Administracinė byla Nr. eI3-1447-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00262-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1 |
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
sekretoriaujant Anetai Seržantovič,
dalyvaujant pareiškėjo M. M. atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,
atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Viktorijai Jokubauskaitei,
trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. patiksliną skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, tretieji suinteresuotieji asmenys A. B. ir Telšių rajono savivaldybės administracija.
Teismas
nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo M. M. patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti 2024-02-23 Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau ir – ŽEI) sprendimą Nr. SPR-43 „Dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „A. B. pilietinis sąrašas“ (www.facebook.com, 2023-06-26) ir Youtube paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ (www.youtube.com, 2023-0609, 2023-06-27) paskelbtos informacijos“ (toliau ir – Sprendimas); 2) pavesti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau ir – Tarnyba) iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškina, kad 2023-08-07 pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau ir – VDAI), kuri sprendimu Nr. 3R-(2.13-1E) atsisakė jį nagrinėti ir persiuntė skundą nagrinėti Tarnybai. Tarnyba skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjo skundą dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „A. B. pilietinis sąrašas“ (www.facebook.com, 2023-06-26) (toliau ir – Įrašas 1) ir „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ (www.youtube.com, 2023-06-09 (toliau ir – Įrašas 2), 2023-06-27 (toliau ir – Įrašas 3)) paskelbtos informacijos nepagrįstu; 2) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ (www.youtube.com, 2023-06-09, 2023-06-27) paskelbtos galimai privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą pažeidžiančios informacijos; 3) atmesti pareiškėjo skundą dalyje dėl asmens duomenų pažeidimų.
3. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nepagrįstai: 1) pripažino pareiškėją viešu asmeniu; 2) suabsoliutino visuomenės interesą ir laikė aukštesne vertybe nei asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą; 3) atsisakė nagrinėti skundo dalį ir nevertino Telšių rajono savivaldybės veiksmų viešinant pareiškėjo duomenis per viešojo informavimo priemones.
Dėl privačių duomenų ir informacijos viešinimo (Įrašas I)
4. Pareiškėjas paaiškino, kad A. B. yra politikas, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, neteisėtus veiksmus atlieka akivaizdžiai siekdamas sau politinio populiarumo, rinkdamas informaciją kaip tarybos narys ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas, naudojasi tarnybine padėtimi gaunamą informaciją įgarsindamas paskleidžia viešai savo vardu, tokiu būdu vykdo pareiškėjo asmens duomenų saugumo pažeidimus bei pažeidžia asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, be kita ko, veikdamas: 1) politiko ir tarybos nario statusu; 2) „A. B. pilietinio sąrašo“ vardu ir interesais; 3) privataus fizinio asmens statusu, tačiau siekdamas asmeninių viešųjų ir privačių interesų.
Dėl A. B. neteisėto veikimo išviešinat ir viešinant informaciją apie pareiškėją
5. Pareiškėjas paaiškino, jog 2023-06-09, taip pat 2023-06-27 vykę Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdžiai buvo neuždari, svarstyti klausimai apie privatų asmenį, atskleisti jo asmens duomenys, o posėdžių eiga buvo transliuojama, platinama viešai. Be to, ši informacija modifikuota A. B. ir jo paties skleidžiama per socialines informacines priemones.
6. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau ir – Savivaldos įstatymas) 22 straipsnio 7 dalimi, draudžiama skelbti duomenis, kurie numatyti šios normos dispozicijoje, tame tarpe asmens duomenis, o tokie posėdžiai turi būti uždari, be to, imperatyviai nurodyta, jog šie duomenys ir informacija bet kokia forma ir per bet kokius sklaidos šaltinius negali būti viešinama. Be kita ko, A. B. turėjo pareigą užtikrinti, jog posėdžiai, kurių metu buvo svarstomi klausimai, susiję su pareiškėju, atitiktų įstatymo bei savivaldos teisės akto nuostatas.
Dėl neteisėto privačios informacijos viešinimo (Telšių rajono savivaldybė) – Įrašas 2 ir Įrašas 3
7. Pareiškėjas paaiškino, kad Telšių rajono savivaldybė, kaip duomenų valdytojas ir asmens duomenų tvarkytojas, turi laikytis duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, o transliacijos gali būti rodomos viešai per jos valdomą www.telsiai.lt, tačiau vaizdai su pareiškėjo duomenimis buvo paskleisti ir viešai prieinami platesniu mastu ir per „Youtube“ kanalą, kas nėra numatyta Telšių rajono savivaldybės teisės aktuose.
Dėl netinkamai vertintų faktinių aplinkybių ir teisės normų aiškinimo ir taikymo nustatant viešą asmenį
8. Pareiškėjas paaiškino, jog neteisingai padaryta išvada, kad pareiškėjas yra viešas asmuo, kadangi netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su jo atliekamomis darbinėmis funkcijomis, jo einamomis pareigomis kiekvienoje iš kelių darboviečių ir neteisingai aiškino ir taikė teisės normas nustatant viešojo asmens statusą, t. y. plečiamai aiškino teisės normas.
8.1. Pareiškėjas dirba(-o) Plungės rajono Alsėdžių S. N. gimnazijoje muzikos mokytoju saksofono vyriausiuoju mokytoju, Plungės rajono Platelių meno mokykloje saksofono vyriausiuoju mokytoju, Telšių rajono savivaldybės Nevarėnų kultūros centre meno grupės vadovu, Etninės kultūros globos taryboje, vyriausiuoju specialistu (nebedirba nuo 2022 m.) ir Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų bendrijoje.
8.2. Pareiškėjas tvirtina jog neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau ir – VIĮ) 2 straipsnio 75 dalyje nurodytų požymių, neturi ir nedisponuoja viešomis teisėmis ir pareigomis, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, nėra žinomas visuomenei asmuo, o vieši piniginiai ištekliai gaunami tik darbo užmokesčio forma.
8.3. Nepagrįstai ir neteisėtai tokios aplinkybės kaip darbas mokykloje ir jos viešas statusas sureikšmintas ir šis požymis priskirtas pareiškėjui, mokytojo pareigos; taip pat pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto nėra ir negali būti viešojo subjekto požymiu, be pagrindo sureikšmintos vykdomos pareigos.
Dėl teisės į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą gynimo
9. Pareiškėjas paaiškino, jog nėra ginčo, kad per visuomenės informavimo priemones buvo išviešinta privati informacija ir šis faktas pripažintas ir skundžiamu Sprendimu, tačiau šiuo aspektu ŽEI pažymėjo, jog, įvertinus Įraše 1 skelbiamą informaciją, nustatyta, kad pagrindinis Įrašo 1 tikslas informuoti visuomenę apie Telšių rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijoje pradėtą tyrimą dėl Telšių rajono savivaldybės vicemerės A. J.-M. sutuoktinio darbo.
9.1. Sprendime klaidingai pažymima, kad Įraše 1 atskleista tema dėl viešojo asmens darbo grafikų laikymosi, dirbant keliose biudžetinėse įstaigose, kai asmuo yra įtariamas dėl galimai klastojamų darbuotojo darbo laiko apskaitos duomenų, yra visuomeninės reikšmės. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) efektyviai prisidėti prie visuomeninės svarbos klausimų iškėlimo, rūpimų temų aptarimo ir pateikti visuomenei reikšmingą informaciją.
9.2. Tokie skundžiamo Sprendimo motyvai ir teiginiai visiškai neteisingai interpretuoti ir yra klaidingi, išeinantys iš skundo ir esamos byloje medžiagos ribų, o teiginys, kad „asmuo yra įtariamas dėl galimai klastojamų darbuotojo darbo laiko apskaitos duomenų“ neatitinka tikrovės. Pirma, pareiškėjas akcentuoja, jog yra samdomas ir darbo sutarties pagrindais dirbantis asmuo. Darbo santykių ir tinkamas darbo sąlygų tvarkos įteisinimas, darbo organizavimas yra darbdavio pareiga, kurią realizuoja mokyklų vadovai (direktoriai) ar jų įgalioti asmenys, darbo laiko apskaita, darbo laiko apskaitos įforminimas ar darbo grafiko sudarymas – tai ne pareiškėjo kompetencijoje ir valioje. Antra, nurodo, jog negali būti kaltinamas neva tai padaręs pažeidimus, už kuriuos jis nėra atsakingas ir/ar negali būti atsakomybės subjektas ir atitinkamai tokie faktai negali būti eskaluojami viešojoje aplinkoje.
9.3. Be to, ŽEI visiškai nepagrįstai iškelia ir sureikšmina visuomenės teisę žinoti. Visų pirma, visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti. Antra, turi būti laikomasis proporcingumo principo tarp teisės žinoti bei skleisti ir asmens privatumo apsaugos. Trečia, skleidžiama informacija turi būti teisinga. Ketvirta, teisė žinoti ir pateikti visuomenei informaciją, turi turėti reikšmingą interesą.
10. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo jį patenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad:
10.1. Pareiškėjas negali būti pripažintas viešuoju asmeniu. Teigė, jog iš atsiliepimo matyti, kad požymiai, dėl kurių pareiškėjas buvo pripažintas viešuoju asmeniu, buvo užimamų pareigų svarba, darbas (mokytojo darbas), finansavo šaltinis (biudžetinė įstaiga), darbas viešajame juridiniame asmenyje. Šių argumentų pagrindu, pasak pareiškėjo atstovo, pareiškėjas buvo pripažintas viešu subjektu. Pažymėjo, jog plečiamai aiškinti viešojo asmens subjekto statuso nėra pagrindo. Mokytojo, kaip tarnautojo, nėra pagrindo traukti į viešųjų asmenų sąrašą, prilyginti teisėjams, valstybės politikams. Teigė, jog mokytojo pareigos yra reikšmingos, ugdomi vaikai, tačiau tokie argumentai, kaip vaikų ugdymas, negali būti pripažinti kaip atitinkami ir leidžiantys tvirtinti, kad asmuo yra viešasis subjektas.
10.2. Kėlė klausimą, kodėl yra sureikšminama tik mokytojo profesija. Paaiškino, jog ir kitos pareigybės, pavyzdžiui kaip gydytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kt., pagal savo pobūdį taip pat vykdo reikšmingas viešąsias funkcijas ir dabar išskirti mokytojo pareigybę ją priskiriant prie viešojo subjekto vien dėl atliekamų funkcijų, pareiškėjo atstovo nuomone, yra netikslinga.
10.3. Kitas požymis, kuris pasak ŽEI leidžia kvalifikuoti pareiškėją kaip viešąjį asmenį, yra tai, kad mokytojas, t.y. pareiškėjas, lėšas gauna iš valstybės biudžeto. Nurodė, jog žiūrint plačiąją prasme, nėra tokio asmens Lietuvoje, kuris negautų vienokia ar kitokia forma piniginių lėšų iš valstybės. Tokiu požiūriu galima priskirti visus asmenis, todėl manė, jog šis požymis negali būti tas, kuris identifikuoja viešąjį asmenį.
10.4. Dėl darbo viešojoje įstaigoje, pažymėjo, jog viešųjų įstaigų, kurios vykdo viešąsias funkcijas, yra daug ir nurodė, kad laikyti tokio požiūrio, jog asmuo, dirbantis viešojoje įstaigoje, turi būti priskirtas prie viešojo asmens, būtų neteisinga.
11. Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Visų pirma nurodo, kad visiškai nesuprantamas pareiškėjo argumentas, jog jis nėra viešasis asmuo.
12.1. Pabrėžia, kad nesama ginčo, jog pareiškėjas ginčo Įrašų paskelbimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) S. N. gimnazijoje muzikos mokytoju, (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju mokytoju, (duomenys neskelbtini) meno vadovu bei (duomenys neskelbtini) bendrijoje. Pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog nuo 2022 m. nebedirba vyriausiuoju specialistu Etninės kultūros globos taryboje. Vis dėlto, remiantis 2022-09-23 Etninės kultūros globos tarybos nuotolinio posėdžio protokolu Nr. TP-7 matyti, kad pareiškėjas šiame posėdyje dalyvavo kaip Etninės kultūros globos tarybos administracijos darbuotojas. Be to, vien aplinkybė, kad pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų, savaime jo statuso nekeičia. Teismų praktikoje pažymima, kad asmuo automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso, jei dėl buvusios politinės veiklos ar eitų pareigų vis dar domina visuomenę.
12.2. Pareiškėjas, kaip mokytojas, darbo santykiais yra susijęs su viešuoju juridiniu asmeniu, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus švietimo srityje. Kartu egzistuoja viešas interesas, kad pedagogai tinkamai atliktų savo pareigas, savo elgesiu rodytų pavyzdį moksleiviams ir visai visuomenei. Savo ruožtu visuomenė turi teisę žinoti, kam yra patikimas vaikų ugdymas ir lavinimas. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl buvusių bei užimamų pareigų svarbos bei jo darbo finansavimo šaltinio, pagrįstai laikomas viešuoju asmeniu. Pareiškėjo, kaip mokytojo, vaidmuo ugdymo procese yra reikšmingas ir neabejotinai svarbus asmenybės ugdymui ir tobulėjimui. Be to, dėl užimamų pareigų svarbos ir reikšmingumo, pareiškėjui, kaip mokytojui, yra keliami aukštesni moralės, etikos ir elgesio reikalavimai. Taigi, pareiškėjas, kaip mokytojas, dirbdamas ugdymo įstaigoje ir eidamas kultūros namų meno vadovo pareigas bei vykdydamas pareigybės aprašymuose suteiktus įgaliojimus yra viešasis asmuo.
13. Antra, nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl socialinio tinklo „Youtube“ Telšių rajono savivaldybės puslapyje paskelbtos informacijos.
13.1. Teigia, kad socialinio tinklo „Youtube“ paskyra „Vaizdo Transliacijos“ tiek turinio, tiek formos aspektu nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, skirta informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. Tvirtina, jog VIĮ reikia aiškinti plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines, nors tiesiogiai ir nereglamentuotas, elektroninių visuomenės informavimo priemonių formas, dėmesį kreipiant ne į formaliuosius tokių informavimo priemonių organizavimo požymius, o į jų realiai vykdomas funkcijas. Įvertinus informacinių technologijų plėtrą, spartų jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, konstatuoja, kad pagal tam tikrus požymius: informacijos viešumą, jos sklaidą ir prieinamumą, veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Nepaisant to, kad socialinio tinklo paskyrų ir jų valdytojų veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos, arba, kad toks asmuo pagal vykdomą veiklą negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra, kuria teikiama tam tikro turinio informacija visuomenei – visuomenės informavimo priemonei.
13.2. Pažymi, jog socialinio tinklo „Youtube“ paskyros „Vaizdo Transliacijos“ valdytojas tam tikrais atvejais gali būti laikytinas ir viešosios informacijos rengėju bei skleidėju, taip pat jo veiklai rengiant ir viešai skleidžiant informaciją socialiniuose tinkluose gali būti taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teises, pareigas ir atsakomybę. Tačiau kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Šiuo atveju, Telšių rajono savivaldybės vaizdo įrašuose skelbiama informacija išimtinai apie savo veiklą, t. y. Antikorupcijos komisijos posėdį. Todėl šiuo atveju ŽEI pareiškėjo skundą dalyje dėl Telšių rajono savivaldybės puslapyje paskelbtos informacijos pagrįstai atsisakė nagrinėti.
14. Trečia, nurodo, jog pasak pareiškėjo, informacija susijusi su Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos veikla gali būti skelbiama tik savivaldybės interneto tinklalapyje www.telšiai.lt. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Savivaldos įstatymo nuostatas, kadangi yra draudžiama skelbti tik tuos duomenys, kurie neatitinka Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų. Teigia, kad Reglamente (ES) 2016/679 yra nustatytos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Nagrinėjamu atveju ginčo vaizdo įrašai buvo skelbiami viešai socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“, kurios valdytojas yra Telšių rajono savivaldybė. Paskelbtų įrašų tikslas – informuoti visuomenę apie Telšių rajono savivaldybės antikorupcijos komisijoje pradėtą tyrimą dėl Telšių rajono savivaldybės vicemerės A. J.-M. sutuoktinio, t. y. pareiškėjo, kaip viešojo asmens, darbo. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo paskelbė vaizdo įrašus, tačiau tai padarė remdamasis tuo, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Pažymi, kad Savivaldos įstatyme yra įtvirtintas veiklos viešumo ir skaidrumo principas. Informacija apie savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus yra vieša. Taip pat nurodo, kad valstybės valdomo subjekto teikiami duomenys gali ir turi būti visiems prieinami neatlygintini. Be kita ko, savivaldybės, kaip ir kiti valstybės valdomi subjektai, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą. Taigi pabrėžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo gali turėti informacinės visuomenės informavimo priemonę, kuri yra skirta visuomenei informuoti apie savo veiklą ir šiuo atveju socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ visuomenė buvo informuojama išimtinai apie Telšių rajono savivaldybės veiklą, t. y. tiesiogiai transliuojamas savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos posėdis.
15. Ketvirta, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Tarnyba, rengdama Sprendimą, nesuabsoliutino visuomenės intereso, o tinkamai nustatė balansą tarp asmens duomenų ir privataus gyvenimo tvarkymo bei saviraiškos laisvės.
15.1. Teigia, jog nagrinėjamu atveju ginčo įraše skelbiama informacija neabejotinai reikšminga ir svarbi visuomenei – visuomenė yra suinteresuota žinoti apie viešojo asmens darbo grafikų laikymosi, dirbant keliose biudžetinėse įstaigose, kai asmuo yra įtariamas dėl galimai klastojamų darbuotojo darbo laiko apskaitos duomenų. Akcentuoja, kad skelbiamais pareiškėjo asmens duomenimis ir privataus pobūdžio informacija nėra siekiama informuoti apie pareiškėją, kaip privatų asmenį, ar jo privataus gyvenimo aplinkybes, o siekiama iškelti konkretaus viešojo asmens elgesio atliekant darbo funkcijas galimus pažeidimus ir siekti juos pašalinti. Nagrinėjamos bylos atveju, trečiasis suinteresuotas asmuo A. B., siekdamas informuoti visuomenę apie viešojo asmens galimą darbo grafikų dubliavimą atliko tyrimą ir paskelbė jį viešai. Be kita ko, pažymi, kad atskleista informacija apie pareiškėjo darbo funkcijų atlikimą buvo nagrinėjama savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdyje. Akivaizdu, kad Telšių rajono savivaldybės gyventojams yra svarbu žinoti, kaip ir už ką yra mokamas atlyginimas asmenims, dirbantiems valstybinėse institucijose ir bent menkiausias įtarimas dėl viešojo asmens galimo darbo laiko apskaitos neatitikimo pagrįstai domina visuomenę ir gali būti pagrindu inicijuoti viešąją diskusiją. Atsižvelgdama į tai, mano, jog pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo duomenų, t. y. pavardės, darboviečių pavadinimų, pareigų bei ryšio su vicemere A. J.-M., atskleidimas yra proporcingas visuomenės teisės žinoti požiūriu.
16. Penkta, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui pateikia naujas aplinkybes, kurių nenurodė skunde. Pažymi, jog iš VDAI persiųsto skundo matyti, kad pareiškėjas kėlė reikalavimus dėl galimai pažeistos jo teisės į asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą. Tačiau skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad jis pateikiamas negatyviai, su tam tikra pašaipa, todėl jo įsitikinimu, tokiais veiksmais pažeisti teisės aktai reguliuojantys ne tik asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsauga, bet ir tokiu elgesiu pažeidžiama žmogaus garbė, žeminamas orumas. Pabrėžia, kad skunde pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, t. y. nekėlė garbės ir orumo pažeidimo klausimo. Taigi, garbė ir orumas nebuvo ir negalėjo būti skundo dalykas, todėl ŽEI neturėjo jokio pagrindo skundžiamos informacijos vertinti garbės ir orumo galimo pažeidimo požiūriu. Šiuo atveju nagrinėjamai administracinei bylai dėl ŽEI priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra reikšmingos aplinkybės, kurios ŽEI buvo žinomos atliekant skundo tyrimą dėl ginčo įrašų vertinimo, t. y. iki Sprendimo priėmimo.
17. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog:
17.1. Asmens duomenų ir informacijos apie privatų gyvenimą paskelbimas yra galimas esant įstatyminiam pagrindui. Šiuo atveju būtent ir egzistavo įstatyminis pagrindas – 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir– BDAR) 6 straipsnio 1 dalies f punktas, kuris numato, kad asmens duomenys gali būti skelbiami, kai ta informacija yra reikalinga siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau ir – ADTAĮ) taip pat numato vieną iš galimų pagrindų, kada yra sudaroma galimybė ir pagrindas skelbti informaciją apie privataus asmens gyvenimą. Tai yra tada, kai ta informacija siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kai ta informacija yra susijusi viešuoju asmeniu. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra reikšmingas pareiškėjo statutas. Teigė, jog išvada, kad pareiškėjas yra viešasis asmuo, buvo priimta remiantis ne viena paviene aplinkybe, o buvo nustatyta aplinkybių visuma. Pažymėjo, kad pagal įstatymo nuostatą, viešuoju asmeniu gali būti laikomas ir kitas fizinis asmuo, kurio veikla turi reikšmės viešajam interesui ir kurio veikla yra reikšminga viešiesiems reikalams. Pabrėžė, jog pareiškėjo veikla būtent tokia ir yra ir, nustačius aplinkybių visumą, visų pirmą, dėl atlyginimo, kuris yra gaunamas iš valstybės biudžeto, tai yra vienas iš pagrindų, jog asmuo gali būti pripažįstamas viešuoju asmeniu. Pareiškėjas vykdo veiklą tiek švietimo, tiek kultūros srityse, kurios neabejotinai yra viešojo intereso veikimo sritys. Šiose srityse asmenims keliami aukštesni sąžiningumo, skaidrumo, etikos, moralės reikalavimai. Būtent šios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ŽEI nulemia, kodėl pareiškėjas laikytinas viešuoju asmeniu.
17.2. Pažymėjo, kad ta informacija, kuri buvo paskelbta socialiniame tinkle „Facebook“, buvo paskelbta trečiojo suinteresuoto asmens socialiniame tinkle, kurio pavadinimas „B. pilietinis sąrašas“. Atkreipė dėmesį, kad šioje paskyroje yra skelbiama informacija būtent tiek, kiek tai susiję su politika. Tai patvirtina ir paskyros tikslas, kad jis yra valdžios kontrolė, t. y. siekiama kontroliuoti valdžią, teikti informaciją, ar tai atitinka reikalavimus ar ne. Ten skelbiama informacija, susijusi tik su politika. Nurodė, jog visa tai leidžia daryti prielaidą, kad ta informacija, kuri buvo paskelbta, t. y. tarybos posėdis, nebuvo ta informacija siekiama patenkinti visuomenės smalsumo, bet buvo būtent siekiama iškelti viešo intereso klausimus dėl pareiškėjo užimamų pareigų.
17.3. Pareiškėjo atstovui paklausus, kiek konkrečiu atveju duomenų, susijusių su pareiškėju, buvo galima atskleisti ir koks turi būti pateikimo būdas, atsakė, kad buvo įvertinti tie asmens duomenys ir ta privati informacija, dėl kurios buvo kreiptasi. Buvo nustatyta, jog tiek vardą, pavardę, pareigas, ryšį su vicemerę, visuomenė turi teisę žinoti, kadangi tai tiesiogiai susiję su pareiškėjo einamomis pareigomis ir jo statusu. Ši informacija nebuvo paskleista patenkinti visuomenės smalsumo, atskleidžiant pikantiškas detales apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Nurodė, jog šia informacija buvo tikslingai siekiama paskelbti ir informuoti visuomenę, kiek tai susiję su pareiškėjo užimamomis pareigomis. Pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinės vicemerės statusas, kaip viešojo asmens, nenulemia to, kad pareiškėjas savaime laikomas viešuoju asmeniu, tačiau nebejoja, kad pareiškėjo sutuoktinės einamos pareigos nulemia tai, jog visuomenė turi pagrįstą interesą domėtis tokio asmens kaip vicemerės vyro einamomis pareigomis. Paklausus, kodėl pareiškėjo pareigas, kaip mokytojo, taip stipriai sugriežtina ir jį padaro viešu asmeniu, atsakė, jog remiantis teismų praktika būtent esminis požymis pripažįstant asmenį viešuoju yra jo vykdoma veikla ir kai ta veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šiuo atveju ta veikla yra esminė, dėl ko pareiškėjas yra pripažįstamas viešuoju. Paklausus, ar tokiu atveju visus mokytojus galima pripažinti viešaisiais subjektais, atsakė, jog šiuo atveju kalbama apie konkretų atvejį ir yra nustatoma, ar asmuo yra laikytinas viešuoju asmeniu ar ne. Pažymėjo, kad esminė aplinkybė yra eitos pareigos švietimo ir meno srityse ir kad pareiškėjas dirbo viešosiose įstaigose. Paklausus, ar pats darbas viešojoje įstaigoje daro asmenį viešuoju subjektu, atsakė, kad esminė aplinkybė yra tai, iš kur gaunamas atlyginimas, o šiuo atveju atlyginimas gaunamas iš valstybės biudžeto, o iš valstybės biudžeto mokami atlyginimai asmenims, kurie būtent yra susiję darbo santykiais su viešuoju juridiniu asmeniu.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, pagal Savivaldos įstatymo ir Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas privalo savo rinkėjus, Telšių rajono gyventojus, informuoti apie savo, kaip tarybos nario veiklą. Nurodo, jog tai ir darė savo Facebook paskyroje „A. B. pilietinis sąrašas“. Tvirtina, jog paviešino tik tuo pareiškėjo duomenis, kurie yra vieši, su kuriais gali susipažinti bet kas interneto svetainėse. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas yra Telšių rajono savivaldybės vicemerės A. J.-M. sutuoktinis, jos privačių interesų deklaracijoje yra nurodytos visos sutuoktinio M. M. darbovietės. O pareiškėjo darboviečių internetinėse svetainėse, (duomenys neskelbtini), nurodyti visų darbuotojų darbo grafikai, tame tarpe ir pareiškėjo. Kiti duomenys viešinami nebuvo.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas yra muzikos mokytojas ir buvo meno vadovas, jis dirbo neįgaliųjų draugijose, kultūros centre, yra muzikantas, dalyvauja viešuose renginiuose, koncertuose.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ŽEI Sprendimo, kuriuo nuspręsta: 1) pripažinti pareiškėjo skundą dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Įraše 1 ir „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ Įraše 2 ir Įraše 3 paskelbtos informacijos nepagrįstu; 2) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ paskelbtos galimai privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą pažeidžiančios informacijos; 3) atmesti pareiškėjo skundą dalyje dėl asmens duomenų pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti ŽEI Sprendimą; 2) pavesti Tarnybai iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylos aplinkybės
22. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:
22.1. VDAI 2023-09-19 gautas pareiškėjo 2023-09-18 skundas, kuriame buvo nurodyta, kad 2023-06-09 vykusio Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdžio Nr. 2 transliacijos metu (Įrašas 2) bei 2023-06-27 vykusio Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdžio Nr. 3 transliacijos metu (Įrašas 3) Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. B. daug kartų vykdė asmens duomenų saugumo pažeidimus, įgarsindamas pareiškėjo asmens duomenis. Skunde VDAI pareiškėjas paaiškino, kad:
22.1.1. Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos posėdžio Nr. 2 transliacijos metu:
22.1.1.1. Nuo 7 min. 44 sek. iki 7 min. 47 sek. pristato svarstomus komisijos klausimus: „<...> antras dėl M. darbo grafikų skundas yra gautas <...>“;
22.1.1.2. Nuo 11 min. 20 sek. iki 13 min. 00 sek. A. B. ne vieną kartą atskleidžia, įgarsina asmens duomenis, skaitydamas skundą „Dėl M. M. darbo grafikų“: „Buvo gautas Telšių rajono gyventojų pranešimas apie tai, kad pilietis M. M., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose, lygiagrečiai dirba kitose įstaigose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad M. M. dirba (duomenys neskelbtini) S. N. gimnazijoje muzikos mokytojo pareigose, (duomenys neskelbtini) mokykloje saksofono mokytojo pareigose ir (duomenys neskelbtini) meno vadovo pareigose. Nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 M. dirbo muzikinio būrelio vadovu (duomenys neskelbtini) bendrijoje, o nuo 2022 iki 2023 metų balandžio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigose. Paanalizavus M. darbo grafikus paaiškėjo, kad antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais tuo pačiu laiku M. galimai dirbo keliose pareigose vienu metu ir gavo už tai atlyginimą keliose įstaigose. Tai sunkiais suvokiama, kyla įtarimų, kad galimai buvo klastojami darbuotojo darbo laiko apskaitos tabelių duomenys. Kadangi įstaigos, kuriose dirba M., priklauso valstybei ar savivaldybei, surinkti tikslius duomenis apie M. darbo laiką ir apmokėjimą nebus sudėtinga. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, prašau: 1. Pradėti tyrimą Antikorupcijos komisijoje dėl Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) meno vadovo M. M. darbo režimo, darbo grafikų ir duomenų darbuotojo darbo laiko apskaitos tabeliuose neatitikimo. 2. Pareikalauti iš (duomenys neskelbtini) S. N. gimnazijos, (duomenys neskelbtini) M. M. darbo laiko apskaitos tabelių duomenų ir darbo sutarčių <...>“;
