Civilinė byla Nr. e2-51-620/2025

Teisminio proceso Nr.2-37-3-00611-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.;

2.6.10.2.4.; 3.2.3.1; 3.2.6.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 10 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jolantai Samėnienei,

ieškovų atstovui advokatui Lukui Vitauskui (per vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

atsakovės atstovams: V. A. , advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovų S. S. ir V. S. patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė UAB „Stogvyga“, trečiasis asmuo , nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B.

Teismas

n u s t a t ė :

Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad ieškovai 2017 metais vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas).Ieškovus atstovaujantis asmuo 2017 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės direktorių V. A. dėl darbų ir medžiagų sąmatų pateikimo, pateikė Objekto projektą ir nurodė, kad darbų pradžia 2017 m. gegužės 15 d. Prieš šį elektroninį laišką šalys bendravo telefonu, derino darbus, sąmatą ir kt.

Atsakovė (toliau-Rangovė ) 2017 m. kovo 28 d. atsakydama į užklausą elektroniniu laišku atsiuntė medžiagų sąmatą ir darbų atlikimo sąmatą . Šalys žodžiu patvirtino sąmatas ir Rangovė pradėjo darbus. Objekto stogo įrengimo medžiagų kaina 19 706,34 Eur, darbų kaina 13 900 Eur.

Ieškovus atstovaujantis asmuo A. B. Rangovei darbų procese :2017 m. birželio 27 d. išsiuntė pirmąją pretenziją dėl atliekamų darbų, o būtent dėl stogo šoninių trikampių pakalimų ir pridėjo atliekamų darbų nuotraukas;2017 m. birželio 29 d. pateikė pretenziją dėl netinkamo skardininkų darbo; 2017 m. liepos 29 d. pateikė pretenziją dėl darbo kultūros ir darbų kokybės ; 2017 m. liepos 29 d. pateikė pretenziją dėl Rangovės darbuotojų Objekto fasado sugadinimo, taip pat pateikė pretenziją dėl sniego gaudyklių neįrengimo; Rangovei 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu nurodė baigiamuosius darbus; 2017 m. spalio 16 d. pateikė pretenziją dėl drėkstančių sienų .

Rangovės direktorius V. A. atvyko į Objektą ir nurodė, kad reikalingos ventiliacinės angos.

 Ieškovus atstovaujantis asmuo Rangovei 2017 m. lapkričio 7 d. pateikė dar vieną pretenziją. Rangovė 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė Ieškovus atstovaujančiam asmeniui A. B. sąskaitas faktūras už Objekto atliktų darbų panaudotas medžiagas, kurios buvo išrašytos trims fiziniams asmenims, pagal šalių susitarimą .

Užsakovus atstovaujantis asmuo A. B. 2017 m. lapkričio 30 d. pakartotinai pateikė pretenziją Rangovei (UAB „Stogvyga“ ) elektroniniu paštu. Rangovė 2017 m. lapkričio 30 d. patvirtino, kad žadėjo, jog kitą savaitę atvyks pašalinti atliktų darbų broką, tačiau darbuotojai neatvyko.

Ieškovai 2018 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Objektą -vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pardavė tretiesiems asmenims Ž. Ž. ir R. M.-Ž. (toliau - Objekto Pirkėjai).

Užsakovus atstovaujantis asmuo A. B. 2018 m. liepos 17 - 24 d. pateikė pretenziją Rangovei dėl darbų trūkumų, kuri pasiteiravo kuris konkrečiai kotedžas (buvo atliekami 5 kotedžų stogo įrengimo darbai) .

Ieškovai 2021 m. gegužės 21 d. gavo pretenziją iš Objekto Pirkėjų dėl netinkamos kokybės Objekto stogo ir užsakovus atstovaujantis asmuo 2021 m. gegužės 26 d. informavo Rangovę apie vieno iš objekto pirkėjų pateiktą pretenziją.

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19227-534/2022 (pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis 2023 metų bylos numeris yra e2-964-534/2023) pagal Objekto Pirkėjų ieškinį atsakovams (ieškovams) dėl netinkamos kokybės perduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo (toliau - Byla), trečiasis asmuo byloje buvo Rangovė. Byloje 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Objekto Pirkėjų ieškinys buvo patenkintas.

Byloje priimtu sprendimu buvo nuspręsta: įpareigoti atsakovus S. S. ir V. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir naudojant naujas medžiagas pašalinti pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo defektus, nurodytus 2023-05-19 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) demontuojant bei įrengiant naują stogo dangą pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus ir „Ruukki Products“ AS montavimo instrukcijas, bei atlikti 2023-05-19 teismo ekspertizės akte nurodytus darbus, susijusius su stogo defektų pašalinimu: 1) patikslintų projektinės dokumentacijos sprendinių parengimas dėl stogo konstrukcijos vėdinimo ir patekimo ant stogo; 2) grebėstų ir papildomų tašų oro tarpo susiformavimui demontavimas; 3) demontavimas ir naujos difuzinės plėvelės įrengimas; 4) karnizų apdailos demontavimas ir naujos karnizų apdailos su tarpais montavimas. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta: įpareigoti atsakovus S. S. ir V. S. iš anksto suderinti su ieškovais Ž. Ž. ir R. M. – Ž. stogo defektų šalinimo darbų atlikimo grafiką bei tvarką; priteisti iš atsakovų S. S. ir V. S. ieškovų ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas grindžiamas 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 23/05/19-01 (toliau - Teismo ekspertizės aktas) . Ieškovai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, tik Byloje atlikus teismo ekspertizę ir Byloje priimtu procesiniu sprendimu konstatavus, jog Objekto stogas, kurio įrengimo darbus iš savų medžiagų atliko Rangovė, yra netinkamos kokybės, ieškovams tapo žinoma apie defektus ir dėl šių Rangovės atliktų darbų patyrė nuostolius.

Teismo ekspertizės akte buvo nurodyta, kad preliminari Objekto stogo defektų šalinimo išlaidų suma sudaro 13 591,71 Eur. Ieškovai 2024 m. vasario 8 d. Rangovei pateikė pretenziją, kuria prašė pašalinti Byloje nustatytus Objekto stogo trūkumus arba atlyginti turtinę žalą .Atsakovė 2024 m. vasario 15 d. atsakymu nurodė, kad su Ieškovais rangos sutarties nesudarė ir darbų Objekte nevykdė, todėl su pateikta pretenzija nesutinka .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615- 592/2024 išnagrinėjo antstolio Armino Naujokaičio prašymą dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo. Teismas patvirtino tarp ieškovų ir išieškotojų Ž. Ž. ir R. M.-Ž. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys nusprendė, kad ieškovai sumoka taikos sutartyje numatytą 25 500 Eur išieškotojams Ž. Ž. ir R. M.- Ž., o išieškotojai patvirtina, kad ieškovams sumokėjus kompensaciją, tai bus laikoma tinkamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 įvykdymu ir išieškotojai daugiau jokių pretenzijų, kylančių iš sprendimo, ieškovams neturi ir ateityje nebeturės. Pažymėjo, jog minėta taikos sutartis yra susijusi su aukščiau nurodytame Teismo ekspertizės akte išdėstytais Objekto stogo defektais ir jų šalinimu. Taikos sutartimi iš esmės nuspręsta, jog visus Objekto stogo defektų šalinimo darbus atliks patys išieškotojai Ž. Ž. ir R. M.-Ž. ieškovų lėšomis.

Ieškovai teigia, kad tarp jų ir Rangovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu. Atsakovė nepagrįstai, siekdama išvengti civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės darbus ir pasinaudodama aplinkybe, kad rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu, o atsiskaitymas įvyko grynaisiais pinigais, nepagrįstai teigia, kad ji, kaip rangovė, Objekte jokių darbų neatliko. Rangovei kyla pareiga užtikrinti, kad atlikti darbai būtų atlikti kokybiškai. Ieškovai dėl Rangovės nekokybiškai atliktų darbų patyrė nuostolius.

Teismo ekspertizės akte, kurios Rangovė neginčijo, konstatuota, jog vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcija įrengta su defektais ( aptartais ekspertizės akto a-h punktuose), kurie turi būti pašalinti, demontuojant visą stogo dangą ir įrengiant visiškai naują, naudojant naujas medžiagas. Apibendrindamas visus stogo defektus, teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad visi aukščiau paminėti defektai ir pažaidos yra statybinis brokas. Teismo ekspertas, atsakydamas į antrą klausimą dėl to, kokius darbus būtina atlikti, norint pašalinti nustatytus stogo įrengimo (montavimo) defektus, papildomai nurodė ir kitus darbus, kurie yra betarpiškai susiję su nustatytų stogo defektų šalinimu . Ieškovai nurodė, kad šioje civilinėje byloje Objekto stogo defektus ir trūkumus įrodinėja prejudiciniais faktais, nustatytais Byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o Byloje dalyvavo ieškovai ir atsakovė.

Ieškovai teigia, kad Byloje nustačius, kad atsakovė netinkamai atliko Objekto stogo įrengimo darbus ir tai turėjo įtakos Objekto stogo kokybei, ieškovai turi teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų stogo darbų ir prašyti atlyginti visus nuostolius, susijusius su Rangovo atliktais stogo įrengimo darbais (CK 6.245 str. 3 d.). Ieškovai prašo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su Rangovės netinkamai atliktais Objekto stogo įrengimo darbais. Ieškovai teigia, kad dėl Rangovės neteisėtų veiksmų (netinkamo Objekto stogo įrengimo darbų) yra patyrę tokius tiesioginius nuostolius:

1. Sprendimui Byloje įsiteisėjus Objekto Pirkėjai sprendimą, priimtą Byloje, pateikė vykdymui. Ieškovų turtas ir banko sąskaitos buvo areštuotos antstolio, kuris viso išieškojo iš ieškovų 11 451,46 Eur.

2. Byloje Ieškovai, gindamasi nuo pareikšto ieškinio ir bylose dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo, viso patyrė 8 223,97 Eur teisinių išlaidų .

3. Ieškovai patyrė 181,50 Eur Objekto apžiūros išlaidas, pagal UAB „NP5“ išrašytą sąskaitą .

4. Ieškovai patyrė 99,76 Eur išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu.

5. Iš Ieškovų priteistos 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos byloje Nr. e2-964- 534/2024.

Ieškovai nurodo, kad susumavus tiesioginius nuostolius jau yra patirta 20 827,89 Eur turtinė žala (toliau - Turtinė žala), kurių ieškovai nebūtų patyrę, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prisiimtas prievoles, t. y. įrengusi be defektų Objekto stogą.

Ieškovai taip pat yra patyrę 25 500 Eur dydžio išlaidas, susijusias su Byloje nurodyto reikalavimo pašalinti Objekto stogo defektus vykdymu, nes jie pagal taikos sutartį patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024 sumokėjo naujiems Objekto savininkams Ž. Ž. ir R. M.- Ž. 25 500 Eur. Tai reiškia, kad ieškovai dėl Rangovės netinkamai atliktų darbų patyrė ne tik 20 827,89 Eur dydžio turtinę žalą, bet ir 25 500 Eur dydžio išlaidas, susijusias su Objekto stogo defektų šalinimu, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė: priteisti solidariai ieškovų S. S. ir V. S. naudai iš atsakovės UAB „Stogvyga“ 46 327,89 Eur turtinės žalos; 6 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Stogvyga“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad jokių rangos darbų ieškovams jų nurodytu adresu UAB „Stogvyga" neatliko. Iš atsakovės turimų elektroniniame pašte esančių duomenų matyti, kad 2017 metais į atsakovę buvo kreiptasi dėl stogo įrengimo sąmatos parengimo ir atsakovės atstovas V. A. sudarė stogo medžiagų ir stogo dengimo darbų sąmatų projektus, kurių kopijas kartu su ieškiniu pateikė ieškovai (ieškinio priedai Nr. P3 ir Nr. P4). Nepaisant to, jokios sąmatos dėl rangos darbų atlikimo nebuvo patvirtintos ir jų pagrindu nei su ieškovais, nei su kitais asmenimis nebuvo pasirašyta jokia rangos sutartis. Atsakovė pažymėjo, jog UAB „Stogvyga" veikloje gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet potencialūs klientai teiraujasi medžiagų ir/ar darbų kainų, tačiau, gavę prašomą informaciją, medžiagų ir/ar darbų neužsako. Atsakovė nurodė, kad peržiūrėjusi turimus buhalterinius dokumentus, rado ir teikia teismui (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, jog ieškovas S. S. yra nupirkęs iš atsakovės medieną, Tyvek Solid difuzinę plėvelę bei juostą už bendrą 6168,05 Eur sumą. Šiame dokumente nurodyta suma visiškai atitinka ieškovų pateiktoje kasos pajamų orderio kopijoje nurodytą sumą, be to minimame kasos pajamų orderyje nurodytas pagrindas yra būtent ši PVM sąskaita faktūra. Iš šių įrodymų atsakovė daro išvadą, jog ieškovą S. S. ir atsakovę siejo pirkimo - pardavimo, tačiau ne statybos rangos teisiniai santykiai.

Pasak atsakovės,  ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad juos ir atsakovą siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovai pateikė tariamai ieškovus atstovavusio asmens susirašinėjimą su atsakovės direktoriumi, tačiau atsakovė pažymėjo, jog šių elektroninių laiškų nėra gavusi ir mačiusi. Teigia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie šių elektroninių laiškų tikrumą, nepateikė jokių įrodymų, kad jie buvo atsakovei įteikti, ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atitinkamas jų nurodomas asmuo būtų buvęs ieškovų atstovas (ieškovai privalo turėti tai įrodantį notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą pagal CK 2.138 str. 1 d. 2 p., tačiau tokio dokumento nepateikia), be to ir šių susirašinėjimų turinys nepatvirtina statybos rangos sutarties tarp ieškovų ir atsakovės sudarymo fakto. 

Atsakovė taip pat pastebėjo, jog net jeigu atsakovė ir būtų su ieškovais sudariusi rangos sutartį ir sumontavusi ieškovo S. S. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktas iš atsakovės medžiagas (medieną ar Tyvek Solid difuzinę plėvelę, ar juostą), tai ieškovų ieškinys dėl nekokybiškai atliktų stogo dangos montavimo darbų vis tiek nebūtų susijęs su šių medžiagų sumontavimu. Ieškovai teigia, kad su atsakove susirašinėjo juos atstovaujantis asmuo, tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atitinkamas jų nurodomas asmuo būtų buvęs ieškovų atstovas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai šiuo atveju nepateikė duomenų, kad būtų organizavę statybos rangos darbų priėmimą, nepateikė statybos rangos darbų priėmimo - perdavimo akto, nepateikė jokių duomenų, kad būtų priiminėję iš atsakovės statybos rangos darbų rezultatą, ar sumokėję už statybos rangos darbus kas , pasak atsakovės, įrodo, kad jokia rangos sutartis tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo sudaryta.

        Remiantis Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01) 14 str. 1 d. 12 p. statytojas (užsakovas) privalo statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba" arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą šiame punkte nurodytą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba". Jeigu atsakovė būtų buvusi ieškovų statomo gyvenamojo namo rangovė, ieškovai apie tai būtų privalėję pranešti per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba" arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos , ko nepadarė.

Atsakovė taip pat teigia, kad iš ieškovų su ieškiniu pateiktos Pirkėjų jiems adresuotos 2021-05-21 Pretenzijos bei ieškovų Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-964-534/ 2023 pateikto atsiliepimo turinio aiškiai matyti, jog ieškovų samdyti asmenys stogo dangos „remonto" darbus atliko ne tik 2021-09-06, tačiau ir prieš pusantrų metu iki tol, t.y. 2019-03-21, tad taip pat tikėtina, jog tokio „remonto" metu galėjo atlikti stogo dangos montavimo defektų.

Vertindama Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-964-534/2023 ieškovų (toje byloje - atsakovų) pateiktą atsiliepimą, iš jame 17-19 punktuose nurodytu aplinkybių atsakovė daro išvadą, kad ieškovai buvo informuoti ir žinojo apie jų pastatyto ir parduoto gyvenamojo namo stogo trūkumus ir šiuos trūkumus jie taisė patys, ar samdydami pasirinktus asmenis. Nors ieškovai teigia, kad stogo dangos montavimo rangos darbus atliko atsakovė, tačiau iš aukščiau minimų ieškovų atsiliepime išdėstytų teiginių matyti, kad ieškovai nesinaudojo CK 6.665 str. 1 d. numatytomis užsakovo teisėms ,o nusprendė galimus stogo dangos montavimo trūkumus šalinti patys, kas atsakovei leidžia daryti išvadą, kad ieškovai nelaikė atsakovės rangove ir atsakingu asmeniu už atitinkamus rangos darbus; be to ieškovai, šalindami galimus stogo dangos montavimo trūkumus, padarė naujų defektų, kurie buvo užfiksuoti aukščiau minimame ekspertizės akte.

Atsakovė nesutiko dėl ieškovės reikalavimais dėl dvejopo pobūdžio nuostolių atlyginimo. Ieškovai reikalauja išlaidų patirtų Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 kompensavimo, t.y. iš jų priteistų bylinėjimosi išlaidų, antstolio išieškotų vykdymo išlaidų bei savo toje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pasak atsakovės, ieškovų išlaidos, patirtos naudojantis teisine pagalba susijusioje civilinėje byloje, savaime nereiškia žalos fakto. Ieškovų ir jos advokato sudarytas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo ir jų kainos susijusioje civilinėje byloje yra dėl ieškovų asmeninio sprendimo naudotis teisine pagalba turėtos išlaidos. Tai, kad ieškovai pasirinko nagrinėjant susijusias civilines bylas turėti atstovą, yra jų teisė, o ne prievolė. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų susijusioje civilinėje byloje jos patirtomis išlaidomis, taip pat susijusioje byloje priešingai ginčo šaliai priteistomis ir atlygintomis bylinėjimosi išlaidomis, priteisimo iš atsakovės privalo įrodyti visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės už nurodyto pobūdžio nuostolius sąlygas. Sprendžiant dėl galimų atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos už aptariamo pobūdžio nuostolius, svarbu įvertinti faktines aplinkybes, paveikusias tokio pobūdžio ieškovų nuostolių atsiradimą. Susijusioje civilinėje byloje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Jau iš paties ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 metais, kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų. Kaip kad matyti, vėliau ieškovai samdė asmenis, kurie remontavo stogą (įskaitant ir 2021-09-06 remonto darbus), o atsakovei nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų. Kaip kad matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964- 534/2023 esančių pirkėjų pateikto ieškinio priedų , vėliau ieškovai nusprendė kvestionuoti pirkėjų teikiamas pretenzijas, o 2022-01-04 per atstovą advokatą L.Vitauską nusiuntė pirkėjams atsakymą , be visa ko kita, kategoriškai nurodydami, kad „Pirkėjo Pretenzijoje nurodyti Būsto stogo defektai yra pašalinti, Pirkėjas daugiau į Pardavėją dėl Būsto stogo defektų, t. y. dėl vandens patekimo į Būsto vidų, nebesikreipė, todėl laikytina, jog Pardavėjas tinkamai ir šalims priimtinu būdu Būsto stogo defektus pašalino. Papildomai Pirkėjas 2021 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu pateikė PDF dokumentą, pavadinimu „SAMATA - Stogo Remontas.pdf“. Minėta dokumente nurodyta, jog D. D. parengė dokumentą „Preliminari samata nr. 267“, kuriame nurodyta, stogo darbų ir medžiagų kaina 13 955 Eur, ir įtraukta GPM 1296,72 Eur, t. y. viso suma nurodyta 15 252 Eur. Pirkėjas 2021 m. spalio 31 d. elektroniniame laiške nurodo, jog siunčiama stogo broko šalinimo darbų sąmata, parengta nepriklausomo stogų meistro. Nurodyta, kad Pirkėjas laukia atsakymo. Pardavėjas pareiškia, jog su pateikta Būsto stogo remonto darbų sąmata, atsiųsta Pirkėjo 2021 m. spalio 31 d. (toliau - Sąmata), nesutinka <...>“. Ieškovai išdėstė savo nesutikimo su pirkėjų pretenzijomis argumentus ir nurodė, jog „Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, Pardavėjas šiuo pareiškia, jog Pirkėjo nurodytus ir Pardavėjo nustatytus bei patvirtintus Būsto defektus pašalino per šalių suderintus terminus ir šalių suderinta tvarka. Pardavėjas nesutinka su Pirkėjo pateikta Sąmata dėl šiame rašte nurodytų priežasčių“. Kaip kad matyti iš pirkėjų pateikto ieškovams ieškinio (16 p.) šis kategoriškas ieškovų atsakymas ir lėmė tai, kad pirkėjai pareiškė daikto pardavėjams ieškinį teisme. Pasak atsakovės, nepagrįstą sprendimą atmesti pirkėjų pretenzijas ir bylinėtis su pirkėjais priėmė patys ieškovai, taip pat jie nusprendė pasitelkti advokatą, sulygo su juo tiek dėl teisinių paslaugų apimties, tiek dėl jų kainos. Taigi susijusioje Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 patirtas bylinėjimosi išlaidas, nulėmė asmeninis ieškovų pasirinkimas. Atsakovė teigia, kad negali būti atsakinga nei už darbus, kurių neatliko, nei už ieškovų nuostolius dėl susijusioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes šie nuostoliai akivaizdžiai yra savarankiškų ieškovų veiksmų (sprendimų) padarinys. Tai, kad ieškovai patyrė išlaidų, susijusių su sprendimo priverstiniu vykdymu ar papildomas išlaidas, susijusias su jų nepagrįstai pareikštu prašymu atidėti byloje priimto procesinio sprendimo vykdymą, vėlgi yra ieškovų pasirinktų veiksmų rezultatas.

Ieškovai ieškinyje teigia, kad apie stogo įrengimo trūkumus sužinojo tik kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ekspertizės aktas. Jau iš paties ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 metais, kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų, kurią ieškovai teigia persiuntę atsakovei. Kaip kad matyti, vėliau ieškovai samdė asmenis, kurie remontavo stogą (įskaitant ir 2021-09-06 remonto darbus), o atsakovei nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų.

Kaip kad matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 esančių pirkėjų pateikto ieškinio priedų (Priedas Nr. 16), vėliau ieškovai nusprendė kvestionuoti pirkėjų teikiamas pretenzijas, o 2022-01-04 per atstovą advokatą L.Vitauską nusiuntė pirkėjams atsakymą, be visa ko kita, kategoriškai nurodydami, kad „Pirkėjo Pretenzijoje nurodyti Būsto stogo defektai yra pašalinti, Pirkėjas daugiau į Pardavėją dėl Būsto stogo defektų, t. y. dėl vandens patekimo į Būsto vidų, nebesikreipė, todėl laiko, jog Pardavėjas tinkamai ir šalims priimtinu būdu Būsto stogo defektus pašalino, be to nesutiko ir su D. D. parengta stogo darbų ir medžiagų sąmata. Mano, kad šis kategoriškas ieškovų atsakymas ir lėmė tai, kad pirkėjai pareiškė daikto pardavėjams ieškinį teisme.

Visos minimos aplinkybės rodo, jog ieškovai apie stogo įrengimo trūkumus sužinojo ne kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ekspertizės aktas, o ženkliai anksčiau, t.y. 2018-2021 metais, o ekspertizės aktas tik patvirtino pirkėjų ieškovams reiškiamų pretenzijų, kurias ieškovai ginčijo ir su kuriomis nesutiko, pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, todėl atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį.

Atsakovė prašė ieškovų ieškinį atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

Trečiasis asmuo , nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir apklaustas vieno iš įvykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Jis nurodė, kad ieškovai ieškinyje nurodė išsamias ir teisingas faktines aplinkybes, o atsakovė meluoja ir vengia atsakomybės. Teigė, jog ieškovai teisingai nurodė, kad 2017 metais mišriu būdu (dalis darbų atlikti rangos, o dalis ūkio būdu) vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir ieškovų paslaugų sutarties pagrindu susiklostė atstovavimo santykiai, todėl jis atstovavo ieškovams santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kiek tai buvo susiję su nurodytomis statybomis. A. B. nurodė, kad jis organizavo darbus, užsakinėjo medžiagas, esant poreikiui, ieškodavo rangovų, derindavo su rangovais atsiskaitymo sąlygas, vedė komunikaciją. Būtent tokia pati situacija susiklostė ir dėl stogo dengimo darbų. Pažymėjo, kad ieškovų statomas būstas buvo dalis statomo gyvenamojo namo, nes buvo statomas gyvenamasis pastatas, o pastarajame buvo ne mažiau kaip penki butai. Gyvenamojo pastato statybose dalyvavo visų 5 butų savininkai.

