Civilinė byla Nr. 2S-192-555/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03454-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10585-285/2015 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vanesos turtas“ dėl 2014 m. kovo 12 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo A. Ž. 1 954 Eur (6 750 Lt) skolos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 1 954 Eur ( 6 750 Lt) sumai.

Ieškinys teisme priimtas 2015 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės RUAB „Vanesos turtas“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo A. Ž. nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas priklausantis atsakovui ir esantis pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, už bendrą 1 954 Eur ( 6 750 Lt) sumą.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas, iš atsakovo A. Ž. ieškovės naudai priteista 1 954 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 954 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybės naudai – 29 Eur žyminio mokesčio.

2015 m. liepos 15 d. atsakovas A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, prašymą argumentuodamas tuo, jog teismas nesivadovavo CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nes žinojo apie areštuojamo turto sudėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė atsakovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

              Teismas pasisakydamas dėl prašymo panaikinti atsakovo A. Ž. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nustatė, kad pastarasis kartu su prašymu nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes apie savo finansinę padėtį, nepateikė įrodymų, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas jam nesukeltų didelių finansinių problemų. Dėl to atsakovui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jo finansinę padėtį, teismas padarė išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju ieškovės turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir ji šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

              Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti ieškovės RUAB „Vanesos turtas“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. Ž. nekilnojamojo turto ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1071/72970 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) areštą. 

              Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo esminių netinkamai pritaikytų procesinių normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą ir pažeidė CPK 144 str. 1 d., 147 str. 5 ir 6 d. nuostatas. Atsakovas nurodo, kad esant nepagrįstam ieškovės ieškiniui, jokios laikinosios apsaugos priemonės apskirtai negalėjo būti pritaikytos. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškinys nebuvo tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas sudarė 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį su atsakovu ar, kad tinkamai atliko ir perdavė darbus pagal atsakovo nepasirašytą 2012 m. gruodžio 20 sutartį. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prima facie taisykle ir nenustatė akivaizdžių ieškinio trūkumų, patvirtinančių ieškinio visišką nepagrįstumą.

              Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki bus įvykdytas galimai ieškovui palankus galutinis teismo procesinis sprendimas. Tuo tarpu CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ teismui pateikė ieškinį dėl 1 954 Eur (6 750 Lt) skolos priteisimo iš atsakovo A. Ž.. Ieškinys priimtas 2015 m. vasario 27 d. bei tos pačios dienos nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas ieškinio sumai. Pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. prašymą, 2015 m. spalio 23 d. skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės ieškinio pagrįstumą, pažeidė procesines normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi pritaikydamas atsakovo turto areštą ieškinio sumai nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o atsakovas ilgą laiką neatsiskaito su ieškove, dėl to sprendė, kad yra būtina užtikrinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje 2015 m. vasario 27 d. yra priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys yra visiškai patenkintas. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs kartu su ieškovės RUAB „Vanesos turtas“ ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, kas suponuoja pagrindą, nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo gerą finansinę padėti, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis byloje aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, prašydamas panaikinti jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti ir vertinti, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera. Pažymėtina, kad tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178 str.).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas