Civilinė byla Nr. 3K-3-394/2008

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 26.7; 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Roventa“ kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. L. ir A. L., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Žurnalistų etikos inspektoriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Roventa“ dėl teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: B. Š., E. L.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių teisės į privatų gyvenimą, atvaizdą gynimą, neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovai nurodė, kad 2005 m. sausio 31 d.  atsakovui priklausanti Mažeikių kabelinė televizija „Roventa“ informacinėje laidoje „Žinios“ parodė reportažą apie Mažeikių policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio suorganizuotą reidą, kuriame buvo rodomi ieškovai, jų automobilis, valstybinis numeris ir demonstruojamas ieškovų pokalbio su policijos pareigūnais ir žurnalistais garso įrašas. Ieškovų teigimu, jie nedavė atsakovui leidimo filmuoti ir juolab rodyti reportažo žinių laidoje. Be to, laidoje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad ieškovė pažeidė Kelių eismo taisykles ir už tai bus nubausta administracine nuobauda, kad ieškovas neseniai buvo praradęs  vairuotojo pažymėjimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2005 m. kovo 18 d. nutarimu administracinėje byloje nustatė, kad ieškovė nepadarė administracinio teisės pažeidimo, administracinė byla buvo nutraukta. Dėl to, ieškovų manymu, atsakovas savo veiksmais pažeidė ieškovų teises į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei pažemino asmens garbę ir orumą. Ieškovai 2006 m. sausio 17 d. įteikė atsakovui reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir atlyginti neturtinę žalą, tačiau atsakovas to nepadarė. Dėl parodyto reportažo ieškovų šeima patyrė emocinį šoką, pablogėjo sveikata. Ieškovai prašė teismo pripažinti, kad atsakovas UAB „Roventa“ 2005 m. sausio 31 d. kabelinės televizijos „Roventa“ informacinėje laidoje „Žinios“ pažeidė ieškovų teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, ieškovės L. L. asmens garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą, kad „2005 m. sausio 31 d. UAB „Roventa“ priklausančios Mažeikių kabelinės televizijos „Roventa“ Mažeikių informacinėje laidoje „Žinios“ parodyto reportažo apie „Mažeikių policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko V. G. 2005 m. sausio 28 d. suorganizuotą reidą, kuriame, be mažeikiškių pareigūnų, talkino ir du kolegų ekipažai iš Telšių“, siužete apie „Dar vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pastebėtą apvažiavusį prie Vileišio ir Daukšos gatvių sankryžos stovėjusią prie geležinkelio pervažos transporto priemonių koloną, kurio vairuotojai už šį pažeidimą bus skiriami aštuoni baudos balai ir piniginė bauda nuo trijų iki penkių šimtų litų“, paskelbti duomenys, jog L. L. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ apvažiavo prie Vileišio ir Daukšos gatvių sankryžos stovėjusią prie gele­žinkelio pervažos transporto priemonių koloną ir už šį pažeidimą jai bus skiriami aštuoni baudos balai ir piniginė bauda nuo trijų iki penkių šimtų litų, neatitiko tikrovės, nes Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. nutarimu panaikino Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir Eis­mo priežiūros poskyrio pareigūno 2005 m. vasario 3 d. nutarimą, kuriuo L. L. už važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių pažeidimą buvo nubausta pagal ATPK 125, 130-2 straipsnius administracine nuobauda – 400 Lt bauda, įvertinant pažeidimą aštuoniais balais, ir administracinę bylą nutraukė“, priteisti ieškovams iš atsakovo po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino, kad atsakovas informacinėje laidoje „Žinios“ pažeidė ieškovų L. L. ir A. L. teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, L. L. asmens garbę ir orumą; įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Mažeikių informacinėje laidoje ,,Žinios“ paskelbti paneigimą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų: „2005 m. sausio 31 d. UAB „Roventa“ priklausančios Mažeikių kabelinės televizijos „Roventa“ Mažeikių informacinėje laidoje „Žinios“ parodyto reportažo apie „Mažeikių policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko V. G. 2005 m. sausio 28 d. suorganizuotą reidą, kuriame, be mažeikiškių pareigūnų, talkino ir du kolegų ekipažai iš Telšių“, siužete apie „Dar vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pastebėtą apvažiavusį prie Vileišio ir Daukšos gatvių sankryžos stovėjusią prie geležinkelio pervažos transporto priemonių koloną, kurio vairuotojai už šį pažeidimą bus skiriami aštuoni baudos balai ir piniginė bauda nuo trijų iki penkių šimtų litų“, paskelbti duomenys, jog L. L. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ apvažiavo prie Vileišio ir Daukšos gatvių sankryžos stovėjusią prie gele­žinkelio pervažos transporto priemonių koloną ir už šį pažeidimą jai bus skiriami aštuoni baudos balai ir piniginė bauda nuo trijų iki penkių šimtų litų, neatitiko tikrovės, nes Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. nutarimu panaikino Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir Eis­mo priežiūros poskyrio pareigūno 2005 m. vasario 3 d. nutarimą, kuriuo L. L. už važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių pažeidimą buvo nubausta pagal ATPK 125, 130-2 straipsnius administracine nuobauda – 400 Lt bauda, įvertinant pažeidimą aštuoniais balais, ir administracinę bylą nutraukė“; išaiškino atsakovui, kad, per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, jam bus skiriama vieno tūkstančio kitų bauda; priteisė iš atsakovo UAB ,,Roventa“ ieškovams po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad atsakovas 2005 m. sausio 31 d. kabelinės televizijos informacinėje laidoje parodė pas atsakovą pagal darbo sutartis dirbusių trečiųjų asmenų B. Š. ir E. L. parengtą reportažą apie Mažeikių policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2005 m. sausio 28 d. suorganizuotą reidą. Reportaže pateikta informacija nebuvo susijusi su viešaisiais asmenimis, neatskleidė įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, todėl pateikiant filmuotą medžiagą apie ieškovus ir su jais susijusią informaciją buvo būtina gauti ieškovų sutikimą. Nors filmuojant viešoje vietoje asmens sutikimo nereikėjo, tačiau, teismo teigimu, nagrinėjamu atveju sutikimas pateikti filmuotą medžiagą visuomenei buvo būtinas, nes asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, neprarado savo individualumo ir privatumo, todėl buvo svarbi filmuojamo asmens nuostata. Teismas pažymėjo, kad asmens sutikimas filmuotis nereiškia, jog jis davė sutikimą filmuotojui transliuoti padarytą vaizdo įrašą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje filmuotos medžiagos ir kitos informacijos pateikimas buvo visiškai nesusijęs su teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu, o informacija apie ieškovų privatų gyvenimą (vairuotojo pažymėjimo praradimą ir tai, jog asmuo įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą) nebuvo susijusi su būtinybe apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Juolab kad reportaže nebuvo nufilmuotas teisės pažeidimo faktas. Dėl to teismas pripažino, kad buvo pažeistos ieškovų L. L. ir A. L. teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, L. L. asmens garbę ir orumą. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus dėl ieškovės garbės ir orumo, nurodė, kad garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. tam tikrą informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Preziumuojama, kad žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo priešingai. Teismas nustatė, kad reportaže visuomenei pateikta informacija buvo konkrečiai susieta su ieškovais, paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, nes iš byloje pateikto Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutarimo matyti, kad ieškovė nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismas, taikydamas CK 2.24 straipsnį, taip pat vertino, buvo paskleistos žinios ar išreikšta nuomonė, ir konstatavo, kad atsakovas paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovus, suponuojančią negatyvų jų apibūdinimą, t. y. žinias, o ne nuomonę. Be to, teismo vertinimu, parodžius šį reportažą, neabejotinai buvo sumenkintas ieškovų autoritetas visuomenėje, paskleistos juos žeminančios žinios, ir  pažeista ieškovės L. L. teisė į garbę ir orumą. Dėl to asmuo turėjo teisę reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą. Teismas, taikydamas CK 6.250 straipsnį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovo reikalavimą paneigti informaciją, į tai, kad reportažą išplatino Mažeikių kabelinė televizija per laidą, kuri yra kartojama, į tai, kad atsakovai patyrė pažeminimą iš kaimynų, taip pat artimųjų, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, priteisė iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad CK  2.22 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kokia forma turi būti duodamas asmens nesutikimas ar sutikimas filmuotis, todėl  asmuo savo sutikimą būti fotografuojamam ar filmuojamam gali išreikšti bet kuria forma: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais; sutikimas yra fakto klausimas