Civilinė byla Nr. e2S-766-524/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04349-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieškinį, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“, trečiasis asmuo R. P., dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino UAB „Rasa“ ieškinį, atsakovei UAB „Ovirama“ ir priteisė iš atsakovės 14 965,80 Eur skolos, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 965,80 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 437 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Rasa“ naudai.

2.       Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 10 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: 1) atidėti atsakovei UAB „Ovirama“ žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą; 3) priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Rasa“ ieškinį atsakovei UAB „Ovirama“ dėl piniginių lėšų priteisimo atmesti; 4) priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

3.       Dėl žyminio mokesčio atidėjimo atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė už apeliacinį skundą turi mokėti 337 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovės finansinė padėtis dėl Covid-19 pandemijos yra sunki, atsakovė turi pradelstų finansinių įsipareigojimų ne tik fiziniams bei juridiniams asmenims, tačiau ir valstybei. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo nuspręsta atidėti UAB „Ovirama“ 8 067,93 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo mokėjimą iki 2021 m. spalio 30 d., atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., mokant nustatyto dydžio įmokas. Minėti duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė–finansinė padėtis šiuo metu nesuteikia galimybių jai sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai prašoma atsakovei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir apeliacinį skundą priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi netenkintas atsakovės UAB „Ovirama“ prašymas atidėti nesumokėto 337 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir atsakovei nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas sumokėti 337 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

5.       Teismas nurodė, jog atsakovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, turi įrodyti, ne tik kad jos turtinė padėtis yra nepalanki bet ir tai, kad ji pagerės, t. y. atsakovė turi įrodyti, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jos turtinė padėtis yra laikina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovė 2021 m. birželio 10 d. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Tačiau vertintina, kad atsakovė pateikė pavienį dokumentą, kuris nepatvirtina iš esmės kokia yra įmonės finansinė padėtis, ar įmonė turi turto, ar vykdo veiklą, ar dėl susidariusios pandemijos situacijos gavo valstybės paramą, jei taip, kokio dydžio, dėl kokių aplinkybių materialinė padėtis gali pasikeisti ir atsakovei atsirasti galimybė sumokėti žyminį mokestį ateityje. Atsakovei, tikėtina, įmonei vykdančiai veiklą, nepateikus išsamių duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, turtinę padėtį, nėra galimybės įvertinti realios atsakovės turtinės padėties, galimybės gauti piniginių lėšų ir sumokėti žyminį mokestį, todėl nesant išsamių duomenų, atsižvelgus į atsakovės nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliacinio skundo padavimo metu atsakovė neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad 337 Eur žyminio mokesčio dydis nelaikytinas didele suma juridiniam asmeniui, prilygsta vienos Valstybinio socialinio draudimo atidėtos įmokos dydžiui. Be to, atsižvelgiant į atsakovės argumentus, nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovės nurodyta materialinė padėtis yra sudėtinga ar kad ateityje pasikeis, todėl nėra pagrindo 337 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atidėti iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant iš atsakovės pateiktų duomenų teismas neturi galimybės įsitikinti, kad jei apeliacinis skundas būtų atmestas, atsakovė turės galimybę sumokėti žyminį mokestį (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo.

7.       Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo pateikti duomenys, įrodantys sunkią atsakovės materialinę padėtį. Teismui buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Minėtame sprendime nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo nuspręsta atidėti atsakovės 8 067,93 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo mokėjimą iki 2021 m. spalio 30 d., atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., mokant nustatyto dydžio įmokas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi ir Komisijos (ES) reglamentų nuostatomis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Konkrečią socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647. Minėtose taisyklėse nustatyta, jog atidedant įmokų įsiskolinimo sumokėjimą turi būti įvertinta įmonės turtinė, finansinė, materialinė padėtis. Akivaizdu, jog priimdamas sprendimą atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius įvertino atsakovės materialinę padėtį. Minėti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovės turtinė–finansinė padėtis šiuo metu nesuteikia galimybių jai sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašoma atsakovei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir apeliacinį skundą priimti. Todėl teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartyje atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei nurodytas reikalavimas sumokėti nesumokėtą žyminį mokestį yra neteisėti ir nepagrįsti.

8.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti galioti, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog bylos šalies sunkią finansinę padėtį kiekvienu atveju konstatuoja teismas pagal tos šalies kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateiktus duomenis, o ne kitos institucijos, kaip šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Valstybinio socialinio draudimo įmokų atidėjimas ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas yra skirtingos kategorijos ir atitinkamų sprendimų priėmimo kriterijai nėra sutampantys. Atsakovė, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, be Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo atidėjimo, teismui nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią sunkią jos finansinę padėtį, kad ji negali sumokėti juridiniam asmeniui itin nedidelės žyminio mokesčio sumos – 337 Eur. Tuo tarpu iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) matyti, kad atsakovė vykdo šiuo metu itin pelningą statybos veiklą, turi 23 darbuotojus, kurių vidutinis atlyginimas sudaro 662,72 Eur, įmonė turi 3 automobilius, jos pardavimo pajamos 2020 metais sudarė nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų. Tai, kad atsakovė pati teismui nepateikė jokių jos finansinę būklę atspindinčių duomenų (balanso ir pan.) tik patvirtina, kad ji sąmoningai slepia tikrąją savo turtinę padėtį. Dar daugiau – pagrįstai galima teigti, kad atsakovė piktnaudžiauja procesu siekdama kuo ilgiau išvengti teismo sprendimo, kuriuo iš jos ieškovei buvo priteista 14 965,80 Eur skola, įvykdymo – pirmiausia pateikė apeliacinį skundą sąmoningai nesumokėdama žyminio mokesčio, po to praktiškai be jokių motyvų apskundė nutartį, kuria jos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą buvo netenkintas. Net neabejotina, kad apeliacinės instancijos teismui netenkinus atskirojo skundo, atsakovė kaip mat suras galimybių ir sumokės žyminį mokestį, kad toliau vyktų apeliacinis procesas ir sprendimo vykdymas nusikeltų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, matyti, kad ieškovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o teismo nutartis palikta galioti.

10.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skunda nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

13.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės UAB „Ovirama“ prašymas atidėti nesumokėto 337 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir atsakovei nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas sumokėti 337 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

14.       Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog atsakovės turtinė–finansinė padėtis šiuo metu nesuteikia galimybių jai sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kad tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino UAB „Rasa“ ieškinį, atsakovei UAB „Ovirama“ ir priteisė iš atsakovės 14 965,80 Eur skolos, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 965,80 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 437 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Rasa“ naudai.

16.       Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 10 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: 1) atidėti atsakovei UAB „Ovirama“ žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą; 3) priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Rasa“ ieškinį atsakovei UAB „Ovirama“ dėl piniginių lėšų priteisimo atmesti; 4) priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17.       Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi netenkintas atsakovės UAB „Ovirama“ prašymas atidėti nesumokėto 337 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir atsakovei nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas sumokėti 337 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

18.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

19.       Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

20.       Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

21.       Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

22.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016, 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016, 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

23.       CPK 306 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės mėn. sprendimo „Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“ pirmą lapą. Pažymėtina, jog pateiktas dokumentas yra be tikslios datos ir sprendimo numerio, be parašų antspaudų ir kt., taip pat nepateikti šio dokumento metaduomenys ir likusi sprendimo dalis. Iš pateiktos dokumento dalies galima manyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nusprendė atidėti UAB „Ovirama“ 8 067,93 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo mokėjimą iki 2021 m. spalio 30 d., atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., mokant nustatyto dydžio įmokas, t. y. kas mėnesį po 336 Eur, paskutinė įmoka 339,93 Eur. Šioje dokumento dalyje nurodyta, jog šis sprendimas priimtas išnagrinėjus UAB „Ovirama“ 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. prašymus dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ir 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2020/972, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013.

