Civilinė byla Nr. e2A-659-1041/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02540-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024  m. gegužės 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simonos Dementavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Digin LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Digin LT“ ieškinį atsakovei R. S. įmonei „Reveda“ dėl daikto trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti 3 731,00 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovės įsigijo transporto priemonę „Fiat Ducato“ (toliau – automobilis arba transporto priemonė) už 6 400,00 Eur. 2022 m. rugsėjo 2 d., nuvažiavus 2 000 km, sugedo automobilio variklis. Atsakovė pretenzijų nepriėmė, transporto priemonės apžiūrėti neatvyko. Variklis sugedo, nes transporto priemonė buvo parduota ieškovei su defektu, atsakovei netinkamai prieš pardavimą variklį suremontavus. Variklio remontas nebuvo įmanomas, todėl buvo pakeistas kitu ir ieškovė prašo priteisti su tuo susijusius nuostolius.

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovės neignoravo, tačiau po pokalbio ji pati su atsakove nesusisiekė. Atsakovė negavo perspėjimo apie variklio ardymą. Mažai tikėtina kad variklis staiga sugestų. Variklio gedimas automobilio pardavimo metu neįrodytas, be to, nuostolių dydis neproporcingas transporto priemonės kainai.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei 2 344,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad prieš parduodant automobilį jo akivaizdūs trūkumai (kuro reguliatoriaus ir oro srauto daviklio defektai) buvo pašalinti ir transporto priemonė atitiko įprastus kokybės reikalavimus.

6.       Automobiliu buvo galima naudotis pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir kelis mėnesius po to. Transporto priemonė pirkimo metu buvo penkiolikos metų ir ieškovė per kelis mėnesius juo nuvažiavo apie 7 000 km. Dėl natūralaus nusidėvėjimo parduodamo naudoto automobilio kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju automobiliu, atsižvelgiant į naudojimo trukmę ir sąlygas, turi būti suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Ieškovė negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus automobilio trūkumus, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi (neišardžius variklio) atsakovei, pastaroji visada būtų atsakinga, nes tai neproporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė.

7.       Automobilio eksploatacijos laikas, kurį automobiliu naudojosi pirkėja, ir faktinė rida ieškovės eksploatacijos metu neatitinka techniškai galimų variklio perkaitimo priežasčių bei sudaro pagrindą abejoti, kad variklis buvo perkaitęs automobilio pirkimo metu.

8.       Byloje nėra duomenų, kad buvo atlikti kiti automobilio variklio tvarkymo darbai, todėl nėra įrodymų, kad nekokybiškus transporto priemonės variklio tvarkymo darbus atliko būtent atsakovė.

9.       Atsakovė nenuslėpė nuo ieškovės akivaizdžių automobilio trūkumų, nes pardavimo metu variklis galimai dar nebuvo perkaitęs, o jeigu buvo – jie nebuvo ir negalėjo būti žinomi ir pačiai atsakovei. Nėra įrodymų, kad atsakovė atliko variklio remontą.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nevertino atsakovės savininko paaiškinimų teismo posėdžių metu ir selektyviai vertino ieškovės bei liudytojų G. G. ir G. V. paaiškinimus. Taip pat teismas neturėjo pagrindo vertinti R. M. rašytinių paaiškinimų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 8 dalies nuostatas.

1.2.       Automobilis iki pardavimo ieškovei (apeliantei) buvo tvarkomas, tvarkoma kuro sistema, įskaitant purkštukus, buvo nuimtas variklio dangtelis, todėl bet kuris automobilių mechanikas būtų pastebėjęs, kad variklis „perkaitintas“.

1.3.       Atsakovės savininkas vieno iš pokalbių metu nurodė, kad automobilį įsigijo perkaitintą ir vėliau, kiek patvarkęs, jį pardavė ieškovei (apeliantei). Šių teiginių atsakovės savininkas teismo posėdžių metu nepaneigė.

1.4.       Ieškovės (apeliantės) nurodytas aplinkybes, kad nuo įsigijimo ir variklio defekto buvo nuvažiuota 2 000 km, nepaneigia nei rašytiniai įrodymai, nei liudytojų paaiškinimai. Tai, kad tokį atstumą galima nuvažiuoti su perkaitintu varikliu, nurodė liudytojai G. G. ir V. M., ir nėra paneigta, kad galima nuvažiuoti daugiau.

1.5.       Automobilis buvo įsigytas už didesnę nei rinkos kainą, todėl ieškovė (apeliantė) pagrįstai tikėjosi, jog jis neturi trūkumų ir jį bus galima eksploatuoti ilgesnį laiką.

1.6.       Automobilio trūkumams paaiškėjus per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės trūkumai laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės ar jos trūkumo pobūdžiu.

1.7.       Automobilio defektai savo esme ir pobūdžiu nesietini vien tik su natūraliu transporto priemonės sudėtinių dalių nusidėvėjimu bei išaiškėjo praėjus itin trumpam laikui nuo automobilio įsigijimo. Transporto priemonės defektai buvo esminiai – dėl nustatytų trūkumų automobilis negalėtų būti tinkamai ir saugiai toliau eksploatuojamas. Atsakovė neįrodė teiginio, kad automobilis parduotas idealios būsenos.

11.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Apeliaciniu skundu prašoma ne patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą, bet iš naujo nagrinėti civilinę bylą.

2.2.       Teismas vadovavosi ne tik R. M. dokumentu, bet ir eksperto V. M. išvada, kurioje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilis turėjo variklio trūkumus. Iš byloje pateiktos sąskaitos negalima teigti, jog buvo atliktas variklio remontas pagal nurodytus trūkumus.

2.3.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės (apeliantės) nurodytos aplinkybės vis skyrėsi. Ieškovė (apeliantė) nuo proceso pradžios teikė vis naujas versijas dėl automobilio gedimų, o teismui pasiūlius atlikti senam varikliui ekspertizę, dėl jos nepasisakė, taip pat nepateikė variklio nuotraukų.

2.4.       Ieškovės (apeliantės) surastas mechanikas G. G. neatliko jokių automobilio diagnostikos darbų.

2.5.       Prieš perkaistant automobilio varikliui, prietaisų skydelyje matomas temperatūros kilimas, o po to tepalo lemputės užsidegimas ir tai būtų buvę pastebėta techninės apžiūros specialisto.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

12.       Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, ieškovė (apeliantė) pagal 2022 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis) iš atsakovės įsigijo automobilį Fiat Ducato (toliau – automobilis arba transporto priemonė), kurios rida buvo 282 843 km. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė yra „be trūkumų“ (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, lapas (toliau – l.) 7, 8). Automobilio kaina buvo 6 400,00 Eur ir ji sumokėta atsakovei (e. b. t. 1, l. 4–6).

13.       Transporto priemonės pirmoji registracija Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 17).

14.       Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2022 m. liepos 15 d. ir nustatyta, kad jis atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2023 m. birželio 27 d. (e. b. t. 1, l. 16).

15.       Ieškovės (apeliantės) atstovas 2022 m. rugsėjo 3 d. sms žinute kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad automobilis buvo su paslėptu defektu ir klausdamas, kaip atsakovė sprendžia šią problemą (e. b. t. 1, l. 12).

16.       Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Surfkolita“ 2022 m. spalio 3 d. akte pažymėta, kad „atlikus bloko galvutės lizdų patikrinimą nustatyta, kad išmetimo lizdai yra defektuoti ir tolesnei eksploatacijai netinkami. Norint ištaisyti defektą – reikia ištekinti ir sudėti naujus lizdus“. Numatomų darbų kaina yra 240,00 Eur (e. b. t. 1, l. 26).

17.       Ieškovės (apeliantė) 2022 m. spalio 10 d. iš S. S. įsigijo variklį už 1 725,00 Eur, (e. b. t. 1, l. 19, 21). 2022 m. spalio 12 d. G. G. ieškovei (apeliantei) suteikė variklio išėmimo ir įdėjimo bei detalių keitimo paslaugas už 1 650,00 Eur (e. b. t. 1, l. 22, 24). Ieškovė (apeliantė) taip pat 2022 m. spalio 12 d. įsigijo variklio detalių už 276,00 Eur (e. b. t. 1, l. 25) bei sumokėjo už transporto paslaugas 80,00 Eur (e. b. t. 1, l. 171, 172).

18.       2023 m. kovo 7 d. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos apibendrintos išvados, kad iš civilinės bylos medžiagos nėra pagrindo teigti, jog automobilis turėjo ieškinyje nurodytus variklio trūkumus; variklio elemento, užfiksuoto nuotraukose – skirstomųjų velenų korpuso – tikėtina defekto priežastis yra įtrūkimų susidarymas, kas dažnai būna išpresuojant iš šio korpuso kuro purkštuvus; iš 2022 m. spalio 22 d. sąskaitos faktūros AO Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų duomenų negalima teigti, kad automobilio varikliui buvo atliktas remontas pagal ieškinyje ir 2022 m. spalio 3 d. UAB „Surfkolita“ akte nurodytus trūkumus (e. b. t. 1, l. 80–86).

19.       2023 m. balandžio 14 d. G. G. pažymoje nurodyta, kad priėmus automobilį pirminės diagnostikos ir aušinimo sistemos patikros metu nustatytas variklio galvutės (galimai variklio galvutės tarpinės) nesandarumas, variklio galvutei nustatyta 1,4 mm deformacija, o matuojant variklio bloko plokštumą – 1,2 mm. Pirmo ir ketvirto cilindro gilzės išdilusios 0,25 mm nuo leistinos ribos, o alkūninio veleno ašiškumas viršijo leidžiamą 2,6 mm. Įvertinus daugybinius defektus, nuspręsta, kad variklio dalių ir remonto kaina neadekvačiai aukšta lyginant su naudoto variklio kaina (e. b. t. 1, l. 105).

 

Dėl nuostolių ieškovei (apeliantei) (ne)atlyginimo

 

20.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turi atlyginti ieškovei (apeliantei) nuostolius, kuriuos ieškovė (apeliantė) sieja su atsakovės parduoto naudoto automobilio variklio taisymu (pakeitimu). Ieškovės (apeliantės) teigimu, atsakovė turi jai atlyginti transporto priemonės defektų šalinimo išlaidas, nes jie yra esminiai, dėl jų automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, trūkumų (perkaitusio variklio) egzistavimą automobilio pardavimo metu patvirtina liudytojai G. G. ir G. V., taip pat ieškovės (apeliantės) atstovas, pats automobilis iki perdavimo ieškovei (apeliantei) buvo tvarkomas ir to, kad po įsigijimo su perkaitintu varikliu galima nuvažiuoti dar 2 000 km, nepaneigia byloje esantys įrodymai. Be to, transporto priemonė buvo įsigyta už didesnę nei rinkos kainą, todėl ieškovė (apeliantė) pagrįstai tikėjosi, kad ją bus galima eksploatuoti ilgesnį laiką.

21.       CK nenustato specialių naudoto daikto (automobilio) pardavimo sąlygų, todėl jiems yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys).

22.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-505-686/2016). Atitinkamai, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

24.       Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė (apeliantė), siekdama su automobilio taisymu susijusių išlaidų atlyginimo, turėjo įrodyti, jog jos nurodomi trūkumai (perkaitęs variklis) buvo transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu ir sąlygojo vėlesnį negalėjimą ja naudotis pagal paskirtį, kad ieškovė (apeliantė) apie juos nežinojo, taip pat pagrįsti prašomų priteisti nuostolių dydį. Tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad trūkumai atsirado po automobilio pardavimo ieškovei (apeliantei) dėl jo natūralaus dėvėjimosi arba ieškovės (apeliantės) kaltės.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) defektų šalinimo išlaidų (viso 3 731,00 Eur) priteisimo iš atsakovės pagrindą įrodinėjo nuotraukomis (e. b. t. 1, l. 13, 14), 2022 m. spalio 10 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu ir jo apmokėjimą pagrindžiančiu bankiniu mokėjimu (e. b. t. 1, l. 19), 2022 m. spalio 12 d. sąskaita faktūra ir bankiniu mokėjimu (e. b. t. 1, l. 22, 24), 2022 m. spalio 12 d. UAB „Robesta“ PVM sąskaita faktūra (e. b. t. 1, l. 25), UAB „Surfkolita“ 2022 m. spalio 3 d. aktu (e. b. t. 1, l. 26), 2023 m. balandžio 14 d. G. G. pažyma (e. b. t. 1, l. 105), taip pat ieškovės (apeliantės) savininko ir liudytojų G. G. bei G. V. paaiškinimais / liudijimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad automobilio pardavimo metu jo variklis buvo perkaitęs ar turėjo kokius nors kitus esminius defektus, kurie sąlygojo jo sustojimą ir nebevažiavimą 2022 m. rugsėjo 2 d. bei negalėjimą toliau eksploatuoti transporto priemonę pagal jos paskirtį.

26.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nė vienas byloje pateiktas rašytinis (pažyma, aktas, sąskaitos) ar daiktinis (nuotraukos) įrodymas nepagrindžia, jog automobilio variklis jau buvo perkaitęs (ar su kitais esminiais trūkumais) pirkimo–pardavimo metu ar po jo. 2022 m. spalio 3 d. akte užfiksuota, kad yra defektuoti išmetimo lizdai ir jų pakeitimo kaina yra 240,00 Eur, o 2023 m. balandžio 14 d. pažymoje kalbama apie variklio galvutės deformacijas ir nesandarumą, išdilusias cilindro gilzes ir alkūninio veleno ašiškumą. Nė viename iš šių dokumentų neužfiksuota, kad kurie nors iš juose nurodytų defektų buvo transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu. Šios aplinkybės nepatvirtina ir foto nuotraukos, kuriose matosi variklio elementas su akivaizdžiais jo tvarkymo (virinimo) požymiais (e. b. t. 1, l. 13, 14), nes, pirma, negalima identifikuoti, kad jose iš tiesų nufotografuota variklio detalė, buvusi ginčo automobilyje jo pardavimo ieškovei (apeliantei) metu, ir, antra, nėra aišku, kaip šis taisymas galėjo tiesiogiai sukelti transporto priemonės variklio gedimą 2022 m. rugsėjo 2 d.

27.       Papildomai pažymima, kad nei 2022 m. spalio 3 d. aktas, nei 2023 m. balandžio 14 d. pažyma nebuvo sudaryti iškart po transporto priemonės sugedimo, nors ieškovė (apeliantė) ieškinyje nurodė, jog automobilį po jo sustojimo sulaukusi pervėžėjo pagalbos vežė apžiūrėti G. G. (e. b. t. 1, l. 1). Aktas buvo sudarytas praėjus mėnesiui, o pažyma – septyniems mėnesiams po transporto priemonės sugedimo 2022 m. rugsėjo 2 d., todėl jų aktualumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pakeistas variklis neišliko, yra abejotinas, be to, neįrodo variklio perkaitimo fakto automobilio pardavimo metu.

28.       Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstos abejonės dėl paties ginčo automobilio variklio pakeitimo fakto. Nei 2022 m. spalio 10 d. prekių (paslaugų)
pirkimo–pardavimo kvite, nei 2022 m. spalio 12 d. sąskaitoje faktūroje (e. b. t. 1, l. 19, 21, 22, 24) nėra identifikuota, koks konkrečiai variklis ir kokiam automobiliui yra perkamas ir keičiamas, tik nurodoma, kad tiesiog perkamas „variklis“, taip pat atliktas variklio išėmimas, įdėjimas ir detalių keitimas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės (apeliantės) argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės (apeliantės) savininko paaiškinimus, taip pat liudytojų G. G. ir G. V. liudijimus. Pastebima, kad skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl šių asmenų paaiškinimų ir juos vertino, nurodė, kodėl liudytojo G. G. liudijimas nesudaro pagrindo spręsti, jog variklis buvo perkaitęs jau parduodant transporto priemonę (G. G. kartu su kitu liudytoju V. M. patvirtino, kad automobilis su perkaitusiu varikliu negali nuvažiuoti didelio atstumo, tik iki 1 000 km, tuo tarpu ginčo automobilis nuvažiavo daugiau nei 7 000 km, liudytojas V. M. nurodė, kad perkaitimo priežastis yra nekokybiška alyva ir nepakankamas jos kiekis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu liudijimų vertinimu.

30.       Nagrinėjamoje byloje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kiti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad transporto priemonė ieškovei (apeliantei) nebuvo parduota su jau perkaitintu varikliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. kovo 7 d. eksperto akte (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pagal ieškinio informaciją, 2022 m. spalio 3 d. UAB „Surfkolita“ aktą, 2022 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, ieškovės (apeliantės) pateiktas pirmiau aptartas nuotraukas nėra pagrindo teigti ginčo automobilį turėjus variklio trūkumus, taip pat kad nuotraukose užfiksuotas defektas (įtrūkimų susidarymas) susidarė išpresuojant korpuso kuro purkštuvus. Be to, UAB „Impulsana“ 2023 m. balandžio 27 d. atsakyme (e. b. t. 1, l. 122) atkreipiamas dėmesys, kad su 2024 m. balandžio 14 d. pažymoje nurodytu alkūninio veleno ašiškumu (2,6 mm) ginčo automobilis būtų galėjęs nuvažiuoti tik daug mažesnę ridą nei 2 000 km, kas reiškia, jog šis galimas defektas tikėtinai atsirado jau po transporto priemonės pardavimo ieškovei (apeliantei).

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo automobilis pirmą kartą registruotas (duomenys neskelbtini), taigi, jo pardavimo ieškovei (apeliantei) metu, buvo penkiolikos metų senumo. Transporto priemonės rida
pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo didelė – 282 843 km ir, būdama ieškovės (apeliantės) dispozicijoje, pasiekė 290 139 km. Taigi, po automobilio įsigijimo nuo 2022 m. liepos 15 d. juo buvo nuvažiuota dar 7 296 km, o ne 2 000 km, kaip teigė ieškovė (apeliantė). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (apeliantė) yra juridinis asmuo, kuris įsigijo transporto priemonę savo veiklos vykdymui, taip pat į tai, kad nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (data, kai ieškovė (apeliantė) nurodo, jog automobilis sustojo ir nebevažiavo) yra 33 darbo dienos, vidutinis per vieną darbo dieną automobiliu nuvažiuotas atstumas galėjo būti apie 221 km (7 296 km ÷ 33 darbo dienų). Tai leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė per pusantro mėnesio nuo jos įsigijimo buvo pakankamai intensyviai naudojama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, ypač atsižvelgiant į automobilio amžių, taip pat tai, kad pirkimo–pardavimo dieną buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (e. b. t. 1, l. 16), sudaro pagrindą konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad variklio defektai (variklio perkaitimas) atsirado ieškovei (apeliantei) jau eksploatuojant transporto priemonę.

32.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės trūkumai laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės ar jos trūkumo pobūdžiu. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą laiko nepagrįstu, nes, pirma, minėtame straipsnyje (jo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2022 m. sausio 1 d.) 11 dalies nėra, ir, antra, CK 6.363 straipsnis yra susijęs su vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimis. Ieškovė (apeliantė) yra juridinis asmuo ir nėra laikoma vartotoja, todėl CK 6.363 straipsnis nagrinėjamu atveju nėra taikomas apskritai.

33.       Apeliacinės instancijos teismas aukščiau pirmiau nurodytų motyvų pagrindais atmeta apeliacinio skundo argumentą, susijusį su tuo, kad ieškovė (apeliantė) įsigijo automobilį aukštesne, nei rinkos, kaina ir pagrįstai tikėjosi kurį laiką į transporto priemonę neinvestuoti. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad trys apeliaciniame skunde pateikti skelbimai iš internetinės svetainės autogidas.lt nenusako realios automobilio rinkos vertės, nes net ir ieškovės (apeliantės) pateiktuose skelbimuose 2007–2008 m. Fiat Ducato automobilių kainos svyruoja nuo 2 750,00 Eur iki 5 500,00 Eur, be to, šiuose skelbimuose nėra nurodoma informacija apie siūlomų transporto priemonių galimus trūkumus ar kitus ypatumus, galinčius daryti įtaką kainai.

34.       Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame sprendime yra pagrįstai konstatuota, jog atsakovė nenuslėpė nuo ieškovės (apeliantės) automobilio variklio trūkumų (perkaitimo), ir byloje nėra įrodymų, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu transporto priemonė turėjo tokius variklio defektus (variklio perkaitimą), kurie neleistų naudoti jos pagal paskirtį.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

35.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

36.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias pareigą pardavėjui perduoti pirkėjui tinkamos kokybės prekę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

38.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2024 m. sausio 30 d., maksimali suma sudarytų 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės (apeliantės) atsakovei.

39.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. S. įmonei „Reveda“ (juridinio asmens kodas 161425020) iš ieškovės mažosios bendrijos „Digin Lt“ (juridinio asmens kodas 306065730) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                     Simona Dementavičienė