Civilinės bylos Nr. e2-778-330/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00423-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo  K. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1341-826/2019, kurioje buvo patvirtinta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ ir atsakovo K. J. taikos sutartis,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ ir atsakovo K. J. 2019 m. gruodžio 2 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei po 5 513,65 Eur pagal mokėjimų grafiką: iki 2020 m. sausio 15 d.; iki 2020 m. sausio 30 d.; iki 2020 m. vasario 28 d.; iki 2020 m. kovo 16 d.; iki 2020 m. kovo 30 d.; iki 2020 m. balandžio 15 d. ir iki 2020 m. balandžio 30 d. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 14 d. 

2.       Ieškovė UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ 2020 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 7 171,86 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas vietoje 19 411,86 Eur sumokėjo tik 12 240,00 Eur.

3.       Atsakovas K. J. pateikė duomenis apie taikos sutarties vykdymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies – dėl 7 171,86 Eur skolos sumokėjimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.

5.       Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nėra pagrindų, pateisinančių taikos sutarties tinkamą nevykdymą. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad taikos sutarties sąlygos būtų pakeistos. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovei išduotinas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovas K. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo faktiškai buvo sumokėta didesnė suma, nei nurodyta toje nutartyje, todėl teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl visos pradelstos mokėjimų sumos. Be to, atsakovas laiku negalėjo atlikti mokėjimų dėl objektyvių ir nenumatytų aplinkybių, dėl kurių laikinai pablogėjo atsakovo finansinė padėtis.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, yra pagrįsta ir teisėta.

9.       Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

10.       Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, teismas nerevizuoja taikos sutarties sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad šio ginčo specifika yra ta, jog atsakovo pareiga sumokėti ieškovei tam tikras sumas faktiškai neatsirado visiškai prieš jo valią, t. y. jos nebuvo priteistos pačiam atsakovui su tuo nesutinkant; tokia pareiga atsirado šalių susitarimo – taikos sutarties – pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-302/2018 ir kt.).

11.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 14 d., taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

12.       Analizuojamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atskirajame skunde pats pripažino, jog nustatytos pareigos sutartyje numatytais terminais sumokėti atitinkamas pinigų sumas laiku neįvykdė. Atsakovas jokių prašymų pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nereiškė ir CPK nustatyta tvarka taikos sutarties sąlygų neginčijo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagal šalių taikos sutarties sąlygas pagrįstai sprendė, kad atsakovui laiku nesumokėjus nustatytų sumų, ieškovė įgijo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos įsiskolinimo sumos išieškojimo. 

13.       Skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo nepatvirtina bei pagrindo ją naikinti nesudaro ir ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis atliko papildomus mokėjimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėjimai atlikti jau pažeidus taikos sutartyje numatytus terminus bei sąlygas dėl įmokų sumų, t. y. jau atsiradus ieškovės teisei į vykdomojo rašto išdavimą. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl tos dalies likusios nesumokėtos sumos (mokėtinos pagal taikos sutarties sąlygas), dėl kurios vykdomasis raštas dar nebuvo išduotas. Taigi, atsakovas ir toliau tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal taikos sutarties sąlygas.

14.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (pavyzdžiui, pateikiami įrodymai, kad prašomas įvykdyti dokumentas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, paaiškėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), arba laikoma baigta, jeigu vykdomasis dokumentas įvykdomas po to, kai vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, net ir vykdomojo rašto išdavimas neužkirstų apeliantui galimybės atsiskaityti su ieškove be priverstinio skolos išieškojimo proceso.

15.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, tinkamai taikė CPK normas ir pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dalies priverstinio vykdymo. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                        Gintaras Pečiulis