 str. 6 dalyje, nustatant į kokią konkrečią piniginę sumą, gautą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo pretenduoja nemokumo administratorius, naudojama formuluotė „atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą“. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad turi būti atskaitoma kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų suma, o faktiškai nemokumo administratoriaus patirta išlaidų suma.

12.3.                      Vertinant tai, kas sudaro administravimo išlaidas, šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad administravimo išlaidas sudaro 2018-11-22 BUAB „Istvestas“ pirmame kreditorių susirinkime patvirtintas fiksuotas nemokumo administratoriaus atlyginimas – fiksuota (55 MMA) 16000 Eur suma, kuri nemokumo administratoriui turi būti sumokėta už visą įmonės administravimą bankroto proceso metu (ĮBĮ 36 str. 4 ir 5 dalys) ir bankroto administravimo išlaidos – (95 MMA) (38000 Eur).

12.4.                      ĮBĮ 33 str. 6 dalyje naudojama formuluotė „atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą“ turi būti suprantama, kad iš parduoto ieškovei įkeisto turto gautos 13300,00 Eur sumos turi būti proporcingai atskaityta fiksuota 16000 Eur administratoriaus atlyginimo suma ir kreditorių susirinkimo patvirtinta konkreti bankroto administravimo išlaidų suma. Byloje yra pateikti įrodymai, kad viso BUAB „Istvestas“ bankroto byloje iki įkeisto turto pardavimo, apimant ir su įkeisto turto pardavimu susijusias administravimo išlaidas, buvo patirta 6500,59 Eur administravimo išlaidų. Ieškovė pripažįsta šie tiek mažesnę sumą – 6004,24 Eur. Taigi mažiausia ieškovės pripažinta bankroto administravimo išlaidų suma, kuri turi būti atskaityta nemokumo administratorei, yra 6004,24 Eur. Todėl, įvertinus tai, kad visa už parduotą įkeistą ir neįkeistą turtą gauta suma (17613,12 Eur) buvo mažesnė nei 22004,24 Eur suma, kurią sudaro patvirtinta bankroto administratoriaus atlyginimo suma (16000,00 Eur) ir, pačios apeliantės nuomone, pagrįsta kitų administravimo išlaidų suma (6004,24 Eur), ieškovės reikalavimas, kad jai būtų išmokėta 8766,20 Eur suma, yra visiškai nepagrįstas.

12.5.                      Ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Ieškovė, manydama, kad jai turi būti išmokėta tam tikra suma iš pajamų, gautų už parduotą ieškovei įkeistą turtą, turėjo prašyti sušaukti kreditorių susirinkimą, kad jis priimtų nutarimą šiuo klausimu, o ne kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš nemokumo administratoriaus.

12.6.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir aukščiau nurodytą atsakovės poziciją patvirtina ir byloje esanti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – Tarnyba) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-12-14 išvada Nr. D4-3261, pateikta pagal ieškovės 2022-07-19 ir 2022-09-05 šiai institucijai pateiktus skundus, kuriais, be kita ko, ieškovė prašė įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei už BUAB „Istvestas“ parduotą ir įkeistą turtą gautas lėšas. Tarnyba atmetė ieškovės skundą. Ši Tarnybos išvada yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).

