Civilinė byla Nr. e2-204-553/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00157-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.13; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lupra“, N. R., Rusijos Federacijoje registruotai OOO „Kartblansh“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Globersa“ 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lupra“, N. R., OOO „Kartblansh“ 921 015,35 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir LUAB) „Finiens“.

2.       Atsakovė UAB „Lupra“ 2024 m. liepos 23 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, kuriame prašė: 1) nustatyti ir įpareigoti ieškovę UAB „Globersa“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ne mažesnio kaip 25 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų užstatą; 2) ieškovei UAB „Globersa“ užstato nesumokėjus ir palikus ieškinį nenagrinėtą, paskirti ieškovei UAB „Globersa“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu; 3) ieškovei UAB „Globersa“ užstato nesumokėjus ir palikus ieškinį nenagrinėtą, paskirti LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei UAB „Reniva“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu.

3.       Atsakovų N. R. ir OOO „Kartblansh“ atstovas palaikė bendraatsakovio nuomonę, nurodydamas, kad jei teismas neįpareigotų ieškovės įmokėti bylinėjimosi išlaidų, jis irgi nebeatstovaus atsakovių.

4.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB „Lupra“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo dalį, įpareigodamas ieškovę UAB „Globersa“ per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 25 000 Eur užstatą atsakovių UAB „Lupra“, N. R., OOO „Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslindamas, kad ieškovė UAB „Globersa“ įpareigojama per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 15 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Globersa“ ieškinį paliko nenagrinėtą, paskyrė ieškovei UAB „Globersa“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 2 500 Eur, paskiriant atsakovei UAB „Lupra“, taip pat paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas pripažino, kad atsakovės pagrindė ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovė inicijavo dvi iš esmės tapačias bylas skirtinguose teismuose. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, parodo, kad ieškovė siekė nesąžiningai, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis bet kokiu būdu gauti naudos.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės neturės galimybių išsireikalauti priteistas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažinta, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Dėl to ieškovė buvo įpareigota įmokėti užstatą atsakovių UAB „Lupra“, N. R., OOO „Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista, sumažinant mokėtino užstato dydį iki 15 000 Eur.

10.       Kadangi ieškovė neįvykdė pareigos įmokėti 15 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teismas pripažino, kad tolesnis bylinėjimosi procesas yra beprasmis, nepagrįstai vilkinantis šią procedūrą. Atsakovių pozicija dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu labai aiški, ji išreikšta procesiniuose dokumentuose bei atstovų paaiškinimuose, todėl teismas nutarė, kad yra būtina priimti nutartį, nelaukiant teismo posėdžio datos.

11.       Ieškinį palikęs nenagrinėtą, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės atsakovei UAB „Lupra“ priteisė 13 747 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad šios išlaidos yra protingos, neprieštaraujančios suformuotai teismų praktikai.

12.       Teismas, iš atsakovės UAB „Lupra“ pateiktų įrodymų nustatęs, kad ieškovė perleido visus savo turtinius reikalavimus LUAB „Finiens“, atimdama galimybę atsakovėms nukreipti išieškojimą į ieškovės turtines teises, konstatavo ieškovės nesąžiningumą ir ieškovei nutarė skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 2 500 Eur, paskiriant atsakovei UAB „Lupra“.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Ieškovė (apeliantė) UAB „Globersa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      Teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė pateikė teismui netiesioginį ieškinį atsakovėms dėl žalos atlyginimo už savo skolininkę LUAB „Finiens“, kuri yra suinteresuota ieškinio išnagrinėjimu iš esmės, galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimu.

13.2.                      Teismų praktikoje išaiškina, kad ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai. Nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu vien dėl to, kad ši neįmokėjo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo užstato, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Netiesioginį ieškinį palikus nenagrinėtą LUAB „Finiens“ gali pareikšti ieškinį atsakovėms, tačiau procesas pailgėtų ir realiai būtų nagrinėjamos jau šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurias beliko teismui įvertinti ir nustatyti, ar yra taikytina civilinė atsakomybė atsakovėms ar ne.

13.3.                      Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022, nutarta pripažinti LUAB „Finiens“ bankrotą tyčiniu, o atsakingu asmeniu pripažinta atsakovė N. R.. Taigi, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms dėl žalos atlyginimo, gindama išskirtinai savo kaip kreditorės teises.

13.4.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė inicijavo dvi tapačias civilines bylas. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, ieškovės iškelta dėl nuostolių atlyginimo, o Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl susitarimo nutraukti terminuotą nuomos sutartį pripažinimo negaliojančiu, nuostolių priteisimo.

13.5.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė, pradėdama du procesus prieš atsakovę UAB „Lupra“, piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovė kreipėsi į teismą, realizuodama savo, kaip kreditorės teises, siekdama patraukti civilinėn atsakomybėn kaltus asmenis. Todėl konstatuoti piktnaudžiavimą vien tuo pagrindu, kad ieškovė kreipiasi į teismą, reikalaudama žalos atlyginimo, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovės piktnaudžiavimas kitoje byloje pasireiškė ne tuo pagrindu, kad ieškovė pareiškė du ieškinius teismuose, o už konkrečius veiksmus, kurie teismų buvo įvertinti. Todėl jokio pagrindo pripažinti ieškovės piktnaudžiavimą šioje civilinėje byloje nėra.

13.6.                      Teismas turėjo veikti byloje aktyviai ir atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo baigtą civilinį procesą, bylą dalyje dėl atsakovių N. R. bei OOO „Kartblansh“ toliau tęsti, o atsakovės UAB „Lupra“ atžvilgiu nutraukti, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat turėjo nustatyti ieškovei procesinį terminą patikslinti netiesioginį ieškinį, išaiškinti ieškovei galimybes patikslinti reikalavimus, eliminuojant reikalavimus į atsakovę UAB „Lupra“ ir paliekant reikalavimus atsakovėms N. R. bei OOO „Kartblansh“. Nesudarius sąlygų ieškovei tikslinti netiesioginio ieškinio reikalavimų, negalima teigti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu.

13.7.                      Skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškovė pripažinta piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis bei skirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taip pat yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

13.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei UAB „Lupra“ 13 747 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Lupra“ šioje civilinėje byloje viso yra patyrusi 13 652,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 10 845 Eur bylinėjimosi išlaidų yra apmokėta ir 2 807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų nėra apmokėta. Dėl to atsakovei UAB „Lupra“ galėjo būti priteista ne daugiau kaip 10 845 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.9.                      Be to, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1504-803/2023 atsakovei UAB „Lupra“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis buvo sumažintas, nes atsakovė UAB „Lupra“ perleido dalį reikalavimo į jai iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovės skolininkei. Šis faktas patvirtina, kad ieškovė nesiekia slėpti turtą ir nevengia atsiskaityti su atsakove UAB „Lupra“. Kitos šioje civilinėje byloje dalyvaujančios atsakovės N. R. ir OOO „Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Be to, atsakovė N. R. pati nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir nėra atlyginusi ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų.

14.       Atsakovė UAB „Lupra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas neturėjo teisės priimti kitokią nutartį kaip tik palikti ieškinį nenagrinėtą, nes, kai ginčo šalis neįmoka užstato bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, bylos baigtis objektyviai negali būti kitokia. Iš to seka, kad ieškovė sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi negali nežinoti, jog teikia akivaizdžiai įstatymui prieštaraujantį ir minimalių protingumo standartų neatitinkantį atskirąjį skundą. Pateiktas atskirasis skundas neatitinka tikrųjų UAB „Globersa“ (kaip juridinio asmens) interesų ir teikiamas, siekiant toliau vilkinti LUAB „Finiens“ nemokumo procesą.

14.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi jau pasisakė dėl ieškovės UAB „Globersa“ piktnaudžiavimo procesu fakto ir pareigos įmokėti bylinėjimosi išlaidų užstatą. Dėl to atskiruoju skundu teikiami motyvai neturi teisinės reikšmės ir nesusiję su skundžiama nutartimi.

14.3.                      Naujausia teismų praktika nenustato pareigos pateikti apmokėjimo dokumento, todėl atskirojo skundo argumentai dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo dokumento nebuvimo, yra nepagrįsti. PVM sąskaita–faktūra neabejotinai yra patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą patvirtinantis dokumentas, kuris yra griežtesnės apskaitos kontrolės dokumentas negu teismų praktikoje visuotinai pripažįstamas grynųjų pinigų priėmimo kvitas.

15.       Atsakovės N. R. ir OOO „Kartblansh“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas deklaratyviais argumentais. Dėl tokio ieškovės nesąžiningo elgesio didėja kitų šalių bylinėjimosi išlaidos, procesas yra vilkinamas, yra bandoma suklaidinti ne tik proceso šalis, tačiau ir teismą.

15.2.                      Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, antstolio patvarkymais, nemokumo administratorių pateikta informacija, išduotais vykdomaisiais raštais ir viešuosiuose registruose esančiais duomenimis yra nustatyti prejudiciniai ir kiti teisiškai reikšmingi faktai.

15.3.                      Teismas tinkamai įvertino, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai užtikrinti galimas atsakovių bylinėjimosi išlaidas, ir, vadovaudamasis teismų praktika, pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas įpareigoti ieškovę sumokėti 15 000 Eur užstatą. Ieškovei teismo įpareigojimo neįvykdžius, teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

16.       Trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, tenkinant atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti skundžiamą nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas atsakovės N. R.atžvilgiu, ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui N. R. atžvilgiu pareikštų reikalavimų apimtyje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Skundžiama nutartimi netiesioginis ieškinys paliktas nenagrinėtas remiantis formaliais pagrindais, kai tuo tarpu byloje vyrauja viešasis interesas, kadangi byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriuo reikalaujama priteisti 921 015,35 Eur žalos atlyginimą LUAB „Finiens“ naudai. Teismas turėjo įvertinti proceso trukmę, bylos nagrinėjimo stadiją, atliktus procesinius veiksmus, šalių patirtas išlaidas ir kt. Taigi ieškinio palikimas nenagrinėtu visų atsakovių atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visą bylos nagrinėjimo eigą ir procesinius veiksmus, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos.

16.2.                      Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo galėjo būti reiškiamas ir nagrinėjamas bei atitinkamai sprendžiama dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ar pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, o ne tuomet, kai bylos nagrinėjimas iš esmės yra beveik baigtas ir yra likusi baigiamųjų kalbų stadija. Netiesioginio ieškinio palikimas nenagrinėtu visų atsakovių atžvilgiu neatitinka bendrovės ir jos kreditorių interesų. Nors trečiasis asmuo gali pareikšti savarankišką ieškinį atsakovei N. R., tačiau pailgėtų proceso trukmė. Be to, teismas turėjo išaiškinti trečiajam asmeniui galimybę pareikšti savarankiškus reikalavimus byloje, tačiau to nepadarė.

16.3.                      Ši civilinė byla ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1540-803/2023 nėra tapačios, kadangi ne tik skiriasi bylos dalykas ir pagrindas, bet ir bylos šalys, kadangi šioje byloje pareikšti reikalavimai ne tik UAB „Lupra“, bet ir N. R. bei OOO „Kartblansh“.

16.4.                      Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad N. R. neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, o tokį prašymą pateikė tik atsakovė UAB „Lupra“. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovės N. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokio prašymo atsakovė nepateikė net ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Taigi teismas šiuo atveju turėjo civilinę bylą dalyje dėl atsakovės buvusios bendrovės vadovės N. R. toliau tęsti, o atsakovės UAB „Lupra“ atžvilgiu nutraukti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

19.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Globersa“ ieškinį nutarta palikti nenagrinėtą, ieškovei neįvykdžius įpareigojimo sumokėti užstatą atsakovių UAB „Lupra“, N. R., OOO „Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nustatyto Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 95 straipsnio 3 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20.       Atsakovė UAB „Lupra“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. atskirąją nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo dokumentą (2024 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymą).

