Administracinė byla Nr. eA-2087-463/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01148-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių B. K. I. ir C. S. M., atstovaujamos pagal įstatymą B. K. I., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių B. K. I. ir C. S. M., atstovaujamos pagal įstatymą B. K. I., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietės B. K. I. (toliau – ir pareiškėja) ir C. S. M., atstovaujama pagal įstatymą B. K. I. (toliau kartu – ir pareiškėjos) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos:
1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24M16646 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjoms nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), pareiškėja C. S. M. išsiųsta į kilmės valstybę ir neuždrausta pareiškėjai C. S. M. atvykti į Lietuvos Respubliką;
2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjos nurodė šiuos argumentus:
1.1. Atsakovas 2022 m. kovo 17 d. išnagrinėjo pareiškėjos C. S. M. (pareiškėjos B. K. I. dukros) prašymą suteikti prieglobstį ir priėmė sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5044-320/2022 šis sprendimas buvo panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti šios pareiškėjos (vaiko) prieglobsčio prašymą. Pareiškėja B. K. I. dėl savęs pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, jog prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes kilmės valstybėje nesaugu ir nestabilu, vyksta genocidas, smurtas prieš moteris, nėra medicininės priežiūros, veikia banditai, vykdomi nusikaltimai ir dėl to žmogui ten per sunku gyventi. Atsakovas dėl abiejų pareiškėjų priėmė vieną aktą – Sprendimą pagal pareiškėjos B. K. I. paskesnį prieglobsčio prašymą ir pareiškėjos C. S. M. (vaiko) pirminį prieglobsčio prašymą, grąžintą iš naujo nagrinėti pagal teismo sprendimą.
1.2. Priimdamas Sprendimas atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį, neatsižvelgė į tai, kad vaikas (mergaitė) negali būti grąžinta į kilmės valstybę, nes ten ji gali patirti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, ir tai pažeistų negrąžinimo principą. Atsakovas tinkamai neištyrė kilmės valstybės informacijos ir jos nesusiejo su pareiškėjų prašymais. Siekiant visapusiškai įvertinti vaiko situaciją, reikia nustatyti, kokia yra vaikų padėtis kilmės valstybėje, kokios galimybės dukrai gauti tinkamą būstą, išsilavinimą, sveikatos apsaugos paslaugas (duomenys neskelbtini) ir kt. Taip pat būtina įvertinti vienišų moterų padėtį, nes vieniša pareiškėja turi pareigą pasirūpinti vaiku, todėl taip pat reikšminga informacija apie vienišų moterų galimybę gauti būstą (duomenys neskelbtini), jų padėtį darbo rinkoje ir kitus aspektus, susijusius su vienišų moterų (ir moterų apskritai) stigmatizacija kilmės valstybės visuomenėje ir su tuo susijusiomis itin ribotomis galimybės pasirūpinti dukra.
1.3. Sprendime tinkamai neįvertinta moterų padėtis kilmės valstybėje. Kadangi pareiškėja B. K. I. yra priskiriama vienišų moterų grupei, galima pagrįstai manyti, jog šios grupės diskriminavimas ir visuomenės stigmatizavimas reikšmingai paveiks jos galimybes aprūpinti dukrą oriu gyvenimu. Visoje kilmės valstybėje moterys ir mergaitės kenčia nuo daugybės smurto veiksmų ir diskriminacijos dėl savo lyties, jų galimybės naudotis žeme, finansiniais ir gamtos ištekliais bei technologijomis, gamybos priemonėmis ir kreditu paprastai yra labai ribotos. Nepaisant formalios lygybės pagal įstatymą, moterys ir mergaitės dažnai netenka viso ar dalies paveldo dėl tam tikrų papročių išlikimo. Kilmės valstybėje moterys paprastai apibrėžiamos pagal savo bendruomenę (ir pačios save) kaip motinas ir (arba) kaip gimines su vyriškosios lyties šeimos nariais, moterys paprastai prisiima atsakomybę už šeimą ir namų ūkį.
1.4. Sprendime nėra tiksliai interpretuojamos faktinės aplinkybės. 2012 m. pareiškėjos B. K. I. seserį nužudė (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie buvo pasiųsti vadovų, pas kuriuos dirbo šios pareiškėjos tėvas. Iš tiesų buvo norima nužudyti tėvą, bet žuvo sesuo. Po kelerių metų po nužudymo pareiškėjos tėvas susirgo, jį ištiko insultas bei 2020 m. gegužę jis mirė, po pareiškėjos tėvo mirties mama susirgo sunkia depresijos forma. Pareiškėja buvo nuėjusi prašyti tėčio draugo pagalbos, kad galėtų padėti mamai. Mainai už pinigus, kurie buvo suteikti pagalbai, tėvo draugas pageidavo, kad ji ištekėtų už jo. Pareiškėjai nesutikus, jis pasiuntė (duomenys neskelbtini) atstovus, kad šie pagrobtų jos motiną, bei grasino pareiškėjai mirtimi. Pareiškėjai išvengė susidūrimo su nusikaltėliais, bei jai pavyko išvykti iš šalies. Pareiškėja negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes ji bus nužudyta, jai vienai teks susidurti su kilmės valstybės gyvenimo realybe ir nebus kas jai padės ir apsaugos, nes šalis iki šiol nėra saugi. (duomenys neskelbtini) yra reiškinys, kai žudomi, grobiami žmonės bei vykdomas genocidas. Taigi išvados dėl grėsmės pareiškėjų sveikatai ir gyvybei remiasi realiais įvykiais ir pasekmėmis.
1.5. Atsakovas priimtame Sprendime tinkamai nenustatė aplinkybių dėl teisinių apsaugos priemonių prieinamumo kilmės valstybėje. Šiuo atveju pareiškėjoms kilmės valstybėje nėra saugu, nes šioje valstybėje nėra prieinamos veiksmingos apsaugos priemonės, apsaugos nuo smurto įstatymai nėra taikomi, prieiga prie teisingumo yra itin ribota, o visuomenė iš esmės toleruoja smurtą artimoje aplinkoje, tačiau atsakovas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Byloje taip pat turi būti patikrinta ir Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjoms nesuteikimo. Kartu turi būti įvertinta tai, jog atsakovas Sprendimu nusprendė išsiųsti vaiką iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, o, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos pareiškėjoms nesuteikimo, Sprendimo išvestinės priemonės, susijusios su vaiko išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, turi būti panaikintos.
2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, nurodydamas šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėja C. S. M. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), o jos motina pareiškėja B. K. I. nurodė, kad dukrai kyla identiškos grėsmės, nepilnametei nesant galimybės savarankiškai ir sklandžiai dėstyti mintis, atsižvelgus į asmens amžių ir brandą nuspręsta nedaryti apklausos su mažamete pareiškėja, o klausimai, susiję su dukros prieglobsčio prašymu, buvo adresuoti jos motinai 2024 m. vasario 8 d. vykusios apklausos metu.
2.2. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėjoms nekyla reali rizika patirti žalą dėl lokalizuoto vidaus ginkluoto konflikto. Tyrimo metu neidentifikuotas persekiotojas, jo tikėtini tikslai ir motyvai, vykdyti persekiojimą socialinės grupės pagrindu. Tyrimo metu nenustatyta realių ir individualių aplinkybių, išskirtinai susijusių su pareiškėjomis, dėl kurių joms būtų tyčia atsisakoma teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Tyrimo metu taip pat nenustatyta realių ir individualių aplinkybių, išskirtinai susijusių su pareiškėjomis, dėl kurių (duomenys neskelbtini) gaujų nariai siektų jas persekioti. Pareiškėjos neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, o kilmės valstybėje vykstantis vidaus ginkluotas konfliktas yra lokalizuotas ir nepasireiškia vietovėje, į kurią pareiškėjos būtų grąžinamos. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija.
2.3. Nagrinėjant pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį buvo vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali situacija kilmės valstybės kontekste. Sprendime vertinant pareiškėjos B. K. I. dukros prieglobsčio prašymą buvo atsižvelgta į tokius veiksnius, kaip vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei, ypatingas pažeidžiamumas, šeiminė padėtis, išsilavinimas ir jo fizinės bei psichinės sveikatos būklė. Tyrimo metu nustatyta, kad įvardyti kriterijai neturi įtakos vertinant pagrįstą persekiojimo baimę, nes kilmės valstybėje vykstantis vidaus ginkluotas konfliktas yra lokalizuotas. Grąžinimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjos dukra būtų grąžinama į vietovę, kuri nutolusi daugiau nei 1 500 km nuo konflikto teritorijos, todėl su asmeniu susiję kriterijai nepadidina tikimybės, kad asmuo patirs persekiojimą.
2.4. Vertinant pareiškėjos dukros grėsmę patirti smurtą lyties pagrindu, tyrimo metu nebuvo identifikuoti persekiojimo vykdytojai, persekiotojų tikslai ir motyvai. Vertinant pareiškėjos dukros prieigą prie medicininių paslaugų nebuvo nustatyta indikacijų, kad vaikas turėtų raidos sutrikimų, kurie reikšmingai skirtųsi nuo biologinio amžiaus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje tikslingai ribotų prieigą prie medicininių paslaugų išskirtinai lyties (mergaitės) ar amžiaus (naujagimiai) pagrindu. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta realių ir individualių aplinkybių, išskirtinai susijusių su pareiškėjos dukra, dėl kurių kilmės valstybė atsisakytų teikti medicinines paslaugas. Vertinant (duomenys neskelbtini) gaujų keliamą grėsmę, tyrimo metu nebuvo nustatyta indikacijų, kad gaujos tikslingai rinktųsi aukas lyties (mergaitės) ar amžiaus (naujagimiai) pagrindu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, išskirtinai susijusių su pareiškėjos dukra, dėl kurių (duomenys neskelbtini) gaujos siektų taikytis būtent į ją individualiai.