25.       Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 58.1.2 punkte nurodyta, kad dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, įsiskolinimo grąžinimo grafiką, paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą, taip pat nurodo su draudėju susijusias ir (ar) jo partnerines įmones, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai 2 straipsnio 2 dalyje.

26.       Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog atsakovės turtinė–finansinė padėtis šiuo metu nesuteikia galimybių jai sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kad tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Kaip ir nurodyta ieškovės UAB „Rasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą, bylos šalies sunkią finansinę padėtį kiekvienu atveju konstatuoja teismas pagal tos šalies kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateiktus duomenis, o ne kitos institucijos, kaip šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Valstybinio socialinio draudimo įmokų atidėjimas ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas yra skirtingos kategorijos ir atitinkamų sprendimų priėmimo kriterijai gali būti ir nesutampantys. Teismas patikrinęs viešai prieinamus duomenis (www.rekvizitai.lt) nustatė, jog atsakovė 2021 m. liepos mėn. duomenimis turi 26 darbuotojus, kurių vidutinis atlyginimas sudaro 944,69 Eur, turi 3 išperkamus arba nuomojamus automobilius, atsakovės pardavimo pajamos 2020 metais sudarė nuo 1 011 090Eur, grynasis pelnas – 44 905 Eur, skola Valstybinio socialinio draudimo fondui 2021 m. rugsėjo 7 d. duomenimis – 4 152,49 Eur.

27.       Atsakovė be Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės mėn. sprendimo dėl 8 067,93 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo teismui nei su apeliaciniu skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė absoliučiai jokių jos finansinę būklę atspindinčių įrodymų (balanso ir pan.), t. y. pagrindžiančių tokią sunkią atsakovės finansinę padėtį, kad ji negali sumokėti juridiniam asmeniui palyginus nedidelės žyminio mokesčio sumos – 337 Eur. Be to, atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog yra aplinkybių, rodančių, kad artimiausiu laiku sunki atsakovės turtinė padėtis gali pagerėti ar pablogėti.

28.       Pažymėtina ir tai, jog COVID-19 pandemija prasidėjo dar 2020 metų pirmame ketvirtyje. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK nustatytas žyminis mokestis savo esme yra mokestis atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punktą. Valstybė, siekdama sumažinti neigiamą poveikį dėl COVID-19 paplitimo ekonomikai, numatė įvairias kompensacines priemones verslui, tarp jų ir mokesčių mokėjimo atidėjimą, kas sudaro pagrindą asmeniui, įtrauktam į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje     Nr. e2-92-943/2021).

29.       Tačiau atsakovės atžvilgiu nėra taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 ligos sukeltų padarinių. Viešai skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys (www.vmi.lt) patvirtina, jog atsakovė nėra įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 ligos – sąrašas atnaujintas 2021 m. rugsėjo 8 d. Įtraukimas į tokį sąrašą patvirtina, kad asmuo patiria (patyrė) neigiamą finansinį poveikį dėl pandemijos padarinių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19 ligos) sukeltų neigiamų pasekmių“ 2.1 punktas). Asmenims, įtrauktiems į minėtą sąrašą, taikomos mokestinės pagalbos priemonės – jie atleidžiami nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas, teikiamos subsidijos, lengvatinės paskolos ir kita. Atsižvelgiant į tai, vertintinas kaip nepagrįstas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki dėl COVID-19 pandemijos ir kurio atsakovė jau nebenurodo atskirajame skunde.

30.       Darytina išvada, kad atsakovė, siekdama, jog jai būtų atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas, neatskleidė savo faktinės finansinės padėties, kurią teismui įvertinus, būtų pagrindas spręsti, jog atsakovė nėra pajėgi sumokėti žyminį mokestį, tačiau bus pajėgi jį sumokėti ateityje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas atsakovei 10 kalendorinių dienų terminą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

32.       Procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl atsakovei nustatytinas naujas terminas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties reikalavimams įvykdyti – sumokėti 337 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“, juridinio asmens kodas 303206510, dešimties kalendorinių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 337 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė