Civilinė byla Nr. e2-785-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00101-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.3.; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Slauga direktoriaus R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei SLAUGA.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Slauga direktorius R. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė iškelti atsakovei UAB Slauga bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, nes neturi pakankamai pajamų ir turto. Bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus. Bendrovės kreditoriai raštu informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti: pateikti duomenis apie pranešimų kreditoriams išsiuntimą, patikslinti kreditorių ir skolininkų sąrašą, nurodyti juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, patikslinti procesinių dokumentų įteikimo adresą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio reikalavimų.

3.       Ieškovas patikslino pareiškimą. Nurodė, kad kreditoriams pranešimai apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą išsiųsti elektroniniu paštu. Prie patikslinto pareiškimo pridėjo elektroninių laiškų kopijas, patikslintą kreditorių sąrašą ir bendrovės banko sąskaitų sąrašą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB Slauga direktoriaus pareiškimą iškelti atsakovei UAB Slauga bankroto bylą.

5.       Teismas pažymėjo, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą. Ieškovas pateikė teismui kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis sudaro 21 368,86 Eur, tačiau kreditorių sąraše darbuotojų nenurodyta. Ieškovo pateiktų dokumentų nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog įvykdyti JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodyti reikalavimai, t. y. kiekvienam kreditoriui (įskaitant darbuotojus) pateiktas pranešimas, kuriame būtų nurodytos juridinio asmens neįvykdytos prievolės ir pažymėta, kad, jeigu per pranešime nurodytą terminą (ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos) nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 

6.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškimo trūkumai neištaisyti, pareiškimas neatitinka CPK 111 straipsnio ir JANĮ 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes ieškovas nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos ir ne visiems bendrovės kreditoriams (įskaitant ir darbuotojus) išsiuntė pranešimus JANĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovas UAB SLAUGA direktorius Raimundas Paulauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB SLAUGA bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismo argumentai, kurių pagrindu atsisakyti priimi pareiškimą iškelti bankroto bylą, yra formalūs. Bendrovės darbuotojams žinoma apie ketinimą iškelti bankroto bylą, jiems taip pat žinoma bendrovės ekonominė situacija.

7.2.                      Nepriklausomai nuo bendrovės darbuotojų pozicijos, susitarimas dėl pagalbos ar sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo negali būti sudarytas, nes bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro daugumą ir kuriems raštu pranešta apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, tai padaryti atsisakė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

8.       Apeliantas (ieškovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – darbuotojų sutikimus dėl bankroto bylos UAB SLAUGA iškėlimo ir patikslintą bendrovės kreditorių sąrašą.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

10.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

15.       Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį (pareiškimą) ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

16.       Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.

17.       JANĮ imperatyviai reguliuoja nemokumo proceso inicijavimo procedūrą tuo atveju, kai nemokumo (bankroto) procesą inicijuoja juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis). JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). Aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu yra viena iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis).

18.       JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

19.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą iškelti atsakovei bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad apeliantas neištaisė pareiškimo trūkumų: pareiškimas neatitinka CPK 111 straipsnyje ir JANĮ 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes ieškovas nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos ir ne visiems bendrovės kreditoriams (įskaitant ir darbuotojus) išsiuntė pranešimus JANĮ nustatyta tvarka.

21.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą iškelti bankroto bylą atsisakė priimti dėl formalių trūkumų. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad darbuotojai žino savo darbovietės (bendrovės) ekonominę padėtį, nes joje dirba.

22.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos netinkamą įgyvendinimą laikyti formaliu trūkumu. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta išimčių, atleidžiančių juridinio asmens vadovą nuo pareigos laikytis privalomos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, t. y. informuoti darbuotojus ar kitą kreditorių grupę apie ketinimą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, išsiunčiant pranešimus. Darbuotojų žinojimas apie bendrovės nemokumą ir išankstinis atsisakymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka JANĮ nėra preziumuojamas. Taigi juridinio asmens vadovas, ketindamas inicijuoti nemokumo procesą, apie tai privalo informuoti visus bendrovės kreditorius, įskaitant bendrovės darbuotojus, JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka.

23.       Apeliantui pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo iškelti bankroto bylą trūkumus, tarp jų – pateikti duomenis apie pranešimų kreditoriams išsiuntimą ir patikslintą kreditorių ir skolininkų sąrašą. Apeliantas per teismo nustatytą terminą pateikė 2023 m. gegužės 3 d. pranešimo kreditoriams išsiuntimo elektroniniu paštu kopijas, tačiau jose nėra duomenų apie pranešimų išsiuntimą darbuotojams. Be to, pranešimo kopijų pateikta mažiau, nei 2023 m. liepos 5 d. sąraše nurodytas bendrovės turimas kreditorių skaičius (sąraše yra 21 kreditorius, pateikta 20 pranešimų išsiuntimo kopijų), iš pateiktų duomenų negalima identifikuoti visų gavėjų, kuriems el. paštu buvo išsiųsti pranešimai apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, tapatybės (pvz., nėra duomenų, kokius kreditorius ieškovas siekė informuoti apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, išsiųsdamas pranešimus elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir kt.) ir atitinkamai įvertinti JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų įvykdymo tinkamumą. Apeliantas taip pat neištaisė pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo pateikti kreditorių sąrašą, atitinkantį JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes į patikslintą kreditorių sąrašą nėra įtraukti bendrovės darbuotojai, nenurodyti jų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai, apsiribota tik bendru darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio dydžiu.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad apeliantas (ieškovas) nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, t. y. netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus ir jo teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo neatsirado (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25.       Apelianto su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – darbuotojų 2023 m. balandžio 26 d. rašytiniai patvirtinimai ir patikslintas 2023 m. liepos 14 d. kreditorių sąrašas, išvados dėl netinkamos privalomos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimo nekeičia, nes apskųstos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinami pagal tos nutarties priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Pareiškimo iškelti bankroto bylą trūkumai negali būti taisomi apeliacinės instancijos teisme, teikiant atskirąjį skundą, tai turi būti padaryta parengiant pareiškimą, atitinkantį jo formai ir turiniui proceso teisės normų nustatytus reikalavimus ir pateikiantį jį pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliantas (ieškovas) to nepadarė. Kita vertus, net ir ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų nepakanka tam, kad galima būtų konstatuoti tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų įvykdymą.

26.       Apeliantas taip pat neištaisė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto trūkumo pateikti pareiškimą, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 straipsnyje. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šių trūkumų neištaisymas, jeigu dėl to atsiranda esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, gali būti savarankiškas pagrindas nepradėti inicijuojamo bankroto proceso, t. y. pareiškimą iškelti bankroto bylą laikyti nepaduoti ir nutartimi grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai įgyvendinus JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CPK 111 straipsnio reikalavimus.

28.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties 

29.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                   Laima Ribokaitė