Baudžiamoji byla Nr. 1-1801-476/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38399-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, turintis 3 grupės negalią, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

                N. G. 2019-09-06 apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.06 prom.), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė šeimos nariui žmonai J. G. į kaktą ir vieną kartą delnu sudavė per dešinį skruostą, padarė odos nubrozdinimą kaktoje-dešinio smilkinio srityje su poodine kraujosruva antakyje-akies vokuose-nosyje-kairės akies vokų vidiniame kampe sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveiktos sutrikdymą.

        Be to, N. G. 2019-09-06 apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.06 prom.), konflikto metu, tyčia pastūmė mažametę dukrą M. G., gim. 2010 m., nuo ko ši griūdama ant lovos įsikando į liežuvį, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą.

        Apklaustas įtariamuoju N. G. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-06, apie 14.30 val., su žmona J išėjo pas šios bendradarbę švęsti. Ten vartojo alkoholį, gėrė brendį. Kada grįžo į namus jis neprisimena, kadangi buvo padauginęs alkoholio. Jis įvykio metu buvo neblaivus ir gerai aplinkybių neprisimena, tačiau neneigia to, kad galėjo sumušti savo žmoną J. G.. Dėl kokių priežasčių jis sukonfliktavo su žmona taip pat negali pasakyti. Jis neprisimena kur jai sudavė, tačiau neneigia savo kaltės, kad jis jai galėjo suduoti kumščiu į kaktą, bei delnu trenkti per skruostą. Jis pripažįsta, kad savo veiksmais žmonai sukėlė fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Įvykis įvyko jų namuose. Visą konfliktą kaip supranta matė ir jo dukra M. G., kuri gynė mamą, o jis ją pastūmė ir ši griūdama ant lovos įsikando į liežuvį. Jis labai gailisi taip pasielgęs ir pažada, kad daugiau taip nepasikartos. Supranta, kad savo veiksmais žmonai ir dukrai sukėlė fizinį skausmą ir to neginčija. Pripažįsta pilnai, kad padarė nusikaltimus ir labai dėl to gailisi (b. l. 105, 106, 114, 115, 124-126).

                Kaltinamojo N. G. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:

                Nukentėjusiosios J. G. parodymai, kad 2019-09-06 apie 23.00 val., kartu su vyru ir dukra grįžo iš svečių į namus. Namuose vyras būdamas neblaivus pradėjo kabinėtis žodžiais prie dukros M. Jis klausė dukros pakeltu tonu. Vyras klausė dukros ,,ką jis gero padarė“. Dukra atsakė, kad ,,tu tėti per vasarą man nupirkai dviratį ir telefoną“. Ji kaip suprato, vyras ieškojo „kabliukų“ prie ko prisikabinti. Ji vyrui pasakė, kad jis eitų miegoti ir leistų dukrai miegoti. Paprašė, kad prie dukros nesikabinėtų. Ir staiga kažkas vyrui pasidarė. Vyras buvo gerokai padauginęs alkoholio. Ji nežino, kas jam grįžus namuose atsitiko, tačiau jis buvo piktas ir agresyvus lyg su žvėrėjęs. Jam labai nepatiko, kad ji pasakė, kad prie dukros nesikabinėtų ir staiga užsimojo kumščiu ir trenkė vieną kartą jai į kaktą, daugiau į dešinę pusę. Smūgis buvo stiprus. Ji nesitikėjo tokio vyro elgesio. Viskas vyko kambaryje. Jie gyvena vieno kambario bute. Dukra puolė ginti jos šaukdama ant vyro ,,ką darai, kodėl mušei mamytę“. Dukra buvo išsigandusi, pradėjo verkti, jai buvo šokas. Ji gynėsi nuo vyro, bandė jam suduoti, tačiau nepavyko. Jis jai dar kartą delnu trenkė per dešinį skruostą. Delnu trenkė vieną kartą. Šalia jų buvo dukra ir vyras ją pastūmė. Vyras M. pastūmė ranka per krūtinę ir ji nugriuvo ant lovos. Ar dukrai stūmimo metu sukėlė fizinį skausmą pasakyti negali, tik numano. Dukra griuvo ant lovos ir įsikando į liežuvį, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji nematė, kad dukrai bėgtų kraujas, tačiau dukra pati pasakė, kad rydama seilės juto kraujo skonį. Tokiais vyro veiksmais jai ir dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta fizinė žala. Daugiau jokių veiksmų prieš ją ir dukrą neatliko. Ji pasiėmė telefoną ir vyrui girdint pasakė, kad iškvies policiją. Ji paskambino į 112 ir pranešė, kad ką tik ją sumušė vyras. Atvykus policijai sulaikė jos vyrą. Atvykus medikams ją apžiūrėjo, tačiau vykti į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių vykti nereikėjo, nes jai vietoje sutvarstė kaktoje esančią žaizdą. Buvo nubrozdinimas. Įvykio metu ji buvo taip pat išgėrusi, kadangi buvo svečiuose ir vartojo alkoholį. Sekmadienį ryte atsikėlus jai po abejomis akimis atsirado mėlynės ir jos vis su laiku keitė spalvą. Buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertą, kuris ją apžiūrėjo. Dukros pas šeimos gydytojos nevedė, kadangi mergaitė nebesiskundė liežuvio skausmu, buvo sukeltas tik momentinis fizinis skausmas (b. l. 50-51)

