
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-157-622/2011
Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorijos:
44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.5.; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gegužės 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui R. V., ieškovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Laurai Paulikienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 4098 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. buvo atliekama krata ieškovo motinai L. V. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 1996-11-12 šio buto 68/100 dalis priklauso ieškovo tėvui, o 32/100 dalis – motinai. Nors krata buvo sankcionuota motinos butui, tačiau pareigūnai kratą atliko ir tėvo bute. Kratos metu, nesant ieškovo, pažeidžiant BPK 145 str., iš ieškovo naudojamo ir jo tėvui priklausančio kambario buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, kurio ilgai nei tyrėjai, nei prokurorai negrąžino. Prokuratūra 2002 m. informavo, jog kompiuterinė technika bus grąžinta, kai bus atlikta ekspertizė. 2004-06-11 kompiuterio ekspertizė atlikta, tačiau ir po jos kompiuteris ieškovui nebuvo grąžintas. Kompiuteris grąžintas 2009-06-12. Nurodo, jog Valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pagal UAB „BMS“ duomenis, analogiško pagal sudedamąsias dalis kompiuterio kaina 2002 m. buvo 4098 Lt, kadangi kompiuteris grąžintas tik po 7 metų, ši kompiuterinė technika visiškai nusidėvėjo (Pelno mokesčio įstatymo priedas Nr. 1), todėl dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros aplaidumo, neatidumo ir nerūpestingumo padaryta 4098 Lt turtinė žala (b. l. 78-80).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad priimant sprendimą atlikti kratą, sankcionuojant kratos darymą ir ją atliekant, BPK 188-192 straipsnių (1961 m. redakcija) reikalavimai nebuvo pažeisti. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-0008-05 neatliekant jokių tyrimo veiksmų ir nesprendžiant kratos metu paimto kompiuterio grąžinimo teisėtam savininkui klausimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras (BPK 164 straipsnio 1 dalis) 2004-12-16 – 2009-06-12 laikotarpiu pažeidė baudžiamojo proceso kodekso keliamus tyrimui uždavinius ir tikslus – greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, nutraukti bet kokias procesines prievartos priemones, kai jos tampa nereikalingos (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis), bei BPK nuostatas, reglamentuojančias daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, laikymo ir grąžinimo klausimus. Ieškovas, turtinę žalą įrodinėdamas turto netekimu, t.y. jo nusidėvėjimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių ginčo kompiuterio įsigijimo faktą bei įsigijimo kainą. Ieškovo pateiktos BMS kompiuteriai kompiuterių sudedamųjų dalių kainos 2002-03-20 datai (b. l. 11-18), nelaikomos objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo kompiuterio kainą kratos metu, todėl nėra galimybės spręsti klausimo dėl ginčo kompiuterio nusidėvėjimo. Be to, teismas vertino ir aplinkybę, kad kompiuteris nuo 2002-03-05 iki 2004-12-16 buvo laikomas ir tiriamas ikiteisminio tyrimo byloje teisėtai. Ieškovui padaryta neturtinė žala - iki šiol esami nepatogumai prieš kaimynus dėl kratos atlikimo negali būti pagrindu neturtinei žalai kilti, nes krata atlikta teisėtai. Teisėti veiksmai neturtinės žalos sukelti negali. Ieškovo nurodomi nepatogumai dėl negalėjimo tęsti darbinės veiklos, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog kompiuteris buvo perduotas individualiai veiklai vystyti. Nėra įrodymų, kad kurio nors dokumento ar informacijos, buvusios kompiuteryje, netekimas sukėlė nepatogumus. Ieškovas rėmėsi vien deklaratyviomis frazėmis ir abstrakčiais samprotavimais, kurių teismas negali laikyti objektyviais neturtinei žalai pagrįsti (b. l. 119-123).
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodė, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CPK 6.249 straipsnis 1 dalis). Nesutinka, kad jo byloje pateiktos kompiuterio kainos galimai nesutampa su nurodytos datos kainomis. Nepagrįstai nesivadovavo įstatymo analogija ir nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymu. Tvirtina, kad daugiau kaip 7 metus pareigūnų laikytas kompiuteris visiškai susidėvėjo ir prarado savo vertę. Taip pat nesutinka, kad krata, atlikta jo tėvui priklausančiame bute, buvo teisėta. Jis jaučiasi pažemintas, nes nepadarė jokių nusižengimų, patyrė nepatogumus (b. l. 125-127).
Byloje gauti atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimai į apeliacinį skundą, kuriais prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 132-136, 138-139).
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
CK 6.272 straipsnio teisės normoje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą administracinio ir baudžiamojo proceso srityse (deliktinė atsakomybė). Pagal šią normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje. Pagal šią normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, taikant CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepaisant to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala. Teismas apie pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, todėl gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą teismų instancine tvarka, ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-895/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-402/2009).
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad krata atlikta neteisėtai, tačiau jokių argumentų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikia, išskyrus teiginius, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ne tik jo mamai, bet ir jo tėvui, o krata buvo sankcionuota tik jo mamai priklausančiame bute, tai yra 32/100 buto dalyje, kompiuteris paimtas iš kambario, priklausančio jo tėvui.
Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.
Atliktos kratos metu galiojusio BPK 188 straipsnio 1 dalis numatė, kad turėdamas pakankamą pagrindą manyti, kad kurioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikaltimo įrankiai, nusikalstamu būdu gauti ar įgyti daiktai bei vertybės, taip pat kiti daiktai ar dokumentai, galintys turėti reikšmės bylai, tardytojas jiems surasti ir paimti daro kratą. Krata daroma motyvuotu tardytojo, kvotėjo nutarimu ir tik esant teisėjo sankcijai. Pareigūnai turėjo pagrindo įtarti, jog pas L. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gali būti nusikaltimo įrodymų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui. Kratos teisėtumą patikrino teisėjas ir kratą sankcionavo (baudžiamoji byla Nr. 30-1-0008-05; t. 2, b. l. 36-38). Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad kratos nutarime nereikalaujama įvardinti atliekamos kratos vietos savininkus, pakanka nurodyti vietą ar konkretų asmenį, galintį turėti ieškomų objektų. Skunde nurodyta aplinkybė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ne tik jo mamai, bet ir jo tėvui, savaime nesudaro pagrindo vertinti kratos kaip atliktos neteisėtai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buto dalys priklausančios skirtingiems savininkams buvo aiškiai atskirtos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad L. V. negalėjo patekti į jai nepriklausančią buto dalį ir ten laikyti krata ieškomų daiktų. Dėl tos pačios priežasties pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutarimas kratai daryti buvo priimtas dėl viso buto kratos, nepriklausomai nuo jo nuosavybės.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-0008-05, neatliekant jokių tyrimo veiksmų ir nesprendžiant kratos metu paimto kompiuterio grąžinimo teisėtam savininkui klausimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras (BPK 164 straipsnio 1 dalis) nuo 2004-12-16 iki 2009-06-12 pažeidė BPK keliamus tyrimui uždavinius ir tikslus – greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, nutraukti bet kokias procesines prievartos priemones, kai jos tampa nereikalingos (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis), bei BPK nuostatas, reglamentuojančias daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, laikymo ir grąžinimo klausimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas leistinais ir objektyviais įrodymais neįrodė ginčo kompiuterio įsigijimo datos ir kainos, kainos kratos metu – 2002-03-05, todėl nėra galimybės spręsti klausimo dėl ginčo kompiuterio nusidėvėjimo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta.
Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, o ne žalos padarymo faktas, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t.y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Kadangi nenustatyta, jog krata buvo atlikta neteisėtai, todėl nėra pagrindo vertinti ieškovo teikiamų argumentų dėl kompiuterio vertės kratos padarymo metu. Byloje esantys rašytiniai dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas patyrė turtinę žalą dėl laiku negrąžinto kompiuterio ieškovui. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl turtinės žalos atmestini.
CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas neturtinės žalos institutas, pateikta neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai, jos nustatymo kriterijai. Taigi neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra materialiojo teisinio pobūdžio. Jie reglamentuojami materialiosios teisės.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžtina ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovas neturtinę žalą grindžia atliktos kratos neteisėtumu. Tačiau byloje nenustatyta, kad krata buvo atlikta neteisėtai, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai nustatyti.
Ieškovas neturtinę žalą taip pat grindžia kratos metu paimtu ir laiku negrąžintu kompiuteriu, negalėjimu juo naudotis.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo kompiuteris buvo perduotas individualiai veiklai vystyti. Byloje yra atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertas išspausdino kompiuteryje buvusią informaciją, nuo 2009-06-12 kompiuteryje buvusi informacija yra ieškovo dispozicijoje, tačiau ieškovas nė vieno dokumento nepateikė teismui ir neįrodė, kad kurio nors dokumento ar informacijos, buvusios kompiuteryje, netekimas sukėlė nepatogumus. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta.
Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad kompiuterio paėmimo faktas ir negrąžinimas tam tikrą laiką buvo teisėtas, todėl negalėjimas juo naudotis ieškovui tam tikrą laiką buvo teisėtas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad neturtinę žalą ieškovas grindžia nuosavybės paėmimo kratos metu atsiradusiais jam nepatogumais. Tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl laiku negrąžintos jo asmeninės nuosavybės, bei kokios įtakos turėjo negalėjimas naudotis kompiuteriu nuo 2004-12-16 iki kompiuterio grąžinimo ieškovui, t.y. 2009-06-12.
Atsižvelgiant aplinkybę, kad kompiuteris nuo 2002-03-05 iki 2004-12-16 buvo laikomas ir tiriamas ikiteisminio tyrimo byloje teisėtai, laikytina, kad ieškovas neįrodė jam patirtos neturtinės žalos fakto. Visi byloje pateikti rašytiniai dokumentai susiję su padariniais, kuriuos ieškovas patyrė dėl teisėtai atliktos kratos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas
Teisėjai Erika Misiūnienė
Alvydas Žerlauskas