21.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

22.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

23.       Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė UAB „Lupra“ apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo priimti naujai pateikiamus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė kartu su atskiruoju skundu paduotus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Antra, atsakovės pateikti duomenys yra iš kitų, tarp šalių nagrinėtų, civilinių bylų, o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Trečia, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, atsakovės UAB „Lupra“ pateiktus naujus įrodymus priimti atsisako.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

24.       CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėto pagrindus, numatytus CPK ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Teismui palikus pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo (ieškovas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu) bendra tvarka (CPK 297 straipsnis).

25.       CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant CPK 795, 796, 797 ir 798 straipsnius. Taigi, vienas iš įstatyme įtvirtintų specialių ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų yra tuomet, kai byloje dalyvaujantis asmuo, įpareigotas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, per teismo nustatytą terminą neįvykdo šio įpareigojimo.

26.       CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytos tarpusavyje koreliuojančios sąlygos įpareigoti pareiškėją sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, t. y. tikimybė, kad pareiškėjas gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir išnagrinėjus bylą iš esmės gali neatlyginti jam priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant atsakovus nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą ir todėl byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų.

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

28.       Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per 7 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 25 000 Eur užstatą atsakovų UAB „Lupra“, N. R. ir OOO „Kartblansh“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista, patikslinant, kad ieškovė UAB „Globersa“ įpareigojama per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 15 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

30.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl galimo bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo kaip CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygos, pripažino apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, be kita ko pažymėdamas, kad apeliantė neapmokėjo ankstesnių teisminių procesų metu, kuriuose ji dalyvavo, iš jos priteistų kitiems asmenims bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad ir šią civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės apeliantė gali neatlyginti proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, apeliantės UAB „Globersa“ piktnaudžiavimo procesu faktas ir pareiga įmokėti bylinėjimosi išlaidų užstatą, yra nustatyti. Pažymėtina, kad tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų, kuriais iš esmės yra kvestionuojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje padarytos išvados dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir pareigos įmokėti užstatą, pakartotinai nepasisako ir jų nevertina.

31.       Ieškovė atskirajame skunde neginčija, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo, t. y. neįmokėjo užstato atsakovių bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti. Ieškovė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, nurodo, kad teismas ieškinio palikimo nenagrinėto institutą taikė formaliai, neatsižvelgęs į neigiamus procesinius padarinius. Pažymi, kad kreipėsi į teismą, gindama išskirtinai savo kaip kreditorės teises. Esą dėl to nėra pagrindo ieškovės kreipimąsi į teismą laikyti piktnaudžiavimu procesu, nes ji tik siekia asmenų, dėl kurių veiksmų LUAB „Finiens“ tapo nemoki, civilinės atsakomybės. Ieškovė taip pat pažymi, kad trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ vis tiek kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovių, tačiau tokiu atveju tik pailgės bylinėjimosi procesas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.

33.       Visų pirma pažymėtina tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 3 dalis). Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi.

34.       Antra, aplinkybė, kad trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ galimai kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Lupra“, N. R., OOO „Kartblansh“ 639 509,20 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui LUAB „Finiens“, ieškinį grįsdama neteisėtai nutraukta su atsakove UAB „Lupra“ sudaryta 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Iš trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomų argumentų matyti, kad trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ reikalavimą į atsakoves N. R. ir OOO „Kartblansh“ grindžia visai kitu pagrindu, t. y. tuo, jog LUAB „Finiens“ bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 pripažintas tyčiniu. Dėl išdėstytų argumentų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo pareiškusi atsakovėms solidarų reikalavimą, ieškovės argumentai, jog teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu tik atsakovės UAB „Lupra“ atžvilgiu, yra nepagrįsti.

35.       Trečia, nagrinėjamu atveju teismų pripažinta, kad egzistuoja pagrindas įpareigoti apeliantę sumokėti užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, o apeliantei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, bylos baigtis objektyviai negali būti kitokia. Įstatyme yra aiškiai nustatyta, kad užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą (CPK 95 straipsnio 3 dalis).