Papildomai apklausos metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad įvykio metu jos vyras nestūmė į sieną ir ji galva į ją neatsitrenkė. Teisme apklausos metu dukra M. nurodė tokią aplinkybę, nes galbūt ne taip suprato situaciją ir ne taip papasakojo. Kaip ir minėjo, jai vyras trenkė kumščiu į kaktą ir vieną kartą delnu sudavė per dešinį skruostą. Taip pat vyras pastūmė dukrą, o ši griūdama ant lovos įsikando į liežuvį (b. l. 67)

                Nukentėjusiosios mažametės M. G. parodymai, kad 2019-09-06 prieš 12 val., nakties grįžo į namus visi kartu - ji, mama, tėtis. Buvo išvykę pas mamos draugę. Kai tik grįžo namo, tėvai iškarto pradėjo pyktis, šaukė vienas ant kito, pravardžiavosi. Tėtis atėjo į jos kambarį, kur jau buvo mama. Tėtis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi keistai. Ar mama buvo išgėrusi, ji nežino. Ji nematė, kad svečiuose tėvai būtų gėrę alkoholio, ji buvo kitame kambaryje. Tėtis atsitūpė pas ją kambaryje ir paklausė, ar jis geras tėtis. Ji pasakė, kad jis geras tėtis. Ji bijojo jam pasakyti kitaip, nes jis buvo piktas ir galėjo jai suduoti. Jis buvo labai piktas šaukė ir ją gąsdino. Tada tėtis ją pastūmė, dėl kokios priežasties, ji nežino. Ji nugriuvo ant lovos ant pagalvių. Griūdama įsikando į liežuvį. Tačiau skausmas buvo nestiprus, skausmo skalėje iki 10 balų, įvertintų 1 (vienetu). Tada mama norėjo ją užstoti, o tėtis ją pastūmė į sieną. Mama atsitrenkė su galva į sieną ir prasiskėlė kaktą. Jai bėgo kraujas. Mama atsistojo ir norėjo tėčiui atsilyginti, bet tėtis neleido ir vėl ją pastūmė. Mama norėjo suduoti tėčiui, bet nematė, kad suduotų. Vėliau, kai bandė užmigti, girdėjo, kad kažkas trenkėsi į stalą kitam kambaryje. Tėvai pykstasi ne pirmą kartą. Tačiau, kad tėtis skriaustų mamą arba ją, buvo pirmas kartas. Tėvai pykstasi dažnai. Ji truputį bijojo tėčio, kai viskas įvyko. Dabar nebijo. Daugiau neturi ką papasakoti (b. l. 84-85).

          2019-09-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo  skyriaus tyrėjo M. I. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019-09-07 apie 00:00 val. iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo gautas pranešimas, kad pranešėja konfliktuoja su sugyventiniu, kuris iš rankos jai trenkė į veidą. Namuose yra vienas mažametis vaikas. Nuvykus į įvykio vietą kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r., PK vyr. patruliu R. K. nustatyta, kad 2019-09-06 apie 23:50 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp neblaivaus (2,06 prom.) N. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir  žmonos J. G. gim. (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas, kurio metu N. G. tris kartus kumščiu sudavė į veidą ir kaktą  savo žmonai J. G., sukėlė fizinį skausmą. Vizualiai apžiūrint J. G. veidą dešinėje pusėje virš smilkinio kaktos srityje matėsi kirstinė žaizda ir patinimas bei po dešine akimi paraudimas, todėl buvo iškviestas GMP ekipažas, kuris po apžiūros J. G. paliko namuose gydytis ambulatoriškai. Konflikto metu namuose buvo ir konfliktą matė nepilnametė dukra M. G. gim. 2010m., kuri kaip teigia konflikto metu tėvas N. G. ją ranka pastūmė, ko pasėkoje ji virsdama įsikando į liežuvį. (b.l.8)

          2019-09-07 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, foto lentelė, kuriuose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 11-18).

