Civilinė byla Nr. 2-408-178/2016

Teisminio proceso Nr. nepaskirtas

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, civilinėje byloje Nr. 2-495-370/2009 pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fortika“ ir R. R. dėl šalies vykdymo procese pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Fortika“ 2008 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R. dėl 2 371 Lt skolos,171 Lt delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-495-370/2009, ieškinį patenkino visiškai. Šis sprendimas (vykdomasis dokumentas) priimtas vykdyti antstolės A. R. Ž. (Vykdomoji byla, psl. 3).

Antstolė A. R. Ž. 2015 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo (b. l. 42). Nurodė, kad 2009 m. vasario 17 d. išieškotojas BUAB „Fortika“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su R. R., todėl prašė spręsti klausimą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo.

              II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b. l. 44) nustatė pareiškėjai terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad kiekviename byloje dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pareiškėja, pateikusi pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą skolininko informavimą apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl pareiškėja įpareigota pašalinti šį trūkumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Pareiškėja antstolė A. R. Ž. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismų praktikoje nurodoma, kad prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų duomenų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujam kreditoriui, kitokio pobūdžio aplinkybės nėra tiriamos. Pagrindas atmesti prašymą yra tik tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės.

2. Antstolė nėra sutarties dėl reikalavimo perleidimo šalis, todėl teismas nepagrįstai reikalauja būtent antstolės pateikti įrodymus apie tinkamą skolininko informavimą.  Pripažintina, kad antstolė, pateikusi teismui pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo, tinkamai informuoja skolininką apie pasikeitimą vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1237/2012).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti trūkumus pareiškimui, kuriuo antstolė, remdamasi CPK 593, 596 straipsniais, prašė pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Teismas paduoto pareiškimo trūkumu pripažino tai, kad nėra pateikta duomenų dėl skolininko informavimo apie pareiškimo pagrindu esančią 2009 m. vasario 17 d. reikalavimo  perleidimo sutartį, kuria pradinis išieškotojas  BUAB „Fortika“ perleido R. R. reikalavimo teisę į skolininką R. R. (CK 6.109 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiama nutartimi trūkumų šalinimo institutas taikytas nepagrįstai.

Reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui nustato CPK 111 straipsnio nuostatos, o jų trūkumų šalinimą – CPK 115 straipsnio nuostatos.  Procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai iš dokumento turinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, kokie įrodymai patvirtina dėstomas faktines aplinkybes ir kokio teisinio rezultato reikalaujama arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu procesinio dokumento dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, prie dokumento teikiami įrodymai, patvirtinantys jo pagrindą, trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes taip būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas antstolės pareiškimo trūkumus, nurodė, kad procesiniame dokumente turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios jo dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5 p., skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodytas šios normos 4 p.).

CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 str.). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu, juo labiau, kad nutartis pakeisti išieškotoją gali būti skundžiama atskiruoju skundu, t.y. skolininkas jos teisėtumą ir pagrįstumą gali kvestionuoti apeliacine tvarka (CPK 596 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas  teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio visiškai aišku, ko ir kokiu pagrindu siekia antstolė, be to, teismui su vykdomąja byla yra pateikta  pirmiau paminėta 2009 m. vasario 17 d. reikalavimo  perleidimo sutartis, pagrindžianti pateiktą pareiškimą. Todėl negalima pripažinti, kad pareiškimo pagrindas ir dalykas nėra aiškūs ar nepatvirtinami įrodymais, dėl ko konstatuotina, jog trūkumų šalinimo institutas taikytas nepagrįstai. CPK 593 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, 2 dalis  nurodo, kad antstolis su pareiškimu turi pateikti „kitus  reikalingus“ dokumentus, kas reiškia, kad kiekvienu atveju spręstina, kokie dokumentai reikalingi klausimo išsprendimui, tačiau kokio nors papildomo dokumento, net jei teismas nutartų, kad jis reikalingas, nepateikimas savaime nereiškia, kad antstolio pareiškimas yra teisiškai ydingas. Šiame kontekste pastebėtina, kad bet kuriuo atveju teismas, turėdamas abejonių dėl pareiškimo tinkamo išsprendimo galimybės ir siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamam klausimui, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, turi teisę pripažinti žodinio proceso būtinumą (CPK 593 str. 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir antstolės pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir antstolės A. R. Ž. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėjas                                                                                                 Alvydas Poškus