2.5. Atsakovas įvertino aplinkybes, jog pareiškėjos yra vieniša moteris ir jos mažametė dukra, tačiau tiek pagal kilmės valstybės informaciją, tiek individuali šių asmenų humanitarinė padėtis nelaikytina išskirtiniu atveju, kuris leistų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus asmenis į kilmės valstybę. Pareiškėja grindė savo skundą bendra kilmės valstybės informacija, tačiau jokių aplinkybių apie individualiai galbūt kylančią grėsmę būti persekiojamai nenurodė. Sprendimas išsiųsti pareiškėjos dukrą yra priimtas dėl to, kad analogiškas sprendimas yra priimtas dėl pareiškėjos B. K. I.
II.
3. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
4. Teismas nustatė šias ginčo faktines aplinkybes:
4.1. Pareiškėjos yra (duomenys neskelbtini) pilietės, pareiškėja B. K. I. gimė (duomenys neskelbtini), o jos dukra C. S. M., gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai pėsčiomis, mišku kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, teigdama, kad dokumentus iš jos paėmė Baltarusijoje universitete, kuriame studijavo. Atsakovas 2021 m. spalio 14 d. išnagrinėjo pirmąjį pareiškėjos B. K. I. prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 21S31593 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1766-331/2022 pareiškėjos B. K. I. skundas buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1525-415/2022 pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, nusprendus pakeisti atsakovo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21S31593 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“
4.2. Pareiškėja B. K. I. (duomenys neskelbtini) susilaukė mergaitės C. S. M. ir jos vardu 2022 m. vasario 28 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Pirminės apklausos metu B. K. I. paprašyta pateikti laisvos formos paaiškinimą, dėl kokių priežasčių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė: „Naujagimė“, t. y. nenurodė aplinkybių, išskirtinai susijusių su naujai gimusiu vaiku. 2022 m. kovo 17 d. atsakovas, išnagrinėjęs C. S. M. prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Nr. 22S9917, kuriuo nusprendė nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, neuždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5044-320/2022 minėtas atsakovo sprendimas buvo panaikintas bei nuspręsta įpareigoti atsakovą išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo. Teismas nurodė, jog nebuvo įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjos – nepilnamečio vaiko – interesų apsaugos, taip pat iš esmės nevertinta, kad prieglobsčio prašytoja yra nepilnametis vaikas, Lietuvos Respublikoje esantis kartu su savo motina, atsakovas, spręsdamas dėl vaiko priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nieko nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai.
4.3. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad C. S. M. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, bei tai, kad nepilnametės motina B. K. I. nurodė, kad dukrai kyla identiškos grėsmės, nepilnametei nesant galimybės savarankiškai ir sklandžiai dėstyti mintis, atsižvelgęs į asmens amžių ir brandą, nusprendė nedaryti apklausos su C. S. M.. Įvertinus tai, kad prieglobsčio prašymą dėl C. S. M. pateikė prieglobsčio prašytojos motina, 2024 m. vasario 8 d. vykusios apklausos metu, klausimai susiję su C. S. M. prieglobsčio prašymu buvo adresuoti motinai. Atsakovas 2024 m. kovo 18 d. priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjoms prieglobsc?io (pabe?ge?lio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti C. S. M. iš Lietuvos Respublikos ir neuždrausti C. S. M. atvykti į Lietuvos Respubliką.
5. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjos neatitinka pabėgėlio statuso kriterijų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 str. 1 d.). Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1525-415/2022 pareiškėjos B. K. I. skundas buvo patenkintas iš dalies, palikus galioti atsakovo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31593 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei išsiųsti į kilmės valstybę. Dėl to teismas nurodė, jog šios bylos kontekste svarbu nustatyti, ar atsakovas Sprendimu pagrįstai B. K. I. dukrai C. S. M. nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos ir Sprendime nurodė išsiųsti C. S. M. iš Lietuvos Respublikos.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog dukrai C. S. M. kilmės valstybėje kyla pavojus. Pirminės apklausos metu B. K. I., paprašyta pateikti laisvos formos paaiškinimą, dėl kokių priežasčių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė „Naujagimė“, t. y. nenurodė aplinkybių, išskirtinai susijusių su naujai gimusiu vaiku įvertinti vaiko interesai, o, teismo vertinimu, Sprendime minėti vaiko interesai buvo įvertinti. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos dukros prieglobsčio prašymą, atsižvelgė į tokius veiksnius, kaip vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei, ypatingas pažeidžiamumas, šeiminė padėtis, išsilavinimas ir jo fizinės bei psichinės sveikatos būklė. Teismas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nustatyta, jog įvardyti kriterijai neturi įtakos vertinant pagrįstą persekiojimo baimę, nes kilmės valstybėje vykstantis vidaus ginkluotas konfliktas yra lokalizuotas. Grąžinimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjos dukra būtų grąžinama į vietovę, kuri nutolusi daugiau nei 1 500 km nuo konflikto teritorijos, todėl su asmeniu susiję kriterijai nepadidina tikimybės, kad asmuo patirs persekiojimą. Vertinant pareiškėjos dukros grėsmę patirti smurtą lyties pagrindu, tyrimo metu nebuvo identifikuoti persekiojimo vykdytojai, persekiotojų tikslai ir motyvai. Vertinant pareiškėjos dukros prieigą prie medicininių paslaugų nebuvo nustatyta indikacijų, kad vaikas turėtų raidos sutrikimų, kurie reikšmingai skirtųsi nuo biologinio amžiaus. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta indikacijų, kad vaikas turėtų psichinę ar fizinę negalią, onkologinę ar kitokio pobūdžio lėtinę ligą. Pareiškėjos dukrai šiuo metu neatliekamos medicininės procedūros ir ji nevartoja medikamentų, dėl kurių stygiaus reikšmingai sumažėtų mažametės gyvenimo trukmė ar ji patirtų kančių. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybė tikslingai ribotų prieigą prie medicininių paslaugų išskirtinai lyties (mergaitės) ar amžiaus (naujagimiai) pagrindu. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta realių ir individualių aplinkybių, išskirtinai susijusių su pareiškėjos dukra, dėl kurių kilmės valstybė atsisakytų teikti medicinines paslaugas. Vertinant (duomenys neskelbtini) gaujų keliamą grėsmę, tyrimo metu nebuvo nustatyta indikacijų, kad gaujos tikslingai rinktųsi aukas lyties (mergaitės) ar amžiaus (naujagimiai) pagrindu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, išskirtinai susijusių su pareiškėjos dukra, dėl kurių (duomenys neskelbtini) gaujos siektų taikytis būtent į ją individualiai.
7. Teismas akcentavo, kad atsakovas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą atsižvelgęs į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), be kita ko, vertino ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjos ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias taip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjai. Atsakovas tyrimo metu pritaikė N. prieš Jungtinę Karalystę testą, kuriame išdėstytos sąlygos neprilygsta C. S. M. situacijos, t. y. nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybes, jog B. K. I. yra vieniša moteris, o C. S. M. mažametė mergaitė, tiek atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, individuali asmenų humanitarinė padėtis nelaikytina itin išskirtiniu atveju, kuris leistų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus asmenis į kilmės valstybę. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju taip pat yra užtikrinamas negrąžinimo principas, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykus C. S. M. deportacijai kyla reali rizika, kad ji patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Taigi, teismo vertinimu, darytina išvada, kad atsakovas išsiaiškino, ar prieš pareiškėją (šiuo atveju vaiką) gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.
8. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjos mamai B. K. I., kuriai taikomi apribojimai, yra svarbi vertinant rizikos, kurią prieglobsčio prašytoja patirs kilmės šalyje, lygį. Negalima atskirti C. S. M. motinai ir pačiai C. S. M. kylančių grėsmių. Pareiškėjai B. K. I. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1525-415/2022 nustatytos visos faktinės aplinkybės ir paliktas galioti atsakovo 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21S31593 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei išsiųsti į kilmės valstybę. Taigi teismo sprendimais yra nustatyta, kad B. K. I. kilmės valstybėje grėsmė nekyla. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visas pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbias aplinkybes bei įvertino minėtus aspektus. Kadangi atsakovo 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21S31593 buvo nuspręsta išsiųsti C. S. M. motiną B. K. I. į kilmės valstybę, sprendimas yra įsigaliojęs ir vykdytinas, siekiant užtikrinti šeimos vienovės principą, pagrįstai priimtas sprendimas ir dėl C. S. M. išsiuntimo į kilmės valstybę.
9. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, pažymėjo, jog Konvencija ir Įstatymas nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Todėl, kaip nustatyta minėtuose teismų sprendimuose, pareiškėjos pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šioje valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Atsakovas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl įvertinus surinktą informaciją, pareiškėja nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėja be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgus į asmens individualias savybes ir į tai, kad tyrimo metu nebuvo rasta patikimos informacijos pagrindžiančios pareiškėjos teiginius, jų nepateikė ir pareiškėja, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad asmeniui grįžus į kilmės valstybę grėstų pavojus gyvybei. Pareiškėja nuo 2020 m. rugsėjo mėn. gyveno ir mokėsi Baltarusijoje, jautėsi saugi, o baimė neva patirti gresiantį kerštą iš žmogaus, už kurio nesutiko tekėti bei aplinkybės, jog mirė tėvas, o motina dingo be žinios ir todėl ji neturi kur grįžti bei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas pažymėjo, kad negalima atskirti C. S. M. motinai ir pačiai C. S. M. kylančių grėsmių, todėl pagrįstai ir C. S. M. nesuteiktina papildoma apauga.
10. Teismas, apibendrinęs išdėstytus motyvus, padarė išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenustatytas pagrindas šį sprendimą naikinti, o atmetus pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
11. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Pareiškėjos nurodo šiuos argumentus:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo kilmės valstybės informacijos bei nevertino šios informacijos pareiškėjų individualios grėsmės kontekste, formaliai pasiremdamas atsakovo Sprendime bei atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais ir nepasisakydamas apie pareiškėjų pateiktus duomenis. Kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjoms kylančias grėsmes, byloje neįvertinus, ar kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjos ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias taip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas. Šiuo atveju ypač reikšminga atsižvelgti į vaikų ir mergaičių padėtį kilmės valstybėje, susijusią su galimybe gauti apgyvendinimą, mergaičių prieiga prie švietimo ir sveikatos sistemų, skurdą ir maisto trūkumą, seksualinį smurtą. Teismas neatsižvelgė į vienišų moterų padėtį kilmės valstybėje. Kadangi pareiškėja yra priskiriama vienišų moterų grupei, galima pagrįstai manyti, jog šios grupės diskriminavimas ir visuomenės stigmatizavimas reikšmingai paveiks pareiškėjos galimybes aprūpinti dukrą oriu gyvenimu.
11.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė, jog pareiškėjos C. S. M. grąžinimo į kilmės valstybę sąlygos pažeistų Įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą negrąžinimo draudimą. Įvertinus kilmės valstybės informaciją matyti, jog grąžinus pareiškėjas į kilmės valstybę, dėl valstybės nepakankamų pastangų panaikinti moterų ir mergaičių diskriminaciją, jos neturėtų prieigos prie tinkamo būsto, maisto, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų. Pareiškėjos dukros atveju neturėtų būti vykdomas grąžinimas į kilmės valstybę.
11.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dukrai nekyla grėsmė kilmės valstybėje, nes jos mamos pirminis prieglobsčio prašymas buvo atmestas, šiam teismui nusprendus, jog dėl šių priežasčių ir nepilnamečiui vaikui nekyla grėsmė. Tačiau tai yra atskiri prieglobsčio prašymai, dėl to byloje turėjo būti atliktas tyrimas, analizuojant pateiktus įrodymus ir kilmės valstybės informaciją, o ne nenagrinėti argumentų, nes byloje pagal ankstesnį prieglobsčio prašymą buvo priimtas teismo sprendimas.
11.4. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl papildomos apsaugos pripažintinos nepagrįstomis, nes pagal viešai prieinamą informaciją (duomenys neskelbtini) siautėja banditai, yra labai aukštas smurto lygis, todėl ypač vienišai moteriai su mažamete dukra grįžti į (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, o dėl vidinių konfliktų ir smurto kilmės valstybė patiria vieną didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje.
12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
13. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis atsižvelgė į tokius veiksnius, kaip vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei, ypatingas pažeidžiamumas, šeiminė padėtis, išsilavinimas ir jo fizinės bei psichinės sveikatos būklė, o pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai pripažino atsakovo išvadas įrodytomis. Kilmės valstybės informacija byloje buvo tinkamai įvertinta, o pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir atkartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Byloje įvertinus aplinkybes, jog pareiškėja yra vieniša moteris, o jos dukra yra mažametė mergaitė, tiek kilmės valstybės informacija, individuali asmenų humanitarinė padėtis nelaikytina itin išskirtiniu atveju, kuris leistų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus asmenis į kilmės valstybę. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Sprendime išnagrinėjus visas reikšmingas prašymo suteikti prieglobstį aplinkybes, o pareiškėjos apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinka su padarytomis išvadomis dėl prieglobsčio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 24M16646, kuriuo pareiškėjoms nesuteiktas prieglobstis, pareiškėja C. S. M. išsiųsta į kilmės valstybę ir neuždrausta pareiškėjai C. S. M. atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nusprendęs, jog pareiškėjos neatitinka prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) kriterijų, o pareiškėja C. S. M. yra pagrįstai išsiunčiama į kilmės valstybę kartu su jos motina pareiškėja B. K. I., todėl Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
16. Pareiškėjos, nesutikdamos su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjų individualios situacijos kilmės valstybės informacijos kontekste bei moterų padėties kilmės valstybėje, tinkamai neišsprendė pareiškėjos C. S. M. išsiuntimo klausimo.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pažymi, jog pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
18. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1342-756/2022).
20. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).
21. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurio motyvai – kilmės valstybėje vykstantis karinis konfliktas, prasta moterų padėtis ir smurtas prieš moteris, prieigos prie sveikatos, švietimo ir kitų paslaugų problemos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai B. K. I. atvykus į Lietuvos Respubliką, 2021 m. buvo išnagrinėtas pirmasis jos prašymas suteikti prieglobstį, kurį ji grindė baime būti persekiojamai asmens, už kurio ji nesutiko tekėti bei yra skolinga 10 000 dolerių, kerštu, ji taip pat nurodė, jog kilmės valstybėje yra sudėtinga ekonominė situacija, ji liko viena. Atsakovui atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1525-415/2022 atsakovo sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti prieglobstį nebuvo pakeista (žr. šios nutarties 4.1 p.). Pareiškėjai B. K. I. būnant Lietuvos Respublikoje, ji (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros C. S. M. ir pateikė dukros vardu prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovui nusprendus nesuteikti pareiškėjos dukrai prieglobsčio, šis atsakovo sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5044-320/2022 buvo panaikintas, įpareigojant atsakovą išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo bei vertinti pareiškėjos dukros kaip nepilnamečio vaiko, prašančio tarptautinės apsaugos, geriausius interesus (žr. šios nutarties 4.2 p.). Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2023 m. pakartotinis bei jos dukros prieglobsčio prašymai, pareiškėjai B. K. I. pateiktame pakartotiniame prieglobsčio prašyme nurodžius šias aplinkybes dėl patirto persekiojimo: „Gavau naujos informacijos apie smurtą prieš moteris ir apie išsiplėtusius karinius veiksmus mano gimtojoje vietovėje.“
23. Vertindama pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus dėl pabėgėlio statuso (Įstatymo 86 str.), teisėjų kolegija pažymi, jog pabėgėlio teisinės kategorijos apibrėžimas yra įtvirtintas 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje, pagal kurią pabėgėliu laikytinas asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.
24. Tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal EŽTK 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai kaip nurodyta a punkte (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 9 str. 1 d.).
25. Sprendžiant dėl pagrindo suteikti pabėgėlio statusą nustatyta, jog šiuo atveju pareiškėjos grindė baimę būti persekiojamomis kilmės valstybėje dėl priklausymo socialinei grupei – jų priskyrimo moteriškajai lyčiai (buvimo moterimis) – pagrindu. Grįsdama šį pagrindą, pareiškėja B. K. I. atsakovui teigė bei pakartoja apeliaciniame skunde, jog kilmės valstybėje yra varžomos moterų ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, yra prasta mergaičių padėtis kilmės valstybėje, susijusi su galimybe gauti apgyvendinimą, prieiga prie švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų, paplitęs skurdas ir maisto trūkumas, seksualinis smurtas, kartu reikšminga vienišų moterų padėtis kilmės valstybėje ir stigmatizacija, jų apsaugos nebuvimas.
26. Įvertinusi šiuos prašymo motyvus ir pagal apeliacinio skundo argumentus patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo pareiškėjoms suteikti pabėgėlio statusą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjoms kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamoms kilmės valstybėje dėl priklausymo socialinei grupei. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina tai, jog tiek administracinės procedūros, tiek teismo proceso metu pareiškėja B. K. I. dėstė argumentus apie jai kylančią grėsmę šiuo pagrindu bei teikė tai tvirtinančius dokumentus, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, jog ši grėsmė būtų individuali ir reali, pareiškėjai išdėsčius iš esmės aprašomojo pobūdžio kilmės valstybės informaciją, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su jos patirtimi ar individualia situacija.
27. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad bendra viešai prieinama kilmės valstybės informacija nepagrindžia prieglobsčio prašytojo baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2543-815/2023).
28. Pripažinus tai, jog šiuo atveju pareiškėjos akcentuojama kilmės valstybės informacija neturi tiesioginės sąsajos su pareiškėjų situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, yra atmestinas teiginys, kad sprendžiant dėl pareiškėjų baimės patirti persekiojimą pagrįstumo buvo netinkamai vertinama jų individuali situacija bei jos realumas. Kaip šiuo aspektu matyti iš Sprendimo, atsakovas aiškiai ir išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjos teiginius dėl jos baimės būti persekiojamai pagrįstumo, motyvuotai pasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjos teikto įrodymo bei analizuodamas kilmės valstybės informaciją, be kita ko, pareiškėjos akcentuotų aplinkybių aspektu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir iki išvykimo iš kilmės valstybės nustatytus pareiškėjos biografijos faktus, kuriuos pati pareiškėja patvirtino atsakovui administracinės procedūros metu, t. y. jog pareiškėja išvyko iš gimtosios vietos ir apsigyveno kilmės valstybės sostinėje ((duomenys neskelbtini)), ji įgijo vidurinį išsilavinimą, studijavo teisę ir politinius mokslus katalikiškame universitete.
29. Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėja atsakovui pirmiausia nurodė išvykusi iš kilmės valstybės dėl to, jog ji yra skolinga savo tėvo darbdaviui 10 000 dolerių, nes ji nesutiko tekėti už šio asmens. Vis dėlto pažymėtina, jog šios aplinkybės buvo įvertintos prieglobsčio teisės kontekste Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1525-415/2022, pripažinus, jog pareiškėja išvyko iš kilmės valstybės ne bėgdama nuo persekiojimo, o siekdama studijuoti ir dirbti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakys (ABTĮ 57 str. 2 d.).
30. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99.1 punktą remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui.
31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nebuvo įrodytas pareiškėjų baimės būti persekiojamoms dėl priklausymo socialinei grupei visiškas pagrįstumas ir šio nurodomo persekiojimo individualus pobūdis, todėl kartu pritartina atsakovo Sprendimo teiginiams, kad byloje iš pareiškėjos teiginių nėra galimybės identifikuoti jos nurodomo persekiojimo vykdytojo ar jo tikėtinų motyvų, tikslų persekioti pareiškėjas socialinės grupės pagrindu. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjos byloje neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 straipsnyje.
32. Sprendžiant dėl papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str.) nustatyta, jog šis pagrindas yra grindžiamas tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su moterų padėtimi, prieiga prie sveikatos paslaugų, (duomenys neskelbtini) „banditų“ išpuoliais prieš civilius ir kariniu konfliktu kilmės valstybėje. Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja, prašydama prašymo suteikti prieglobstį, iš esmės nurodė bendro pobūdžio aplinkybes, susijusias su situacija kilmės valstybėje, iš kurių nematyti, jog pareiškėjoms kyla asmeniška ir individuali visiškai pagrįsta baimė, jog jos bus kankinamos, su jomis bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jos bus tokiu būdu baudžiamas, yra grėsmė, kad pareiškėjoms bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (Įstatymo 87 str. 1 d. 1 ir 2 p.).
33. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Tvarkos aprašo 99.4.1 punktą atliekant vertinimą dėl papildomos apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo be kita ko vadovaujamasi principu, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų veiksmų grėsmė sietina su konkretaus prieglobsčio prašytojo individualiomis savybėmis.
34. Kaip nustatyta Sprendime, byloje nenustatyta, kad pareiškėjos turi sunkių sveikatos sutrikimų, kuriems gydyti negalėtų būti teikiama medicininė pagalba kilmės valstybėje, o bendro pobūdžio egzistuojantys sveikatos apsaugos trūkumai, susiję su sveikatos paslaugų prieiga, nepatvirtinta kankinimų ar nežmoniško elgesio tikimybės. Ši išvada taikytina taip pat ir dėl pareiškėjų akcentuojamų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių suvaržymų, apgyvendinimo ir švietimo sistemos problemų, nes tokio pobūdžio bendros aplinkybės nesuponuoja egzistuojančio pareiškėjoms kaip prieglobsčio prašytojoms tarptautinės apsaugos poreikio, prilygstančio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams. Kita vertus, pareiškėjų teiginiai dėl vienišų moterų padėties kilmės valstybėje taip pat yra susiję su visuomenėje patiriama stigmatizacija, problemomis darbo rinkoje, t. y. atskiromis socialinėmis ir kultūrinėmis, politinėmis ar ekonominėmis problemomis, tačiau nematyti, jog šie veiksmai prilygtų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems žmogaus pagrindinių teisių pažeidimams.
35. Tai, jog kilmės valstybėje yra bendra prasta moterų padėtis, savaime nepatvirtinta pagrindo šiuo atveju suteikti pabėgėlio statusą, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).
36. Kita vertus, kartu pažymėtina tai, jog nors pareiškėja pakartotiniame prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodė, kad ji teikia pakartotinį prašymą, nes pareiškėja gavo naujos informacijos apie smurtą prieš moteris ir apie išsiplėtusius karinius veiksmus kilmės valstybėje, pareiškėjos apeliaciniame skunde remiasi dar iki atvykimo į Lietuvos Respubliką surinkta ir paviešinta kilmės valstybės informacija (tarptautiniais 2019–2022 m. šaltiniais), kuri nepripažintina nauja ir sudarančia pagrįstą pagrindą kvestionuoti atsakovo surinktą medžiagą.
37. Sprendžiant dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindo iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo metu kilmės valstybėje vykstantis vidaus konfliktas yra lokalizuotas ir vyksta kilmės valstybės rytinėje dalyje, o tą patvirtina aktuali 2024 m. Human Rights Watch parengta (duomenys neskelbtini) ataskaita (prieiga internete: (duomenys neskelbtini)). Priimdamas Sprendimą atsakovas atsižvelgė į tai, jog pareiškėja B. K. I. iki išvykimo iš kilmės valstybės 3 metus trukusių studijų laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jos gimimo bei nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste, todėl vertino abiejų vietovių beatodairiško smurto lygmenis. Atsakovas išvadas dėl šio pagrindo grindė aktualia, 2023–2024 m. surinkta kilmės valstybės informacija bei padarė išvadą, jog kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas vyksta žemu lygmeniu, todėl nėra rizikos civiliui būti paveiktam beatodairiško smurto (duomenys neskelbtini) provincijoje ir (duomenys neskelbtini) provincijoje. Įvertinusi tai, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nepaneigė šios atsakovo išvados dėl vidaus konflikto, byloje nenustatytas pagrindas spręsti, kad kilmės valstybėje kyla rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
38. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjoms suteikimo ir sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tai, kad pareiškėjos neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų prieglobsčio pagrindų.
39. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjos C. S. M. kaip nepilnamečio vaiko geriausių interesų pažeidimo, teisėjų kolegija nustatė, jog pirmasis atsakovo sprendimas nesuteikti minėtai pareiškėjai prieglobsčio buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5044-320/2022, šiam teismui nustačius, jog panaikintame atsakovo sprendime nebuvo vertinamos jokios aplinkybės dėl pareiškėjos – nepilnamečio vaiko interesų apsaugos, atsakovui nepasisakius ir nevertinus, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai.
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teigiama, jog tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022).
41. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) (didžioji kolegija) 2024 m. birželio 11 d. sprendime Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid byloje C-646/21 nurodė, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją kompetentingai nacionalinei institucijai atliekant individualų vertinimą draudžiama priimti sprendimą dėl nepilnamečio pateikto tarptautinės apsaugos prašymo, aiškiai nenustačius geriausių šio nepilnamečio interesų.
42. Vertindama Sprendimo dalį dėl geriausios vaiko interesų apsaugos, teisėjų kolegija nustatė, jog šiame akte atsakovas išsamiai aptarė reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, ESTT ir EŽTT jurisprudencijas, Europos Sąjungos pirminės ir antrinės teisės šaltinių aktualų teisinį reguliavimą, Konvencijos nuostatas bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos reikalavimus. Susipažinusi su šiais atsakovo nurodytas šaltiniais bei įvertinusi jų reikšmę ginčo atveju, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų procesiniuose dokumentuose dėstomas abejones dėl to, jog šiuo atveju atsakovas po Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-5044-320/2022 tinkamai neįvertino pareiškėjos C. S. M. geriausių interesų. Kaip matyti iš Sprendimo, atsakovas pagrįstai atsižvelgė į minėtos pareiškėjos sveikatos ir fizinę būklę, kilmės valstybėje vykstantį vidaus konfliktą, kuris yra lokalizuotas ir nekelia tokio pobūdžio humanitarinių grėsmių šiai pareiškėjai, pareiškėjos baimę būti persekiojamai dėl lyties ar tai, jog kilmės valstybėje nėra ribojama prieiga prie sveikatos paslaugų vien dėl asmens lyties. Kartu atsakovas įvertino, jog dėl savo amžiaus pareiškėja C. S. M. nėra integravusis Lietuvos Respublikoje ir nėra pradėjus lankyti formalią ugdymo programą, ji savo motinos yra mokoma prancūzų kalbos, kas taip pat palengvintų adaptaciją kilmės valstybėje. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šiais teiginiais Sprendime išdėstytų teisinių aplinkybių kontekste, todėl su tuo susijusius apeliacinio skundo teiginius atmeta, byloje atsakovui ir pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus pareiškėjos kaip nepilnamečio vaiko interesus.
43. Pareiškėjos apeliaciniame skunde taip pat ginčija išvadas dėl pareiškėjos C. S. M. išsiuntimo. Kaip matyti iš Sprendimo, atsakovas nusprendė išsiųsti pareiškėją vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėja neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje), kartu įvertinęs tai, jog 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21S31593 buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėjos C. S. M. motiną B. K. I. į kilmės valstybę. Spręsdamas dėl minėtos pareiškėjos išsiuntimo, atsakovas taip pat išsamiai įvertino pareiškėjų teiginius dėl EŽTT 2011 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Sufi ir Elmi prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 11449/07) reikšmės sprendžiant pareiškėjos C. S. M. išsiuntimo klausimą.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus šioje nutartyje išdėstytus motyvus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, jog dėl situacijos kilmės valstybėje pareiškėjos C. S. M. išsiuntimo atveju būtų pažeista Įstatymo 130 straipsnio 2 dalis ir Konvencijos 3 straipsnis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip nurodyta Sprendime, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2022 m. pozicija dėl asmenų grąžinimo į atskirus (duomenys neskelbtini) regionus ((duomenys neskelbtini)), nėra draudžiama ar rekomenduojama negrąžinti asmenų į kitus šios valstybės regionus, nesančius konflikto zonoje ar greta jos pavyzdžiui – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) provinciją (taip pat žr. šios nutarties 37 p.). Be to, šiuo aspektu taip pat reikšminga pripažintina Sprendime nurodyta aplinkybė, jog 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21S31593 buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėjos C. S. M. motiną B. K. I. į kilmės valstybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1525-415/2022), o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos C. S. M. išsiuntimas būtų negalimas. Kartu pritartina atsakovo išvadoms dėl EŽTT 2011 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Sufi ir Elmi prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 11449/07) reikšmės sprendžiant pareiškėjos C. S. M. išsiuntimo klausimą, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir pareiškėjų neįrodyta, jog kilmės valstybėje egzistuoja tokio pobūdžio humanitarinė padėtis, kaip šioje EŽTT nagrinėtoje byloje dėl Jungtinės Karalystės išnagrinėtų Somalio piliečių prašymų suteikti prieglobstį ir jų persikėlimo bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.
45. Kadangi pareiškėjos neginčija Sprendimo dalies, kuria atsakovas, įvertinęs pareiškėjos C. S. M. geriausius interesus, neuždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija dėl šio klausimo nepasisakys.
46. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas ginčijamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio (Įstatymo 86 ir 87 str.) bei išsiųsti pareiškėją C. S. M. į kilmės valstybę (Įstatymo 126 str. 2 d.), tinkamai išnagrinėdamas kilmės valstybės informaciją bei įvertindamas pareiškėjos C. S. M. geriausius interesus.
47. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ginčui reikšmingą kilmės valstybės informaciją bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos ir nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių B. K. I. ir C. S. M., atstovaujamos pagal įstatymą B. K. I., apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Dalia Višinskienė