(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorui Virginijui Kulikauskui,
gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai,
nuteistajai L. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo J. S.) laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo Z. D.) laisvės apribojimu 11 (vienuolikai) mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo A. D.) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 5 punktu, L. S. įpareigota per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla L. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo 2007 m. kovo 19 d. 20.45 val.), 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo 2007 m. kovo 19 d. 23.19 val.), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti 2007 m. balandžio 23 d.) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, iš L. S. konfiskuoti 1325,52 Lt, kaip gauti iš nusikalstamos veikos.
Priteista civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) filialui (Čekijos Respublika) iš L. S. 685,35 Lt (tai atitinka 5567 Čekijos kronų) turtinei žalai atlyginti.
Priteista nukentėjusiajai, civilinei ieškovei J. S. (Čekijos Respublika) iš L. S. 640,17 Lt (tai atitinka 5200 Čekijos kronų) turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
L. S. nuteista už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 20.45 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. ZO1839141009, kurį Čekijos Respublikoje (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), pateikė atsiskaitydama už jos pirktas prekes, bendra suma – 121,00 Čekijos krona, grąžą gaudama atitinkamai čekiškomis kronomis, taip ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.
Be to, ji nuteista už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 23.19 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00228259886, kurį Čekijos Respublikoje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) degalinėje, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), pateikė atsiskaitydama už jos pirktas prekes, bendra suma – 341 Čekijos krona, po to grąžą gavo atitinkamai čekiškomis kronomis, taip ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.
Be to, ji nuteista už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 23 dieną 14.18 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00625083294, jį Belgijos Karalystės (duomenys neskelbtini) mieste, prekybos įmonėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pateikė atsiskaitydama už jos pirktas prekes, taip ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir priimti naują nuosprendį – ją išteisinti.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis – neteisėtas ir nepagrįstas, nes, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių – neapklausė teisme nė vieno liudytojo ir nukentėjusiojo, tinkamai neįvertino įrodymų, kurie yra prieštaringi, nesiaiškinta, kurios valstybės straipsnį taikyti ir kurios valstybės straipsnis yra švelnesnis, nenustatė subjektyvinės pusės. Taip pat nurodo, kad nuosprendis – vienpusiškas, nes teismo posėdyje nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas ar nukentėjusysis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normas, nustatančias įrodymų patikimumą. Nurodo, kad šioje byloje nėra jokių duomenų apie analogiškų straipsnių buvimą Čekijos ir Belgijos valstybėse, ir tai nuteistajai sukelia abejones, kurioje valstybėje analogiškas straipsnis yra griežtesnis, ar Lietuvoje buvo galima nagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad ji kaltės nepripažino, o teismas neturėjo pakankamai įrodymų, kad ji žinojo, laikė, realizavo netikrus pinigus – 200 eurų nominalo banknotus ir kad veikė tiesiogine tyčia. Be to, nurodo ir tai, kad nėra aišku, kas yra ieškovas. Toliau, grįsdama savo apeliacinio skundo reikalavimą, apeliantė kritikuoja jos atpažinimo protokolus ir teigia, kad nėra aišku, kokiomis specialiomis žiniomis buvo nustatyta, kad nuotraukose užfiksuota ji, ir išreiškia nuomonę, kad, praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, liudytojai nebegalėjo jos atpažinti. Taip pat nurodo mananti, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo rėmėsi pažymomis iš Suomijos, kad pas ją rankinėje rastas markeris bei Lietuvos Kriminalinės policijos biuro gauta informacija iš Švedijos, Suomijos, Italijos, kad yra duomenų apie jos vertimąsi netikrų pinigų realizavimu. Be kita ko, nurodo ir tai, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai, nei bylos medžiaga nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kad ji tuo metu buvo įvykio vietoje ir, žinodama, kad turi netikrus pinigus, bandė juos realizuoti. Dėl to, kas paminėta, mano, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesurinko pakankamai įrodymų jos kaltei pagrįsti, todėl ji turi būti išteisinta, o skundžiamas nuosprendis, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, panaikintas.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistoji pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo už netikrų pinigų įgijimą, laikymą ir realizavimą. Tvirtina, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi, apeliantės teigimu, teismas neturėjo pakankamai įrodymų, kad ji žinojo, laikė, realizavo netikrus pinigus – 200 eurų nominalo banknotus ir kad veikė tiesiogine tyčia. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant L. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. L. S. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas (viena iš jų, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad iš tiesų pirmosios instancijos teisme nebuvo neapklaustas nė vienas liudytojas ir nukentėjusysis, tačiau teismas, remdamasis minėtomis BPK 276 straipsnio 1 dalies punkto 4 dalies nuostatomis, perskaitė neatvykusių nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjui užsienio valstybėje duotus parodymus. Taigi konkrečiu atveju teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad apylinkės teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priešingai, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai. Taigi, kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje išsamiai ir tiksliai išdėstė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė nusikalstamų veikų padarymo laiką, vietą ir būdą. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, visi pateikti prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati nuteistoji L. S. apylinkės teismo posėdžio metu sutiko su prokuroro pozicija, kad bylą galima nagrinėti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nedalyvaujant (5 t., 58 b. l.).
Šiuo nagrinėjamu atveju tai, kad L. S. įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, patvirtina: (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, U. H., Čekijos Respublikoje, pateiktos 6 fotografijos, iš kurių matyti, kad 2007 m. kovo 19 d. 20.40 val. L. S. atsiskaitydama už pirktas prekes pateikė netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą su serijos Nr. ZO1839141009 ir grąžą gavo Čekijos kronomis (1 t., 44–55 b. l.); 2007-04-24 ekspertizės paaiškinimas Nr. 2007/2802/320, iš kurio matyti, kad banknotas su serijos Nr. Z01839141009 yra netikras (1 t., 42–43 b. l.); nukentėjusiosios J. S. apklausų protokolai, iš kurių matyti, kad jai 2007 m. pavasarį dirbant (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), U. H. gatvėje kasininke, atėjusi nepažįstama moteris už pirktus maisto produktus pateikė vieną 200 euro nominalinės vertės banknotą, o ji grąžą jai atidavė Čekijos kronomis. Kitą dieną degalinės vedėja ją informavo, kad šis banknotas buvo netikras. Šią merginą užfiksavo degalinės vaizdo kameros (1 t., 104–110, 111–113 b. l., 2 t., 51–53, 66–68 b. l.); 2008-10-08 atpažinimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad J. S. iš jai pateiktų nuotraukų fotoalbume Nr. 2 atpažino moterį, kurios nuotrauka pažymėta Nr. 6, kuri jai pateikė netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą. Nustatyta, kad atpažinta moteris – L. S. (1 t., 114–121, 151–169 b. l.); liudytojo Z. D. apklausos protokolo, iš kurių matyti, kad 2007 m. jam dirbant vedėju (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) mieste, Čekijos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2007-03-15 iki 2007-03-22 nakties metu atėjo nepažįstama moteris, kuri pirko cigaretes ir žiebtuvėlį ir už juos pateikė vieną 200 euro nominalinės vertės banknotą. Grąžą jai atidavė Čekijos kronomis. Vėliau pinigus perdavus bankui, buvo pastebėta, kad šis banknotas buvo netikras. Ši moteris buvo užfiksuota degalinės stebėjimo kamerų, todėl ją įsidėmėjo (1 t., 122–128 b. l.); 2008-10-08 atpažinimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas Z. D. iš jam pateiktų fotoalbumų, fotoalbume Nr. 2 atpažino moterį, kurios nuotrauka pažymėta Nr. 6, kuri jam pateikė netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą. Nustatyta, kad atpažinta moteris – L. S. (1 t., 129–136, 151–169 b. l.); liudytojo ir civilinio ieškovo atstovo J. R. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad jis dirba Čekijos Respublikos (duomenys neskelbtini) filialo vadovu. 2007-03-21 į banką pateko iš viso 3 netikri 200 euro nominalinės vertės banknotai; 2007-04-10 ekspertizės paaiškinimas Nr. 2007/322/4805, kuriame nurodyta, kad banknotas Nr. X00228259886 yra netikras (1 t., 65–66 b. l.); 2010-09-08 specialisto išvada Nr. 140-(6315)-IS1-6419, iš kurios matyti, kad tyrimui pateikti 200 euro nominalinės vertės banknotai Nr. Z01839141009 ir Nr. X00228259886 yra atspausdinti ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, tai yra netikri. Banknotai ir banknotų numerių raidės atspausdinti ofsetinės spaudos būdu, numerių skaitmenys – iškiliosios spaudos būdu. Jiems suteiktas indikatyvas EUA0200 P00003a, kuris nurodo, kad suklastoti banknotai, kuriems priskirtas tas pats indikatyvas, yra kilę iš vieno šaltinio (2 t., 124–126 b. l.); liudytojos I. B. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad ji dirbo kambarine Čekijos Respublikos Pensione (duomenys neskelbtini). 2007 metais pas juos apsigyveno 5 asmenų grupė iš Lietuvos. Atrodo, tai buvo trys moterys ir du vyrai. Pamena, kad vienas iš tų asmenų buvo patekęs į eismo įvykį, todėl pratęsė savo gyvenimą dar vieną naktį. Minėti lietuviai per dieną miegodavo, o naktimis kažkur išvažiuodavo (1 t., 137–139, 143–146 b. l.); 2008-10-08 atpažinimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad liudytoja I. B. iš jai atpažinti pateiktų nuotraukų fotoalbume Nr. 2 atpažino moterį, kurios nuotrauka pažymėta Nr. 6, kaip vieną iš lietuvių, kuri buvo apsistojusi pensione. Nustatyta, kad atpažinta moteris – L. S. (1 t., 140–142, 147–169 b. l.), 2009-04-24 tarnybinė pažyma Nr. UOOZ-64/TČ-2008-32-E1, kurioje nurodyta, kad 2006-12-22 Suomijoje buvo išduotas Europos arešto orderis sulaikyti L. S., įtariamą Suomijoje parduotuvėse ir kioskuose pateikusią mažiausiai du 200 nominalo euro banknotus, kuriais susimokėjo už pigius daiktus (1 t., 195–196 b. l.); liudytojos A. D. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad 2007-04-23, apie 14.10 val., jai dirbant jos pačios parduotuvėje, jauna mergina, atsiskaitydama už pirktas cigaretes ir gėrimą, pateikė vieną 200 euro nominalinės vertės banknotą. Įtardama, kad jis netikras, ji pasiėmė atgal šiai pirkėjai duotą grąžą, tada ji iš parduotuvės pabėgo. Tos pačios dienos vakare policijoje ji atpažino tą pačią merginą. Netikrą banknotą paėmė policijos pareigūnai. Pretenzijų jai neturi, kadangi ji paliko pirktas prekes. Šiuos parodymus A. D. patvirtino ir apklausta teisminės komisijos (2 t., 194–195, 197–198 b. l., 3 t., 39–42 b. l.); 2007-04-23 pranešimas Nr. CH.15.L2.006268/2007, iš kurio matyti, kad 16.45 val. Belgijos (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo, sulaikė L. S. ir L. D., bei juos pristatė į policijos įstaigą. Atlikus kratą pas L. S. rankinėje rastas markeris, kuris padeda atpažinti tikrus banknotus nuo netikrų. L. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2007 m. balandžio 23 d. 16.45 val. iki 2007 m. balandžio 23 d. 3.20 val. (3 t., 52–61 b. l.); 2007-04-23 atpažinimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja A. D. atpažino jai už stiklo parodytą asmenį, kuris jai pateikė netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą (3 t., 48–49, 51 b. l.); pinigų klastojimo įtarimo forma, iš kurios matyti, kad iš A. D., adresu: (duomenys neskelbtini), buvo paimtas vienas 200 euro nominalinės vertės banknotas, kurio Nr. X00625083294 (3 t., 45–46 b. l.); 2007-05-09 banknoto apžvalgos dokumentas, iš kurio matyti, kad 200 euro nominalinės vertės banknotas, kurio Nr. X00625083294 yra suklastotas (3 t., 151–153 b. l.); 2011-02-21 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. PP/5663/72/EU/08, iš kurio matyti, kad gauta informacija iš Švedijos teisėsaugos institucijų, kad L. S. buvo 2006 m. gruodžio 16 d. 15.20 val. įtariama mėginus realizuoti suklastotą 200 eurų banknotą, kuriuo ji bandė atsiskaityti vaistinėje pirkdama mažos vertės daiktą. Yra pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, tačiau tik vieno ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė L. S. (3 t., 192 b. l.); 2009-09-16 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. PP/5663/72/EU/08, iš kurio matyti, kad gauta informacija iš Italijos, Suomijos ir Švedijos teisėsaugos institucijų. Italijos pareigūnai apie L. S. duomenų neturi. Suomijos pareigūnai nurodė, kad L. S. ir nenustatytos tapatybės asmuo įtariami padirbtų pinigų, kurių indikatyvas EUA0200 P00003a, platinimu – iš viso 10 atvejų, nustatytų Suomijoje, dėl to yra išduotas Europos arešto orderis iki 2016-12-22. Švedijos pareigūnai informavo, kad L. S. 2007 metais platino 200 eurų nominalo padirbtus banknotus įvairiose degalinėse Švedijos šiaurėje. Suomijoje L. S. ne tik užfiksuota nuotraukose, bet ir identifikuota. Palyginus Švedijos pareigūnų turimas nuotraukas su Suomijos pareigūnų turimomis nuotraukomis nustatyta, kad tai tas pats asmuo – L. S. (3 t., 195–196 b. l.).
Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, kaip teigiama nuteistosios skunde, L. S. kaltė padarius jai inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad nuteistoji L. S. betarpiškai realizavo visus jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jos veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą L. S. atžvilgiu nutraukti, kaip to prašo nuteistoji, nėra teisinio pagrindo.
Ir nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas grįsdamas jos kaltę jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme neturėjo pakankamai įrodymų, kad ji žinojo, jog laikė, realizavo netikrus pinigus – 200 eurų nominalo banknotus ir kad veikė tiesiogine tyčia, kolegija atmesdama tokią nuteistosios versiją pažymi, kad anksčiau ištirti ir išnagrinėti duomenys tvirtina, kad nuteistoji visais trim atvejais atsiskaitė tokio pat nominalo banknotu – suklastotais 200 eurų banknotais, kad visais nustatytais atvejais buvo atsiskaitoma už smulkias, nedidelės vertės prekes, siekiant kuo daugiau gauti grąžos kitos valstybės valiuta, kad Čekijoje tarp atsiskaitymų dviejų 200 eurų banknotais buvo ne didesnis nei 2 valandų laiko tarpas, nors tuo metu apeliantė jau turėjo vietinės valiutos, kad L. S. žinoma Suomijos bei Švedijos teisėsaugos institucijoms kaip asmuo, kuris ne kartą atsiskaitė už nedidelės vertės prekes suklastotais 200 eurų banknotais, kad atlikus kratą pas L. S. rankinėje rastas markeris, kuris padeda atpažinti tikrus banknotus nuo netikrų. Taigi visos šios aptartos aplinkybės yra tie objektyvūs duomenys, kurie pagrindžia plika akimi nematomą vidinę asmens būseną, t. y. subjektyvinės pusės – žinojimo ir suvokimo, kad banknotai yra netikri, buvimą.
Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad nesiaiškinta, kurios valstybės straipsnį taikyti ir kurios valstybės straipsnis yra švelnesnis, jog nėra jokių duomenų apie analogiškų straipsnių buvimą Čekijos ir Belgijos valstybėse ir ar Lietuvoje buvo galima nagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, atmestini. Pagal BK 5 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. BK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės bei Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. 1972 m. gegužės 15 d. Europos konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo (ratifikuota 1997 m. gruodžio 23 d.) 2 straipsnyje nustatyta, kad šios Konvencijos taikymo tikslais kiekviena Susitariančioji Valstybė yra kompetentinga persekioti už nusikaltimą, kuriam taikomi kitos Susitariančiosios Valstybės įstatymai, pagal savo baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, jog baudžiamajame kodekse įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga nereikalauja norminių veikos apibrėžimų abiejų valstybių įstatymuose tapatumo t. y. nereikalauja, kad Lietuvos Respublikos ir nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamosios teisės normos, nustatančios atsakomybę už nusikaltimą, būtų tapačios. Pakankama sąlyga patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pripažįstama tai, kad baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką numatyta abiejų valstybių įstatymuose. Konkrečiu atveju L. S. padarytos veikos tiek pagal Čekijos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 t., 117 b. l.), tiek pagal Belgijos baudžiamojo kodekso 173 straipsnį (3 t., 25 b. l.), tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį pripažįstamos nusikalstamomis, ir šių normų sankcijose Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodytos švelniausios bausmės. Taigi apylinkės teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, nors nusikalstama veika padaryta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, įstatymų nepažeidė.
Apeliantės skunde minimi teiginiai, kad teismas neištyrė įrodymų, kurie yra prieštaringi, ir kiti, susiję su įrodymų vertinimu, yra deklaratyvūs ir neatitinka byloje esančių duomenų, todėl atmestini.
Nuteistosios skunde nurodytas pareiškimas, kad apylinkės teismo nuosprendis – neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantė skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo šališkumo neįžvelgė ir pati nuteistoji L. S., rašydama apeliacinį skundą, nes jame neprašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantė įžvelgia vien dėl to, kad jai nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus nuteistosios skunde nurodytus pažeidimus.
Taip pat kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantei skirta bausme. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. S. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, jos asmenybę – neteista, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, nuovados charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė L. S. laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei jos padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti laisvės apribojimo bausmės vidurkiai.
Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistosios L. S. apeliacinį skundą, jame išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
Nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Zigmas Kavaliauskas