ir, duotas jis ar ne, turi būti nustatoma  atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Kolegija, vertindama komentarą, kad „automobilyje kartu važiavęs L. L.  vyras, neseniai pats praradęs vairuotojo pažymėjimą, bandė aiškintis kai kuriuos Kelių eismo taisyklių punktus ir reiškė pretenzijas tiek policijos pareigūnams, tiek ir mūsų televizijai, ir tik įjungus vaizdo kamerą teisybės ieškotojas apsiramino“, nurodė, kad ieškovas A. L. reiškė nepasitenkinimą ne tik policijos pareigūnams, bet ir televizijai, todėl nors tiesiogiai ir nebuvo pasakyta, kad ieškovas nesutiko būti filmuojamas, tačiau iš jo veiksmų galima buvo tai suprasti. Be to, nors ir gavus ieškovo sutikimą filmuotis, dar nereiškė, kad jis davė sutikimą transliuoti vaizdo įrašą per televiziją. Juolab kad parodytas reportažas nebuvo susijęs nei su ieškovų visuomenine veikla, nei su jų tarnybine padėtimi, nei su teisėsaugos institucijų reikalavimu ar pagristu visuomenės interesu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad parodytas reportažas pažeidė ieškovų teises į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, asmens garbę ir orumą. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas  konkrečiai nenurodė, kokia atsakovo paskleista informacija neatitiko tikrovės.  Iš bylos duomenų matyti, kad Mažeikių rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūno 2005 m. vasario 3 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo ieškovė buvo nubausta 400 Lt  bauda, o Kelių eismo taisyklių pažeidimas įvertintas 8 balais; Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. nutarimu panaikino skirtą baudą, administracinę bylą nutraukė, t. y. kolegija padarė išvadą, kad, panaikinus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir nutraukus administracinę bylą, laikytina, jog asmuo nepažeidė Kelių eismo taisyklių, todėl atsakovo visuomenės informavimo laidoje „Žinios“ paskleista informacija neatitiko tikrovės, ir pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai konstatavo. Kolegija, taikydama CK 2.24 straipsnio 5 dalį, pagal kurią visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, tai pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai, nurodė, kad B. Š. nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 24 d. dirbo pas atsakovą žinių redaktore – žurnaliste, E. L. – nuo 2004 m. spalio 1 d. iki  2005 m. rugpjūčio 1 d.– vaizdo operatore, su jomis buvo sudarytos darbo sutartys; nuo 2004 m. spalio 1 d. su šiomis darbuotojomis buvo pasirašytos ir autorinės kūrybinio užsakymo sutartys. Kolegija, įvertinusi darbo sutartis, nurodė, kad B. Š. ir E. L. reportažo rengimo metu buvo atsakovo UAB „Roventa“ darbuotojos, nors joms buvo leidžiama dirbti ir pagal autorines sutartis. Kolegija konstatavo, kad tretieji asmenys buvo atsakovo darbuotojos, visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi duomenis, neatitinkančius tikrovės, yra UAB „Roventa“, todėl ji privalėjo prisiimti atsakomybę ir atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovų reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, į tai, kad reportažą išplatino Mažeikių kabelinė televizija per laidą, kuri buvo kartojama, taip pat į tai, kad ieškovai patyrė pažeminimą iš kaimynų, artimųjų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko. Kasatoriaus teigimu, ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. apžvalgoje „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išdėstytų reikalavimų. Iš ieškinio turinio neaišku, kokios konkrečiai žinios pažemino ieškovų garbę ir orumą, kokios neatitiko tikrovės, kokių žinių ir kokio turinio paneigimą ieškovai reikalavo paskelbti, kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais buvo pažeista ieškovų teisė į atvaizdą, t. y. ieškovai nenurodė faktinio pagrindo pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau teismas priėmė tokį ieškinį, nepareikalavo sukonkretinti prašomas paneigti žinias. Kasatoriaus manymu, teismas už ieškovą nusprendė, kokia informacija nagrinėjamoje byloje laikytina neatitinkančia tikrovės, žeminančia garbę ir orumą. Be to, pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kokia atsakovo paskleista informacija neatitiko tikrovės, kokia informacija žemino ieškovų garbę ir orumą, o apeliacinės instancijos teismas to taip pat visiškai nevertino. Teismai, tenkindami ieškinį dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir neatitinkančių tikrovės žinių paneigimo, rezoliucinėje sprendimo dalyje taip pat nenurodė, kokios konkrečiai žinios apie asmenį neatitiko tikrovės, nesuformulavo paneigimo teksto, kaip to reikalaujama minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. apžvalgoje.
2. Dėl teisės į atvaizdą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią taikant CK 2.22 straipsnio 2 dalį, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai, tik konstatavus, kad fotografuota ne privačioje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas”; bylos Nr. 3K-3-91/2004). Kasatoriaus teigimu, reportažas buvo filmuotas viešoje vietoje, todėl, filmuojant ieškovus, nereikėjo jų sutikimo. Teismai neteisingai įvertino ieškovo veiksmus dėl to, kad jis nenorėjo būti filmuojamas. Asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai turi išreikšti nenorą būti fotografuojamas, tuo tarpu reportažo autorės komentare nebuvo užuominos apie tai, kad ieškovas būtų prieštaravęs filmavimui. Nepaisant to teismai vertino tik ieškovo A. L. galimą nesutikimą filmuotis, tačiau visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad ir ieškovė L. L. prieštaravo jos filmavimui, nes byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų.
3. Dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė neteisingas išvadas, kad atsakovas, transliuodamas vaizdo įrašą, pažeidė ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Teisė laisvai reikšti savo mintis ir turėti įsitikinimus, nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra konstitucinės nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje; jos gali būti ribojamos tam tikrais įstatyme išvardytais atvejais, kai siekiama teisėto tikslo ar toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Nagrinėjamoje byloje filmuotos medžiagos ir kitos informacijos pateikimas buvo susijęs su teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu žinoti apie daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes informacija apie privatų gyvenimą (vairuotojo pažymėjimo praradimą ir tai, jog asmuo įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą) buvo susijusi su būtinybe apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių; šios informacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie policijos reidą ir siekiama prevencinių tikslų šio pobūdžio pažeidimų skaičiui mažinti. Juolab kad informacija apie tai, jog ieškovas A. L. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, atitiko tikrovę, jis pats to ieškinyje neginčijo.
4. Dėl tikrovės neatitinkančių faktų paskleidimo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovo paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, nes Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutarime nurodyta, jog ieškovė nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kasatoriaus teigimu, tokia teismų išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai; laikoma, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Tuo tarpu ieškovei buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas dėl nuobaudų paskyrimo, žurnalistė komentare nurodė, kad ieškovei bus skirta nuobauda, o ne tai, kad ji bus nubausta. Juolab kad informacijos paskelbimo momentu dar nebuvo priimta jokio teismo nutarimo dėl ieškovės elgesio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų Mažeikių rajono policijos komisariato ieškovei surašyto protokolo ir nutarimo kopijų, iš kurių matyti, kad ieškovei skiriami aštuoni baudos balai ir keturių šimtų litų piniginė bauda. Teismas priėmė šiuos įrodymus, tačiau jų nevertino, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Be to, transliuotoje laidoje paskelbta informacija konkrečiu atveju buvo tik žurnalistės nuomonė, o ne žinia, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas šio klausimo taip pat nesprendė, pažeidė CPK 185 straipsnį.
5. Dėl visuomenės informavimo priemonės, kaip atsakovo, tinkamumo. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio 5 dalį, nemotyvavo, kodėl visa atsakomybė teko viešosios informacijos priemonei, t. y. atsakovui, o ne tretiesiems asmenims, kurie reportažą sukūrė pagal autorinę, o ne pagal darbo sutartį. Reportažo perdavimo–priėmimo aktas patvirtino, kad reportažas buvo sukurtas pagal autorines sutartis, tačiau teismai priėmė sprendimus neištyrę ir neišnagrinėję visų bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė CPK 185 straipsnį.
6. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Pagal teismų praktiką kiekvienas straipsnio atvejis nėra tapatus, o skirtingas savo objektine dalimi, todėl kiekvienas epizodas turi būti įvertintas savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė”, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Pagal CK 2.24 straipsnį spręsti priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą galima tik atribojus kiekvieno straipsnio epizodus. Teismai konstatavo, kad atsakovas informacinėje laidoje pažeidė ieškovų teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, ieškovės garbę ir orumą, t. y. skirtingus pažeidimus, iš kurių vieni buvo padaryti tik vienam ieškovui, o kiti – abiem, tačiau nemotyvavo priteistos žalos dydžio nustatymo ir priteisė abiem ieškovams po lygiai.

Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad ieškovai suformulavo reikalavimą paneigti konkrečius tikrovės neatitinkančius duomenis, bylą nagrinėję teismai pagrįstai priėmė ieškinį, nekėlė klausimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo paskleisti duomenys apie įvykį, administracinės nuobaudos ieškovei taikymą neatitiko tikrovės, pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose dokumentuose pateikta išsami įrodymų analizė ir jų vertinimas, padarytos išvados apie paskleistų konkrečių duomenų atitiktį tikrovei. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo procesinės teisės normų pažeidimus. Be to, atsakovas, be ieškovų sutikimo parodydamas reportažą, neužtikrino įstatyme nurodyto reikalavimo gerbti žmogaus teisę į privatų gyvenimą, todėl jam turėtų būti taikoma atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisės į privatų gyvenimą, atvaizdą gynimą, neturtinės žalos atlyginimą, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų pažeidimo, nurodo, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinyje turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas; pagal 4 punktą – ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui. Ieškovas, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovai nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, tačiau iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių dokumentų matyti, jog ieškovai, prašydami pripažinti, kad atsakovas pažeidė jų teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, ieškovės garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą, ieškinio pareiškime išdėstė faktines aplinkybes, kurios, jų manymu, turėjo reikšmės sprendžiant šalių ginčą, ieškinio reikalavime nurodė konkrečią prašomą paneigti informaciją, bylą nagrinėję teismai įvertino ir ištyrė ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, jas teisiškai kvalifikavo, t. y. įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje buvo aiškus, teismai sprendimuose jį įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl kasacinio skundo argumentai, kad nebuvo tiksliai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas, o teismai nenurodė, kokios konkrečios žinios apie asmenį neatitiko tikrovės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismai pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, taip pat 270 straipsnį dėl sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nurodo, kad teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, pažymi, kad, kilus klausimui dėl šios, teisės į atvaizdą ribojančios, normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai, pvz., tik konstatavus, kad fotografuota ne privačioje teritorijoje; asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl yra svarbi subjektyvi vidinė fotografuojamo asmens nuostata; jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas”; bylos Nr. 3K-3-91/2004). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas išreiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnams, netiesiogiai televizijai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors buvo filmuojama viešoje vietoje, tačiau ieškovai neprarado savo individualumo ir privatumo, todėl teismai pagrįstai svarbia aplinkybe pripažino filmuojamojo asmens elgesį ir pagrįstai netaikė CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos, leidžiančios filmuoti asmenį be jo sutikimo. Be to, CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kokia forma turi būti išreiškiamas sutikimas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, pažymima, kad jis gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB „Brolių Tomkų leidyba“; bylos Nr. 3K-3-294/2003; skelbta Teismų Praktika 19). Šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų. Asmeniui, aiškiai ar konkliudentiniais veiksmais išreiškus nesutikimą būti filmuojamam, tai aiškintina ir kaip nesutikimas leisti transliuoti vaizdo įrašą per visuomenės informavimo priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai teisė į atvaizdą ir asmens privatumą gali būti ribojama valstybės saugumo, visuomenės saugos ir šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. būtina sąlyga paskelbti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be to asmens sutikimo yra tik teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokią informaciją, tačiau šio intereso negalima sutapatinti su tiesiog visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovo parodytame reportaže pateikta informacija neatskleidė įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų buvęs pagrindas parodyti ieškovų atvaizdus per visuomenės informavimo priemones. Dėl to per visuomenės informavimo priemones pateikus filmuotą medžiagą apie ieškovus ir su jais susijusią informaciją, kai tai nebuvo susiję su ieškovų visuomenine veikla, tarnybine padėtimi ar pagrįstu visuomenės interesu, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė ne tik ieškovų teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnis), bet ir platesnį – CK 2.23 straipsniu ginamą objektą, nes be ieškovų sutikimo paviešino ieškovų privataus gyvenimo detales (ieškovės vairuojamo automobilio valstybinius numerius, kartu su ja važiavusį asmenį). Be to, bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad buvo pažeistos abiejų ieškovų teisės, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nesutikimą filmuotis išreiškė tik ieškovės sutuoktinis, nereiškia, jog ieškovė sutiko būti filmuojama. Šeimos samprata civilinėje teisėje apima daugiau kaip vieną asmenį, kuriuos sieja tam tikros teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju pagal ieškinio pareiškime išdėstytas aplinkybes ieškovė ir jos vyras yra sutuoktiniai, todėl teismai teisingai konstatavo, kad atsakovas, parodęs reportažą apie ieškovę, jos sutuoktinį, paskleidęs duomenis apie tai, kad ieškovas neteko vairuotojo pažymėjimo, parodęs ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio valstybinius numerius be filmuojamų asmenų sutikimo, pažeidė abiejų asmenų neturtines teises, nepaisant to, kuris konkrečiai iš šių asmenų išreiškė nenorą būtų filmuojamas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumą gynimą, taikymo, nurodo, kad asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“; bylos Nr. 3K-3-569/2006). Civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Teismas, nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskelbimą civilinė atsakomybė neatsiranda. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Tokios nuostatos įtvirtintos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Kasatorius skunde nurodo, kad transliuotoje laidoje buvo paskelbta žurnalistės nuomonė apie tai, jog ieškovė bus nubausta, t. y. kelia klausimą, ar paskleista informacija buvo duomenys ar nuomonė. Teismas, nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo bylą, kiekvienu atveju turi spręsti, ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia (duomenys), ar išreikšta ją pasakiusio asmens nuomonė. Bylą nagrinėję teismai teisingai vadovavosi duomenų (žinios) ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33, 69 punktuose. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktas). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktas). Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus; kiekvienu atveju taip pat reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. 3K-3-113/2007). Bylą nagrinėję teismai vadovavosi teisės normomis dėl žinios ir nuomonės atribojimo, sprendimus motyvavo, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes byloje esantys įrodymai (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutarimas) patvirtino priešingas aplinkybes, nei buvo skelbta reportaže. Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje žurnalistė, neišsiaiškinusi pažeidimo padarymo pasekmių, tolimesnės tyrimo eigos, nepagrįstai paskelbė faktus apie būsimą tyrimo eigos rezultatą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šie faktai neatitiko tikrovės, nes teismas panaikino Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir Eis­mo priežiūros poskyrio pareigūno 2005 m. vasario 3 d. nutarimą, kuriuo ieškovė buvo nubausta pagal ATPK 125, 130-2 straipsnius administracine nuobauda. Taigi darytina išvada, kad žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, o visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Visuomenės informavimo įstatymo 15, 44 straipsniai). Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus dėl tikrovės neatitinkančių ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo (CK 2.24 straipsnis), nes ginčo teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet žinia apie ieškovę, ir ši neatitiko tikrovės; šią aplinkybę patvirtino byloje esantys įrodymai (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, nurodo, kad kasaciniame skunde keliamas CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių visuomenės informavimo priemonės atsakomybės sąlygas, kai asmeniui padaroma neturtinė žala, paskleidus neatitinkančią tikrovės ir žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, aiškinimo ir taikymo klausimas. Kasatoriaus manymu, civilinė atsakomybė, remiantis CK 2.24 straipsnio 5 dalimi, jam negalėjo būti taikoma. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 45, 54 straipsnius, jeigu žinios yra paskleistos visuomenės informavimo priemonėse, tai už jų tikrumą pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėjas. CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai. Teismai nustatė, kad tretieji asmenys pas atsakovą dirbo tiek pagal darbo, tiek pagal autorines sutartis, o tai sudaro pagrindą teismų padarytai išvadai, jog tretieji asmenys buvo atsakovo darbuotojai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatyta netiesioginė visuomenės informavimo priemonės civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti jos darbuotojo padarytą žalą, todėl taikant nurodytą CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatą atsižvelgtina į CK 6.264 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbuotojo sampratą. Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tiktai darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nustačius, kad tretieji asmenys buvo atsakovo darbuotojos, pripažintina, kad tai yra vienas iš CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatytų trijų visuomenės informavimo priemonės civilinės atsakomybės pagrindų, ir jis yra savarankiškas ir pakankamas, jog būtų galima priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ieškovams. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę vieną įstatyme nurodytų civilinės atsakomybės pagrindų, nepažeidė materialinės teisės normų, pagrįstai pripažino, kad atsakovas buvo tinkamas atsakomybės subjektas.

Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nekonkretizavo, kodėl abiem ieškovams priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nors buvo padaryti skirtingi pažeidimai. Teisėjų kolegija nurodo, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą ir garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.24 straipsnio 1 dalis). Tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos dėl ieškovo teisės į atvaizdą, ieškovės garbės bei orumo pažeidimo, atlyginimą, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Teismai taip pat įvertino tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovų reikalavimą paneigti informaciją, informacinė laida buvo kartojama, ieškovai patyrė pažeminimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas, jog bylą nagrinėję teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio normas, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisės į privatų gyvenimą, atvaizdą gynimą, garbės ir orumo gynimą, neturtinės žalos atlyginimą, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovai, pateikdami atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą, turėjo po 500 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; netenkinus kasacinio skundo, prašo šią sumą priteisti iš kasatoriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų sumokėti advokatui 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl ši suma, netenkinus kasacinio skundo, priteistina ieškovams iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Roventa“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti ieškovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Roventa“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Česlovas Jokūbauskas 

Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė