Civilinė byla Nr. e3K-3-64-916/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02514-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1

                  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei A. Jonaičio firmai „Miglė“, dėl netesybų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimo klausimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo sutartinę baudą – 25 000 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra vienintelis UAB A. Jonaičio firmos „Miglė“ akcininkas, kuriam priklauso 100 procentų (100 vnt.) bendrovės akcijų. Ieškovas susidomėjo bendrovės akcijų įsigijimu, tačiau iš pradžių nusprendė išsitirti bendrovės veiklą ir jos finansinius rodiklius. Šalys 2020 m. sausio 20 d. sudarė preliminariąją bendrovės 100 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis). 

4.       Atsakovas neatskleidė ieškovui reikšmingos informacijos apie bendrovę arba pateikė ieškovui žinomai klaidingą informaciją, siekdamas sudaryti įspūdį, kad bendrovės finansinė būklė yra geresnė, nei yra iš tiesų. Atsakovas, pateikdamas neteisingus pareiškimus ir garantijas apie bendrovės veiklą (preliminariosios sutarties 4.2.8, 4.2.9 ir 4.2.11 punktai), iš esmės pažeidė preliminariąją sutartį, todėl privalo sumokėti sutartyje nustatytas netesybas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 25 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d. šalys sudarė preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal šią sutartį pardavėjas (atsakovas) parduos pirkėjui (ieškovui), o pirkėjas iš pardavėjo pirks UAB A. Jonaičio firmos „Miglė“ akcijas už 1 Eur; taip pat šalys sutarė, kad pagrindinę sutartį šalys sudarys ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d.  

7.       Preliminariosios sutarties 1.4 punktu pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d.: 1) pakeisti bendrovės įstatinio kapitalo valiutą iš LTL (litų) į EUR (eurus); 2) pateikti VĮ Registrų centrui likusius 2017 ir 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinius; 3) parengti, patvirtinti vienintelio akcininko sprendimu ir pateikti VĮ Registrų centrui bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinį; 4) pateikti pirkėjui pasirašytą bendrovės 2019 m. finansinių atskaitų rinkinį; 5) pateikti pirkėjui bendrovės 2019 ir 2020 m. bankų sąskaitų išrašus; 6) perduoti pirkėjui visus susitarimus tarp bendrovės ir bet kokių trečiųjų asmenų (fizinių ar juridinių), kuriais nustatomi bet kokie bendrovės įsipareigojimai arba šių trečiųjų asmenų įsipareigojimai bendrovei (1.4.1–1.4.6 punktai). Pardavėjas papildomai patvirtino ir garantavo pirkėjui, kad bendrovė nėra reorganizuojama, restruktūrizuojama, pertvarkoma, nemoki (bankrutuojanti) ar likviduojama, ir nė viena iš pirmiau paminėtų procedūrų bendrovei nėra pradėta, taip pat nėra pagrindo jų inicijuoti (preliminariosios sutarties 4.2.8 punktas); taip pat iki šios dienos, geriausiomis pardavėjo žiniomis, nėra jokių bendrovei gresiančių teisminių ginčų ir nėra pradėta ar baigta jokių viešosios valdžios institucijų tyrimų dėl bendrovės (preliminariosios sutarties 4.2.9 punktas). Šalys sulygo, kad jeigu pardavėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, vienašališkai nutraukia šią preliminariąją sutartį, neįvykdo šios sutarties 1.4 punkte nurodytų sąlygų arba paaiškėja, kad bet kuri iš pardavėjo pareiškimų ir (ar) garantijų, nurodytų sutarties 4 punkte, buvo neteisinga, melaginga ir (arba) klaidinanti, pirkėjas įgyja teisę nutraukti šią sutartį nemokėdamas pardavėjui jokių kompensacijų arba baudų, o pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 25 000 Eur baudą, ši suma laikoma iš anksto įvertintais pirkėjo nuostoliais dėl to, kad pirkėjas negalėjo nusipirkti bendrovės akcijų iš pardavėjo (preliminariosios sutarties 5.2 punktas).

8.       2020 m. vasario 13 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovas informavo atsakovą, jog atsakovas, neatskleisdamas informacijos apie bendrovės finansinius rodiklius ir mokumo būsenos pirkėjui, paneigė preliminariosios sutarties 4.2.8, 4.2.9 ir 4.2.11 punktuose nurodytus patvirtinimus ir garantijas, t. y. pardavėjas iš esmės pažeidė preliminariąją sutartį. Ieškovas taip pat informavo atsakovą, kad šiuo pranešimu pareiškia atsakovui, jog nuo 2020 m. vasario 14 d. nutraukia preliminariąją sutartį ir reikalauja per 3 darbo dienas sumokėti jam 25 000 Eur dydžio sutartines netesybas.

9.       Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties 4.2.8 punkte nurodytą garantiją ir patvirtinimą, jog bendrovė nėra nemoki (bankrutuojanti), nėra pagrindo tokios procedūros inicijuoti, 4.2.9 punkto garantiją, kad nėra gresiančių teisminių ginčų, bei 4.2.11 punktą dėl pateiktų pareiškimų ir garantijų tikslumo, išsamumo ir teisingumo. Taigi pagal preliminariąją sutartį ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti netesybas, o atsakovui atsirado pareiga sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad, atsakovui neįvykdžius pareigos dėl patvirtinimų ir garantijų teisingumo, išsamumo ir tikslumo, ieškovui prašant priteisti netesybas, jam nuostolių įrodinėti nereikia.

10.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.  

11.       Kolegija nurodė, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

12.       Kolegija, spręsdama, ar preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybos nėra pernelyg didelės,  nurodė, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl įmonės visų akcijų pirkimo ir pardavimo už 1 Eur. Kolegija nusprendė, jog ši kaina rodo, kad abiem šalims buvo žinoma prasta įmonės, kurios akcijas numatė parduoti ir pirkti šalys, finansinė būklė. Pirkėjas, nupirkęs tokios įmonės akcijas, negalėjo tikėtis praturtėti. Nustatyta bauda už netinkamą sutarties vykdymą– 25 000 Eur yra nesuderinama su paties sandorio suma. Nenupirkęs akcijų už 1 Eur, pirkėjas negalėjo patirti nuostolių. Dėl to netesybos šiame sandoryje neturėjo ir negalėjo būti nustatytos, jos nėra skirtos pirkėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, o kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio, be kita ko, leidžiančios pasipelnyti iš sutarties pažeidimo. Netesybos turi būti skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pardavėjui nevykdant sutarties, kurios suma 1 Eur, pakanka pirkėjo teisės nutraukti sutartį. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė kokių nors nuostolių dėl to, kad nesudarė sutarties dėl atsakovo kaltės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė taikyti atsakovui civilinę atsakomybę netesybų forma ir nereikalavo nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį, nurodė, kad ieškovui nuostolių įrodinėti nereikia, ir priteisė preliminariojoje sutartyje įtvirtintas netesybas. Apeliacinės instancijos teismas preliminariosios sutarties pažeidimo fakto nekvestionavo, tačiau konstatavo, kad pirkėjas neįrodė, jog patyrė kokių nors nuostolių dėl to, kad nesudarė sutarties dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinį atmetė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo patirtų nuostolių įrodymų nebuvo teikta ar rinkta, nes tam nebuvo poreikio, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas. Poreikis pateikti patirtų nuostolių įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, kai, pakeitus bylos nagrinėjimo ribas, buvo iškeltas klausimas dėl realiai patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas byloje turėjo du alternatyvius variantus: arba pats surinkti įrodymus (pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos išreikalauti savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179, 302 straipsniai, 320 straipsnio 2 dalis)), arba perduoti bylos nagrinėjimą iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nei pasiūlė šalims pateikti naujus įrodymus, nei išreikalavo juos savo iniciatyva, nei grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir, byloje nesant duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, konstatavo, kad nuostoliai nepatirti. Taigi, vienai iš proceso šalių nesuteikta teisė apsiginti, pateikti savo atsikirtimus ir įrodymus, taip paneigiant proceso šalių lygybės principą, apribojant teisę į gynybą, rungtyniškumo principą.

15.       Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas patirtų nuostolių byloje neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė kokių nors nuostolių dėl nesudarytos sutarties. Ieškovas jokių nuostolių dėl akcijų neįsigijimo ir nepatyrė, nes pagal preliminariąją sutartį jis buvo įsipareigoję atsakovui sumokėti tik vieną eurą. Apeliacinės instancijos teismas bylos nepradėjo nagrinėti naujais aspektais ir nepakeitė bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos ribų ir pats neturi pareigos nei rinkti, nei šalims siūlyti pateikti naujus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl netesybų (baudos) dydžio mažinimo

16.       Nagrinėjamoje byloje atsakovui pažeidus preliminariąją sutartį – tokią faktinę aplinkybę nustatė teismai, o ir ginčo dėl to byloje iš esmės nėra, – ieškovas reikalauja šioje sutartyje šalių sulygtų netesybų priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas prašomų priteisti netesybų (baudos) dydžio neginčijo (pirmosios instancijos teismo sprendimo 31 punktas), tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas (baudą). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (apeliacinės instancijos teismo sprendimo 28 punktas), jog netesybos gali būti mažinamos ir teismo iniciatyva, be kita ko, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl neįvykusio akcijų pirkimo–pardavimo sandorio jis patyrė nuostolių, o ir negalėjo jų patirti dėl itin mažos sandorio vertės (1 Eur) (apeliacinės instancijos teismo sprendimo 33 punktas), todėl sumažino netesybas iki 0 Eur ir ieškinį dėl netesybų priteisimo atmetė.

17.       Kasaciniu skundu ieškovas teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jam nesudaryta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtus nuostolius, tuo pagrindžiant priteistinos baudos dydį. Kasaciniu skundu ieškovas iš esmės neginčija apeliacinės instancijos sprendimo dalies netesybas pripažinti nepagrįstai didelėmis, bet ginčija sprendimo dalį sumažinti netesybas iki 0 Eur, nesuteikus kreditoriui galimybės pateikti įrodymus, pagrindžiančius realiai patirtus nuostolius.

18.        Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

19.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

20.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). 

21.       Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). 

22.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

24.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002), todėl kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl netesybų mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprendžiant dėl netesybų mažinimo nebuvo pažeisti įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 69 punktas).

25.       Minėta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

26.       Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). 

27.       Taigi, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.

28.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai teismo iniciatyva kyla netesybų mažinimo klausimas, teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos.

29.       Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva sumažinus netesybų dydį iki 0 Eur, ieškovui (kreditoriui) nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl realių nuostolių ir pagrįsti protingą netesybų dydį. Toks teismo sprendimas neatitinka anksčiau cituotos kasacinio teismo praktikos dėl ribos, iki kurios gali būti mažinamos netesybos.

30.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 563 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už kasacinį skundą, atsakovas patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į kasacinį skundą. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Andžėj Maciejevski 

        Donatas Šernas

        Dalia Vasarienė