Administracinio nusižengimo byla

   Nr. II-217-814/2018

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00069-2018-1

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.4;  21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 30 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui, valdybos pirmininkei S. V.,

suinteresuotų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. M. atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018 m. kovo 28 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja skunde prašo panaikinti 2018 m. kovo 28 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir įpareigoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK tirti galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ANK (skunde klaidingai nurodyta ATPK) 155 straipsnį iš naujo. Pareiškėja teigia, kad nutarimas neteisėtas, nes priimtas iki galo neišnagrinėjus visų aplinkybių. 2013-05-09 sodininkų bendrija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo Nr. 11-2. Sutartis yra galiojanti. Bendrija už paslaugas moka kas mėnesį pagal pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas, pagal išvežtų konteinerių skaičių. Nežiūrint į tai, UAB „Jonavos paslaugos“ atsiuntė PVM sąskaitas faktūras nesilaikant teisės aktuose šalių sutartyje nustatytų kainų nurodymo reikalavimų bei nustatydamas pastoviąją dalį ir tam atvejui jeigu nebūtų išvežamos komunalinės atliekos. 2017-12-21 sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)” pateikė pranešimą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, kad galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaudinėja sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ teikiant paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų kainų. Buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, kuri vėliau skundžiamu nutarimu nutraukta. Pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016- 12-22 sprendime Nr. 1TS-323 buvo nustatyta vietos rinkliava, o ne paslaugos kaina, todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaudinėja paslaugos gavėją - sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, sodininkų bendrija laikosi pozicijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė teisės aktus tyčia, siekdama pralobti. 2017-08-25 išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už 7 mėnesius, įmonės vadovas siekė, kad ši sąskaita būtų apmokėta. Policija turėjo ištirti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepiktnaudžiavo ir savo veiksmais nepadarė administracinio nusižengimo. Policija remiasi tik tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog vadovaujasi tarybos patvirtinta dvinare įmoka. Teigia, jog policija visiškai nepasisakė dėl to, kodėl išrašoma sąskaita atbuline data, nežinant už kokias paslaugas. Tarybos sprendime kalbama apie rinkliavą, kuri mokama į savivaldybės iždą, o ne privačiai bendrovei. Tokiu būdu įmonė pakėlė kainą nepagrįstai. Mano, jog policija neatliko visapusiško tyrimo. Sutartiniuose santykiuose galioja sutarčių laisvės principas. Įmonė neinformavo, nederino su sodininkų bendrija paslaugų keitimo, padarė tai vienpusiškai. Sodininkų bendrija kažkodėl turi mokėti už jos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, nors ne visi savininkai yra sodininkų bendrijos nariai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgiasi nesąžiningai, siekia padidinti savo pelną. Direktorius atsako už įmonę, jis siekė, kad įmonė gautų nepagrįstas, padidintas pajamas. Yra civilinis ginčas priteisti ginčo sąskaitoje nurodytą sumą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė valdybos pirmininkė S. V. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kai keičiamos kainos ar kitos sąlygos, su sodininkais turi būti derinama. Jie apie dvinarės įmokos įvedimą nebuvo informuoti, nebuvo siųsti jiems pranešimai. Sodininkų bendrijos valdyba mano, kad pagal naują metodiką turėjo būti pateiktas naujas sutarties projektas. Policijai rašė skundą, siekdami išsiaiškinti, ar tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai yra administracinis nusižengimas. Prašė policijos išsiaiškinti, kaip gali padidėti kaina kelis kartus už paslaugą, kodėl nesudaroma su jais nauja sutartis. Sodininkų bendrija neturi nekilnojamojo turto. Mokesčius už paslaugas mokėjo sutarties pagrindu - už konteinerių išvežimą. Už vieną konteinerį mokėdavo 6,64 Eur. Įtaria, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaudinėja, dėl to kreipėsi į policiją, kad ji išsiaiškintų.

Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui atsiliepimą (atsiliepimo pirmajame puslapyje neteisingai nurodytas pareiškėjas), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas ir/ar darbuotojai jokio motyvo „apgauti” pareiškėją neturi ir neturėjo. Pareiškėjas nepagrįstai ir tik lingvistinė prasme interpretuoja, jog vietos rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir paslaugos kaina už komunalinių atliekų surinkimą yra skirtingi dalykai. Taryba sprendimu apibrėžė Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą nustatytos rinkliavos dydžius, t. y. nustatė paslaugų kainas. Jokie kiti teisės aktai nei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą nei paslaugų kainų už komunalinių atliekų surinkimą nenumato, todėl pareiškėjos nurodytu pagrindu grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui jokių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje negali būti nustatyta. Argumentuodama savo skundą bylos neatskleidimu, pareiškėja privalėtų nurodyti, kokiais veiksmais ta byla ir jos esmė gali būti atskleista. Pareiškėja nenurodo jokių veiksmų, kuriuos, jos manymu, turėtų atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kad bylos esmė būtų atskleista. Iš ANK 155 straipsnio dispozicijos akivaizdu, jog teisės normos sudėtis yra ne formalioji, o realinė. Tai reiškia, jog būtina nustatyti, kad pažeidėjai sąmoningai tyčiniais veiksmais siekė konkretaus tikslo – apgauti pareiškėją, o UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų tyčia buvo nukreipta būtent į šį tikslą ir apgaulės faktas įvyko materialiąja prasme (pareiškėjas neteigia, kad buvo pasikėsinta, o nurodo baigtinę nusikalstamą veiką).

Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nesusipažinusi su teisės aktais, reglamentuojančiais komunalinių atliekų surinkimo apmokėjimą. Pastoviąją dvinarės įmokos dalį turi mokėti visi atliekų turėtojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tiesiogiai vykdė ir įgyvendino Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimą ir už tai negali būti baudžiamas. Ginčo byloje nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. M. atstovė advokatė Inesa Arbočienė su skundu nesutiko atsiliepimuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad policija neteikia teisinių paslaugų ir neaiškina įstatymų. Ikiteisminio tyrimo atlikimo motyvas nėra savitikslis - turi būti aiškios prielaidos nusižengimui. Šiandien sodininkų bendrija nori, kad policija jiems tiesiog suteiktų informaciją. Kainos yra nustatytos tarybos sprendimu ir jos nebuvo padidintos, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties. Taryba nenustatė rinkliavos, ji nustatė įmokos tarifą ir apskaičiavimo metodiką. Pareiškėjai neigia savo pareigą mokėti pastovią įmokos dalį. Kasmėnesinės sąskaitos ėjo už kintamą dalį – suteiktas paslaugas išvežant šiukšles, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi į sąskaitą įtraukti ir pastovią dalį, remiantis tarybos sprendimu. Metodika nurodo, kad pastovi dalis skaičiuojama už nekilnojamojo turto objektų kiekį. Dėl to užtruko suskaičiuoti sąskaitą, nes reikėjo sužinoti sodininkų bendrijoje esančius nekilnojamojo turto objektus. Sutartyje nustatyta, kad paslaugų įkainius nustato savivaldybės taryba, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jei įkainiai pakeičiami, sodininkų bendrija įsipareigoja mokėti pagal pakeistus įkainius. Iki 2017 m. buvo vienanarė sistema, dabar – dvinarė. Su pirmininke buvo derinama informacija, reikalinga pastovios dalies skaičiavimui.

Institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti 2018 m. kovo 28 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas tinkamai, ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes.

Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie skundo nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsiliepime nurodė, kad jei institucijos atstovas negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, prašo vadovautis atsiliepimu. Byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

Iš medžiagoje Nr. 20-G-127491 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-19 pranešimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK dėl apgaudinėjimo teikiant paslaugas, kuriame prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusižengimo pagal ANK 155 straipsnį, patraukiant atsakomybėn šio subjekto vienasmenio valdymo organo funkcijas vykdantį direktorių E. M., pripažinti sodininkų bendriją ir jos valdybos pirmininkę nukentėjusiais asmenimis, pradėti administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo pažeidimo pagal ANK 155 straipsnį, nustačius administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą su surodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims nutraukti pažeidimus. Pranešime nurodė, kad nesutinka su UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitose paskaičiuotu pastoviosios dalies mokesčiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau apgaudinėja pareiškėją, išrašinėja sąskaitas, nesilaikant teisės aktuose šalių sutartyje nustatytų kainų nurodymo reikalavimų bei nustatydama pastoviąją dalį ir tam atvejui, jeigu nebūtų išvežamos komunalinės atliekos. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, surinkusi medžiagą (2013-05-09 sutarties dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 11-2, PVM sąskaitų faktūrų JPV77539, JPV76378, JPV76963, JPV77477, JPV77538, JPV78094, JPV78676, JPV79102, JPV79736, mokėjimų nurodymų, sodininkų bendrijos rašto Nr. 17-11, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 5A-1327a, sodininkų bendrijos prieštaravimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų Nr. 5A-1514, 5A-1783, 5A-161, Lietuvos Respublikos Seimo nario A. N. raštų Nr. SN-S-007, SN-S-003, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto Nr. (17-2)-D8-7183, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos rašto Nr. 10-18 kopijas), 2018 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo vykdyti Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, todėl direktorius nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 155 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtina savivaldybių savarankiškoms funkcijoms. Savivaldybės tarybos turi teisę nustatyti (tvirtinti) kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas įstatymų nustatyta tvarka, vietines rinkliavas ir mokesčių tarifus įstatymų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, o nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-20 nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kuriose nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą. Minėtos metodikos 28 punkte nustatyta, kad iš dvinarės įmokos pastoviosios dalies turi būti padengtos visos pastoviosios sąnaudos, iš kintamosios dalies – visos kintamosios sąnaudos, o 35.1.–35.2. punktuose nustatyta, kad pastoviąją dvinarės įmokos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų (įskaitant ir už sodų paskirties objektus, metodikos 1 priedas) savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys, o kintamąją dedamąją - savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1 TS - 0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos. Pagal minėtą sprendimą, pastovioji dalis sodų bendrijoms nustatyta 0,598 Eur/mėn. vienam nekilnojamojo turto objektui. Kaip matyti iš medžiagoje esančių PVM sąskaitų faktūrų, būtent šis tarifas ir buvo taikomas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, išrašant sąskaitas. Taigi, kaip matyti iš išdėstyto, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016-12-22  sprendimu, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o jos dydis pareiškėjai išrašytose sąskaitose atitinka savivaldybės tarybos patvirtintą dydį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iki 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1TS-323 priėmimo, Jonavos rajono savivaldybės taryba ne kartą keitė komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainius (tarifus) (2009 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 1 TS – 217, 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 1 TS-0354, 2015 m. liepos 30 d. Nr. 1TS – 0202), o pareiškėja sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)” pagal 2013-05-09 sutarties dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 11-2 1.2.3. punktą įsipareigojo laiku, iki sekančio mėnesio pabaigos, atsiskaityti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (tarifus), o pasikeitus įkainiams (tarifams), įsipareigojo mokėti pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (sutarties 2.2.2. punktas), t. y. pareiškėja jau sutarties sudarymo metu žinojo, kad sutartyje nurodyti įkainiai gali kisti (didėti ar mažėti), todėl atmestinas pareiškėjos atstovės valdybos pirmininkės argumentas, kad mokestis už atliekų tvarkymą pagal pasirašytą sutartį negalėjo būti keičiamas ar toks kainos kitimas turėjo būti derinamas su sodininkais.

              Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pirkėjų ir klientų apgaudinėjimą sveriant, padidinant nustatytas prekių ar paslaugų kainas ar tarifus, nesilaikant teisės aktuose nustatytų kainų nurodymo reikalavimų arba kitokį jų apgaudinėjimą parduodant prekes ar teikiant paslaugas.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus Ruklos grupės vyresnioji tyrėja, išsamiai išnagrinėjusi pareiškėjos pranešime nurodytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 punktu, nes tiek UAB „Jonavos paslaugos“, kaip komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorė, tiek šios įmonės direktorius E. M., išrašydami pareiškėjai sąskaitas ir į jas įtraukdami pastoviąją dalį už komunalinių atliekų tvarkymą, veikė ne savo iniciatyva, o tik vykdė Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtus (aukščiau aptartus) sprendimus, t. y. nenustatyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, todėl atitinkamai jų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą, reikalauja įpareigoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK tirti galimai padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK155 straipsnį iš naujo. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių veiksmų, kurių institucija, tirdama pareiškėjos pranešimą, neatliko ir, panaikinus nutarimą, galėtų atlikti (pvz. neapklausti liudytojai, neišreikalauta medžiaga, įrodymai ar pan.), o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos atstovai byloje nustatytas aplinkybes traktuoja / interpretuoja kitaip, nei policijos tyrėjas, nesudaro pagrindo grąžinti bylą iš naujo tirti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018 m. kovo 28 d. nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas galioti, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjos atstovės valdybos pirmininkės nurodytos aplinkybės, kad sodininkų bendrija nebuvo tinkamai informuota apie pasikeitusius tarifus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jos galimai reikšmingos teisme nagrinėjamos civilinės bylos tarp UAB „Jonavos paslaugos“ ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo (nesumokėtos pastoviosios dalies) faktams nustatyti.

Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės direktoriaus E. M. atstovė advokatė Inesa Arbočienė teismo posėdžio metu pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančias išlaidas – sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2018-5/2, iš kurios matyti, kad situacijos aptarimas su klientu, atsiliepimo parengimas įkainotas 300 Eur suma, o atstovavimas teismo posėdyje – 200 Eur, bei 2018-05-09 mokėjimo nurodymą.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis su bylinėjimosi išlaidų priteisimu nesutiko, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą įtraukta nepagrįstai.

Teismas pažymi, kad pagal ANK 155 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik juridinio asmens vadovas, bet ir kiti juridinio asmens darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad skundo priėmimo stadijoje, nepradėjus nagrinėti bylos, teismas neturi galimybės šių galimai administracinį nusižengimą padariusių asmenų identifikuoti, siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, kad būtų pradėtas tyrimas pagal ANK 155 straipsnį, reikalavo, nustačius ANK 155 straipsnio 1 dalies pažeidimą, surašyti protokolą su nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims nutraukti pažeidimus bei šios įmonės vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn.

Suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ prašo priteisti jos patirtas išlaidas už atsiliepimo surašymą ir atstovo dalyvavimą teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šios įmonės direktorius E. M., siekdami apginti savo interesus, sudarė atstovavimo sutartį su advokate ir dėl to įmonė patyrė išlaidų. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš pareiškėjos, dėl kurios pareiškimo Kauno apskrities VPK buvo pradėta administracinio nusižengimo byla ir dėl kurios skundo vyko teisminis nagrinėjimas.

Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bylos apimtis nėra didelė, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, byla nėra itin sudėtinga, nors buvo būtina teisiškai įvertinti teisės aktus, kuriais remianti buvo pateiktas pareiškimas, ta pati advokatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar jos direktorių E. M. atstovavo dar dviejose analogiškose administracinių nusižengimų bylose, kuriose taip pat teikė atsiliepimus į sodininkų bendrijų skundus, LITEKO duomenimis, atsiliepimai visose trijose administracinių nusižengimų bylose yra iš esmės tapatūs, byla išnagrinėta per vieną posėdį, todėl teismas sprendžia, kad 500 Eur dydžio proceso išlaidos yra aiškiai per didelės bei neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad SB „Inkaras-2”, skirtingai nei UAB „Jonavos paslaugos“, nėra pelno siekianti organizacija. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad tinkama ir ne per didelė priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 250 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

n u t a r i a:

Pareiškėjos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2018-03-28 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Priteisti iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas „(duomenys neskelbtini), adresas „(duomenys neskelbtini), UAB „„(duomenys neskelbtini)“, kodas „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), naudai 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi (proceso) išlaidas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą Nr. 20-G-127491, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                                         Lina Šafronienė