Civilinė byla Nr. 3K-3-518-706/2015

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. (tokia data nurodyta nutartyje) nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal  ieškovo „BTA Insurance Company SE“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. Š., I. Ž., dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisės klausimas dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme apimties.

Ieškovas „BTA Insurance Company SE“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Transrevis“ 45 114,97 Lt nepagrįstai gautą draudimo išmoką, 163,72 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas. 2005 m. spalio 10 d. eismo įvykio metu trečiojo asmens I. Ž. vairuojamas jam priklausantis automobilis „Lancia Dedra“ susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz 311“, priklausančiu atsakovei UAB „Transrevis“ ir vairuojamu trečiojo asmens R. Š.. Eismo įvykio metu abi transporto priemonės apgadintos, sužaloti žmonės. Atsakovė 2006 m. sausio 25 d. pateikė ieškovui prašymą atlyginti eismo įvykio metu automobiliui „Mercedes Benz 311“ padarytą žalą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. spalio 3 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą R. Š., nustačiusi, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2006 m. lapkričio 3 d. I. Ž. surašytas kaltinamasis aktas dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), todėl įvyko eismo įvykis, per kurį vienam asmeniui buvo sunkiai, o kitiems keturiems asmenims – nesunkiai sutrikdyta sveikata. 2006 m. lapkričio 10 d. ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros buvo informuotas, kad baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui. Ieškovas 2006 m. lapkričio 29 d. draudžiamojo įvykio tyrimo aktu priėmė sprendimą išmokėti atsakovei 45 114,97 Lt draudimo išmoką ir 2006 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu šią sumą pervedė atsakovei. 2007 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino I. Ž. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymių. Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartimi informavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad R. Š., 2005 m. spalio 10 d. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 311“, pažeidė KET reikalavimus, todėl kilo eismo įvykis ir R. Š. veikoje yra nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymių. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu išteisinus I. Ž. ir nustačius, jog R. Š., vairavusio atsakovei priklausantį automobilį, veiksmai lėmė eismo įvykį, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti nepagrįstai gautą draudimo išmoką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Atsakovė UAB „Transrevis“ pateikė prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu 2008 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. išteisinamasis nuosprendis trečiajam asmeniui I. Ž. neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, nes įrodinėjimo dalykai, kaltės ir neteisėtumo sampratos baudžiamojoje bei civilinėje bylose skiriasi. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ekspertų išvadas, trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, taip pat rašytinius įrodymus, sprendė, kad tiek I. Ž., tiek R. Š. atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė KET reikalavimus) ir yra kalti dėl eismo įvykio. Teismas konstatavo, kad R. Š. kaltės dėl eismo įvykio yra 20 proc., I. Ž. – 80 proc., todėl galėtų būti laikoma, jog atsakovė be pagrindo įgijo 20 proc. ieškovo jam išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 9023 Lt. Teismas, atsižvelgdamas  į tai, kad ieškovas neįrodė, jog draudimo išmokos išmokėjimą lėmė atsakovės elgesys, kad ji buvo nesąžininga, sprendė, kad dėl ieškovo suklydimo perduotas turtas negali būti išreikalautas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo „BTA Insurance Company SE“ apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo „BTA Insurance Company SE“ kasacinį skundą, 2013 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija išaiškino, kad nagrinėjamu atveju draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jam per daug sumokėtos draudimo išmokos dalį, apskaičiuotiną proporcingai apdraustojo asmens (I. Ž.) kaltei dėl eismo įvykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma ir teismų atliktas jų įvertinimas kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar teisingai buvo nustatytas I. Ž. ir R. Š. kaltės dydis. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje būtina iš naujo įvertinti įrodymus, kuriuose yra duomenų, pagrindžiančių eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų (trečiųjų asmenų) kaltę ir jos dydį, ir, nustačius šią faktinę aplinkybę, spręsti dėl dalies atsakovei priteistos draudimo išmokos grąžinimo. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo „BTA Insurance Company SE“ apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 23 d. (tokia data nurodyta nutartyje) nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą iš dalies pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo „BTA Insurance Company SE“, vykdančio veiklą Lietuvoje per „BTA Insurance Company“ filialą, ieškinys atsakovei UAB „Transrevis“ atmestas, ir jį iš dalies patenkino – priteisė ieškovui „BTA Insurance Company SE“, vykdančiam veiklą Lietuvoje per „BTA Insurance Company“ filialą, iš atsakovės UAB „Transrevis“ 6533,10 Eur. Teisėjų kolegija sprendė, kad abu vairuotojai nevykdė bendrųjų saugaus eismo reikalavimų, kad trečiasis asmuo I. Ž. pažeidė bendrąją eismo dalyvio pareigą nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, o trečiasis asmuo R. Š., atsiradus kliūčiai, galėjo mažinti greitį arba sustabdyti automobilį, arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus eismo dalyviams, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija sprendė, kad tretieji asmenys atsako lygiomis dalimis (po 50 proc.), ir ieškovo ieškinį tenkino 50 proc., priteisdama jam 22 557,50 Lt (6533,10 Eur).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Transrevis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. (tokia data nurodyta nutartyje) nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              Ieškovo sprendimo išmokėti draudimo išmoką priėmimo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant teisme nagrinėjamai baudžiamajai bylai, ieškovas turi teisę išmokėti draudimo išmoką per 14 dienų nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra informavo ieškovą apie tai, kad I. Ž. baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui 2006 m. lapkričio 10 d., ir ieškovas, tai žinodamas, sprendimą išmokėti atsakovei 45 114,97 Lt draudimo išmoką priėmė 2006 m. lapkričio 29 d., nors pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį turėjo teisę palaukti, kol ši byla bus išnagrinėta, ir tik po to, jei bus tam pagrindas, per 14 dienų išmokėti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokų neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos jo išmokėtas sumas reglamentuoja specialioji teisės norma, įtvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią jeigu draudikui ar Biurui, išmokėjusiems draudimo išmoką arba jos dalį nukentėjusiam avarijos metu asmeniui, paaiškėja, kad nukentėjęs asmuo pateikė klaidingus įrodymus ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta draudimo išmoka, tai draudiko ar Biuro reikalavimu nukentėjęs asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką arba jos dalį. Kitų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos atvejų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nenustatyta. Ieškovas neįrodė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų išmoko grąžinimo sąlygų, t. y. kad ieškovas priėmė sprendimą ir išmokėjo draudimo išmoką dėl atsakovės pateiktos klaidingos informacijos, todėl neįgijo teisės reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas nenurodydamas draudiko reikalavimo grąžinti draudimo išmoką tenkinimo teisinio pagrindo pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas „BTA Insurance Company SE“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 

Atsakovė neginčija apeliacinės instancijos teismo išvados dėl vairuotojų kaltės nustatymo po 50 proc., tačiau nesutinka, kad draudikas turi teisę susigrąžinti dalį nepagrįstai sumokėtos draudimo išmokos. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, konstatavo, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jam per daug sumokėtos draudimo išmokos dalį, apskaičiuotiną proporcingai apdraustojo asmens (I. Ž.) kaltei dėl eismo įvykio (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad draudikas priėmė sprendimą mokėti draudimo išmoką ne savo iniciatyva, o pagal draudėjo (atsakovės) prašymą;  įvykio aplinkybės buvo ganėtinai sudėtingos, o teisėsaugos institucijų sprendimai – prieštaringi. Draudikas, veikdamas pagal bonus pater familias standartus ir vykdydamas savo fiduciarines pareigas, sumokėjo draudimo išmoką, tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus aplinkybėms ir vėliau išnykus mokėjimo pagrindui, draudikas neturi reikalavimo teisės šią išmoką sugrąžinti. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsniui. Draudiko veikla yra reguliuojama ne tik specialiuoju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, bet ir kitais draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais (pvz., Civiliniu kodeksu ir Draudimo įstatymu).

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo I. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Kasacinis teismas nagrinėdamas šią bylą konstatavo, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jam per daug sumokėtos draudimo išmokos dalį, apskaičiuotiną proporcingai apdraustojo asmens (I. Ž.) kaltei dėl eismo įvykio (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Atsakovė neginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl vairuotojų kaltės, t. y. pripažįsta, kad turėjo teisę tik į pusę draudimo išmokos ir kitą dalį gavo nepagrįstai.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme apimties

Nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Transrevis“ kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. (tokia data nurodyta nutartyje) nutarties, priimtos po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jam per daug sumokėtos draudimo išmokos dalį, apskaičiuotiną proporcingai apdraustojo asmens (I. Ž.) kaltei dėl eismo įvykio. Nutartyje taip pat konstatuota, kad, remiantis byloje teismų nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir ištirtais jas patvirtinančiais įrodymais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vieno eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo kaltė yra didesnė nei kito, dėl to apeliacinės instancijos teismui pavesta šią aplinkybę nustatyti iš naujo, pakartotinai tiriant ir vertinant jai nustatyti reikšmingus įrodymus. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pateikti teisės išaiškinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimą. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos antro (pakartotinio) nagrinėjimo metu kasacinio proceso tvarka vertinama, ar žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba jei, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus, yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, 2014 m. sausio 23 d. (tokia data nurodyta nutartyje) nutartimi sprendė, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai (tretieji asmenys R. Š. ir I. Ž.) po 50 proc., ir, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jam per daug sumokėtos draudimo išmokos dalį, apskaičiuotiną proporcingai apdraustojo asmens (I. Ž.) kaltei dėl eismo įvykio, priteisė draudikui iš atsakovo 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įvykdė kasacinio teismo nutarties nurodymus, ištyrė, nustatė ir įvertino aplinkybes dėl vairuotojų kaltės dydžio, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jam per daug sumokėtos draudimo išmokos dalį, apskaičiuotiną proporcingai apdraustojo asmens (I. Ž.) kaltei dėl eismo įvykio (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Transrevis“ neginčija apeliacinės instancijos teismo išvados dėl vairuotojų kaltės dydžio, tačiau pakartotinai kelia klausimą dėl draudiko teisės susigrąžinti per daug sumokėtos draudimo išmokos dalį, nesutikdama su išaiškinimas, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų ar kitokių faktinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pateikti kitokius teisės taikymo išaiškinimus, negu yra pateikti byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartyje; nėra duomenų, kad kasacinio teismo praktiką dėl draudiko teisės susigrąžinti dalį išmokėtos išmokos koreguoti yra būtina, sprendžia, kad kasacinis teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą neturi pagrindo pateikti kitokio išaiškinimo dėl draudiko teisės reikalauti grąžinti dalį draudimo išmokos negu yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, įvardytos kaip priimtos 2014 m. sausio 23 d. išnagrinėjus ieškovo „BTA Insurance Company SE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2A-33-340/2015), įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta nutarties priėmimo data – vietoj 2015 m. sausio 23 d. nurodyta 2014 m. sausio 23 d. Ši klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pirmiau nurodytos nutarties esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir operatyvumo, protingumo principais, sprendžia, kad šis rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 9,38 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. lapkričio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas atmestas, tai nurodytos 9,38 Eur išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės UAB „Transrevis“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Trečiasis asmuo I. Ž. patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atmetus kasacinį skundą, trečiajam asmeniui I. Ž. iš atsakovės UAB „Transrevis“ priteistina 400 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-33-340/2015, per apsirikimą neteisingai įrašytą nutarties priėmimo datą – vietoj ,,2014 m. sausio 23 d.“ įrašyti ,,2015 m. sausio 23 d.“.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui I. Ž. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Transrevis“ (j. a. k. 124107111) 400 (keturis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Transrevis“ (j. a. k. 124107111) 9,38 Eur (devynis Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Gediminas Sagatys

                                                                                                                                            Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė