Baudžiamoji byla Nr. 2K-222/2013

Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00321-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.10.2;

2.4.6.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Linai Beinarytei,

gynėjams advokatams Rimantui Bučmai ir Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio l dalį nuteisti:

R. D. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės neatliktos dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė R. D. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų dešimčiai mėnesių;

A. G. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, prie Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi nustatytos galutinės bausmės neatliktos dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi iš dalies patenkinęs nuteistojo R. D. apeliacinį skundą, panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai kaltinamajam aktui surašyti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, advokato R. Bučmos, prašiusio kasacinį skundą atmesti, advokato A. Gurausko, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D. ir A. G. nuteisti už tai, kad bendrai veikdami padarė viešosios tvarkos pažeidimą:

2012 m. kovo 27 d., apie 23.15 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, 8-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, esant kitiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčiniais, įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – dėl menkavertės priežasties A. G. sudavė nukentėjusiajam A. Z. vieną smūgį kumščiu į veidą. Nukentėjusiajam išėjus iš patalpos nusiprausti ir vėl sugrįžus, R. D. kojomis ir rankomis sudavė A. Z. nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, A. G. grasino, mediniu kočėlu vieną kartą sudavė smūgį į galvos sritį bei vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, du kartus peiliu dūrė į kairįjį šoną ir, parklupdęs ant kelių, elgdamasis ciniškai, peiliu perpjovė dešinį rankos nykštį ir kairę ausį, tokiais bendrais veiksmais jie sukėlė A. Z. fizinį skausmą, padarė dešinio paakio hematomą, nosies sumušimą, kairio žasto sumušimą, viršugalvio srities hematomą, kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir kairio žasto apatiniame trečdalyje, pjautines žaizdas kairės išorinės ausies ir dešinės plaštakos pirmo piršto naginės falangos srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti tokie šio sprendimo motyvai:

1. Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. Apeliantas R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje tvirtino, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, pripažindamas, jog dalyvavo konfliktinėje situacijoje, matė įvykį, aiškinosi santykius su nukentėjusiuoju A. Z. ir sudavė jam į petį, tačiau tai buvo ne smūgis, o prisilietimas. R. D. parodymai yra priešingi nukentėjusiojo A. Z. parodymams, o teisme apklaustas A. G. nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių dėl R. D. veiksmų.

2. Prokurorė neužtikrino liudytojų atvykimo į teismo posėdį. Nors pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu galėjo apklausti liudytojus (to prašė R. D.), išsamiai ištirti įrodymus, tačiau to nepadarė, neatliko veiksmų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimams, neaiškumams pašalinti. Dėl to negalima vienareikšmiškai įvertinti R. D., nukentėjusiojo A. Z. nurodytų aplinkybių ir daryti neabejotinų išvadų apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą.

3. Nuteistajam ginčijant savo kaltę dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir teismui nepateikus papildomų ikiteisminio tyrimo duomenų kaltei pagrįsti, įstatymas nesuteikė prokurorei pagrindo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių laikyti aiškiomis ir kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bylos išnagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Kadangi nusikalstamos veikos aplinkybės nebuvo aiškios, teismas privalėjo vykdyti BPK 432 straipsnio 2 dalies, 428 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir prokuroro pareiškimą atmesti, priimti nutartį bylą grąžinti prokurorui.

4. R. D. nuteistas už tai, kad bendrais veiksmais su A. G. sukėlė nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą, o tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl ši aplinkybė turi būti tikrinama iš naujo, individualizuojant kiekvieno bendrininko veiksmus ir pasekmes. Padaryti esminiai BPK pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik apeliantui R. D., bet ir kitam nuteistajam A. G. Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bus pašalinti R. D. ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai bei kilę neaiškumai, ir tai leis nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK reikalavimus, nes nevykdė BPK 432 straipsnio 2 dalies nuostatų ir negrąžino bylos prokurorui. Kasatoriaus manymu, ši išvada nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad, perdavus bylą prokurorui ir atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, bus pašalinti R. D. ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai bei kilę neaiškumai ir tai leis nustatyti objektyvią tiesą. Kasatorius pažymi, kad nutartyje nenurodyta, kokius papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje reikia atlikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu būtini proceso veiksmai buvo atlikti: apklausti liudytojai, padarytas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju, atlikti kiti tyrimo veiksmai.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas kaip vieną iš bylos perdavimo prokurorui motyvų nurodė tai, jog prokurorė neužtikrino liudytojų atvykimo į pirmosios instancijos teismą, liudytojai liko neapklausti, nors kaltinamasis R. D. prašė juos apklausti. Prokuroras nurodo, kad 2012 m. balandžio 6 d. pirmosios instancijos teisme pradėjus nagrinėti bylą ir R. D. pateikus tokį prašymą, teisėjas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė toje bylos nagrinėjimo stadijoje prašymą atmesti. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad vėliau tame pačiame posėdyje, ištyrus rašytinius įrodymus, kaltinamasis atsisakė savo prašymo apklausti liudytojus. Po pertraukos, 2012 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, prieš baigiant įrodymų tyrimą nei kaltinamasis R. D., nei kiti proceso dalyviai jokių prašymų (ir dėl liudytojų apklausos) neturėjo. Kasatoriaus manymu, nepagrįstas nutarties motyvas, kad kaltinamojo prašymas dėl liudytojų apklausos buvo nepagrįstai atmestas. Be to, R. D., kaip ir kitas kaltinamasis A. G., 2012 m. balandžio 6 d. posėdyje sutiko, kad byla būtų nagrinėjama tuoj pat, t. y. pagreitinto proceso tvarka.

Kasatorius nurodo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo apklausti liudytojai, šiuo atveju negali būti pagrindas bylą perduoti prokurorui. Pati teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „nors pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu galėjo apklausti liudytojus, išsamiai ištirti įrodymus, tačiau to padaryta nebuvo“, t. y. kolegija pripažino, kad esant neaiškumams, visas nusikalstamos veikos aplinkybes buvo galima išsiaiškinti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas manydamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisiškai ištyrė įrodymus, privalėjo pats atlikti įrodymų tyrimą, kaip numatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje, tačiau to nepadarė, ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Baudžiamojo proceso įstatymai nenumato jokių specialių išimčių apeliacinės instancijos teisme nagrinėti baudžiamąsias bylas, baigtas pagreitinto proceso tvarka, šios kategorijos bylose priimti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai skundžiami ir bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bendra tvarka (BPK 432 straipsnio 3 dalis). Be to, kasatorius atkreipia dėmesį, kad apeliantas R. D. prašymą apklausti liudytojus pateikė ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau teisėjų kolegija nutarė įrodymų tyrimo neatlikti. Priėmus nepagrįstą nutartį bylą perduoti prokurorui, nuteistojo R. D. apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo ir BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo

BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) minėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2006, 2K-139/2006, 2K-247/2006, 2K-180/2009, 2K-375/2009, 2K-146/2012).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pagreitinto proceso tvarka išnagrinėtoje byloje, kurioje nebuvo surašytas kaltinamasis aktas, įžvelgusi pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 432 straipsnio 2 dalies pažeidimus (iš esmės įvertinusi tai, kad bylos aplinkybės dėl R. D. ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimo, neapklaustų liudytojų nėra pakankamai aiškios), priėmė sprendimą, numatytą BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Tačiau pagal šiame punkte numatytas sąlygas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui priimamas bylose, kuriose prokuroras surašęs kaltinamąjį aktą. Taigi pirmosios instancijos apkaltinamojo nuosprendžio naikinimas ir prokuroro įpareigojimas surašyti kaltinamąjį aktą šio teismo atliktas netinkamu pagrindu.

Be to, perduodamas bylą prokurorui ir iš esmės neišnagrinėdamas A. D. apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kuri turi jurisdikciją patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pastebėjusi neaptartus ar nepašalintus prieštaravimus tarp įrodymų, kitokius nuosprendžio trūkumus ar suvaržytas įstatymų garantuotas nuteistojo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, gali pati imtis BPK 324 straipsnyje numatytų priemonių tokio pobūdžio pažeidimams ištaisyti.

Darytina išvada, kad minėti pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                    Valerijus Čiučiulka

                                                                                                                Viktoras Aidukas

                                                                                                                Tomas Šeškauskas