Civilinė byla Nr. e2A-753-460/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08086-2019-5

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                           2.6.11.16; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei R. G. dėl pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo M. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslino, juo prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. G. ir J. V,, kuria R. G. pardavė J. V, automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti šalims dvišalę restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 000 Eur už parduotą automobilį, o atsakovei priteisiant automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 172.08 Eur patirtų nuostolių ir 500 Eur neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove, pagal kurią įsigijo iš atsakovės transporto priemonę Audi A4 Avant už 2 000 Eur. Naudojimosi automobiliu metu išaiškėjo defektai, nes automobilis neužsivedė. Atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką nustatyta daug elektros instaliacijos gedimų, nebuvo Airbag sistemos. Automobilio gedimai yra esminiai, reikalaujantys remonto kaštų. Pirkėja apie tokios apimties trūkumus nebuvo informuota, trūkumai nebuvo įrašyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl paaiškėjusių daikto defektų, tačiau atsakovė nurodė, kad nėra įrodymų apie esminius daikto defektus. Nurodė, kad yra sumokėta 28 Eur už automobilio diagnostiką, 90 Eur už automobilio diagnostiką ir autoelektriko paslaugas, 15 Eur už automobilio durelių spynos remontą, 39,08 Eur už automobilio draudimą. Iš viso patirta 172,08 Eur nuostolių.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo tinkamas naudoti: užsivedė, buvo galiojanti automobilio techninė apžiūra. Ieškovė su ją atlydėjusiais asmenimis automobilį apžiūrėjo ir išbandė. Pirkėja, pirkdama naudotą automobilį, pati prisiėmė riziką, kad automobilis turi ar gali turėti trūkumų.

3.       Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė nusipirko ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, kurio pirmoji registracija 2002 m., todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto veikimo kaip naujo automobilio savininkas, nes naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi. Automobilio pirkimo-pardavimo metu automobilis buvo veikiantis, be to, ieškovė turėjo galimybę patikrinti automobilį. Trečiojo asmens teigimu, jis nežinojo, jog parduotas automobilis perdarytas iš angliško varianto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 4 d.  sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovės J. V. valstybei 9,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1.                      Teismas nustatė, kad pirkdama automobilį ieškovė su sutuoktiniu patikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitiktį ieškovės poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo.

4.2.                      Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepasinaudojo galimybe prieš perkant transporto priemonę papildomai jo patikrinti pasirinktame automobilių servise. Padarė išvadą, jog pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo.

4.3.                      Teismas konstatavo, jog pagrindo pripažinti, kad ieškovė patyrė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardyto pobūdžio neturtinę žalą nėra.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 

5.1.                      Teismas padarė esminę klaidą, neturėdamas techninių žinių, esminius ir paslėptus daikto trūkumus, kurie atlikti mechaniškai, prilygino normaliam daikto nusidėvėjimui, kas akivaizdžiai turėjo esminės įtakos sprendimo priėmimui.

5.2.                      Atsakovė nesugebėjo paneigti 2019 m. rugsėjo 20 d. autoserviso UAB „Autodalių pasaulis“ pateiktos išvados apie nustatytus gedimus, kurie nėra prilyginami normaliam nusidėvėjimui, nes oro saugos pagalvės nesusidėvi, įtampos iškrovos yra visiškai netinkamos, diagnozuoti daugybiniai elektros instaliacijos sutrikimai. Gedimai yra esminiai, ekonominiu požiūriu nėra tikslinga jų šalinti dėl didelių sąnaudų, o pirkimo-pardavimo sutartyje tai nebuvo nurodyta.

5.3.                      Pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie transporto priemonės trūkumai, nors tokie buvo nustatyti apžiūrint transporto priemonę iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Vien tai, kad ieškovė neapdairiai pirko transporto priemonę jo neapžiūrėjusi, neatleidžia atsakovės nuo pareigos užtikrinti, kad parduodamas daiktas be defektų arba visus defektus atskleisti pirkėjui.

5.4.                      Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai ji atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus. O kadangi ieškovė yra vartotojas, taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovei momentu.