12.7.                      Ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos priteisimo iš nemokumo administratoriaus, turi procesinę pareigą įrodyti būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, kurias įrodžius, atsakovės kaltė būtų preziumuojama (CPK 178 str.). Tačiau ieškovė neįrodė šių būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė savo apeliaciniame skunde apskritai nepasisako dėl būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir jų neįrodinėja. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodė kokias konkrečias teisės normas atsakovė pažeidė administruodamas BUAB „Istvestas“. Kaip jau nurodyta šiame atsiliepime, atsakovė tinkamai laikėsi ĮBĮ nuostatų ir neturėjo pareigos išmokėti ieškovei 8766,20 Eur sumos. Be to, ieškovė taip pat neįrodė ir žalos bei priežastinio ryšio. Atsakovei priklausanti nemokumo administratoriaus atlyginimo dalis bei faktiškai patirtų administravimo išlaidų dalis, kuri turi būti dengiama proporcingai iš pajamų, gautų už parduotą įkeistą turtą, neatitinka nuostolių sampratos ir nelaikytina ieškovės patirtais nuostoliais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-04-04 nutartimi UAB „Istvestas“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-3319-431/2018, nemokumo administratoriumi paskyrė atsakovę. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-16 nutartimi patvirtino ieškovės 473418,07 EUR kreditorinį reikalavimą, kuris buvo užtikrintas turto (prekių atsargų) įkeitimu. BUAB „Istvestas“ priklausantis, ieškovei įkeistas turtas (alkoholinių gėrimų), 2019-05-22 buvo parduotas už 13 300 EUR sumą. Išieškotos ir gautos sumos sudarė 4189,80 EUR. 2018-11-22 BUAB „Istvestas“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą bendrai 95 MMA (38000 EUR) sumai, iš kurios bankroto administravimo išlaidos, skirtos buhalterinėms, transporto, pašto, teisinėms paslaugoms, kanceliarinėms, ryšio archyvo ir kitoms išlaidoms, sudarė 55 MMA (22000 EUR). Likusią kreditorių susirinkimo patvirtintos BUAB „Istvestas“ bankroto administravimo sąmatos dalį sudarė 44 MMA (16000 EUR) bankroto administratoriaus atlyginimas.

Dėl ginčo esmės

16.       Apeliantė UAB „Autocapital“, BUAB „Istvestas“ kreditorė ir įkaito turėtoja, pateiktu ieškiniu siekė įrodyti žalos, bankroto administratorei atsakovei UAB ,,Divingas“ netinkamai vykdant bankroto administratorės pareigas, padarymo faktą. Tokios žalos padarymas buvo grindžiamas ginčo santykių metu galiojusio ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimu, įrodinėjant, kad nemokumo administratorė pardavusi apeliantei įkeistą turtą iki 2019-06-03 nepervedusi ieškovei 8766,20 EUR sumos už parduotą įkeistą turtą pažeidė ginčo santykių metu galiojusį ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies imperatyvų reikalavimą, t. y., atliko neteisėtus veiksmus.

17.       Galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ ginčui aktualioje 11 straipsnio 6 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).

18.       Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, administruojant BUAB „Istvestas“, neteisėtumo, todėl, nenustatęs sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti visumos, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o kitokia apeliantės nuomonė, išdėstyta jo apeliaciniame skunde, stokoja pagrįstumo. Apeliacinio skundo argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.

20.       Apeliantės teigimu, ĮBĮ 33 str. 6 d. minima „administravimo išlaidų“ sąvoka nėra tapati „administravimo sąmatos“ sąvokai, todėl pagal ĮBĮ 33 str. 6 d. apskaičiuojant įkaito turėtojui tenkančią sumą iš įkeisto turto pardavimo kainos turi būti atskaitomos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, o ne visa kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Sutiktina su ieškove, kad ieškovės nurodytos sąvokos nėra tą pačios, tačiau vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą, ar ji pagrįstai už parduotą įmonės turtą padengė savo administravimo išlaidas, būtina vadovautis ne tik šia nuostata, bet ir ĮBĮ 36 straipsniu, bei kreditorių nutarimu, kuriuo nuspręsta dėl atsakovės atlyginimo dydžio ir jo apmokėjimo.

21.       Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. 

22.       Ginčui aktualioje ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų, be kita ko, pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą turtą. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma pervedama, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Taigi administravimo išlaidos apmokamos pirmiau nei tenkinami kreditorių reikalavimai, neišskiriant ir įkaito turėtojo reikalavimų. Administravimo išlaidoms padengti skiriamos lėšos iš pačios bankrutuojančios įmonės turto.

23.       Teismų paprastai laikomasi pozicijos, kad hipotekos kreditorius privalo dalyvauti dengiant administravimo išlaidas, net jei įkeisto turto administravimo išlaidos neišskirtos bendroje administravimo išlaidų sąmatoje. Be to, hipotekos kreditoriui tenka pareiga padengti ne vien jam įkeisto turto administravimo išlaidas, bet ir kitas administravimo išlaidas (Kavalnė, S., Norkus, R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2011, p. 231).