Statybų etape, kuomet visam gyvenamajam pastatui buvo reikalinga įrengti stogą, trečiasis asmuo tiesiogiai kreipėsi į atsakovės direktorių V. A. Telefonu direktoriui buvo pristatyta kokius darbus reikės atlikti, kokį stogą įrengti. Atsakovės direktorius nurodė, kad reikia parašyti elektroninį laišką ir atsiųsti būsto projektą, tuomet atsakys elektroniniu paštu ir atsiųs dvi sąmatas- vieną už darbus, o kitą už medžiagas.2017-03-21 elektroniniu laišku trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovės direktorių, kaip ir buvo sutarta telefonu. Atsakovės direktorius nuo pat pradžių aiškiai pareikalavo, kad už medžiagas būtų mokama pagal išrašytas sąskaitas grynaisiais pinigais, o už darbus mokėjimas būtų atliekamas grynaisiais pinigais be sąskaitų.2017-03-28 atsakovės direktorius atsiuntė elektroninį laišką, kuriame buvo pridėti du dokumentai, kaip ir aptarta-viena už medžiagas ,kurią reikėjo apmokėti grynaisiais pinigais, o už darbus mokėjimas atliekamas grynaisiais pinigais be sąskaitų. Iš byloje pateiktų dviejų sąmatų matyti, kad būtent taip ir buvo skaičiuojama. Sąmatoje už medžiagas buvo įtrauktas PVM, o sąmatoje už darbus PVM nebuvo nurodytas, tokiu būdu nurodant ir galutinę kainą už darbus. Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl į sąmatą būtų turėjusi įtraukti ir PVM mokestį už atliktus darbus, tačiau jos neįtraukė ir tai, pasak trečiojo asmens , patvirtina, kad atsakovė reikalavo šią dalį sumokėti grynaisiais pinigais.

Gavęs sąskaitas, trečiasis asmuo suderinęs su ieškovais ir kitais butų savininkais , patvirtino atsakovės pateiktas sąmatas ir atsakovė pradėjo vykdyti darbus. Visi atsiskaitymai su atsakove vyko per jį. Atsiskaitymai buvo vykdomi kaip ir buvo sutarta-už medžiagas buvo išrašytos trys sąskaitos faktūros. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis 2017-06-19 elektroniniu laišku informavo atsakovę kokiems asmenims (butų savininkams) išrašyti sąskaitas faktūras. Preliminari sąmata už medžiagas buvo numatyta:16286,23 Eur +3420,11 Eur (PVM). Iš viso 19.706,34 Eur. Tuomet atsakovė išrašė tris sąskaitas faktūras (iš esmės tokiomis pačiomis sumomis-6147,37 Eur; 6137,16 Eur ir 6168,05 Eur, iš viso-18.452,78 Eur sumai, o pinigus taip pat priėmė grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo nurodė, kad suma buvo beveik 1000 Eur mažesnė nei buvo paskaičiuota preliminarioje sąmatoje. Už atliktus darbus atsakovei buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovė tokiu būdu, kai sąskaitą išrašo tik už medžiagas (nes yra mokamas PVM), o už darbus pinigus priima grynaisiais pinigais , veikė nebe pirmą kartą ir tokią atsiskaitymo tvarką pasiūlė būtent atsakovė.

Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad jis teikė eilę pretenzijų atsakovei dėl netinkamai atliekamų darbų (pvz. dėl fasado sugadinimo, kuomet atsakovės darbuotojas trenkėsi į ištinkuotą ir išdažytą sieną ir pan.).Taip pat nurodė, kad atsakovei buvo siunčiamos nuolatinės pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų ir prašymai šiuos trūkumus ištaisyti. Pretenzijos atsakovei buvo siunčiamos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d .Atsakovės direktorius, gavęs šias pretenzijas, susisiekdavo telefonu ir trečiasis asmuo derindavo su juo tolimesnį darbo planą ir kitus veiksmus. Teigė, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, nes nuolat buvo teikiamos pretenzijos dėl trūkumų šalinimo. Atsakovė dar žadėjo, kad atvyks pašalinti trūkumus, tačiau galiausiai komunikaciją nutraukė ir atsisakė bendradarbiauti iš esmės. Teigia, kad atsakovės pozicija yra melaginga, ji rašytiniais įrodymais nepaneigė ieškovų nurodytų aplinkybių.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. taip pat nurodė, kad jis neatliko statybos darbų vadovo funkcijų aptariamose statybose. Statybų laikotarpiu ,Statybos įstatymas numatė galimybę statybą atlikti mišriu būdu, kuomet dalis darbų atliekama ūkio būdu, o dalis užsakant rangovų paslaugas ir tuo metu galiojęs Statybos įstatymas nenumatė pareigos užtikrinti statybos darbų vadovo. Šiuo atveju nebuvo poreikio užtikrinti ir statybos techninės priežiūros, nes ji privaloma, išskyrus atvejus, ne didesnių kaip 300 kv.m. bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu.

A. B. teigia, kad jis buvo konsultacijų, organizacinių reikalų, atstovavimo, komunikacijos paslaugų teikėjas, kuris padėdavo penkiems butų statytojams, jeigu tokios pagalbos prireikdavo. Atsakovės pozicija, kad jis buvo statybos darbų vadovas ir privalo pasidalinti atsakomybę dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų yra tik jos siekis maksimaliai susimažinti atsakomybę už ieškovų patirtus finansinius nuostolius dėl netinkamai atsakovės atliktų paslėptų darbų trūkumų.

Trečiasis asmuo taip teigia, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp būsto pirkėjų ir ieškovų , neginčijo faktinių aplinkybių, kad būtent ji atliko ieškovų būsto stogo rangos darbus ir byloje skirta ekspertizė konstatavo, kad ieškovų statyto objekto stogas įrengtas netinkamai ir turi eilę defektų, už kuriuos turi atsakyti rangovas, kuris ekspertizės neginčijo ir tikisi išvengti atsakomybės ciniškai gindamasis, kad nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė privalėjo prisiimti atsakomybę nuo pat pradžių, pašalinti kilusius trūkumus, tuomet nebūtų susidariusi situacija ieškovams, be to atsakovė galėjo ginčyti ekspertizės išvadą, kurioje buvo nustatyti jos darbo defektai. Kadangi atsakovė faktiškai atliko darbus ieškovų statomame (ginčo) objekte ir netinkamai juos atliko, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovų patirtus nuostolius dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų. Trečiasis asmuo sutiko, kas ieškovai apie objekto faktinius trūkumus sužinojo tik teismo ekspertui patvirtinus apie tokių trūkumų egzistavimą ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Ieškovai, neturėdami atitinkamo išsilavinimo, neturėdami galimybės patekti ant stogo, taip pat patikrinti kokie darbai buvo atlikti stogo viduje-niekaip negalėjo sužinoti kaip jie buvo atlikti . Kadangi trūkumai buvo nustatyti stogo viduje, todėl tokiems trūkumams, trečiojo asmens nuomone, yra taikomas 10 metų senaties terminas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl netinkamai atliktų gyvenamojo namo (kotedžų) stogo darbų, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir atsisakymo pašalinti trūkumus, atsakovės atstovams teigiant ,kad ji neatliko rangos darbų, nebuvo sudaryta rašytinė sutartis su ieškovais, į atsakovę buvo kreiptasi dėl stogo įrengimo sąmatos parengimo, sąmatos dėl rangos darbų atlikimo nebuvo patvirtintos ir atsakovės su ieškovais nesiejo rangos teisiniai santykiai, o atsakovę ir ieškovą S. S. praeityje siejo tik pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai , kai pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas S. S. yra nupirkęs iš atsakovės medieną, Tyvek Solid difuzinę plėvelę bei juostą už bendrą 6168,05 Eur sumą. Be to , atsakovė prašo ieškinį atmesti ne tik kaip nepagrįstą, bet ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą , nes reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 str.).

Ieškovai ieškinyje teigia ir jų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai 2017 metais vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Tai pagal projektą buvo vienas statinys, 5 sujungti kotedžai ir 5 skirtingi statytojai. Statybos darbus vykdė ūkio būdu, kai nereikalingas statybos vadovas, priežiūros vadovas. Kai reikėjo įrengti pastato stogą, susirinko visi gyvenamojo pastato statytojai ir nei vienas iš jų nenorėjo apsiimti stogo įrengimo darbų, nes neturėjo kompetencijos, medžiagų ,darbo jėgos. Jie ieškojo asmenų, kurie atliktų šį darbą. Per bendrus pažįstamus buvo surastas trečiasis asmuo byloje A. B., kuris galėjo juos konsultuoti dėl stogo įrengimo darbų, surasti rangovą, kuris įrengtų stogą. Teigė, kad A. B. teikė konsultacijas, surado atsakovę kaip rangovę, kontroliavo jos darbuotojų darbų eigą vykdant stogo dengimo darbus, reikšdavo pastabas, siųsdavo pastabas, nuotraukas elektroniniais laiškais atsakovės elektroninio pašto adresu, bendraudavo telefonu su atsakovės direktoriumi V. A., bet jis nebuvo statybos darbų vadovas.

Byloje apklaustas trečiasis asmuo A. B. taip pat nurodė, kad jis nebuvo statybos vadovas. Jis teigia, kad tarp jo ir ieškovų paslaugų sutarties pagrindu susiklostė atstovavimo santykiai, todėl jis atstovavo ieškovams santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kiek tai buvo susiję su nurodytomis statybomis. A. B. nurodė, kad jis organizavo darbus, užsakinėjo medžiagas, esant poreikiui, ieškodavo rangovų, derindavo su rangovais atsiskaitymo sąlygas, vedė komunikaciją. Būtent tokia pati situacija susiklostė ir dėl stogo dengimo darbų.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovus atstovaujantis asmuo 2017 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės direktorių V. A. dėl darbų ir medžiagų sąmatų pateikimo penkių butų kotedžui, išsiuntė Objekto projektą ir nurodė, kad darbų pradžia 2017 m. gegužės 15 d. (pradinio ieškinio priedas Nr. 1). Laiške teigiama, kad laišką siunčia ,kaip prieš tai ir kalbėjosi. Trečiasis asmuo A. B. teigia, kad prieš šį elektroninį laišką šalys bendravo telefonu, derino darbus, sąmatą ir kt. Apklaustas teismo posėdžio metu direktorius patvirtino, kad tai yra vienintelis elektroninio pašto adresas, kurį naudoja komercinėje veikloje ir jis yra naudojamas nuo 2000 metų.

Atsakovė 2017 m. kovo 28 d. atsakydama į užklausą elektroniniu laišku (pradinio ieškinio priedas Nr. 2) atsiuntė medžiagų sąmatą (pradinio ieškinio priedas Nr. 3) ir darbų atlikimo sąmatą (pradinio ieškinio priedas Nr. 4).

Ieškovai teigia, kad šalys žodžiu patvirtino sąmatas ir atsakovė pradėjo darbus. Objekto stogo įrengimo medžiagų kaina 19 706,34 Eur, darbų kaina 13 900 Eur.

Po to iš pateiktų įrodymų matyti, kad nuolat buvo siunčiami elektroniniai laiškai, susiję su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliekamais darbais, t.y. dėl netinkamo apskardinimo, darbų kultūros ir tvarkos, drėkstančių sienų, fasado sugadinimo ir kt., kai ieškovus atstovaujantis asmuo (A. B.) atsakovei:

-2017 m. birželio 27 d. išsiunčia pretenziją dėl atliekamų darbų, o būtent dėl stogo šoninių trikampių pakalimų ir pridėjo atliekamų darbų nuotraukas (pradinio ieškinio priedas Nr. 5);

-2017 m. birželio 29 d. pateikia pretenziją dėl netinkamo skardininkų darbo (pradinio ieškinio priedas Nr. 6).

-2017 m. liepos 29 d. pateikia pretenziją dėl darbo kultūros ir darbų kokybės (pradinio ieškinio priedas Nr. 7).

-2017 m. liepos 29 d. pateikia pretenziją dėl atsakovės darbuotojų Objekto fasado sugadinimo; (pradinio ieškinio priedas Nr. 8).

-2017 m. liepos 29 d. pateikia pretenziją dėl sniego gaudyklių neįrengimo; (pradinio ieškinio priedas Nr. 9).

-2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu nurodė kokie yra baigiamieji darbai;(pradinio ieškinio priedas Nr. 10).

-2017 m. spalio 16 d. pateikė pretenziją dėl drėkstančių sienų (pradinio ieškinio priedas Nr. 11).

-2017 m. lapkričio 7 d. pateikė dar vieną pretenziją, kreipdamasis „  V., skyles ventiliacijai išgręžėm iš karto po Tavo apsilankymo. Situacija nesikeičia, tikrai yra stogo kaminų apskardinimo problema. Reikia tvarkyti.“        

Kartu su pretenzijomis dažnai buvo siunčiamos ir nuotraukos.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2017 m. birželio 19 d. pateikė ieškovus atstovaujančiam asmeniui kasos pajamų orderius už Objekto atliktų darbų panaudotas medžiagas, jam nurodžius, kad tokių nesiuntė ir nusiųsdamas trijų asmenų pavardes, kurias įrašyti į šias sąskaitas ir kad liekas atviras klausimas dėl kaminų tvarkymo. Kasos pajamų orderiai buvo išrašyti trims fiziniams asmenims, t.y. 2017-06-19, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) , 6147,37 Eur sumai ; 2017-06-19, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) T. P. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 6137,16 Eur sumai ir 2017-06-19, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 6168,05 Eur sumai (pradinio ieškinio priedas Nr. 13).

Iš tolimesnio ieškovus atstovaujančio asmens susirašinėjimo su atsakove matyti, kad 2017 m. lapkričio 30 d. A. B. pakartotinai pateikė pretenziją atsakovei elektroniniu paštu. Laiške yra nurodoma ir akcentuojama, kad nesinori pripažint klaidų, bet atsakovės direktorių informavo, kad vienas kaminas iš abiejų pusiu šlapias ir siena nedžiūna, nors ir išgręžtos ventiliacinės skylės .Taip pat nurodė, kad ketvirtame kotedže visiškai pradėjo šlapti siena (pateikė nuotrauką), teigdamas kad dėl jo darbuotojų klaidų turi problemų, o esant palankioms orų sąlygoms viską reikėtų sutvarkyti. A. B. elektroniniame laiške nurodo taip pat ir tai, jog nei vienais metais neturėjo tiek rūpesčių ir užsispyrimo nepripažinti savo klaidų ir kitiems stogdengiams nebūdavo problemų sutvarkyti savo broką. Paliko sprendimo teisę ką daryti vadovui ir nurodė, kad priešingu atveju kvies kitus stogų meistrus, kad tvarkytų.

Atsakovė 2017 m. lapkričio 30 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad žadėjo, bet vėlai darbuotojai baigė darbą, todėl neatvyko. Patvirtino trečiajam asmeniui, kad darbuotojai atvyks kitą savaitę (pradinio ieškinio priedas Nr. 14).

Iš ieškovų pateiktų įrodymų matyti, kad jie (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pardavė tretiesiems asmenims Ž. Ž. ir R. M.-Ž. (toliau - Objekto Pirkėjai).

A. B. 2018 m. liepos 17 - 24 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl darbų trūkumų, teigdamas, kad niekas nesikeičia, nes po liūčių kaminai šlampa ,o atsakovės atstovas pasiteiravo, kuris konkrečiai kotedžas (buvo atliekami 5 kotedžų stogo įrengimo darbai), A. B. patikslinus, jog antras ir ketvirtas koledžai, taip pat nurodoma, kad problema, kuri buvo dėl per trumpų kamino molinių gilzių, nepasitvirtino. A. B. išreiškė savo nuomonę, kad problema yra kaminų apskardinime (sijonų -užlaidų blogame įrengime). Laiške A. B. teigė, kad praeitos savaitės liūtis parodė savo rezultatą, nes po liūties pradėjo drėkti sienos dviejuose kotedžuose. Viename iš kotedžų jau atliekami apdailos darbai, išglaistytos ir paruoštos sienos dažymui, o tai yra tikrai didelė problema. Pirkėjai ir Užsakovas yra pikti, grasina teismais. A. B. pateikė prašymą, kad iki penktadienio atsakovės atstovai atvyktų, atsidengtų kaminų apskardinimą ir rastų tikrą priežastį. Teigė, jog priešingu atveju bus priverstas kviesti kitus stogdengius ir su jais tvarkyti atsakovės darbuotojų darbų broką ir jiems apmokėti likusią pinigų sumą. (pradinio ieškinio priedas Nr. 15).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ,ieškovai 2021 m. gegužės 21 d. gavo pretenziją iš Objekto Pirkėjų dėl netinkamos kokybės Objekto stogo , nes buvo pastebėtos sudrėkusios sienos ir bala kambaryje. (pradinio ieškinio priedas Nr. 16).

2021 m. gegužės 26 d. ieškovus atstovaujantis asmuo A. B. informavo atsakovę apie vieno iš objekto pirkėjų pateiktą pretenziją. A. B. prie elektroninio laiško prisegė ir gautą raštą iš Objekto pirkėjus atstovaujančios advokatų kontoros dėl nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų. Siūlė problemą spręsti , kol asmenys nesikreipė į teismą. Nurodė, jog reikalinga atvykti į (duomenys neskelbtini) susitikti su kotedžo šeimininku ir nustatyti tikslias stogo defektų priežastis ir jas sutvarkyti. Teigė, jog paneigti, kad atsakovės įmonė atliko šio pastato stogo įrengimo darbus tikrai nepavyks, nes yra sąmatos, išmokėtų pinigų kvitai, elektroninio pašto laiškai, nuotraukos. Teigė, kad sutvarkius stogą savo jėgomis, t.y. pakeitus keletą stogo lankstinių, prieglaudų ,kamino sijonų, tikrai finansiškai bus tikslinga.

Iš ieškovų ieškinyje nurodytų aplinkybių bei iš trečiojo asmens paaiškinimų žinoma, kad atsakovės darbuotojai taip ir nenuvyko į Objektą, nesusitiko su naujais jo savininkais, pareikštų pretenzijų nesprendė. Atsakovės atstovas, direktorius V. A. nuo šio ieškinio gavimo teisme taip pat neigė ieškovų nurodytas aplinkybes, kad jo įmonė atliko Objekto stogo įrengimo darbus, teigė, kad jokie elektroniniai laiškai su A. B. neišlikę, A. B. nepažįsta, neatsimena, kad su juo būtų bendravę, o iš PVM Sąskaitų-faktūrų jam yra tik žinoma, kad jis yra ieškovui pardavęs medžiagų .

Ieškovai pateikė įrodymus, kad nauji pastatą įsigiję asmenys kreipėsi su ieškiniu į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-964-534/2023 pagal Objekto Pirkėjų (Ž. Ž. ir R. M. – Ž.) ieškinį atsakovams (šios bylos ieškovams) dėl netinkamos kokybės perduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo . Byloje 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Objekto Pirkėjų ieškinys patenkintas , o joje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovė šioje byloje -UAB „Stovyga“.Teismas nusprendė:

1.Įpareigoti atsakovus S. S. ir V. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir naudojant naujas medžiagas pašalinti pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo defektus, nurodytus 2023-05-19 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) demontuojant bei įrengiant naują stogo dangą pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus ir „Ruukki Products“ AS montavimo instrukcijas, bei atlikti 2023-05-19 teismo ekspertizės akte nurodytus darbus, susijusius su stogo defektų pašalinimu: 1) patikslintų projektinės dokumentacijos sprendinių parengimas dėl stogo konstrukcijos vėdinimo ir patekimo ant stogo; 2) grebėstų ir papildomų tašų oro tarpo susiformavimui demontavimas; 3) demontavimas ir naujos difuzinės plėvelės įrengimas; 4) karnizų apdailos demontavimas ir naujos karnizų apdailos su tarpais montavimas. Įpareigoti atsakovus S. S. ir V. S., iš anksto suderinti su ieškovais Ž. Ž. ir R. M. - Ž. stogo defektų šalinimo darbų atlikimo grafiką bei tvarką.

2.Priteisti iš atsakovų S. S. ir V. S. solidariai ieškovų Ž. Ž. ir R. M. - Ž. naudai 1028 Eurų 50 centų išlaidų atlyginimą, susijusį su stogo remonto technine priežiūra.

3.Priteisti iš atsakovų S. S. ir V. S. lygiomis dalimis ieškovų Ž. Ž. ir R. M. - Ž. naudai bylinėjimosi išlaidas 9942 eurus 24 centus.

4.Priteisti valstybės naudai iš atsakovų S. S. ir V. S. lygiomis dalimis 99 Eurų 76 centų bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Byloje buvo atlikta ekspertizė ir teismas priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Teismo ekspertizės aktas) (pradinio ieškinio priedas Nr. 19).

Ieškovai teigia, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 atlikus teismo ekspertizę ir priimtu procesiniu sprendimu konstatavus, jog Objekto stogas, kurio įrengimo darbus iš savų medžiagų atliko atsakovė, yra netinkamos kokybės, ieškovams tapo žinoma apie defektus ir dėl šių rangovės-UAB “Stogvyga“ atliktų darbų patyrė nuostolius .

Teismo ekspertizės akte buvo nurodyta, kad preliminari Objekto stogo defektų šalinimo išlaidų suma sudaro 13 591,71 Eur.

Ieškovai 2024 m. vasario 8 d. atsakovei pateikė pretenziją, kuria prašė pašalinti Byloje nustatytus Objekto stogo trūkumus arba atlyginti turtinę žalą (pradinio ieškinio priedas Nr. 20), t.y. atlyginti S. S. dėl netinkamai atliktų pareigų patirtą turtinę žalą – 15 099,70 Eur; savo sąskaita ir naudojant naujas medžiagas pašalinti pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo defektus, nurodytus 2023-05-19 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) demontuojant bei įrengiant naują stogo dangą pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai ,langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus ir „Ruukki Products“ AS montavimo instrukcijas, bei atlikti 2023-05-19 teismo ekspertizės akte nurodytus darbus, susijusius su stogo defektų pašalinimu: 1) patikslintų projektinės dokumentacijos sprendinių parengimas dėl stogo konstrukcijos vėdinimo ir patekimo ant stogo; 2) grebėstų ir papildomų tašų oro tarpo susiformavimui demontavimas; 3) demontavimas ir naujos difuzinės plėvelės įrengimas; 4) karnizų apdailos demontavimas ir naujos karnizų apdailos su tarpais montavimas; arba atsisakius savo jėgomis ir iš savo medžiagų atlikti aukščiau nurodytus darbus, kompensuoti ne mažiau kaip 11 232,82 Eur stogo defektų šalinimo išlaidų, apskaičiuotų teismo eksperto.

Atsakovė 2024 m. vasario 15 d. atsakyme nurodė, kad su ieškovais rangos sutarties nesudarė ir darbų Objekte nevykdė, todėl su pateikta pretenzija nesutinka (pradinio ieškinio priedas Nr. 21).