5.5.                      Teismas nepagrįstai nustatytus defektus priskyrė prie normalaus automobilio nusidėvėjimo, nes nustatyti defektai yra mechaninio pobūdžio: automobilio saugos pagalvės nesusidėvi, be jų eksploatuoti automobilio negalima, mechaniškai yra apgaunamas vartotojas, įmontuojant varžtus ar kitokius elementus, siekiant, kad prietaisų skydelyje nerodytų defekto, siekiant suklaidinti pirkėją. Elektros instaliacija yra mechaniniu būdu netinkamai sutvarkyta, pertvarkant automobilį iš „angliško“. Šiuo aspektu pirkėjas gali pagrįstai tikėti, kad elektros instaliacija bus tinkamai sulituota ir sutvarkyta, o ne padrikai izoliuota lipnia juosta, tokiu būdu, esant drėgmei (taip atsitiko laikant automobilį rudenį lauko sąlygomis) įvyko korozija ir trumpi elektros srovės sujungimai, nuotėkiai, sukeldami grandininius gedimus.

5.6.                      Dėl to fakto, kad įsigytas daiktas yra netinkamas, patyrė didelį stresą, abejones dėl to kaip išvengti žalos, kamavo nežinomybė dėl automobilio. Dėl patirto streso kankino nemiga, tapo irzli šeimos narių atžvilgiu, turėjo didelių nepatogumų, nes iki šiol negali naudotis automobiliu, turi prisitaikyti prie vyro dienotvarkės, o tai mažina laisvalaikį, blogina gyvenimo kokybę. Šie nepatogumai ir stresinė padėtis dėl netinkamo sandorio sudaro neturtinę žalą, kurią vertina 500 eurų.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.                      Automobilio 2018 m. rugsėjo 22 d. techninės apžiūros lape buvo nurodyta kilmės šalis Didžioji Britanija, tai įrodo, jog ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo galimybę sužinoti, jos automobilis angliškas.

6.2.                      Jokių duomenų, patvirtinančių, kad nurodyti gedimai yra nepataisomi, ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė ir jokių duomenų, kad jos nurodytų gedimų pašalinimui yra būtinos didelės lėšos ir gedimų pašalinimas yra ekonomiškai nenaudingas.

6.3.                      Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti duomenys neįrodo, kad būtent atsakovės parduotas automobilis turėjo trūkumų, buvusių iki jo pardavimo.

6.4.                      Automobilis pirktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus automobilis apžiūrai (t. y. kompiuterinei diagnostikai) pateiktas 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. po daugiau nei trijų savaičių nuo automobilio pirkimo dienos. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu (b. l. 5). 2019 m. rugpjūčio 28 d. bylos šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal ją atsakovė pardavė ieškovei automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 000 Eur (b. l. 10). 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovė kreipėsi į autoservisą su užsakymu paslaugoms atlikti, kur buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika (b. l. 11). Ieškovė 2019-09-23 kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kur nurodė, kad naudojimosi metu išryškėjo defektai, nes automobilis nebeužsivedė; nugabenus automobilį į autoservisą Plungėje (UAB „Autodalių pasaulis") paaiškėjo, kad automobilis turi esminių paslėptų defektų; buvo atlikta kompiuterinė automobilio diagnostika, ji nustatė, kad yra daugybė automobilio elektros instaliacijos gedimų, nenustatyta net Airbag sistema (ataskaita pridedama); automobilio gedimai yra esminiai, reikalaujantys didelių remonto kaštų, o šiuo metu automobilis yra nesaugus, juo nesaugu naudotis (b. l. 12-14). Atsakovė 2019 m. spalio 10 d. atsakyme į pretenziją nurodė, jog automobilio pardavimo metu užsivedė, važiavo, galiojo techninė apžiūra, ieškovė automobilį apžiūrėjo, išbandė, įsitikino, kad automobilis atitinka lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus; garantijos parduodamam automobiliui suteikti negalėjo; vidaus techninių mazgų būklės nežinojo, nes automobilio neardė. Automobilio patikrinimo metu 2019 m. spalio 22 d. nustatyta Diesel EDC 15P atminties klaida, oro kondicionieriaus klaidos, centrinio modulio klaidos, aukšto slėgio jutiklio per žemas signalas, galinių durelių dešinėje pusėje užrakto gedimas (b. l. 15-19). 2019 m. sausio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi M G. nusipirko automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš T. Č. už 1 800 Eur (b. l. 49). 2019 m. sausio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. nusipirko automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš M. G. už 1 800 Eur (b. l. 50). Automobilio elektros instaliacijos patikroje nurodyta, kad tikrinant automobilio Audi A4 Avant elektros instaliaciją, nustatyta: atlikti akivaizdūs visos elektros instaliacijos mechaniniai pakeitimai (automobilis perdarytas iš Jungtinės Karalystės eismui pritaikyto automobilio); po variklio apsaugomis ir po vidaus apdaila matomi netinkamai izoliuoti elektros laidai, kurie gali sukelti trumpus jungimus, lydimus iškrovos ar degimo nebuvimą; oro pagalvių sistema automobilyje neveikia dėl gedimą fiksuojančio šoninio dešinės pusės smūginio jutiklio, kuris gali būti sugadintas dėl prastos laidų instaliacijos arba buvusio eismo įvykio; taip pat priekinių saugos diržų fiksavimo sagčių jutikliuose yra įlituotos varžos, kad nebūtų rodomas oro pagalvių sistemos gedimas. Automobilis Audi A4 laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo draustas Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 74). Automobilio techninė apžiūra atlikta 2018 m. rugsėjo mėnesį; buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; techninė apžiūra galioja iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 77-78). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. su transporto priemone Audi A4 eismo įvykių policijos duomenų sistemoje užregistruota nebuvo (b. l. 79).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10.       Ginčas byloje kilo dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus, taip pat dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginče.

11.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi nustatė, jog atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę, kuria buvo įmanoma naudotis pagal tiesioginę paskirtį.

12.       Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė, nurodydama, kad ieškovei buvo parduotas nekokybiškas naudotas automobilis, be to, atsakovė priėmimo–perdavimo akte nurodė, kad automobilio kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jokių trūkumų nenurodė.

13.       Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

14.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

15.       Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 straipsnis).

16.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo-pardavimo metu ieškovė atsakovei pretenzijų dėl automobilio kokybės nereiškė, o atsakovė jokių rašytinių automobilio trūkumų nenurodė.

17.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nesugebėjo paneigti 2019 m. rugsėjo 20 d. autoserviso UAB „Autodalių pasaulis“ pateiktos išvados apie nustatytus gedimus, kurie nėra prilyginami normaliam nusidėvėjimui, nes oro saugos pagalvės nesusidėvi, įtampos iškrovos yra visiškai netinkamos, diagnozuoti daugybiniai elektros instaliacijos sutrikimai. Gedimai yra esminiai, ekonominiu požiūriu nėra tikslinga jų šalinti dėl didelių sąnaudų, o pirkimo-pardavimo sutartyje tai nebuvo nurodyta.

18.       Teisėjų kolegija įrodinėjimo aspektu pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). 

19.       Kolegija, atsakydama į apeliantės argumentą dėl įrodinėjimo naštos, atkreipia dėmesį, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į autoservisą UAB „Autodalių pasaulis“ dėl automobilio patikrinimo. Jo metu (tai detaliau pateikiama UAB „Autodalių pasaulis“ 2020 m. sausio 22 d. išvadoje) buvo nustatyta, kad atlikti akivaizdūs visos elektros instaliacijos mechaniniai pakeitimai (automobilis perdarytas iš Jungtinės karalystės eismui pritaikyto automobilio); po variklio apsaugomis ir po vidaus apdaila matomi netinkamai izoliuoti elektros laidai, kurie gali sukelti trumpus jungimus, lydimus iškrovos ar degimo nebuvimą; oro pagalvių sistema automobilyje neveikia dėl gedimą fiksuojančio šoninio dešinės pusės smūginio jutiklio, kuris gali būti sugadintas dėl prastos laidų instaliacijos arba buvusio eismo įvykio; priekinių saugos diržų fiksavimo sagčių jutikliuose yra įlituotos varžos, kad nebūtų rodomas oro pagalvių sistemos gedimas.

21.       Teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį galiojo privalomoji techninė apžiūra atlikta 2018 m. rugsėjo mėnesį; buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; techninė apžiūra galioja iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 77-78). Kitas aspektas tas, jog, kaip žinoma, Jungtinėje Karalystėje eismas vyksta kairiąja eismo juosta ir automobilio vairas montuojamas dešinėje automobilio pusėje. Pritaikant automobilį mūsų regiono valstybių eismui, automobilio vairas montuojamas kairėje automobilio pusėje, atitinkamai pertvarkomi kiti automobilio elementai: tam tikra elektros instaliacija, perdedamas skydelis, kt. Taigi, pertvarkant tokį automobilį, jo pertvarkymo darbai neišvengiami. Pabrėžtina, kad automobilio 2019 m. rugpjūčio 22 d. techninės apžiūros lape buvo nurodyta automobilio kilmės šalis: Didžioji Britanija. Tai įrodo, jog ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo galimybę sužinoti, kad jos perkamas automobilis anksčiau dalyvavo eisme Didžiojoje Britanijoje ir neabejotinai yra modifikuotas. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė bendrąja / plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytas trūkumas, kad automobilis perdarytas iš Jungtinės Karalystės eismui pritaikyto automobilio, negali būti vertinamas kaip esminis automobilio trūkumas, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.

22.       Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovė automobilį apžiūrai (kompiuterinei diagnostikai) pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. daugiau nei po trijų savaičių nuo automobilio pirkimo dienos. Akcentuotina, kad per šį daugiau nei po trijų savaičių laikotarpį ieškovė pravažiavo 1006 km (automobilio rida pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 372 000 km., automobilio rida kompiuterinės diagnostikos metu nurodyta 373 006 km). Vertinant laikotarpį ir pravažiavimo dydį, spręstina, kad beveik mėnesio laikotarpis nėra tas laiko tarpas, kad galėtų konstatuoti faktą, kad automobilis sugedo iš karto / staiga po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kaip jau ištirta, automobiliu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, tai yra automobilis užsivedė ir važiavo, automobilio techninė apžiūra galiojo, pirkėja, kartu su kitais ją atlydėjusiais asmenimis automobilį apžiūrėjo, išbandė, pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus.

23.       Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo nustatyta, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovės iniciatyva buvo netinkamai sumontuota automobilio magnetola. Tai patvirtina, kad automobilio patikrinimo metu 2019 m. spalio 22 d, nurodyti pažeidimai buvo susiję ir su ieškovės atliktais veiksmais. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovės sutuoktinis. Tai, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. autoservise atlikus kompiuterinę diagnostiką be įtampos iškrovos buvo nustatyta ir „oro pagalvių sistemos neveikimas dėl gedimo fiksuojančio jutiklio galimo neveikimo“, neįrodo faktinio oro pagalvių nebuvimo.

24.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustatyti gedimai yra esminiai, ekonominiu požiūriu nėra tikslinga jų šalinti dėl didelių sąnaudų, Teisėjų kolegija, grįždama prie įrodinėjimo pareigos ir naštos paskirstymo, primena, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011). Nagrinėjamu atveju nors apeliantė nurodo, kad nustatytų gedimų ekonominiu požiūriu nėra tikslinga šalinti dėl didelių sąnaudų, tačiau jų dydžio jokiame procesiniame dokumente nenurodo bei nepateikia, nors tokią procesinę pareigą turi.

25.       Kolegijos vertinimu, nors ir buvo nustatyti gedimai, tačiau jie buvo nustatyti po beveik mėnesio laikotarpio, po 1006 km pravažiavimo, gedimų pašalinimų kaštai nenurodyti, todėl net neįmanoma vertinti, ar jie tokie dideli, kad praranda prasmę automobilio remontas. Be to, nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio gedimai yra esminiai, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, tik nurodoma, kad toks automobilis negali būti eksploatuojamas.

26.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad jos įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų įprastų kokybės reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

27.       Nenustačius atsakovės atsakomybės pagrindų, neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas. Kita vertus, apeliantė civilinės atsakomybės sąlygų ir neįrodinėjo, tik nurodė emocinio pobūdžio išgyvenimus.

28.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir teisingai nustatė, jog atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovei parduotos transporto priemonės trūkumų.

29.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 720 Eur atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Pažymėtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovės priteistina 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei R. G. iš ieškovės J. V. priteisti 720 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                           Irma Čuchraj

                                                         Aušra Maškevičienė

                                                                Erika Misiūnienė