36.       Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad teismas nepagrįstai vertino, jog ji iškėlė dvi tapačias civilines bylas, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 ieškovė UAB „Globersa“ buvo pareiškusi patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) trečiojo asmens LUAB „Finiens“ ir atsakovės UAB „Lupra“ 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytą susitarimą dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 nutraukimo; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Lupra“ tęsti 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 vykdymą; 3) priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Finiens“ iš atsakovės UAB „Lupra“: už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. sausio 6 d. – 753 866,92 Eur nuomos mokestį su vartojimo kainų indeksu (toliau – ir VKI), pridėjus pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), komunalines išlaidas ir procesines palūkanas; už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2024 m. birželio 12 d. – 209 441,16 Eur, kuriuos sudaro 11 635,62 Eur periodinės mėnesinės įmokos (iš jų 7 240 Eur mėnesio nuomos mokestis, 1 520,40 Eur PVM, 2 875,22 Eur mėnesio komunalinės išlaidos), pridedant tų metų VKI ir PVM nuo VKI, 6 proc. metines palūkanas.

37.       Tokius ieškinio reikalavimus ieškovė UAB „Globersa“ grindė tuo, kad trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ neteisėtai nutraukė su atsakove UAB „Lupra“ sudarytą 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ negavo 921 015,35 Eur nuomos mokesčio, kurio negavimas, ieškovės manymu, vertintinas kaip trečiojo asmens LUAB „Finiens“ patirta žala.

38.       Šioje civilinėje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu ieškovė UAB „Globersa“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Lupra“, N. R. ir OOO „Kartblansh“ 639 509,20 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui LUAB „Finiens“. Netiesioginio ieškinio reikalavimus apeliantė grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ir ieškovės ieškinyje, pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023, t. y. kad trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ neteisėtai nutraukė su atsakove UAB „Lupra“ sudarytą 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ negavo 639 509,20 Eur nuomos mokesčio pajamų, kurios, apeliantės manymu, vertintinos kaip trečiojo asmens LUAB „Finiens“ patirta žala.

39.       Taigi, iš civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 ir šioje civilinėje byloje pareikštų ieškinių turinio galima įžvelgti abiejų reikalavimų panašumą, ieškovei siekiant tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu panašių materialiųjų teisinių padarinių atsiradimo, t. y. nuomos mokesčio, kuris atsakovės UAB „Lupra“ nebuvo mokamas, nutraukus nuomos sutartį, priteisimo trečiajam asmeniui LUAB „Finiens“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje taip pat pripažino, jog apeliantė pareiškė panašius turtinio pobūdžio ieškinius civilinėje byloje Nr. e2-1540-803/2023 ir šioje civilinėje byloje.

40.       Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsakovei UAB „Lupra“ pateikus į bylą duomenis, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė šioje byloje, buvo pagrindas manyti, kad netiesioginį ieškinį pateikusi ieškovė UAB „Globersa“ gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti galimų kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria ieškovė įpareigota įmokėti 15 000 Eur užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, yra įsiteisėjusi ir turėjo būti vykdoma. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė nurodytą užstatą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo, o tokių ji kartu su atskiruoju skundu taip pat nepateikė, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, jog užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą, pagrįstai apskųsta nutartimi paliko ieškovės netiesioginį ieškinį nenagrinėtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

41.       Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei UAB „Lupra“ 13 747 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes civilinėje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog atsakovė UAB „Lupra“ viso yra patyrusi 13 652,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 10 845 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra apmokėta ir 2 807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nėra apmokėta.

42.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

43.       Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

44.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei UAB „Lupra“ klausimą, pripažino, kad atsakovės UAB „Lupra“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir neprieštaraujanti suformuotai teismų praktikai. Teismas nurodė, kad byla buvo sudėtinga, nagrinėjimas vyko ilgai, buvo renkami įrodymai, daroma ekspertizė, atsakovės UAB „Lupra“ atstovas raštu ruošė paaiškinimus į visus ieškovės teiginius, taip pat nenustatė atsakovės kaltės, todėl priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Lupra“ 13 747 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Lupra“, prašydama priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą–faktūrą, 2022 m. spalio 17 d. sąskaitą–faktūrą, 2023 m. sausio 25 d. sąskaitą–faktūrą, 2023 m. birželio 27 d. sąskaitą–faktūrą, 2024 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą–faktūrą, bylinėjimosi išlaidų ataskaitą, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (DOK–6085, DOK–6257), iš viso 13 652,20 Eur sumai.

46.       Apeliantės argumentai, kad atsakovei UAB „Lupra“ galėjo būti priteistos ne didesnės kaip 10 845 Eur bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovė nepateikė įrodymo, jog buvo apmokėta 2024 m. rugpjūčio 20 d. sąskaita–faktūra 2 807,20 Eur dydžio sumai, atmetami, kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė atstovavimo sutartį, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. 2024 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitoje–faktūroje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta sąskaita–faktūra yra tinkama, patvirtinanti patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Be to, pažymėtina ir tai, kad visos PVM sąskaitos–faktūros yra privalomai teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos ir registruojamos išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje, o pajamos yra apskaitomos nuo PVM sąskaitos–faktūros išrašymo momento, o ne nuo pinigų gavimo momento.

48.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė UAB „Lupra“ 2024 m. spalio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido apeliantės skolininkei UAB „Marvila“ 1 300 Eur dydžio reikalavimo teisę į apeliantę, kilusią iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-241-567/2024, kuria atsakovei UAB „Lupra“ iš ieškovės UAB „Globersa“ priteista 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovei UAB „Lupra“ priteistų bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje. Tai, kad atsakovė UAB „Lupra“ pati surado būdą kaip sumažinti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl ieškovės UAB „Globersa“ pareikšto nepagrįsto ieškinio, nepatvirtina apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog ji nesiekia slėpti turtą ir nevengia atsiskaityti su atsakove UAB „Lupra“.

49.       Kadangi apeliantė atskirajame skunde daugiau nenurodė nesutikimo argumentų dėl atsakovės UAB „Lupra“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat nekvestionavo jų pagrįstumo ir atitikimo Rekomendacijose nustatytam maksimaliam dydžiui, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovei UAB „Lupra“ priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek Rekomendacijose nustatytus dydžius, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

50.       Tačiau, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei UAB „Lupra“ 13 747 Eur dydžio sumą, priteisė jai daugiau bylinėjimosi išlaidų nei atsakovė prašė. Ši nustatyta aplinkybė neturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, tačiau sudaro pagrindą patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, sumažinant iš ieškovės atsakovei UAB „Lupra“ priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 13 747 Eur iki 13 652,20 Eur.

Dėl ieškovei paskirtos baudos

51.       Skundžiama nutartimi teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Lupra“ pateiktus įrodymus, t. y. kad apeliantė UAB „Globersa“ perleido visus savo turtinius reikalavimus LUAB „Finiens“, tokiu būdu atimdama galimybę atsakovėms nukreipti išieškojimą į apeliantės turtines teises, paskyrė ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 2 500 Eur, paskiriant atsakovei UAB „Lupra“.

52.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ši skundžiamos nutarties dalis taip pat yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, tačiau jokių argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodė.

53.       CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

54.       Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi, CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

55.       Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad apeliantė būtų pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepasinaudojo nurodyta, įstatyme numatyta specialia tvarka, taip pat ir atskirajame skunde nenurodė argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties dalies nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo šią skundžiamą nutarties dalį panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties 

56.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Tačiau nustačius, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti iš ieškovės atsakovei UAB „Lupra“ priteistas bylinėjimosi išlaidas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų rašymo apsirikimų, skundžiamos nutarties dalis patikslinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

57.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

58.       Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės (apeliantės). Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lupra“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Lupra“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinamas. Trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ taip pat pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nenurodydamas, iš ko prašo tokias išlaidas priteisti. Atsižvelgiant į procesinį nagrinėjamos bylos rezultatą ir į trečiojo asmens procesinę poziciją, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ (juridinio asmens kodas 304491457) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lupra“ (juridinio asmens kodas 245608240) priteisiama 13 652,20 Eur (trylika tūkstančių šeši šimtai penkiasdešimt du eurai 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja