Civilinė byla Nr. e2A-212-538/2024

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04810-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.3.2.9.14; 1.3.5.10; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 23 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

       teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Mastika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Mastika“ patikslintą ieškinį atsakovui B. P. dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

       Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją atsakovui B. P. už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją atsakovui jau yra sumokėjusi, konstatuoti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija) dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų. 2023 m. liepos 11 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir pripažino, kad jis iš darbo nuo 2023 m. gegužės 15 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas buvo neteisėtai, ir nustatė, kad darbo sutartis tarp atsakovės ir ieškovo nutraukta pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną. Komisija sprendimo dalyje dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nurodė, kad, atsakovui prašant negrąžinti į darbą, bei atsižvelgiant į atleidimo iš darbo faktines aplinkybes, Komisija įvertino, kad atsakovas į darbą negali būti grąžintas, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl, remdamasi DK 218 straipsnio 4 dalimi, Komisija apskaičiavo, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 3 330 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos 2023 m. liepos 11 d., ir po 83,25 Eur (neatskaičius mokesčių) per dieną nuo 2023 m. liepos 12 d. iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. gegužės 15 d. Ieškovė mano, kad Komisija, priteisdama kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes: atsakovas pas ieškovę dirbo trumpą laiką; atsakovas pavestas užduotis atliko netinkamai, nesilaikė darbo tvarkos taisyklių, taip sukeldamas ieškovės klientų nepasitenkinimą ir nuostolius ieškovei; ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir tokio dydžio kompensacijos priteisimas žymiai pablogins ieškovės būklę. Taip pat nurodė, kad Komisija, nusprendusi išieškoti iš ieškovės atsakovui 3 330 Eur dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, nevertino aplinkybių, ar atsakovas nuo atleidimo iš darbo dienos nedirbo, taip pat ar siekė įsidarbinti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Klaipėdos 

3.1.                      Sprendžiant dėl išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, negali būti paneigta šios išmokos paskirtis – kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius praradimus darbuotojui.

3.2.                      Faktiniai darbo santykiai tarp šalių tęsėsi tik tris savaites, tokia itin trumpa šalių faktinių darbo santykių trukmė  yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio.

3.3.                      Nors darbdavio veiksmai, atleidžiant atsakovą ir nurodant atleidimo pagrindą, pažeidė įstatyme nustatytus reikalavimus ir dėl to atleidimas buvo pripažintas neteisėtu, šalių tarpusavio santykiai buvo tokie, kad abi šalys neketino darbo santykių tęsti, o darbo ginčas kilo dėl darbdavio netinkamai parinkto darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

3.4.                      Dėl ieškovės turtinės padėties teismas pažymi, kad ieškovės pateikti dokumentai – įmonės pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nėra pakankami konstatuoti sunkią įmonės finansinę padėtį, kadangi šie duomenys apima labai trumpą laikotarpį įmonės veiklos pradžioje. Viešai prieinamais „Rekvizitai.lt“ duomenimis MB „Mastika“ dirba 8 darbuotojai, taigi įmonė nėra didelė, ir į tai atsižvelgtina, priteisiant išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, siekiant neproporcingai nesuvaržyti ieškovės ir kitų jos darbuotojų interesų.

3.5.                      Dėl itin trumpos šalių faktinių darbo santykių trukmės, dėl atsakovo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iš individualios veiklos gautų pajamų, dėl abiejų šalių nesuinteresuotumo tęsti darbo santykius, taip pat dėl to, kad ieškovės įmonė nėra didelė, 6 826,5 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų, taigi būtų neadekvati, todėl teismas šią išmoką mažina per pusę iki 3 413,25 Eur (neatskaičius mokesčių).

3.6.                      Atsakovo darbo laikotarpiu ieškovės įmonėje nebuvo įforminta jokių atsakovo darbo pareigų pažeidimų, o už kitų atsakovo darbuotojų darbo pareigų atlikimo kontrolę bei tinkamą įmonės sudarytų sutarčių vykdymą yra atsakinga pirmiausiai pati ieškovė, kaip darbdavė ir civilinių teisinių santykių (sutarčių) dalyvė. Minėto dydžio kompensaciją teismas laiko pagrįsta ir dėl to, kad ieškovė iki 2023 m. rugsėjo 22 d. taip pat buvo likusi skolinga ieškovui 533,49 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, taigi nebuvo laiku atsiskaičiusi su atleidžiamu atsakovu.

                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio  sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8101-1030/2023 pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės l 000 Eur kompensaciją atsakovui už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti apeliantei visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1.                      Pirmosios

4.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad 3 413,25 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už priverstinės pravaikštos laiką yra proporcinga poveikio priemonė darbdaviui, tačiau tokia teismo išvada neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, yra neadekvati DK nustatytam kompensavimo tikslui, paneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumą ir sukelia koliziją su kitų darbuotojų garantijomis.

4.3.                      Pirmosios

5.3.                      Ieškovas prašydamas sumažinti išmoką iki 1 000,00 Eur (neatskaičius mokesčių) faktiškai prašo atleisti nuo atsakomybės už neteisėtą atleidimą iš darbo, kas prieštarauja įstatymo reikalavimams, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

5.4.                      Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas atitinkančias darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui.

5.5.                      Pirmosios

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

10.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo ieškovės įmonėje darbų vadovu. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas buvo atleistas (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nuspręsta pripažinti, kad atsakovas iš darbo nuo 2023 m. gegužės 15 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas buvo neteisėtai; nustatyti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta Komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškoti iš ieškovės atsakovui 3 330 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (duomenys neskelbtini) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) išieškoti po 83,25 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. gegužės 15 d.; išieškoti iš ieškovės atsakovui 533,49 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovė nesutikdama su Komisijos sprendimu pateikė ieškinį teismui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė 3 413,25 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, konstatuojant, kad 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) šios išmokos ieškovė atsakovui yra sumokėjusi.

Dėl ginčo

11.       Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 3 413,25 Eur kompensaciją atsakovui už priverstinę pravaikštą, netinkamai taikė DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų nuostatų, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

12.       DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

13.       Pagal kasacinio teismo praktiką DK 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

14.       Teismas, nuspręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).

15.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas dėl kompensacijos dydžio vertino, kad nors darbdavio veiksmai atleidžiant atsakovą ir nurodant atleidimo pagrindą, pažeidė įstatyme nustatytus reikalavimus ir dėl to atleidimas buvo pripažintas neteisėtu, šalių tarpusavio santykiai buvo tokie, kad abi šalys neketino darbo santykių tęsti, o darbo ginčas kilo dėl darbdavio netinkamai parinkto darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Dėl ieškovės turtinės padėties pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti dokumentai nėra pakankami konstatuoti sunkią įmonės finansinę padėtį, kadangi šie duomenys apima labai trumpą laikotarpį įmonės veiklos pradžioje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl itin trumpos šalių faktinių darbo santykių trukmės, dėl atsakovo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iš individualios veiklos gautų pajamų, dėl abiejų šalių nesuinteresuotumo tęsti darbo santykius, taip pat dėl to, kad ieškovės įmonė nėra didelė, 6 826,5 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už priverstinės pravaikštos laiką nuo (duomenys neskelbtini) neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų, būtų neadekvati ir šią išmoką sumažino per pusę iki 3 413,25 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovui įsidarbinus panašiame darbe kitoje įmonėje bei gaunant papildomų pajamų iš individualios veiklos, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) patiria kokius nors praradimus (finansinius, kvalifikacijos ar kt.), susijusius su jo neteisėtu atleidimu iš ieškovės įmonės, todėl išmokos atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) nepriteisė. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas su atsakovo atleidimu susijusias aplinkybes, išmokos atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) nebeskaičiavo ir nepriteisė, o išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo (duomenys neskelbtini) sumažino per pusę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma atsakovui neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, yra neadekvati DK nustatytam kompensavimo tikslui, paneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumą ir sukelia koliziją su kitų darbuotojų garantijomis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui priteista kompensacija lemia darbdaviui pernelyg sunkius padarinius, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (CPK 178, 185 straipsniai).

16.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 3 413,25 Eur išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydis yra beveik 5 kartus didesnis už atsakovo per darbo santykių laikotarpį uždirbtą sumą, pirmosios instancijos teismas ne tik byloje nevertino, ar ieškovės atsakovui jau sumokėtas kompensacijos dydis kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau išeidamas už ieškinio ribų skundžiamu sprendimu priteisė atsakovui daugiau nei tris kartus didesnę kompensaciją, nei ieškovo prašoma priteisti suma. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

17.       Pagal CPK 414 straipsnį darbo ginčų bylose teismas turi būti aktyvus ir, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (1 dalis) ir netgi viršyti pareikštus reikalavimus (3 dalis). CPK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pats teismas, rengdamasis darbo bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš darbdavio dokumentus apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį, jeigu jų negali pateikti darbuotojas. Be to, Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecijos teisė remtis Darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys). Aptartas teismo vaidmuo taikomas ir tais atvejais, kai ieškinį teisme pareiškia darbdavys, nes iš DGK visas darbo ginčas persikelia į teismą.

18.       Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų teisėjų kolegija nemato pagrindo sumažinti atsakovui pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos kompensacijos dydžio už priverstinės pravaikštos laiką.

19.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skunda teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo netenkino ir priteisė atsakovui nors ir sumažintą kompensaciją (3413,25 Eur), bet ne l 000 Eur kaip prašė ieškovė, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neturėjo.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ji neperžiūri pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų paskirstymo, nes atsakovas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nepateikė, o teisėjų kolegija neįžvelgia pakankamo pagrindo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį peržiūrėti savo iniciatyva (dėl viešojo intereso).

21.       Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl kitų argumentų

22.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

25.       Iš į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad dėl atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 152,50 Eur išlaidų, todėl atmetus  apeliacinį skundą iš ieškovės priteistina 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės mažosios bendrijos „Mastika“ 152,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Teisėjai                                                                Almantas Padvelskis

                                                                                Giedrė Seselskytė

                                                                                Larisa Šimanskienė