Civilinė byla Nr. 2S-1731-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11755-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)                                                                                                           

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20570-959/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai Ž. J. ir Kauno apygardos teismo teisėjui V. V., Kauno apylinkės teismui, S. L., Kauno apylinkės prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, Policijos departamentui, Policijos generaliniam komisarui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti.

3.       Teismas nustatė, kad ieškovas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi.

4.       Teismas nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas painiai ir nesuprantamai, į ieškinį yra perkelti ištisi kitų ieškovo rašytų procesinių dokumentų tekstai, ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais.

5.       Teismas sprendė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio priėmimas su trūkumais, kurie ieškovui buvo išaiškinti daugelio kitų civilinių procesų metu, trukdytų civilinio proceso tikslui – operatyviai išnagrinėti ieškinio reikalavimus ir priimti pagrįstą sprendimą, tačiau ieškovas sistemingai teikia ieškinius, skundus dėl Lietuvos valstybės pareigūnų, tarnautojų veiksmų, nors jam ne vieną kartą buvo išaiškinti ieškiniui keliami reikalavimai, tačiau jis ir toliau teikia ieškinius su analogiškais trūkumais.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovas, teikdamas teismui tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja procesine teise, t. y. ja naudojasi akivaizdžiai ne pagal paskirtį, todėl netikslinga ieškovui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškinio priėmimo klausimas išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, kadangi teisėjas S. L. teisėtai negali būti teisėju kaip rusas ir galimas rusų okupantų, kolonistų palikuonis ar rusų kolonistas – iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas vadovaujasi neteisėtomis Kauno apygardos teismo nutartimis, dėl kurių politinis karinys, disidentas V. J. dar nespėjo kreiptis į prookupacinio režimo teismus su ieškiniais.

7.3.                      Nepagrįstai atsisakyta priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį, aiškų ir suprantamą, nepainų politinio prookupacinio režimo kalinio, disidento V. J. ieškinį. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad ieškinyje yra trūkumų, tačiau jie neįvardyti ir nenurodyti. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

7.4.                      Nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taip pat pažeisti protingumo ir teisingumo principai.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).         Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tuomet, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11.       Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas, teikdamas teismui tokio turinio ieškinį (ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas painiai ir nesuprantamai, į ieškinį yra perkelti ištisi kitų ieškovo rašytų procesinių dokumentų tekstai, ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais), piktnaudžiauja procesine teise, t. y. ja naudojasi akivaizdžiai ne pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareikšto ieškinio priėmimas su trūkumais, kurie ieškovui buvo išaiškinti daugelio kitų civilinių procesų metu, trukdytų civilinio proceso tikslui – operatyviai išnagrinėti ieškinio reikalavimus ir priimti pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš apelianto ieškinio turinio matyti, kad jis yra neaiškus, jame perkelti kitų jo rengtų procesinių dokumentų tekstai, ieškinyje yra vartojami deklaratyvaus ir įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimai bei teiginiai („...neteisėtai įdarbino rusų kolonistą S. N. L....“, „...dėl paties A. Š. slaviškos, žydiškos ar kitos nelietuviškos kilmės...“, „...bolševikų ir jų palikuonių valdomoje Lietuvoje...“, „...KMAT kaip prookupacinio režimo institucija...“ ir kt.) kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis. 

12.       Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi, tačiau sąmoningai nevykdomi. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pasirėmė gausia teismų praktika analogiškose apelianto inicijuotose bylose.

13.       Pažymėtina, kad apeliantas savo elgesio nekeičia ir skųsdamas jam nepalankią teismo nutartį, toliau vartodamas neprocesinę retoriką, t. y. priėmusį skundžiamą nutartį teisėją įvardindamas rusu ir galimu rusų okupantu, kolonistų palikuoniu ar rusų kolonistu, siekiantį rusinti Lietuvos valstybę. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantas, nuolatos teikdamas analogiško turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Akivaizdu, kad tai prieštarauja CPK 2 ir 5 straipsniuose nustatytiems civilinio proceso tikslams. Tokiu atveju ir pateikdamas ieškinį, kurio pirmosios instancijos teismas nepriėmė, apeliantas negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos tokį ilgai besitęsiantį jo elgesį.

14.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta apeliantui teisės kreiptis į teismą, parengus įstatymo nustatytos formos ir turinio procesinį dokumentą (CPK 111, 135 straipsniai). Ieškovui išaiškintina, jog pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tenka būtent ieškovui, todėl, rengiant ieškinį, jis galėtų pasirūpinti advokato (advokato padėjėjo) pagalba ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad tik tinkamai pareikštas ieškinys leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, o jeigu iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

15.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

16.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas