Civilinė byla Nr. e2-310-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.3.2.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ vadovo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjos vadovui nepanaikinta paskirta bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ČELTA“ (toliau ir – pareiškėja) prašė teismo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4623-912/2019 atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą ir skyrė pareiškėjos vadovui A. K. Č. 1 000 Eur baudą.

3.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau – „LITEKO“) duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Pareiškėja prašė atnaujinti civilinės bylos procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y., kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodė, kad sužinojo naują aplinkybę, jog bankas sukūrė ir pavertė aktualia kredito sutarties nekonkrečią / neapibrėžtą sąlygą, kad suteiktų kreditą ir kad to nesupratęs kredito gavėjas jį paimtų. Kreditas suteiktas, kredito sutartis pripažinta galiojanti, nors neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga.

5.       Teismas „LITEKO“ duomenimis nustatė, kad pareiškėja daugiau kaip 50 kartų (šis prašymas 55) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pareiškėja prašymus atnaujinti procesą iš esmės grindė analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties pripažinimu negaliojančia. Nurodytas aplinkybes proceso atnaujinimo klausimą nagrinėję teismai ne kartą įvertino ir dėl jų pasisakė.

6.       Pareiškėja, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nurodė naujai paaiškėjusią aplinkybę – nekonkrečią kredito sutarties sąlygą, dėl kurios įsigaliojo kredito sutartis bei pareiškėjos suklaidinimą. Pareiškėjos prašymas grindžiamas tomis pačiomis, kaip ir ankstesniuose parašymuose nurodytomis, aplinkybėmis ir argumentais, susijusiais su turto vertinimo ataskaitomis ir jų realumu, neteisingai nustatyta turto verte, pareiškėjos suklydimu dėl turto vertės, kredito sutarties 4.1.5 papunkčio įrašymo tikslu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai, jog skiriasi sakinio struktūra, aplinkybių dėstymo tvarka, tačiau jų aprašymas kitais žodžiais, nereiškia, kad jos gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis.

7.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į CPK 374 straipsnyje įtvirtintą apribojimą, pagal kurį pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu negalimas, darė išvadą, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu – pareiškėjos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję. Dėl to pareiškėjos prašymą atsisakyta priimti.

8.       Teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą pareikštas akivaizdžiai nepagrįstai ir nesąžiningai. Toks byloje dalyvaujančio asmens elgesys yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Dėl to pareiškėjos direktoriui A. K. Č. skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos vadovui bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai teikiant akivaizdžiai nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą skiriama pirmą kartą. Dėl to nurodytam asmeniui skirta 1 000 Eur bauda.

9.       A. K. Č. prašė teismo panaikinti paskirtą 1 000 Eur baudą. Nurodė, kad įpareigotas UAB „ČELTA“ akcininkų ir administracijos 55 kartus teikė prašymus atnaujinti procesą, nes teismas civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pripažino sutartį galiojančia, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga ir dėl jų iš viso nepasisakė. Teigė, kad prašymas atnaujinti procesą pagrįstas, nes neįvykdyta sutarčių sudarymo sąlyga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino UAB „ČELTA“ vadovo A. K. Č. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirtą 1 000 Eur baudą.

11.       Teismas nustatė, kad UAB „ČELTA“, kurios vadovas yra A. K. Č., pateikė 59 prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašymai atnaujinti procesą iš esmės grindžiami analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties pripažinimu negaliojančia. Prašymuose kaip naujos nurodomos tos pačios aplinkybės, bet jos aprašomos kitais žodžiais, naudojama kitokia sakinio struktūra. UAB „ČELTA“ prašymuose nurodė, kad jos prašymai pagrįsti, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šis pareiškėjos argumentas atmestas, nes tokiu atveju turėjo paaiškėti daugiau kaip 50 naujų aplinkybių. UAB „ČELTA“ vadovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrindė ir tai, kad prašymai atnaujinti procesą pateikiami teismui dar esant neįsiteisėjusioms nutartims, kuriomis išspręsti analogiški prašymai. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti UAB „ČELTA“ vadovui paskirtą baudą ar ją sumažinti, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       A. K. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo spręsti ginčą žodine forma, panaikinti baudą. Skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.       A. K. Č. įpareigotas UAB „ČELTA“ akcininkų ir administracijos teikė 55 prašymus dėl proceso atnaujinimo, kai ginčo esmė yra dėl to, kad teismas civilinėje byloje Nr.2-634-614/2015 pripažino kredito sutartį galiojančia, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga ir dėl jų iš viso nepasisakė. Viena sąlyga įstatyminė, privaloma vykdyti, tačiau neįvykdyta. Teismas neskundžiama nutartimi nustatė, kad kredito gavėjas nežinojo pilnos turto įvertinimo ataskaitos, kuria ir teiktas kreditas, neįvykdyta įstatyminė sutarčių sudarymo norma nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsniu, kad pakeitimai ar papildymai galimi tik raštu sutikus abiem šalims.

12.2.       55 kartus teikti prašymai, kad įstatyminė sutarčių sudarymo sąlyga neįvykdyta, teismai teigdavo, kad viskas įvertinta. Teikti prašymai kaip tik ir buvo, kad kredito sutartis pripažinta galiojanti, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga, nepasisakyta dėl kredito sutarties turto įvertinimo ataskaitos. Teismai lakonišku, jau paruoštu atsakymu, atsisako priimti prašymus. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti kredito sutarties autorių – kredito ekspertę, kuri ir paruošė kredito sutartį su sąlyga, kad būtų apgautas kredito gavėjas, paruošė kredito sutartį su turto įkeitimu, tačiau pripažino galiojančia per investicijas, apie kurias kredito gavėjas net nebuvo girdėjęs. Byla iš esmės sufabrikuota teisme, pateikta informacija ir teismų tarybai, patarta kreiptis į prokurorus. Paskirta bauda sąmoningai, kad padaryti žalos, kad nebūtų teikiami skundai, pagąsdinti ar panašiai. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13.       Atskirajame skunde pareiškėjos vadovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad žodinio proceso tvarka pareiškėjos vadovas galėtų teismui pristatyti bylai nagrinėti aktualias aplinkybes.

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pareiškėjos vadovo atskirojo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjos vadovas nenurodė kokias aplinkybes galėtų nurodyti žodiniame teismo posėdyje, kurių negalėjo nurodyti raštu atskirajame skunde. Teismo vertinimu, rašytiniuose byloje esančiuose dokumentuose nurodytų duomenų pakanka įvertinti paskirtos baudos pagrįstumą ir teisėtumą. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl pareiškėjos prašymų dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo. Papildomai pažymėtina, kad prašymai dėl paskirtos baudos panaikinimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų bei pareiškėjos vadovo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjant pareiškėjos vadovo atskirąjį skundą bylos žodinis nagrinėjimas yra būtinas, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepanaikinta pareiškėjos vadovui paskirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

17.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos vadovo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, nustatė, kad pareiškėjos vadovas daugiau nei 50 kartų pateikė prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kurie iš esmės grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, tik keičiant neesmines detales prašymų turinyje, o nauji prašymai dėl proceso atnaujinimo teikiami dar neįsiteisėjus teismų nutartims dėl ankstesnių pareiškėjos vadovo prašymų.

18.       Atskirajame skunde pareiškėjos vadovas teigia, kad veikia įpareigotas UAB „ČELTA“ akcininkų ir administracijos, teikia prašymus dėl proceso atnaujinimo, nes teismai vis tinkamai nevertina pateikiamų prašymų, nors jo prašymai yra pagrįsti, jis gina pažeistas įmonės teises, dėl to baudos paskyrimas jam kaip įmonės vadovui yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

19.       Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

20.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nurodytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

21.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

22.       CPK 107 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra - padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

23.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos vadovas teigia, kad jam paskirta bauda turi būti panaikinta, nes teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo jį įpareigojo pareiškėjos akcininkai ir administracija, o teikiami prašymai yra pagrįsti, nes teismai netinkamai išnagrinėjo prašomą atnaujinti bylą, todėl procesas byloje turi būti atnaujintas ir byla nagrinėjama iš esmės, vertinant pareiškėjos nurodomos argumentus. Tačiau pareiškėjos vadovas duomenų, kad yra verčiamas teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo įmonės akcininkų ir administracijos, nepateikė, todėl šis pareiškėjos vadovo teiginys laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjos vadovas daugiau nei 80 kartų toje pačioje civilinėje byloje pateikė prašymus dėl proceso atnaujinimo, prašymus gavusiems teismams prašymus atsisakius priimti arba prašymų dėl proceso atnaujinimo netenkinus, pareiškėja šiuos procesinius teismų sprendimus skųsdavo ir pateikdavo naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo, dar neįsiteisėjus galutiniams teismų sprendimams dėl ankstesnių pareiškėjos prašymų. Prašymai dėl proceso atnaujinimo iš esmės analogiški, pateikiami tie patys argumentai, susiję su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties pripažinimu negaliojančia. Nurodytas aplinkybes proceso atnaujinimo klausimą nagrinėję teismai ne kartą įvertino ir dėl jų pasisakė, nurodydami, kad pareiškėjos teikiami prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti. Pareiškėjos pakartotinai teikiami iš esmės analogiškų motyvų prašymai, juos performuluojant, papildant naujais pasvarstymais, teismų praktika, teisės normomis, komentuojant ankstesnes teismų nutartis pareiškėjos atžvilgiu, sudaro pagrindą vertinti pareiškėjos veiksmus kaip nesąžiningus, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Nurodytais pareiškėjos vadovo prašymais dėl proceso atnaujinimo veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukus teismą į nepagrįstų ir iš esmės to paties turinio, ignoruojant teismo nurodytus motyvus, prašymų svarstymą. 

24.       Taip pat atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjai Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019 išaiškinta, jog kitą kartą nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, UAB „ČELTA“ vadovui (A. K. Č.) gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda. Tačiau, kaip matyti iš „LITEKO“ duomenų, pareiškėja susipažinusi su šia nutartimi toliau teikė iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo ir pareiškėjos procesinis elgesys nepasikeitė. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos vadovui bauda paskirta ir civilinėje byloje Nr. e2-112-1120/2020, net ir po baudų paskyrimo pareiškėja toliau teikia prašymus dėl proceso atnaujinimo (vėliausias prašymas pateiktas Vilniaus apygardos teismui 2020 m. kovo 30 d. civilinėje byloje Nr. eA2-2983-653/2020). Iš viso pareiškėja yra pateikusi daugiau nei 80 prašymų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje 2-614-634/2015, teismui prašymų netenkinus arba atsisakius priimti, teikiami atskirieji skundai, taip pat teikiami prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų netenkinus, taip pat ir atskirieji skundai dėl šių nutarčių, taip nepagrįstų prašymų nagrinėjimu apkraunami kelių instancijų teismai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos vadovui baudą paskyrė pagrįstai, o panaikinti baudos pareiškėjos vadovo nurodytais argumentais pagrindo nėra.

25.       Atkreiptinas dėmesys, kad ir atskirajame skunde toliau yra kartojami prašymų dėl proceso atnaujinimo ir kitų pareiškėjos vadovo teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes šios bylos dalykas yra peržiūrėti paskirtos baudos nepanaikinimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į piktnaudžiavimo mąstą ir pobūdį, šiuo atveju paskirta 1 000 Eur bauda neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Agnė Tikniūtė