Civilinė byla Nr. e2-1005-669/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00075-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 23 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei,

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P.“ atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Piekui,

atsakovės UAB „T.“ atstovei advokato padėjėjai Editai Antanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Plungės vairas“ ieškinį atsakovei UAB „T.“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 532,95 Eur skolą, 1 048,00 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, jog ieškovė UAB „P.“ ilgą laiką bendradarbiavo su atsakove UAB „T.“. Tarp šalių buvo sudarytos žodinės sutartys dėl krano nuomos, metalo krovos ir išvežimo darbų atlikimo, pagal kurias buvo atliekami minėti darbai ir išrašomos sąskaitos faktūros dėl atliktų darbų apmokėjimo. Atsakovė už paslaugas atsiskaitydavo vėluodama. Šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė skolinga ieškovei 19 595,60 Eur, kurios dalį – 4 062,65 Eur, skolininkė sumokėjo 2021 . sausio 20 d., likusi neapmokėta skolos dalis – 15 532,95 Eur. Šalys susitarė, kad pirkėjui (atsakovei) vėluojant susimokėti pagal mokėjimo terminą, pirkėjas (atsakovė) moka pardavėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Bendra delspinigių suma – 1 048,00 Eur. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašytą, 93 Eur žyminis mokestis, 300 Eur už ieškinio parengimą. Prašymo dėl 50,00 Eur žyminio mokesčio už laikinąsias apsaugos priemones priteisimo nereiškia, teismus laikinųjų apsaugos priemonių netaikius.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, kad būtų priteista 15 532,95 Eur skola, tačiau kitą ieškinio dalį prašo atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neginčija, kad ieškovei už suteiktas paslaugas yra skolinga 15 532,95 Eur sumą ir skolos grąžinti nevengia, tačiau nesutinka, kad dėl skaičiuojamų 1 048,00 Eur delspinigių. Šalys nebuvo sudariusios jokio susitarimo dėl delspinigių mokėjimo. Vienos iš šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra nėra laikoma sutartimi, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Kadangi nėra rašytinio šalių susitarimo dėl delspinigių mokėjimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas.  

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atsakovas ieškinį palaikė, prašė iš ieškovės prašomų priteisti  bylinėjimosi išlaidų dydį mažinti 50 Eur suma, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Šalys buvo sudariusios žodinę sutartį ir už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo pagal išrašytas sąskaitas-faktūras. Paslaugos buvo teikiamos kelis metus. Atsakovei nebeatsiskaitant buvo priversti kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovei teiktose PVM sąskaitose-faktūrose buvo numatyta, kad ieškovei laiku neapmokant PVM sąskaitų-faktūrų, skaičiuojami delspinigiai. Rašytinio šalių susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo nebuvo, delspinigiai numatyti PVM sąskaitose-faktūrose. Prašo priteisti skolą, delspinigius, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašymas skolos mokėjimą išdėstyti dalimis nepagrįstas, kadangi nepateikta jokių įrodymų, taip pat nenurodoma kokiomis sąlygomis t. y. terminais, skolos dalies dydžiais, prašoma skolą išdėstyti.

5.       Teismo posėdžiu metu atsakovės atstovė nurodė, kad  su ieškiniu sutinka iš dalies, neginčija skolos sumos. Dėl susidariusių finansinių sunkumų šios skolos sumos sumokėti negali. Nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais. Nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo, nei žodinis nei rašytinis. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o tik sutartinius santykius patvirtinantis dokumentus, t. y. kad ieškovė suteikė atsakovei tam tikras paslaugas. PVM sąskaitas-faktūras priimdavo atsakovės darbuotojai, kurie nebuvo įgalioti sudarinėti su kitais juridiniais asmenimis sutarčių. Teismui sprendžiant priteisti prašomus delspinigius prašo taikyti 6 mėn. senatį delspinigių skaičiavimui. Ieškovė prašo taikyti 8 proc. procesines palūkanas ir kartu delspinigius, t. y. pasirinko dvigubą pažeistų teisių gynimo būdą. Mano, kad priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nėra pagrindo, kadangi atsakovė nėra nesąžininga.  Prašo proporcingai netenkintų ieškovės reikalavimų daliai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pageidautų išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, kadangi atsakovė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkinamas iš dalies

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „P.“ atsakovei UAB „T.“ žodinių sutarčių pagrindu teikė krano nuomos, metalo krovos ir išvežimo paslaugas. Šių susitarimų pagrindų bei atlikus sutartas paslaugas ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. 2020 m. gegužės 29 d. išrašė bei pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 707, 5 620,45 Eur sumai; PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 708, 2 299,00 Eur sumai; PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 705, 5 625,00 Eur sumai; PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 706 – 3 735,00 Eur sumai, taip pat 2020 m. birželio 30 d. – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 718, 1 800,00 Eur sumai, 2020 m. liepos 31 d. – PVM sąskaitą-faktūrą Nr.724, 2 810,00 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. – PVM sąskaitą-faktūrą Nr.738, 1 430,00 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 22 d. – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 777, 137,50 Eur sumai (Iš viso, pagal šias PVM sąskaitas-faktūras atsakovės skola sudaro 23 456,95 Eur), tačiau atsakovė už suteiktas paslaugias tinkamai nustatytu terminu neatsiskaitė. Skolos suderinimo akte šalys nurodė, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 19 595,60 Eur. Dalį skolos – 4 062,65 Eur atsakovė sumokėjo, todėl likusi atsakovės nesumokėta skola ieškovei sudaro 15 532,95 Eur. 

7.       Atsakovė neginčija ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo, nurodydama, jog šiuo metu dėl sunkios finansinės situacijos visos skolos sumos sumokėti ieškovei negali, tačiau su skolos dydžiu sutinka, ir šio reikalavimo neginčija.

8.       Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai. Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina atsakovės prievolių neįvykdymo faktą ieškovei, atsakovė su ieškovės reikalavimu dėl 15 532,95 Eur skolos priteisimo sutinka ir jo neginčija, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 15 532,95 Eur skola.

Dėl delspinigių

9.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 048,00 Eur delspinigius už laiku neįvykdytą prievolę, kadangi ieškovės atsakovei išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose šalys susitarė, kad skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo uždelstos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

10.       Atsakovė su šiuo reikalavimo nesutiko remdamasis CK 6.72 straipsniu. Teigė, kad tarp šalių jokio, nei rašytinio, nei žodinio, susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo nebuvo, todėl ieškovė nepagrįstai skaičiuoja bei prašo priteisti delspinigius. PVM sąskaitos-faktūros tik patvirtina šalių sutartinius santykius, ieškovės teikiamas paslaugas atsakovei. Be to PVM sąskaitos-faktūros buvo teikiamos įvairiems įmonės darbuotojams, kurie nubuvo įgalioti ieškovės vardu sudaryti sutartis su kitais juridiniais asmenimis.

11.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

12.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013 ir kt. ). Be to, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

13.       Byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl ieškovės teikiamų paslaugų teikimo, numatant delspinigių mokėjimą, tarp šalių nesudaryta ir dėl to ginčo nekilo, tačiau darsyk, pažymėtina, netesybų mokėjimo prievolei atsirasti yra būtinas rašytinis šalių susitarimas (CK 6.72 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė teigia, kad šalis dėl delspinigių susitarė PVM sąskaitose-faktūrose, kuriose ir numatytas delspinigių skaičiavimas.

14.       Pažymėtina, jog PVM sąskaita-faktūra – tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVMĮ), skirtame sureguliuoti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu ir prievoles, susijusias su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu, nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 14 straipsnio 5 ir 6 dalys, 79 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, pasisakė, kad PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą, įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą, ir pirmiausiai reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Pažymėtina, kad Pridėtinės vertės mokesčio ir Buhalterinės apskaitos įstatymai nereglamentuoja privačių juridinių asmenų sutartinių santykių, jų tarpusavio prievolių vykdymo ir civilinės atsakomybės klausimų. Prievolės, kylančios dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, taip pat įmonės buhalterinė apskaita yra reguliuojama imperatyvių viešosios teisės normų ir nėra Sutarties reguliavimo dalykas. Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, jog PVMĮ 79 straipsnio pagrindu vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius – prekių ar paslaugų tiekimą, patvirtinantis dokumentas.

15.       Atsakovė nurodė, kad  atsakovės darbuotojai pasirašydami pateiktas PVM sąskaitas-faktūras tik patvirtino PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimui gavimą, o ne susitarimą dėl delspinigių skaičiavimo. Juolab, kad PVM sąskaitas-faktūras pasirašė ne atsakovės atstovas, o įmonės darbuotojai, kurie veikti, sudaryti sutartis su kitais juridiniais asmenimis, atsakovės-juridinio asmens, vardu, neturėjo. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai faktiškai atitinka ir įstatymu numatytą sąskaitų faktūrų paskirtį.

16.       Vertinant, ar dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų delspinigių šalys buvo susitarusios, pažymėtina ir tai, jog 2021 m. sausio 18 d. Skolų suderinimo aktu šalys suderino pagrindinės skolos dydį – 19 595,60, kurios dalį atsakovė sumokėjo, ir likusi skolos suma sudaro 15 5532,95 Eur ir dėl to ginčo nėra, tačiau šiuo aktu nebuvo priskaičiuoti delspinigiai. Skolų suderinimo aktuose šalys faktiškai fiksuoja tarpusavio bendras skolas, atsižvelgiant į visas mokėtinas sumas, įskaitant ir netesybas (delspinigius). Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės yra pasisakyta, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

17.       Nagrinėjamu atveju delspinigių nepaskaičiavimas pasirašant 2021 m. sausio 18 d. skolų suderinimo aktą taip pat patvirtina, jog susitarimo su atsakove dėl delspinigių mokėjimo nebuvo ir ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis jų gauti vienašališkos nuorodos PVM sąskaitose faktūrose pagrindu. Be to, 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose delspinigių skaičiavimas iš viso nenurodytas, tačiau ir pagal šias PVM sąskaitas-faktūras skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtos skolos sumos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimą, skaičiuojami delspinigiai nuo bendros 23 456,95 Eur skolos sumos, kai tuo tarpu prašoma priteisti skola – 15 532,95 Eur. Duomenys apie delspinigių skaičiavimo laikotarpius, bei pagrindai, kodėl skaičiuojami delspinigiai nuo didesnės skolos sumos, nenurodyti bei jokių aplinkybių, pagrindžiančių tokį delspinigių skaičiavimą byloje nėra.

18.       Esant minėtoms aplinkybėms, nesant kitų rašytinių įrodymų apie rašytinį šalių susitarimą dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdama apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras atsakovė akceptavo jose vienašališkai ieškovės nurodytus delspinigius, todėl ieškovės prašymas dalyje dėl delspinigių priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas. 

Dėl 8 proc. metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą

19.       CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas yra parengtas pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ reikalavimus. Direktyvos 2000/35/EB 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali palikti galioti senas arba priimti naujas nuostatas, kurios kreditoriui būtų palankesnės negu nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

20.       Taigi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ) yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Minėtas įstatymas įteisina mokėjimų komerciniuose sandoriuose vėlavimo prevenciją kartu patvirtinant didesnes negu nurodyta Civiliniame kodekse palūkanas atsiskaitymo terminą praleidusiam skolininkui. Minėtame įstatyme nustatoma palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovė yra juridinis asmuo, jis užsiima komercine ūkine veikla ir siekia iš jos pelno, todėl pagal veiklos pagrindą jis laikomas ūkio subjektu, kurio atžvilgiu už netinkamą prievolių vykdymą gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šalys turėjo galimybę susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį, tačiau šiuo atveju to nepadarė. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteisiamos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. vasario 19 d. d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 374 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso šioje byloje patyrė 774,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (400,00 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.1. punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais (2021 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1019596, 100,00 Eur ir 2021 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1019599- 300,00 Eur), todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus 94 procentais, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistini 94 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 727,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

22.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė priteistinos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis sunki ir šiuo metu ieškovės sumokėti įsiskolinimo negali. Atsakovė prašymą motyvuoja sunkia finansine padėtimi, tačiau atsakovė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Taip pat nenurodė nei išdėstymo laikotarpio, sąlygų nei kokiomis dalimis skola turėtų būti išdėstyta, kokią sumą periodiniais mokėjimais per savaitę/mėnesį atsakovė būtų pajėgi mokėti ieškovei.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1666-343/2016). Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24.       Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

25.       Atsakovė, teikia prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dėl šiuo metu sunkios finansinės padėties, negalėdama iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos itin sunkią finansinę padėtį (duomenų apie gaunamas pajamas, turtą, pinigines lėšas bankų sąskaitose, kitus kreditorinius įsiskolinimus, konkrečias mokėtinas sumas per vienerius metus kreditoriams ir pan.), teismas negali vertinti jos materialinės padėties kaip itin sunkios ir sudarančios pagrindą ilgesniam laikui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Vien teismų informacinės sistemos LITEKO esantis bylų skaičius nėra neginčytinas atsakovės šiuo metu esančios finansinės padėties įrodymas. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl šios priežasties atsakovei byloje nepateikus neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jos finansinę būklę bei atitinkamai jos padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, spręstina, kad ir dėl to išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti ieškovės interesai (CPK 284 straipsnis). Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties. Pažymėtina, kad su skolos mokėjimo atidėjimu ir išdėstymu taip pat nesutinka ir ieškovė.

26.       Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti išimtį ir sprendimo vykdymą išdėstyti, byloje nėra duomenų, jog, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per tam tikrą laikotarpį ar atidėjus skolos mokėjimą, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, neužtikrins teisėtų ieškovės interesų įgyvendinimo, tuo pačiu pažeis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, todėl atsakovės prašymas netenkintinas (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis).

27.       Pažymėtina, kad atsakovė dėl skolos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis tiesiogiai į ieškovę ir tartis dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo, taip pat taikos sutarties sudarymo vykdymo procese.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, įmonės kodas 304288453, 15 532,95 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų devyniasdešimt penkių centų) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. vasario 22 d. d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 727,56 Eur (septynių šimtų dvidešimt septynių eurų penkiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „P.“, įmonės kodas 170047121.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                 Vaidas Gasiūnas