24.       Lietuvos apeliacinis teismas pasisakydamas dėl administravimo išlaidų apmokėjimo įkaito turėtojui nurodė, kad įstatymas nenumato jokių privilegijų ir jis turi pareigą prisidėti ne tik prie išlaidų, susijusių su jam įkeisto turto administravimu, bet ir prie visų tokio pobūdžio išlaidų apmokėjimo, nes priešinga išvada prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo reikalavimams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (ĮBĮ 36 str. 1 d., 2 d., CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str., 1.137 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-375/2008). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ĮBĮ 34 straipsnio nuostata, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Istvestas“ priklausantis, ieškovei įkeistas turtas (alkoholinių gėrimų) 2019-05-22 buvo parduotas už 13300 EUR sumą, o už parduotą neįkeistą įmonės turtą (debitorių) buvo gauta 4 313,12 Eur. Taigi viso bankroto proceso metu gauta 17 613,12 Eur pajamų.

26.       2018-11-22 kreditorių pakartotiniame susirinkime 2 darbotvarkės klausimu ,,Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“ kreditorių susirinkimo balsų dauguma buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata: Bankroto administravimo išlaidos (buhalterinės apskaitos paslaugos, transporto, pašto, kanceliarinės, mobilaus ryšio išlaidos, archyvo išlaidos, teisinės ir kt.) – 55 MMA (2018 m. 1 MMA – 400 Eur, iš viso – 22 000 Eur); Bankroto administratoriaus atlyginimas – 40 MMA (iš viso – 16 000 Eur); bendra suma – 95 MMA (iš viso – 38 000 Eur). Prie priimto nutarimo nurodomos pastabos, kad bankroto administratoriui paliekama teisė keisti atskirų straipsnių išlaidų dydį bendros patvirtintos lėšų sumos ribose;  Administravimo išlaidų sąmata apmokama nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 

27.       Taigi, atlyginimas bankroto administratoriui nustatytas fiksuota suma už visą BUAB „Istvestas“ bankroto administravimo procesą ir visos administravimo išlaidos apmokamos nuo bankroto pradžios. Todėl gavus bankroto byloje bet kokios rūšies pajamas bankroto administratorei atsirado, visų pirma, pagrindas padengti administravimo išlaidas, tame tarpe ir kreditorių susirinkime nustatytą bankroto administratorei atlyginimą, net ir tuo atveju, kai buvo parduotas bankrutuojančiai įmonei įkeistas turtas (prekės). Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad iš įkeisto turto pardavimo kainos turėjo būti atskaitomos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos.

28.       Administratorius pateikė į bylą BUAB „Istvestas“ išlaidų suvestinę nuo 2018-04-04 iki 2019-05-23, iš kurios matyti, kad įmonės bendrą administravimo išlaidų sąmatą (6 500,59 Eur) ir atlyginimą (16 000 Eur) sudarė 22 500,59 Eur suma. Apeliantė laikosi pozicijos, kad administravimo išlaidų suma turėjo būti ne 6 500,59 Eur, o 6004,24 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, susijusį su administratoriaus išlaidų dengimu ir įvertinus tai, kad visa už parduotą įkeistą ir neįkeistą turtą gauta suma (17 613,12 Eur) buvo mažesnė nei 22 500,59 Eur arba 22 004,24 Eur (pagal apeliantės pripažįstamą 6 004,24 Eur patirtų administravimo išlaidų sumą), nėra pagrindo išvadai, kad apeliantei turėjo būti išmokėta 8766,20 Eur suma. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė gauta už parduotą turtą kaina buvo mažesnė vien tik už kreditorių susirinkimo nustatytą bankroto administratoriaus atlyginimą (16 000 Eur).

29.       Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo žalos atlyginimo reikalavimui tenkinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovės turėtos 1943,87 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1943,87 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės UAB „Autocapital“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Autocapital“, juridinio asmens kodas 302512899, atsakovei UAB „Divingas“, juridinio asmens kodas 225761570, 1943,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                         Virginijus Kairevičius

Visvaldas Kazakiūnas

Tatjana Žukauskienė