Civilinė byla Nr. 2-494-330/2023

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00123-2023-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė

1.       Ieškovas A. B. Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį, kuriame prašo: 1) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos valstybė pažemino ieškovo orumą, pažeidė jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimą, teisingos informacijos gavimą, teisę apskųsti antrosios instancijos teismui sprendimus ir tuo padarė jam turtinę ir neturtinę žalą; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę pateikti įrodymus ir teisingą informaciją apie ieškovo konkrečią įsiskolinimo sumą uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ pagal 2014 m. sausio 30 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 5, pagal 2014 m. kovo 4 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 6 bei pagal 2014 m. kovo 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 8, šių sutarčių vienašališko nutraukimo dieną; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 891,22 Eur padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukelia, todėl laikėsi nuostatos, jog tokie reikalavimai (dėl faktinių aplinkybių pripažinimo) nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4.       Teismas nusprendė, kad antrasis ieškinio reikalavimas dėl įrodymų išreikalavimo taip pat nenagrinėtinas teisme, nes juo iš esmės prašoma surinkti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir nesiekiama jokio materialaus teisinio rezultato.

5.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovas siekia neturtinės žalos atlyginimo, o toks reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskirajame skunde A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.        Pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai formuojami savarankiškai, kad jų patenkinimo atveju būtų ne tik pagrindas patenkinti trečiąjį ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, bet ir priimti atskirąją nutartį dėl neteisėtų ir nusikalstamų teisėjų veikų.

7.2.        Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodžius, į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis, kad būtų išnagrinėti pirmieji du ieškinio reikalavimai, nutartis naikintina.

7.3.        Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, prašomos atlyginti 500 891,22 Eur turtinės žalos dydis pagrindžiamas civilinių bylų Nr. 2-1492-390/2021 ir Nr. 2-482-490/2018 eiga ir priimtais procesiniais sprendimais, be to, žalos dydis taip pat bus pagrįstas bylos nagrinėjimo metu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Ieškovas ieškinyje pareiškė tris reikalavimus: 1) reikalavimą dėl pripažinimo (pripažinti, kad atsakovė Lietuvos valstybė pažemino ieškovo orumą, pažeidė jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimą, teisingos informacijos gavimą, teisę apskųsti antrosios instancijos teismui sprendimus ir tuo padarė jam turtinę ir neturtinę žalą); 2) reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo (įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę pateikti įrodymus ir teisingą informaciją apie ieškovo konkrečią įsiskolinimo sumą uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ pagal 2014 m. sausio 30 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 5, pagal 2014 m. kovo 4 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 6 bei pagal 2014 m. kovo 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 8, minėtų sutarčių vienašališko nutraukimo dieną; 3) reikalavimą dėl 1 000 891,22 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

11.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs ieškovui (apeliantui), kad reikalavimai dėl įrodymų išreikalavimo bei prašymas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių pripažinimo negali būti savarankiški ieškinio reikalavimai, o ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės apima tik prašymą dėl neturtinės žalos, kuris nagrinėtinas apylinkės teisme, ieškinį atsisakė priimti.

12.       Atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis naikintina dėl to, jog teismas, atsisakęs priimti ieškinį, neišaiškino ieškovui jo pažeistų teisių gynimo tvarkos bei nenurodė, kur kreiptis siekiant įgyvendinti teisę apginti pažeistas teises, be to, nepagrįstai nusprendė, kad ieškiniu reikalaujama tik neturtinės žalos atlyginimo.

13.       CPK 2 straipsnyje apibrėžti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, teisme CPK nustatyta tvarka nagrinėjami asmenų reikalavimai, sukeliantys materialines teisines pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015).

14.       Pirmuosius du ieškovo reikalavimus teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. teismui nustačius, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nurodytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas taikomas tuomet, kai byla apskritai nepriskirtina teismui arba byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad šiuo pagrindu ieškinys teisme nepriimamas, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas iš viso negali būti nagrinėjamas teisme ir (ar) tokio pobūdžio ginčas spręstinas kitokia (neteismine) tvarka.

15.       Įvertinus reiškiamo ieškinio dalyką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmieji du ieškinio reikalavimai nelaikytini savarankiškais reikalavimais, kuriais siekiama tam tikrų materialiųjų teisinių padarinių, t. y. šių reikalavimų patenkinimas neturės įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms – jų nesukurs, nepakeis ir (ar) nepanaikins, todėl tokius reikalavimus teismas pagrįstai pripažino kaip nenagrinėtinus teisme. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir atskirojo skundo argumentai, kuriais pripažįstama, kad pirmieji du ieškinio reikalavimai (jų patenkinimas) sudarytų prielaidas trečiojo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinimui.

16.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, tai apima ir teismo pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

17.       Įvertinęs reiškiamo ieškinio reikalavimus ir atskirojo skundo argumentus bei atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai ir teisėtai ex officio patikrino, ar ieškiniu keliami reikalavimai gali būti savarankišku civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, ir nustatęs, jog ieškinio pirmasis ir antrasis reikalavimai nesukels materialiųjų teisinių padarinių, pagrįstai pripažino, kad jie nenagrinėtini teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18.       Prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, nes atsisakęs priimti ieškinį, nenurodė į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis pagal reiškiamus reikalavimus. Toks apelianto argumentas teisiškai nepagrįstas. Aptariamus ieškinio reikalavimus atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka dėl to, kad tokie reikalavimai nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Kaip išaiškinta skundžiamoje nutartyje, nurodyti ieškinio reikalavimai gali sukurti prielaidas ieškovui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jais gali būti remiamasi atitinkamoje civilinėje byloje, bet jie negali sudaryti savarankiškų ieškinio reikalavimų (dalyko). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatų.

19.       Atskirajame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniu iš esmės siekiama tik neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teikiamame ieškinyje išreikštą prašymą atlyginti 1 000 891,22 Eur žalą, ieškovo teigimu, sudaro jo patirta turtinė ir neturtinė žala, tačiau susipažinus su ieškinio turiniu ir aplinkybėms, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, akivaizdu, jog reikalavimas grindžiamas neturtinės žalos padarymu ir jos atlyginimu.

20.       Ieškovas nurodo, kad prašomą atlyginti 1 000 891,22 Eur žalą sudaro patirta 500 891,22 Eur turtinė žala bei 500 000  Eur neturtinė žala, kurią esą patvirtina civilinių bylų Nr. 2-1492-390/2021 ir Nr. 2-482-490/2018 medžiaga, jose priimti neteisėti sprendimai.

21.       Susipažinus su nurodytomis bylomis bei jose priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-482-490/2018 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu iš atsakovo A. B. priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ 642,02 Eur skolą, 4,94 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (646,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei priteisė 13,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Civilinėje byloje Nr. 2-1492-390/2021 Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

22.       Ieškovo teigimu, nurodytose bylose priimtais procesiniais sprendimais buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą ir tai jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus bei netikrumo jausmą. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių tariamos turtinės žalos atsiradimą, nenurodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti žalos dydis siejamas su ieškovo tariamai patirtais neturtiniais netekimais (nepatogumais, išgyvenimais, netikrumo, nesaugumo jausmų atsiradimu) dėl tikėtinai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Turtinių praradimų, t. y. konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio skaičiavimo pagrindo ieškovas nenurodė.

23.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                            Gintaras Pečiulis