Ieškovai teigė, kad jiems kilo pareiga atlikti darbus, todėl jie intensyviai ieškojo rangovų, kurie atliktų tokius darbus ir tokių nerado arba rangovai pasiūlydavo neprotingas kainas- net 50.000 Eur, kad pašalintų trūkumus. Tuomet jie sutiko su Objekto pirkėjų pasiūlyta suma, už kurią jie patys atliks stogo defektų šalinimo darbus už ieškovų lėšas, tuo labiau, kad eksperto nurodyta suma nebeatitiko to laikotarpio rinkos kainų už darbus bei medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615- 592/2024 išnagrinėjo antstolio Armino Naujokaičio prašymą dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1). Teismas patvirtino tarp ieškovų ir išieškotojų Ž. Ž. ir R. M.-Ž. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys nusprendė, kad ieškovai sumoka taikos sutartyje numatytą 25 500 Eur išieškotojams Ž. Ž. ir R. M.- Ž., o išieškotojai patvirtina, kad ieškovams sumokėjus kompensaciją, tai bus laikoma tinkamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 964-534/2023 įvykdymu ir išieškotojai daugiau jokių pretenzijų, kylančių iš sprendimo, ieškovams neturi ir ateityje nebeturės. Nurodyta taikos sutartis yra susijusi su Teismo ekspertizės akte išdėstytais Objekto stogo defektais ir jų šalinimu ir taikos sutartimi iš esmės nuspręsta, jog visus Objekto stogo defektų šalinimo darbus atliks patys išieškotojai Ž. Ž. ir R. M.-Ž. ieškovų lėšomis. Ieškovai pateikė įrodymus, jog minėtą sumą , t.y. 25 500 Eur Objekto pirkėjams ieškovas sumokėjo 2024-07-21 (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo

Atsakovės atstovas direktorius V. A. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis nepažįsta trečiojo asmens A. B., neatsimena, kad būtų su juo bendravęs, nes turi daug užsakymų, visų negali prisiminti. Teigė, kad su juo buvo susisiekęs ieškovų advokatas prašydamas laimėti bylą dėl stogo darbų, todėl buvo nuvykęs ir dalyvavo teisme Vilniuje, bet jis nesuprato kodėl ten buvo pakviestas, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teigė, kad kai prasidėjo ši byla, jis savo elektroniniame pašte, kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir kurį administruoja nuo 2000 metų, bandė ieškoti siųstų elektroninių laiškų nurodytų ieškinyje, bet jų nerado. Negalėjo pasakyti, ar jis pats skambino A. B., nes visų užsakovų neprisimena, taip pat negalėjo paaiškinti, ar buvo atvykęs prie ginčo objekto, ar buvo susitikęs su A. B., taip pat neatsiminė kas kreipėsi dėl medžiagų užsakymo, teigė, kad sąskaitų išrašo maždaug po 15-20 per dieną, todėl visų negali atsiminti. Neneigė, kad komercinį pasiūlymą galėjo pateikti, prie darbų nenurodyta PVM, o kur medžiagos, ten PVM nurodytas, bet negalėjo paaiškinti, kam jį teikė. Teigė, kad jeigu jo įmonės orderiai buvo išrašyti, kad jis gavo grynuosius pinigus, tai vadinasi jam buvo sumokėta, o kas sumokėjo-negalėjo atsakyti. Teigė, kad pardavė medžiagas pagal PVM sąskaitas -faktūras, bet kam konkrečiai neatsiminė. Teigė, kad grynaisiais jam atsiskaito, tačiau ne 13.000 Eur ir ne per trečiąjį asmenį ir dar be orderio. Paaiškino, kad stogo dengimo darbus atlieka ir sudarydamas rašytines sutarties ir be jų. Jei įmonė negali atlikti darbų, tai užsakovams duoda stogdengių kontaktus.

Trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų, A. B. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su atsakovės direktoriumi V. A. jis pažįstamas asmeniškai, nes 2017 m. jį rekomendavo bendras pažįstamas R. Š., kaip įmonę, kuri dengia stogus. Asmeniškai jo pagalbos kreipėsi vienas iš pažįstamų, kad reikia draugui padėti dengiant stogą. Objektas buvo (duomenys neskelbtini). 2017 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 metų įkūrė savo bendrovę. Jo paprašė, kad jis padėti surasti kas apdengtų pastato stogą, kurio buvo maždaug 550 kv.m., kad kontroliuotų stogdengių darbą, nes turėjo statybinį išsilavinimą. Sutikęs padėti ieškovams ir kitiems kotedžo savininkams, susisiekė su atsakovės direktoriumi, kuris paprašė atsiųsti namo projektą ir parengė bei atsiuntė dvi sąmatas, iš kurių vienas buvo medžiagoms-maždaug 19 700 Eur sumai, o kita darbams-13 900 Eur. Atsakovės atstovas nurodė, kad už medžiagas išrašys sąskaitas-faktūras, be to norėjo, kad už darbus būtų sumokėta grynaisiais pinigais, be sąskaitų -faktūrų. Tokias sąlygas aptarė su (duomenys neskelbtini) savininkais, užsakovais. Jie su tokiomis sąlygomis sutiko. Tuomet sutarė su V. A., kad įmonė pradės darbus. Atvažiavo keturi žmonės, buvo paprašyta pasirūpinti jų gyvenimo sąlygomis, todėl jis pasirūpino kemperiu, kuriame asmenys galėtų gyventi. Su darbuotojais atvyko ir direktorius V. A., su jais supažindino, aptarė gyvenimo sąlygas .Atvyko brigadininkas B. su dviem jaunesniais žmonėmis ir merginomis, kaip žino iš kalbų, viena buvo B. dukra. Stogo dengimo darbai buvo pradėti 2017 m. balandžio mėnesį. Jis kontroliavo stogo dengimo darbus, reikšdavo darbininkams pretenzijas, siųsdavo nuotraukas direktoriui. Darbų eigą aptarinėdavo telefonu, siunčiamais elektroniniais laiškais. Iš pradžių atsakovės direktorius į laiškus atsakydavo, dar vykdamas į Vilnių užvažiuodavo arba atvykdavo, kai reikėdavo jam mokėti pinigus už darbus. Per eilę susitikimų, kurie vyko arba prie objekto, ar Vilniaus mieste, jis sumokėjo atsakovės direktoriui duotus savininkų pinigus -apie 31 .000 Eur grynaisiais už darbus, medžiagas. Vieno susitikimo metu atsakovės direktoriui perduodavo maždaug po 6000-7000 Eur grynaisiais pinigais, o už medžiagas pagal kasos pajamų orderius. V. A. nepasirašydavo , kad už darbus gavo pinigus grynaisiais, viskas vyko pasitikėjimo pagrindu. Išrašytose sąskaitose-faktūrose medžiagos buvo išdalintos bendrai, nes stogas bendras, todėl tai nereiškė, kad jos buvo skirtos būtent konkretaus buto stogo dengimui. Vienose sąskaitose atsakovė nurodė , kad perkamos vėjalentės, kraigas, o, kitose skarda, latakai, difuzinė plėvelė ir kitos medžiagos. Buvo išdalintos medžiagos trims asmenims, nors iš viso pastato kotedžai buvo 5. Savininkai atvykdavo apžiūrėti darbų, todėl kartas nuo karto su jais buvo susitikęs. Kiek atsimena, pinigus už medžiagas ir darbus dažniausiai perduodavo vienas iš savininkų, t.y.T. P. Už medžiagas atsakovės direktorius po to atsiuntė kasos pajamų orderius, o už atliktus darbus nebuvo išrašomi jokie dokumentai. Atsakovės darbuotojai tik atliko darbus ir buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Vėliau, kai pradėjo fiksuoti darbų defektus, nes drėko kaminas, iš pradžių atsakovės direktorius dar atsiliepdavo telefonu, atsakydavo į elektroninius laiškus, o po to visai nustojo bendrauti. Mano, kad buvo sutarta sumokėti už darbus grynaisiais pinigais, kad sumažinti darbų kainą, nes tuomet nesumokami mokesčiai, o jei prisideda PVM, tai darbų kaina ženkliai išauga, todėl užsakovai ir sutiko mokėti grynaisiais už darbų atlikimą. V. A. jam rekomendavo jo klasiokas. Teigė, kad jis sutarė, kas žiūrės kaip vyksta statybos, buvo pastato savininkų įgaliotas asmuo, tarpininkas tarp užsakovų ir UAB „Stogvyga“ direktoriaus. Visus klausimus sprendė su V. A., kuris prižiūrėjo kada atvyko medžiagos, kaip jos buvo sandėliuojamos. Buvo sutarta su atsakovės direktoriumi, kad darbai bus pabaigti maždaug rugpjūčio mėnesį. Darbuotojai į eilines pastabas dėl atliekamų darbų (dėl lietvamzdžių, aiškiai per giliai į fasadą įrengtų šoninių trikampių) nelabai reaguodavo, todėl jis siųsdavo elektroninius laiškus tiesiogiai atsakovės direktoriui V. A. Po to kažkiek buvo reaguojama, tvarkoma, o į kai kurias pastabas nereaguojama. Dažniausiai liepos mėnesį siųsdavo nuotraukas dėl darbų, kurioms turėjo pastabų, taip pat problemas dėl šiukšlinimo po darbų. 18 elektroninių laiškų išsiuntė, pridėjo nuotraukų, informavo, kad darbuotojai kėlė kopėčias, įdaužė fasadą, kuris jau buvo nudažytas. Darbo eigoje dar problemos buvo sprendžiamos, bet jau darbų pabaigoje, maždaug 2017 metų rudenį, spalio ar lapkričio mėnesį, kai pradėjo šlapti vienas iš kaminų, nes bėgo vanduo, buvo blogas apskardinimas, tuomet V. A. jau pradėjo vengti bendravimo ir 2017 metų pabaigoje ir 2018 m. pradžioje atsakovės atstovai visiškai nebereagavo į siunčiamus elektroninius laiškus, neatsiliepdavo į telefono skambučius.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

CK 6.181 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. CK 6.181 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). 

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jos veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei neigiant šalių rangos santykius reikšminga ir tai, kad pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taigi, sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitų leistinų įrodymų pagalba. Tačiau tokiu atveju šalys prisiima riziką, kad sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius, kilus ginčui, įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims.        

Nors ir atsakovės atstovas neigia tarp šalių susiklosčiusius rangos santykius, motyvuodamas tuo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau vertinant byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Atsakovės atstovo V. A. paaiškinimai teisme ir atsakovės pozicija atsiliepime neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju ištyrus byloje tiriamas aplinkybes, laikytina, kad rangos sutartis dėl stogo įrengimo darbų Objekte buvo sudaryta žodžiu. Trečiasis asmuo išsamiai atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, kaip jis padėdamas (duomenys neskelbtini) statytojams pagal savo pažįstamo (R. Š.) rekomendaciją surado atsakovę, susisiekė su jos direktoriumi, kuriam nusiuntęs namo projektą iš atsakovės elektroniniu paštu sulaukė ne tik sąmatos už medžiagas ,bet ir už darbus. Nors atsakovės atstovas teigia, kad jo praktikoje būna , kad pateikus pasiūlymą, užsakovai tik nusiperka medžiagas ir jis darbų neatlieka arba pasiūlo kitus stogdengius, tačiau iš byloje pateiktų susirašinėjimų su užsakovus, t.y. ieškovus atstovaujančiu asmeniu A. B. matyti, kad jis , nors ir gana neaktyviai, tačiau derina ir žada atvykti dėl konkrečių stogo įrengimo darbų, sienų drėkimo. Elektroniniai laiškai įrodo, kad atsakovės atstovas derina ir atsako į laiškus , kurie susiję su stogo įrengimo darbais, pažada, kad atsiųs darbuotojus pažiūrėti, pats vyko dėl ventiliacinių angų. Atsakovė reaguodavo į pretenzijas, kuriose trečiasis asmuo nurodydavo į atsakovės, kaip rangovės, darbuotojų netinkamai atliktus darbus, leidžiantį vandenį, drėkstančias sienas po lietaus, o atsakovės atstovas tikslinasi kuriame būtent kotedže (nes stogo darbai buvo atliekami keletame kotedžų, kurie buvo iš vien sujungti ) stogo darbai buvo atlikti netinkamai. Pateiktas susirašinėjimas dėl darbų vykdymo Objekte, defektų, baigiamųjų darbų, atsakovės paklausimai, patvirtinimai, jog darbuotojai atvyks į Objektą įrodo priešingai nei teigia  atsakovė, kad ji negavo trečiojo asmens siųstų elektroninių laiškų, jų nebeatrado. Atsakovė turėjo juos gauti ir tai, jog pati į juos reagavo , pateikdavo atsakymus bei asmeniškai jos atstovas vyko į Objektą stebėti darbų vykdymo eigos, tik patvirtina tą faktą, kad ji gavo elektroninius laiškus dėl Objekto, o tai taip pat įrodo, kad darbus Objekte vykdė atsakovė. Atsakovės atstovas paaiškino teisme, kad įmonėje taiko praktiką, jog atlieka darbus ir be rašytinių sutarčių. Tai, kad žodinių rangos sutarčių sudarymas atsakovės veikloje yra įprasta praktika patvirtina ir byla pagal atsakovės ieškinį , kurioje tai, kad rangos sutartis sudaro žodžiu ir už darbus gauna grynaisiais pinigais, pati atsakovė įrodinėjo pateikdama ieškinį dėl skolos priteisimo, kurį išnagrinėjo Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-219-755/2021 (CPK 179 str.3d.). Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, kad  pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių 2018 m. liepos mėnesį žodžiu buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo gyvenamojo namo stogo renovacijos darbus, be to išnagrinėjus bylą nustatyta, kad stogo dengimo darbus pagal žodžiu sudarytą sutartį atliko UAB „Stogvyga“ darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai ieškovės darbuotojai. Svarbi aplinkybė ir ta, kad pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis su atsakovės atstovu atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Be to ir teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės direktorius patvirtino aplinkybę, kad atlieka darbus ir be rašytinės rangos sutarties. Šios aplinkybės duoda pagrindą teigti , kad atsakovė savo veikloje sudaro žodines rangos sutartis, o atsakovės ir ieškovų rangos sutartis taip pat nebuvo vienintelė išimtis. Kartu ir tai, kad į sąskaitą už stogo įrengimo darbus atsakovės neįtraukta PVM nors ir netiesiogiai, tačiau duoda pagrindo vertinti , kad atsakovė pageidavo už atliktus darbus jai (jos atstovams) sumokėti tiesiogiai grynaisiais pinigais, kaip ir nurodė trečiasis asmuo byloje.

Atsakovės atstovo direktoriaus V. A. teiginiai, kad jis neatsimena A. B., neprisimena, kad su juo šnekėjo telefonu ,ar susirašinėjo elektroniniais laiškais , kad nebuvo su juo susitikęs nei prie Objekto, nei kitose vietose, laikytina deklaratyviais, nes A. B. išsamiai paaiškino kaip pagal rekomendaciją kreipėsi į atsakovės atstovą, su kokia mašina atsakovės atstovas buvo atvykęs į Vilnių, kaip jam buvo atsiskaityta už darbus, ar medžiagas, o V. A. patirtino, kad jis važinėja su Toyta Land Cruiser automobiliu, taip pat patvirtino aplinkybę, kad jų įmonėje dirba B. su dukra, ką teigė trečiasis asmuo A. B. nurodydamas, kad sutarus dėl darbų atlikimo atvyko brigadininkas B. su dviem jaunesniais žmonėmis ir merginomis, kaip žino iš kalbų, viena buvo B. dukra .V. A. taip pat nurodė, kad pažįsta R. Š., kuris ir rekomendavo trečiajam asmeniui A. B., kaip gerą stogdengį. Be to V. A. teigė, kad jis nesurado savo įmonės elektroninio pašto adresu siųstų ieškovų atstovo laiškų, tačiau nepateikė įrodymų, kad iš tikrųjų jų negavo, ar su A. B. susirašinėjo kitas asmuo jų įmonės elektroninio pašto adresu. Atsakovės atstovas taip pat nenurodė ir jokių aplinkybių, ar motyvų dėl ko trečiasis asmuo A. B. būtų linkęs apkalbėti ir neteisingai nurodyti stogo įrengimo darbus atlikusį rangovą, ar nepagrįstai kaltinti jį kaip stogo įrengimo darbus Objekte atlikusią įmo nę . Taip pat nebuvo paneigtos tos aplinkybės, kad atsakovė neatlieka, ar neatliko darbų iš savo parduotų medžiagų, tuo labiau, kad ir oficialiame viešame atsakovės įmonės puslapyje nurodoma, kad tai profesionali įmonė, kuri sukaupusi daugiau nei 25 metų patirtį stogų statyboje ir jų detalių gamyboje (skardos, lankstiniai, skardos gaminiai, stogo dangos, stogų dengimas, skardinimas). Sutiktina su ieškovais, jog atsakovė nepagrįstai, siekdama išvengti civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės darbus ir pasinaudodamas aplinkybe, kad rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu, o atsiskaitymas įvyko grynaisiais pinigais, nepagrįstai teigia, kad atsakovė Objekte jokių darbų neatliko.

Apibendrinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad  tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, rangos sutartis dėl stogo įrengimo darbų (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta žodžiu, todėl atsakovei, kaip rangovei, kyla pareiga užtikrinti, kad atlikti darbai būtų atlikti kokybiškai.

Dėl patirtų nuostolių ir defektų šalinimo išlaidų

        Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 str.: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Ieškovai teigia, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą  civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 ir jame konstatavus, kad Objekto stogas yra įrengtas su defektais, kuriuos reikia pašalinti, jiems tapo žinoma, kad atsakovė, kaip rangovė, netinkamai atliko rangos darbus, dėl kurių ieškovai yra patyrę nuostolius.

Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir   ekspertizės akte konstatuota, jog vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcija įrengta su defektais :

a) Atmosferinių kritulių vanduo patenka į vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastato konstrukcijas, o vėliau ir į vidaus patalpas <...>.

b) Nėra numatytas saugus patekimas ant stogo ir priemonės stogo saugiai eksploatacijai ir priežiūrai <...>.

c) Nėra tenkinami statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai" 13 punkto reikalavimai, kurie numato, kad stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio:

- Buvo fiksuota nemažai vietų, kurios yra netinkamai užsandarintos arba išvis nėra užsandarintos. Užsandarinimui naudota mastika, kuri yra sukietėjusi ir praradusi savo sandarinančias savybe. Mastika atšokusi nuo pagrindo ir susiformavę plyšiai, per kuriuos atmosferinių kritulių vanduo gali skverbtis gilyn į stogo konstrukciją;

-Buvo fiksuota nemažai vietų, kuriose iškritę sraigtai ir susiformavusios skylės, per kurias atmosferinių kritulių vanduo gali skverbtis gilyn į stogo konstrukciją;

-Buvo fiksuota, kad skarda prie pagrindo ir tarpusavyje jungtos netinkamais sraigtais, kurie neturi tarpinių ir nėra atsparūs atmosferiniams poveikiams, todėl jau paveikti korozijos. Sraigtai taip pat atsipalaidavę, todėl susiformavusios skylės. Per šias vietas atmosferinių kritulių vanduo, dabar ar laikui bėgant, gali skverbtis gilyn į stogo konstrukciją;

-Buvo fiksuotos vietos su mechaniškai pažeistu apsauginiu skardos sluoksniu, kuris jau yra pažeistas korozijos. Taip pat buvo fiksuotos vietos, kuriose skarda sulankstyta ją montuojant ir nesilaikant technologinių reikalavimų. Skarda netvarkingai karpoma arba buvo užplakama plaktuku, ar panašiu įrankiu. Dėl tokių pažaidų paprasčiausiai trumpėja dangos tarnavimo laikas;

-Buvo fiksuota vietų, kuriose dangos montavimo darbai atlikti nekokybiškai, skarda nėra užsandarinta ir akivaizdžiai matomi plyšiai, per kuriuos atmosferinių kritulių vanduo gali skverbtis gilyn į stogo konstrukciją.

d) Nėra tenkinami statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai" 58.9. punkto reikalavimai, kurie numato, kad prie vertikalių paviršių skarda turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 150 mm ir užsandarinta. Taip pat yra pažeisti ir „Ruukki Products" AS stogo dangos Classic montavimo instrukcijos reikalavimai.

e) Nėra tenkinami statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai" 62.7. punkto reikalavimai, kurie numato, kad stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Taip pat yra pažeisti ir „Ruukki Products" AS stogo dangos Classic montavimo instrukcijos reikalavimai.

f)Nėra tenkinami statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai" 63.1. punkto reikalavimai, kurie numato, kad šlaitinio stogo karnizai apsaugotų išorines sienas nuo kritulių, šlaitinių stogų karnizai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 400 mm.

g)Nėra tenkinami statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai"63.3. punkto reikalavimai, kurie numato, kad stogo danga turi būti išsikišusi ne mažiau kaip 40 mm nuo karnizo krašto.

h)Nėra tenkinami statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai" nėra tenkinami šių punktų reikalavimai:

-64.1. punkto reikalavimai, kurie numato, kad neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos;

-64.2. punkto reikalavimai, kurie numato, kad pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos;

-65.1. punkto reikalavimai, kurie numato, kad vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti Reglamento 31.2 punkto reikalavimus.

Taip pat yra pažeisti ir „Ruukki Products" AS stogo dangos Classic montavimo instrukcijos reikalavimai.

i) Virš kyšančių iš stogo ventiliaciniai kanalai įrengti ir užsandarinti netinkamai, nesilaikant „Ruukki Products" AS valcinis profilis ir dangos Classic montavimo instrukcijų reikalavimų ir netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai" 58.11. punkto reikalavimų.

j)Vadovaujantis „Ruukki Products" AS dangos Classic montavimo instrukcijomis, lakštų jungimo siūlių galai turėtų būti uždengti. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad dangos jungimo siūlių galai nėra uždengti.

Apibendrindamas ekspertas nurodė, kad visi paminėti defektai ir pažaidos yra statybinis brokas. Dėl dalies defektų sudėtinga operatyviai atlikti stogo konstrukcijos apžiūrą, vykdyti jos eksploataciją ir priežiūrą, o dėl kitų defektų ar pažaidų atmosferinių kritulių ar kondensato vanduo, jau šiuo metu skverbiasi ir ateityje gali pradėti skverbtis gilyn į stogo konstrukciją, o vėliau ir į patalpas. Ekspertas teigė, kad stogo dangos pažaidos ir defektai buvo fiksuoti praktiškai visame stogo plote. Lokaliai pašalinti šių defektų nėra galimybės, kadangi pati danga yra sugadinta, o bandant ją demontuoti ji butų pažeista dar labiau, todėl stogo danga turėtų būti demontuota ir įrengta visiškai naujai. Šiuo atveju pakartotinai gali būti naudojama tik lietaus nuvedimo sistema (latakai ir stovai). Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokius darbus būtina atlikti, norint pašalinti nustatytus stogo įrengimo (montavimo) defektus, papildomai nurodė ir kitus darbus, kurie yra betarpiškai susiję su nustatytų stogo defektų šalinimu teigdamas, kad maža tikimybė, kad demontuojant stogo dangą, nebus pažeista difuzinė plėvelė, todėl atliekant stogo remonto darbus, turėtų būti demontuoti grebėstai ir papildomi tašai oro tarpo suformavimui, demontuota ir naujai įrengta ir difuzinė plėvelė. Taip pat turėtų būti demontuota karnizų apdaila ir, pagal projektinius sprendinius, sumontuota su tarpais. Ekspertas akcentavo ir tai, kad turėtų būti patikslinti stogo konstrukcijos vėdinimo ir patekimo ant stogo sprendiniai. Visus stogo konstrukcijos montavimo darbus būtina atlikti vadovaujantis šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir „Ruukki Products" AS montavimo instrukcijomis.

Atsakovė dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 trečiuoju asmeniu, bet nėra pateikta įrodymų, kad ji būtų ginčijusi ekspertizės akto išvadas ,ar būtų skundusi priimtą teismo sprendimą.

Nors ir atsakovė nurodo, kad nebuvo pasirašytas rašytinis darbų priėmimo-perdavimo aktas, bet įvertintina tai, kad pati atsakovė pageidavo rangos sutartį sudaryti žodžiu , kas buvo jos veikloje normali praktika, be to sąskaitą faktūrą išrašyti tik už parduotas medžiagas, o už darbus atlyginimą pageidavo gauti grynaisiais pinigais (tuo pačiu taip išvengiant PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą), todėl nepagrįsti jos argumentai dėl darbų priėmimo-perdavimo akto surašymo, tuo labiau, kad po eilinės pretenzijos dėl darbų kokybės išsiuntimo, atsakovė nebeatsakydavo, į telefono skambučius neatsiliepdavo. Šalių darbų priėmimo-perdavimo aktų nesurašymas dar nereiškia, kad atsakovė dėl šios aplinkybės gali būti atleista nuo atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktą).

Sutiktina su ieškovais, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-964-534/2023 pagal Objekto pirkėjų ieškinį atsakovams (ieškovams) dėl netinkamos kokybės parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas ir aplinkybės dėl įrengto stogo , esančio(duomenys neskelbtini) kokybės, kurioje buvo atlikta teismo ekspertizė nustačiusi jog Objekto stogas yra netinkamos kokybės (t.y. nustatytos faktinės aplinkybės apie trūkumus(defektus) ir kurioje dalyvavo ir atsakovė, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje nagrinėjamam šalių ginčui ir iš naujo šios aplinkybės nenustatinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

CK 6.678 str. 1 d. nurodyta, kad darbų rezultato naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę pareikšti vieną iš CK 6.665 str. 1 d. nustatytų reikalavimų arba reikalauti neatlygintinai atlikti darbus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

CK 6.665 str. 1 d. numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbu rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Kaip numato CK 6.678 str. 3 d., jeigu rangovas nevykdo užsakovo reikalavimo, užsakovas turi teisę reikalauti arba grąžinti dalį už darbą sumokėtos kainos, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas .

Atsakovė netinkamai atliko Objekto stogo įrengimo darbus ir tai turėjo įtakos Objekto stogo kokybei, todėl ieškovai turi teisę reikalauti taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų stogo darbų ir prašyti atlyginti visus nuostolius, susijusius su atsakovės, kaip rangovės atliktais stogo įrengimo darbais (CK 6.245 str. 3 d.).

Atsakovė atsiliepime teigia, kad ieškovų samdyti asmenys stogo dangos remonto darbus atliko ne tik 2021 m. rugsėjo 6 d., tačiau ir prieš pusantrų metų iki tol, t. y. 2019 m. kovo 21 d., tad pasak atsakovės tikėtina, jog tokio remonto metu galėjo būti atlikti stogo dangos montavimo defektai. Atsakovė teigia, kad ieškovai buvo informuoti ir žinojo apie jų pastatyto ir parduoto gyvenamojo namo stogo trūkumus ir šiuos trūkumus jie taisė patys ,ar samdydami pasirinktus asmenis. Atsakovės nuomone tai, kad ieškovai nesinaudojo CK 6.665 str. 1 d. numatytomis užsakovo teisėmis, o nusprendė galimus stogo dangos montavimo trūkumus šalinti patys, leidžia jai daryti išvadą, kad ieškovai nelaikė atsakovės rangove ir atsakingu asmeniu už atitinkamus rangos darbus. Atsakovė teigia, kad ieškovai, šalindami galimus stogo dangos montavimo trūkumus, padarė naujų defektų, kurie buvo užfiksuoti ekspertizės akte.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų ir nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 18 d. elektroniniais laiškais atsakovei siųstų pretenzijų , kad ieškovų atstovas A. B. ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl Objekte nustatytų trūkumų šalinimo, tačiau nebuvo pateiktos pateisinamos, ar pagrįstos priežastys dėl ko tie trūkumai nebuvo šalinami. Sutiktina su ieškovais, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. nevykdant savo, kaip rangovės, įsipareigojimų, ieškovai turėjo imtis priemonių šalinti Objekto trūkumus, todėl patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė (CK 6.665 str. 1 d. 3 p., CK 6.678 str. 3 d.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsižvelgdama į ieškovų prašymus ėmėsi kokių nors veiksmų dėl Objekte nustatytų trūkumų šalinimo. Tai , kad ieškovai patys ėmėsi priemonių šalinti defektus, kai atsakovė jų siunčiamas pretenzijas ignoravo, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti ieškovų dėl to patirtus nuostolius, nebent atsakovė įrodytų, kad defektai atsirado dėl kitų asmenų atlikto remonto (CPK 178 str., CK 6.697 str. 1, 3 d.), ko šioje byloje atsakovė neįrodinėjo. Be to įvertintina ir tai, kad anksčiau patirtų nuostolių, šiuo ieškiniu ieškovai net nereikalauja ir neprašo jų priteisti iš atsakovės. Tuo labiau, kad iš byloje pateikto ekspertizės akto ir eksperto išvados matyti, kad ekspertas konstatavo, jog turi būti keičiamas visas Objekto stogas, o neremontuojama lokaliai , nes stogo dangos pažaidos ir defektai buvo fiksuoti praktiškai visame stogo plote. Lokaliai pašalinti šių defektų nėra galimybės, kadangi pati danga yra sugadinta, o bandant ją demontuoti ji būtų pažeista dar labiau, todėl stogo danga turėtų būti demontuota ir įrengta visiškai naujai .Tai reiškia, kad nors ir ieškovai, kurie nereaguojant į jos pretenzijas dar bandė šalinti atsakovės atliktų darbų trūkumus, tačiau vargu ar galėjo atlikti papildomų stogo defektus, nes ekspertas pateikė aiškią išvadą, kad turi būti keičiamas visas Objekto stogas, o neremontuojama lokaliai, o atsakovė įrodymų, kad defektai atsirado dėl kitų asmenų atlikto remonto, teismui nepateikė.

Ieškovai prašo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su atsakovės, kaip rangovės, netinkamai atliktais Objekto stogo įrengimo darbais.

Ieškovai nurodė, kad Objektą pardavė Objekto Pirkėjams Ž. Ž. ir R. M.-Ž., kurie pareiškė ieškinį ieškovams dėl darbų trūkumų šalinimo. Ieškovai neturėjo duomenų apie tai, kad Objekto stogas būtų su trūkumais, todėl teigia, kad aktyviai dalyvavo teisminiame procese. Tik proceso pabaigoje, Vilniaus apylinkės teismui aktyviai įsitraukus į procesą ir nurodžius Objekto Pirkėjams teikti prašymą dėl teisminės ekspertizės, Objekto Pirkėjai būtent tokį procesinį veiksmą atliko ir teismas šį procesinį prašymą patenkino. Tuomet byloje buvo gautas Teismo ekspertizės aktas, o Objekto Pirkėjai atitinkamai patikslino ieškinį pagal teismo ekspertizės aktą ir ieškovams tapo žinoma, kad Objekto stogas yra įrengtas su trūkumais. Ieškovai nurodė, jog byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismo posėdžiuose dalyvavusi ir atsakovė, teismo ekspertizės akto neginčijo, todėl jie supratę, kad pati rangovė (atsakovė) pripažinusi Objekto stogo trūkumus, nusprendė nebeginčyti nei Byloje priimto sprendimo, nei Teismo ekspertizės akto.

Ieškovai teigia, kad dėl atsakovės (rangovės) neteisėtų veiksmų (netinkamo Objekto stogo įrengimo darbų) ieškovai yra patyrę tokius tiesioginius nuostolius: t.y. sprendimui byloje įsiteisėjus Objekto Pirkėjai sprendimą, priimtą Byloje, pateikė vykdymui. Ieškovų turtas ir banko sąskaitos buvo areštuotos antstolio, kuris viso išieškojo iš ieškovų 11 451,46 Eur (pradinio ieškinio priedas Nr. 22; patikslinto ieškinio priedas Nr. 2);Byloje Nr. e2-964-534/2023 ieškovas S. S., gindamasis nuo pareikšto ieškinio ir bylose dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo, viso patyrė 8 223,97 Eur teisinių išlaidų (pradinio ieškinio priedai Nr. 23, patikslinto ieškinio priedas Nr. 3); ieškovai taip pat patyrė 181,50 Eur Objekto apžiūros išlaidas, pagal UAB „NP5“ išrašytą sąskaitą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 4); 99,76 Eur išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu (patikslinto ieškinio priedas Nr. 5) bei iš ieškovų buvo priteistos 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos byloje Nr. e2-964-534/2023 (patikslinto ieškinio priedas Nr. 6).Atsižvelgiant į tai, ieškovai teigia, kad yra patirta 20 827,89 Eur turtinė žala , kurių ieškovai nebūtų patyrę, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prisiimtas prievoles, t. y. įrengusi be defektų Objekto stogą.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų darytina išvada, kad atsakovė nekokybiškai atliko darbus Objekte, nesilaikė rangovei, nustatytų pareigų, dėl ko Objekte atsirado defektai. Atsakovės darbų vykdymo Objekte metu ieškovus atstovaujantis asmuo , trečiasis asmuo byloje A. B. ne kartą teikė pretenzijas dėl darbų trūkumų. 

Objektą pardavus, naujieji jo savininkai kreipėsi į teismą su reikalavimu ieškovams pašalinti trūkumus. Atsakovei 2021 m. gegužės 26 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsta iš Objekto pirkėjų Ž. Ž. ir R. M. -Ž. gauta pretenzija dėl netinkamos kokybės Objekto stogo, į kurią atsakovė visiškai nereagavo, todėl galima teigti, kad atsakovė žinojo apie Objekte kilusią padėtį, bet jokių veiksmų nesiėmė. Vykstant teismo procesui ,byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios pagrindu buvo teismo konstatuota , jog Objektas yra su defektais, todėl tenkino Objekto pirkėjų ieškinį ir priteisė iš ieškovų naujiesiems Objekto savininkams visas byloje patirtas išlaidas (atliktos ekspertizės ir bylinėjimosi išlaidas). Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nors ir atsakovės atstovas dalyvavo Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamos bylos Nr. e2-964-534/2023 posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamos naujų Objekto pirkėjų pretenzijos buvusiems savininkams ( ieškovams) dėl stogo defektų, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie paneigtų Objekto pirkėjų pretenzijas buvusiems savininkams, neginčijo byloje atliktos ekspertizės, neginčijo ir priimto teismo sprendimo.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 įsiteisėjus, jo vykdymas buvo perduotas antstoliui ir iš ieškovų buvo išieškota daugiau 11 451,46 Eur suma, į kurią dar yra įskaičiuotos ir antstolio vykdymo išlaidos. Vertinant šią sumą, kurią prašo ieškovai priteisti iš atsakovo, laikytina, kad tik 11 070,50 Eur suma, kurią sudaro pagal Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-964-534/2023 priteista iš ieškovų suma, t.y. 1028,50 Eur išlaidos susijusios su stogo techniniu aptarnavimu, priteistos 9942,24 Eur bylinėjimosi išlaidos Objekto naujųjų savininkų naudai ,99,76 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei ir dėl kurių yra pateikti mokėjimo nurodymai, yra ieškovų patirta turtinė žala. Turtinė žala taip pat laikytina ir ieškovų turėtos teisinės išlaidos patirtos byloje, kurios sudarė 3811,50 Eur pagal 2022-09-30 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1815 Eur (sumokėta 2022-10-20 S. S.) ir 1996,50 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (sumokėta 2022-12-02 S. S.) .Šios išlaidos patvirtina faktą, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir būtų Objektą sutvarkiusi be defektų, jo pirkėjai nebūtų pateikę ieškinio prieš ieškovus, kurie dėl to nebūtų patyrę nuostolių , todėl laikytina , kad egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų . Šios išlaidos buvo patirtos ginant ieškovų interesus dėl atsakovės nekokybiškai atliktų rangos darbų Objekte ir vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovai nebūtų turėję, jeigu jų teisės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų buvusios pažeistos , kas atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Tuo tarpu kitos išlaidos, kurią kaip turtinę žalą ieškovai prašo priteisti, o būtent: sprendimo vykdymo išlaidos,4412,47 Eur teisinės išlaidos susijusios su byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo vykdymo atidėjimu civilinėje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. e2-964-534/2023, kurioje atsakovo S. S. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo buvo atmestas, priteistos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos naujiems Objekto savininkams (patikslinto ieškinio priedas Nr.3,Nr.6; 181,50 Eur objekto apžiūros išlaidos (patikslinto ieškinio priedas Nr.4) ,99,76 Eur sumokėtas žyminis mokestis (patikslinto ieškinio priedas Nr.5) nepriteistinos, nes nėra atsakovės kaltės dėl to, kad ieškovai nevykdė priimto sprendimo byloje jam įsiteisėjus, be to ,nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kad ieškovai nutarė kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tuo labiau, kad net ir jų prašymas buvo atmestas. Šias išlaidas lėmė pačių ieškovų pasirinktas veiksmų rezultatas, t.y. sprendimui įsiteisėjus jo iš karto nevykdyti , dėl ko buvo išduotas vykdomasis raštas, o Objekto naujieji savininkai jį perdavė vykdyti antstoliui A. N.. Darytina išvada, kad tarp prašomų priteisti minėtų nuostolių ir atsakovės veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys, nes iš karto nevykdyti priimto teismo sprendimo pasirinko ieškovai, laikytina, kad jų motyvai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nebuvo pagrįsti, kadangi toks prašymas teismo nebuvo patenkintas (duomenų, kad 2024 m. vasario 23 d. nutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 būtų apskųsta nėra pateikta).Tuo labiau iš nutarties turinio matyti, kad naujieji Objekto pirkėjai nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovai (šioje byloje ieškovai) nesikreipė į Objekto pirkėju, nepateikė ir nepradėjo derinti darbų atlikimo grafiko, išlaidų atlyginimas nebuvo sumokėtas geranoriškai, nes jiems priteistos sumos buvo sumokėtos tik po to, kai gavo raginimą įvykdyti sprendimą, baigiantis raginime nurodytam laikotarpiui. Jie taip pat nurodė, kad S. S. atstovas, likus 2 dienom iki teismo sprendimo įvykdymo termino pabaigos kreipėsi tik į vieną įmonę dėl stogo darbų atlikimo ir atsakovo atstovas 2024-01-04 pasiūlė Objekto pirkėjams atidėti stogo remonto darbus iki 2024 m. pavasario, nenurodydamas jokių preliminarių/galutinių darbų atlikimo terminų ar priežasčių, dėl ko stogo defektų šalinimo darbai negalėjo būti pradėti laikotarpiu nuo 2023-11-24 d. iki 2023-12-24.Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovės 9375,89 Eur nuostolių sumą, todėl šioje dalyje ieškovų ieškinys atmestinas.

Be to ieškovai prašė priteisti ne tik 20 827,89 Eur dydžio nuostolius, susijusius su ieškovų patirtomis teisinėmis (advokatų, antstolių, ekspertizės ir pan.) išlaidomis , bet ir 25 500 Eur dydžio nuostolius, kurie susiję su Objekto stogo defektų šalinimu.

Ieškovai pažymėjo, jog pateikę patikslintą ieškinį byloje jau yra patyrę 25 500 Eur dydžio išlaidas (pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t.y. 2024-07-01 mokėjimo nurodymą Nr.1027), susijusias su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024 išnagrinėtu antstolio A. N. prašymu dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo , kurioje teismas patvirtino tarp ieškovų ir išieškotojų Ž. Ž. ir R. M.-Ž. pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys nusprendė, kad ieškovai sumoka taikos sutartyje numatytą 25 500 Eur išieškotojams Ž. Ž. ir R. M.-Ž., o išieškotojai patvirtina, kad ieškovams sumokėjus kompensaciją, tai bus laikoma tinkamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-964-534/2023 įvykdymu ir išieškotojai daugiau jokių pretenzijų, kylančių iš sprendimo, ieškovams neturi ir ateityje nebeturės. Taikos sutartimi iš esmės nuspręsta, jog visus Objekto stogo defektų šalinimo darbus atliks patys išieškotojai Ž. Ž. ir R. M.-Ž. ieškovų lėšomis.

Reikalavimas priteisti 25 500 Eur sumą iš atsakovės, kaip patirtus ieškovų nuostolius, tenkintinas iš dalies. Ieškovai nurodė, kad pradiniu ieškiniu prašė priteisti būsimas ieškovų išlaidas, kurias sudaro Teismo ekspertizės akte nurodytos preliminarios Objekto stogo defektų šalinimo išlaidos, t. y. 13 591,71 Eur. Teigia, kad ieškovams nepavyko surasti Objekto stogo defektų šalinimo rangovų, kurie sutiktų pašalinti Objekto stogo defektus už Teismo ekspertizės akte nurodytą 13 591,71 Eur dydžio kainą. Pažymėjo, kad ieškovai 2023 m. balandžio mėn. buvo gavę pasiūlymą sutvarkyti Objekto stogo defektus už preliminarią 22 281,59 Eur dydžio kainą. Pastebėjo ir, jog pradiniame ieškinyje ieškovai jau buvo nurodę, kad Teismo ekspertizės akte statybos kainos apskaičiavimas yra preliminarus ir teorinis, ieškovai buvo kreipęsi į rangovus dėl Objekto stogo defektų šalinimo, tačiau pastarieji buvo nurodę ženkliai didesnes nei Teismo ekspertizės akte nurodytas darbų kainas. Pastarąją aplinkybę paaiškino tuo, jog nekilnojamojo turto rinka tebėra išaugusi, todėl rangovai dėl itin didelio užimtumo kituose objektuose nėra suinteresuoti vykdyti tokius darbus, kurių atlikimas reikalauja rangovų laiko, tačiau finansiškai nėra naudingas, o tuo atveju, jeigu sutinka atlikti darbus, darbų atlikimo sąmata yra didelė, dėl padidėjusių medžiagų kainų rinkoje. Nors ir ieškovai nurodė šias aplinkybes, tačiau jokių faktinių duomenų  joms pagrįsti nėra pateikę. Kaip matyti iš byloje pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024 ,atsakovė joje nedalyvavo, dėl taikos sutarties sąlygų susitarimų nedarė, negalėjo įtakoti dėl susitartos šalių atlyginamos sumos dydžio, todėl ši nutartis atsakovei prejudicinės reikšmės neturi.

Teismo ekspertizės akte nurodytose preliminarios Objekto stogo defektų šalinimo išlaidos su PVM sudaro 13 591,71 Eur, iš kurių stogo defekto ištaisymas-11 232,82 Eur, projektavimo darbai ir paslaugos-1 123,28 Eur ir statytojo (užsakovo) rezervas-1 235,61 Eur. Kadangi kitų objektyvių  įrodymų, pagrindžiančių ieškovų ir Objekto pirkėjų susitartos sumos (25 500 Eur) sumokėjimo  pagal taikos sutartį , patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18615-592/2024, dydį nėra pateikta, todėl iš atsakovės priteistinos Teismo ekspertizės akte nurodytos preliminarios Objekto stogo defektų šalinimo išlaidos, t. y. 13 591,71 Eur, nes ši žala yra atsiradusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.245 str.3d.,6.249 str.1d.,6.247 str.).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 29 d. iš atsakovės ieškovams priteistinos ne 6 (nes ne abi, o tik viena iš šalių yra juridinis asmuo), o 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, ir 6.210 straipsnio 2 dalis) .

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė prašydama atmesti jai pareikštą ieškinį, prašo jį atmesti ir tuo pagrindu, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą . Atsakovė teigia, kad CK 6.667 str. numatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

Pasak atsakovės, nors ieškovai ieškinyje teigia, kad apie stogo įrengimo trūkumus sužinojo tik kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ekspertizės aktas ir įsiteisėjo dėl to priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje e2-964-534-2023 , tačiau iš ieškovų pateikto ieškinio ir jo priedų yra akivaizdu, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 metais, kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė. 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų, kurią ieškovai teigia persiuntę atsakovei. Kaip kad matyti, vėliau ieškovai samdė asmenis, kurie remontavo stogą (įskaitant ir 2021-09-06 remonto darbus), o atsakovei nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų.

Kaip kad matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-964-534/2023 esančių pirkėjų pateikto ieškinio priedų (pirminio ieškinio Priedas Nr. 16), vėliau ieškovai nusprendė kvestionuoti pirkėjų teikiamas pretenzijas, o 2022-01-04 per atstovą advokatą nusiuntė pirkėjams atsakymą, be visa ko kita, kategoriškai nurodydami, kad pirkėjo pretenzijoje nurodyti būsto stogo defektai yra pašalinti, pirkėjas daugiau į pardavėją dėl būsto stogo defektų, t. y. dėl vandens patekimo į būsto vidų, nebesikreipė, todėl laikė, jog pardavėjas tinkamai ir šalims priimtinu būdu būsto stogo defektus pašalino. Be to ieškinyje buvo nurodyta, kad papildomai pirkėjas 2021 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu nurodė, jog siunčiama stogo broko šalinimo darbų sąmata, parengta nepriklausomo stogų meistro , laukia atsakymo ir pateikė PDF dokumentą, pavadinimu „SAMATA - Stogo Remontas.pdf“. Minėta dokumente nurodyta, jog D. D. parengė dokumentą „Preliminari samata nr. 267“, kuriame nurodyta, stogo darbų ir medžiagų kaina 13 955 Eur, ir įtraukta GPM 1296,72 Eur, t. y. viso suma nurodyta 15 252 Eur. Pardavėjas (ieškovas šioje byloje ) pareiškė, jog su pateikta būsto stogo remonto darbų sąmata, atsiųsta pirkėjo 2021 m. spalio 31 d. nesutinka ir nurodė argumentus. Toks, pasak atsakovės, kategoriškas ieškovų atsakymas ir lėmė tai, kad pirkėjai pareiškė daikto pardavėjams ieškinį teisme.

Visos minimos aplinkybės rodo, jog ieškovai apie stogo įrengimo trūkumus sužinojo ne kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ekspertizės aktas, o ženkliai anksčiau, t.y. 2018-2021 metais, o ekspertizės aktas tik patvirtino pirkėjų ieškovams reiškiamų pretenzijų, kurias ieškovai ginčijo ir su kuriomis nesutiko, pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, todėl atsakovė prašė byloje taikyti ieškinio senatį.

Ieškovai nesutiko su pateiktu prašymu dėl ieškinio senaties taikymo, nurodydami, kad jo nepraleido. Dublike ieškovai nurodė, kad Statybos įstatymo 41 str. nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 str. nustatytą terminą. CK 6.698 str. reglamentuoja rangovo atsakomybę už statybos objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinį terminą, t. y. per penkerius metus, per dešimt metų (esant paslėptiems statinio elementams), per 20 metų esant tyčia paslėptų defektų nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdų) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio ar mišriu būdu).Šiuo atveju Objekto stogo darbai vyko rangos būdu. Atitinkamai, garantinis terminas turi būti skaičiuojamas nuo atliktų remonto darbų perdavimo ieškovui dienos. Byloje nėra darbų perdavimo-priėmimo akto, nes toks tarp šalių nebuvo pasirašytas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai Objektą realizavo 2018 m. birželio 20 d., tačiau deklaracija apie statybos užbaigimą VTSPI buvo pateikta 2019 m. gruodžio 10 d.(objekto nekilnojamojo turto registre). Atsakovė už Objekto defektus atsako per 5 metus nuo darbų rezultato perdavimo dienos, o jei bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad atsakovės atlikti darbai yra su paslėptais defektais, atsakomybė padidėja iki 10 metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kada darbai Objekte buvo atlikti, garantinio termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. , todėl garantinis terminas baigiasi 2024 m. gruodžio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo per garantinį terminą, t. y. 2024 m. vasario 8 d., daro išvadą, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo atsakovei apie trūkumus dienos ir ieškovų ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo praleistas (CK 6.667 str. 3 d.). Ieškinio senaties terminas baigiasi 2025 m. vasario 8 d. Be to, ieškovai nurodė, kad apie faktiškai atliktus stogo įrengimo darbo trūkumus sužinojo tik įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje tarp ieškovų ir Objekto pirkėjų, kurioje buvo atlikta teismo ekspertizė.

CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti sutrumpintą ieškinio terminas, įtvirtintą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Sutiktina su ieškovais, kad atsakovės įrengti stogo Objekte defektai ir jų apimtis galutinai buvo nustatytam tik išsprendus ginčą tarp ieškovų ir Objektų pirkėjų , pastariesiems patikslinus ieškinio reikalavimus po atliktos teismo ekspertizės byloje ir įsiteisėjus 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-964-534/2023 priimtam sprendimui. Šio teismo sprendimo įsiteisėjimo data yra laikytina pradžia senaties termino, kuris taikytinas ieškovų ir atsakovės tarpusavio santykiams. Ieškovai ieškinį atsakovei į teismų informacinę sistemą Liteko pateikė 2024 m. kovo 19 d., todėl laikytina, kad ieškovai nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino  ieškiniui šioje byloje pareikšti.

Be to nors ir atsakovė nurodo, jog ieškovams buvo pranešta apie stogo įrengimo trūkumus ir apie juos ieškovai sužinojo jau 2018 metais, kai jiems daikto pirkėjai apie tai pranešė, taip pat 2021 m. gegužės 21 d. ieškovams pirkėjai surašė išsamią pretenziją dėl stogo defektų, kurią ieškovai teigia persiuntę atsakovei, tačiau įvertintina, kad tie stogo defektai, kurie yra nustatyti teismo ekspertizės akte ir kurie susiję su skardos montavimo metodika, tinkamų varžtų panaudojimu, sandarinimo priemonės, grebėstai, gegnės, kurios slepiasi po skarda laikytini kaip paslėpti trūkumai, apie kuriuos ieškovai net negalėjo žinoti ar būdami ne tos srities specialistais suprasti , be to trečiasis asmuo A. B. elektroniniais laiškais pranešdavo atsakovei apie visai kitus (matomus) defektus , t.y. dėl stogo šoninių trikampių pakalimų, Objekto fasado sugadinimo kai atsakovės darbuotojai naudojo kopėčias, darbo kultūros, šiukšlinimo, sniego gaudyklių neįrengimo, drėkstančių sienų ir pan.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovai yra patyrę 5545,83 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, kurios pagal 2025-02-17 prašymą Nr. DOK-8472 yra pagrįstos PVM sąskaitomis-faktūromis ir bankinio mokėjimo išrašais , taip pat 920 Eur žyminio mokesčio.

Šioje byloje atsakovė patyrė 3700 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, kurios pagrįstos byloje pateiktais pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės UAB „Stogvyga“ priteistina 3491,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai, iš ieškovų priteistina 1702 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 851 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, kai patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro-54 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovų S. S. ir V. S. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovų S. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Stogvyga“, juridinio asmens kodas 173724767, 25 043,71 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 71 euro ct) turtinės žalos; 5 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos-2024 m. kovo 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir  3491,55 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 55 ct) bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti iš ieškovų S. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k(duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 851 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Stogvyga“, juridinio asmens kodas 173724767, naudai.

Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                                                                                                      Loreta Kukelkienė