Civilinė byla Nr. e2-587-600/2020

                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09950-2019-4

                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Odetai Bielskytei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bondi LT“ bankroto administratoriaus atstovei A. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bondi LT“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bondi LT“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo D. K. 10 715,95 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2018 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą BUAB „Bondi LT“ bankroto administratore paskyrė UAB „Barota“. Teismo nutartimi ieškovės vadovas – atsakovas D. K. – buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, taip pat visus dokumentus. Apie šią pareigą atsakovas papildomai informuotas pranešimu. Atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė.

3.       Paskutinė finansinė atskaitomybė, kurią patvirtino atsakovas ir kuri oficialiai buvo pateikta valstybės institucijoms, yra už 2010 metų ataskaitinį laikotarpį. Antstolės Palmos Kiselienės 2013 m. balandžio 16 d. išieškojimo negalimumo aktuose konstatuota, kad ieškovė veiklos nevykdo. Iš paskutinio valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikto balanso duomenų matyti, kad ieškovė turi turto iš viso už 100 188,00 Lt (29 016,45 Eur). Nurodytą turtą sudaro: 1) ilgalaikis turtas – 43 209,00 Lt (12 514,19 Eur; 2) trumpalaikis turtas – 56 979,00 Lt (16 502,26 Eur). Atsakovui netinkamai vykdant savo prievoles ir praradus įmonės turtą, atsakovui kyla civilinė atsakomybė už ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad balanso duomenys yra seni, o bankroto administratorė neturi galimybių nustatyti ir detalizuoti balanse pateiktų duomenų, prašo priteisti iš atsakovo žalą, lygią ieškovės bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams.

4.       Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad jau 2010 metais ieškovė atitiko įstatyme įtvirtintą nemokumo sąvoką, kadangi jos įsipareigojimai sudarė 136 289,00 Lt (39 358,03 Eur), o jos turimas turtas siekė apie 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur), kas reiškia, kad įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto. Įmonės skolos iš esmės susidarė 2012 metais, o bankroto byla jai iškelta tik 2018 metais, kreditorių iniciatyva, kas reiškia, kad įmonė daugiau nei 6 metus buvo nemoki. Kreditorinių reikalavimų suma, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo, yra kreditorių patirta žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, laiku nesikreipusio į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

6.       Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, kuriam procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

7.       Byloje kilo klausimas dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės apimties iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, direktoriui neperdavus bankrutuojančios įmonės turto bankroto administratoriui ir neįvykdžius pareigos teikti valstybės registrui finansinės atskaitomybės dokumentų.

8.       Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas D. K. nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. ėjo UAB „Bondi LT“ direktoriaus pareigas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3515-910/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-00567-2018-4), BUAB „Bondi LT‘ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Barota“. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre UAB „Bondi LT“ įregistruota 2004 m. rugpjūčio 10 d. Pagal UAB „Bondi LT“ pateiktą Juridinių asmenų registrui paskutinį balansą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonės turtas nurodytu laikotarpiu sudarė 100 188,00 Lt (29 016,00 Eur), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 136 289,00 Lt (39 472,00 Eur). Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai už vėlesnius ataskaitinius laikotarpius nebuvo pateikti. Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovė nekilnojamo turto neturi, iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad įmonės vardu transporto priemonės neįregistruotos. Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų matyti, kad bendrovėje apdraustųjų nėra. UAB „Bondi LT“ nesilaikė nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įsiskolinimas biudžetui nuo 2012 m. trečio ketvirčio nuolat didėjo. 2018 m. sausio 29 d. duomenimis UAB „Bondi LT“ biudžetui skolingas 2 558,79 Eur, iš kurių 2 407,96 Eur įmokų ir 150,83 Eur delspinigių, priskaičiuotų už socialinio draudimo įmokų mokėjimo vėlavimą. Siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą, įmonei buvo taikytos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytos sankcijos, antstolei Palmai Kisielienei buvo perduoti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, tačiau pagal minėtus sprendimus skola neišieškota.

9.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Bondi LT“ kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslintas 2018 m. lapkričio 26 d., 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. nutartimis. Iš viso bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma sudaro 10 715,95 Eur, iš jų 397,31 Eur pirmos eilės kreditorės D. V. kreditorinis reikalavimas, 77,66 Eur antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas, 732,33 Eur antros eilės kreditorės valstybės įmonės Turto banko kreditorinis reikalavimas, 2 559,49 Eur antros eilės kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas, taip pat trečios eilės kreditoriniai reikalavimai – 103,65 Eur UAB „Nėgė“ kreditorinis reikalavimas, 498,87 Eur D. V. kreditorinis reikalavimas ir 6 346,64 Eur UAB „SB lizingas“ kreditorinis reikalavimas. 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi BUAB „Bondi LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos perduoti įmonės turto jos bankroto administratorei, dėl ko įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje nebuvo tenkinti.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

11.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos atsiradimą kildina iš atsakovo kaip įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo iškėlus įmonei bankroto bylą. Ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010 metų iki 2019 metų, juridinio asmens bankroto procedūras reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kuris neteko galios 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

12.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas).

13.       Nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas teikti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui, kadangi paskutinė UAB „Bondi LT“ finansinė ataskaita teikta už 2010 metų ataskaitinį laikotarpį (CPK 182 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad atsakovas neperdavė ieškovės bankroto administratorei įmonės turto, dėl ko ieškovės kreditorių reikalavimai byloje nebuvo tenkinti iš bendrovės turimo turto. Iš paskutinės VĮ Registrų centrui teiktos ataskaitos duomenų matyti, kad ieškovė turėjo turto, kuris iki bankroto bylos iškėlimo neišliko. Ieškovei neturint turto, jos kreditoriams buvo padaryta žala. Teismo vertinimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdymo – ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovui neteikus finansinės atskaitomybės duomenų ieškovės bankroto administratorė neturi galimybių pateikti įrodymus, patvirtinančius, kiek konkrečiai ir kokio turto atsakovas neperdavė. Dėl nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga dėl žalos nebuvimo perėjo atsakovui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatsiėmė jam siųstų procesinių dokumentų, dėl ko teismas turėjo įteikti juos formaliai, neatvyko į teismo posėdį. Ieškovė žalos dydį siejo su paskutinės ieškovės teiktos ataskaitos duomenimis, tačiau prašomą priteisti sumą sumažino, atsižvelgusi į tai, kad nuo paskutinės ataskaitos pateikimo praėjo gana ilgas laiko tarpas.

14.       Vadovaudamasis visa tuo, kas išdėstyta, išnagrinėjęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas neginčijo nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio, ir remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ieškinio reikalavimus tenkinti priteisiant ieškovei iš atsakovo 10 715,95 Eur nuostoliams atlyginti.

15.       Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 10 715,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. balandžio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.       Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinys pagal ieškovės patikslintus reikalavimus tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 241,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

17.       Byloje patirta 16,02 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Bondi LT“, j. a. k. 300046876, iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 715,95 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus penkiolika Eur 95 ct) skolos ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 715,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. balandžio 10 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 257,02 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis Eur 02 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                             Renata Kasimovienė