          2019-09-07 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, foto lentelė, kuriuose užfiksuota nukentėjusios J. G. sužalojimai kaktoje įdrėskimas, ant dešinio skruosto mėlynė ir kraujosruva. Nurodė, kad jai tris kartus kumščiu sudavė vyras N. G., bei pastūmė mažametę dukrą M. G., kuri įsikando į liežuvį. (b.l.24-28)

2019-09-19 specialisto išvada Nr. G 349/2019 (10), kurioje nurodyta, kad J. G. padaryta odos nubrozdinimas kaktoje-dešinio smilkinio srityje su poodine kraujosruva antakyje-akies vokuose-nosyje-kairės akies vokų vidinį kampą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pzv. ranka, kumščiu, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 2-4 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Padarytas nežymus sveikatos sukrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.(b.l.35)

2019-09-22 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį užfiksavo nuvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai. Vaizdo įrašo trukmė 30 sekundžių. Vaizdo įraše matosi moteris, šalia mergaitė. Moteris bendrauja su policijos pareigūnais. Ant moters veido nesimato sužalojimų, kadangi atsispindi šviesa, moteris susijaudinusi, sako, kad praskelta ir vaizdo įrašas nutrūksta. (b.l.36-39)

2019-09-11 nutarimas įstatyminei atstovei J. G. leista dalyvauti procese ir atstovauti mažametės dukros M. G. interesus (b. l. 58).

        2019-09-17 nutarimas, kuriuo mažametės įgaliotu atstovu vadovaujantis BPK 55str., paskirtas advokatas Stanislovas Jankauskas.(b.l.76,77

                Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis N. G. 2019-09-06 apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.06 prom.), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė šeimos nariui žmonai J. G. į kaktą ir vieną kartą delnu sudavė per dešinį skruostą, padarė odos nubrozdinimą kaktoje-dešinio smilkinio srityje su poodine kraujosruva antakyje-akies vokuose-nosyje-kairės akies vokų vidiniame kampe sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveiktos sutrikdymą.

        Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mažamečio mušimu, kitokiu smurtavimu ar kankinimu ir padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos sudėtis materiali, todėl būtina nustatyti ir objektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį – padarinius, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo N. G. visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų duotais parodymais, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad N. G. 2019-09-06 apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.06 prom.), konflikto metu, tyčia pastūmė mažametę dukrą M. G., gim. 2010 m., nuo ko ši griūdama ant lovos įsikando į liežuvį, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

                Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

                Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

                Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo N. G. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai (padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nesunkūs, smurtinio pobūdžio, baigti, nusikaltimai padaryti tiek prieš šeimos narį - sutuoktinę J. G., tiek prieš mažametį vaiką – savo dukterį M. G.. N. G. neteistas (b. l. 131), administracine tvarka nebaustas (b. l. 133), nedirbantis (b. l. 134-135).

                Prokurorė siūlo N. G. pagal pagal BK 140 str. 2 d. skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Pagal BK 140 str. 3 d. skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 1 metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujantis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.         

Teismas įvertinęs šias aplinkybes sutinka su prokurorės siūlomomis skirti bausmėmis - laisvės apribojimu, jo trukme, nes tokia bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus BK.

                Kaltinamasis N. G. neprieštaravo prokurorės sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme, jos dydžiu sutiko (b. l. 141-143).

                Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina N. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kompaktinius diskus iš įvykio vietos ir su mažametės M. G. apklausa, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos.

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje.

        Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje.

                        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į N. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d., 00 val. 48 min. iki 2019 m. rugsėjo 7 d., 11 val. 15 min., (vieną parą) vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

                Kaltinamajam N. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kompaktinius diskus iš įvykio vietos ir su mažametės M. G. apklausa, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos.

                Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                        Irena Narbutienė