22.1.1.3. Nuo 17 min. 18 sek. iki 17 min. 25 sek. jis sako „<...> dėl Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vadovo M. M. darbo režimo, darbo grafikų ir duomenų darbuotojo darbo laiko apskaitos tabeliuose neatitikimo <...>“;
22.1.1.4. Nuo 18 min. 43 sek. – 19min. 01 sek. „<...> Aš skambinau (duomenys neskelbtini) direktoriui A. Š. ir paklausiau apie M. M. darbo grafikus. Jis patvirtino, kad M. M. dirba tokiu grafiku, koks yra pateiktas. Jis dirba vakare ten iki dešimtos valandos. Aš dar paklausiau, kas dešimtą valandą užrakina duris. Pats M. užrakina duris, įsijungia signalizaciją <...>“
22.1.2. Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos posėdžio Nr. 3 metu:
22.1.2.1. Nuo 4 min. 42 sek. iki 5 min. 00 sek. A. B. skaito savo paties rašytą skundą ir eilinį kartą daro pažeidimą, įgarsindamas asmens duomenis: „<...> Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijoje pradėtas tyrimas dėl Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojos A. J.- M. sutuoktinio M. darbo grafikų neatitikimo realybei. Pastarasis vienu metu dirba keliose įstaigose ir turimais duomenimis M. tuo pačiu metu dirba skirtinguose rajonuose. Todėl buvo pasidomėta ir A. J. Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojos darbo grafiku <...>“;
22.1.2.2. Nuo 29 min. 23 sek. iki 31 min. 15 min. jis kalba „<...> dar dėl M. turiu jus informuoti, dėl M. kur pradėjom tyrimą, jis pagal grafiką dirba (duomenys neskelbtini), pirmadienį, antradienį, trečiadienį nuo 17 valandos iki 22. Aš vakar nuvažiavau į Nevarėnus vakare pagal grafiką jis turėjo būti darbe 21.30 (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas, seniūnija buvo uždaryta ir žmogaus darbe nebuvo. Kaip telefonu informavo viršininkas jo tiesioginis Š., jis pasiėmė išeiginę vakar. Kaip aš patikrinau, jis pasiėmė išeiginę, parašė prašymą. Jokių problemų, patikrinsim ar yra tas prašymas, kada jis parašytas prašymas ar gal ar parašytas prašymas po to kai aš atvažiavau ar iš ryto, ar yra prašymas užregistruotas nustatyta tvarka, jeigu užregistruotas jokių problemų. Mes vykdom kontrolę, mes privalom vykdyt kontrolę, jie be reikalo pyksta. Aš esu dar ir tarybos narys ne tik komisijos narys. Kultūros centrų darbą kontroliuoja taryba, nuostatuose yra parašyta, be reikalo pyksta, tai vuo. Žmogaus darbe nebuvo <...>“. „<...> Žodžiu , dėl M. turim palaukt visų dokumentų. Tai vuo. Kokių nuomonių turit, tyrimas yra pradėtas dėl M.“
22.1.3. Facebook paskyroje „A. B. pilietinis sąrašas“ (paskyros nuoroda: https://www.facebook.com/profile.php?id=100063475579481) 2023-06-26 buvo patalpintas Įrašas 3, kuriame:
22.1.3.1. Nuo 0 min. 53 sek. iki 1 min. 9 sek. A. B. kalba: “<...> viešai buvo pasakyta informacija, kad mūsų vicemerės, mero pavaduotojos A. J. – M. sutuoktinis dirba penkiuose darbuose, taip buvo pasakyta.“;
22.1.3.2. Nuo 1 min. 22 sek. iki 2min. 35 sek. kalbama: „gavau medžiagą, kad taip, vicemerės sutuoktinis M. dirba keliose įstaigose dirba. Dirba jis (duomenys neskelbtini) centre jis yra muzikantas, (duomenys neskelbtini) centre jis ten turi 1,25 etato, jis dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoj muzikos mokytoju, (duomenys neskelbtini) mokykloj irgi moko muzikos ir kai pradėjau domėtis, pasirodo žmogus iki naujų metų dar dirbo neįgaliųjų draugijoj, turėjo kažkokių būrelių ir dar turiu duomenų, kad dar galėjo dirbti ir tokia yra mįslinga įstaiga „Etninės kultūros globos taryba“ ji yra Vilniuj, įstaiga Vilniuj, įsteigta prie seimo, kažkada čia seimas sugalvojo įsteigti, kad etninę kultūrą turbūt jie globoja, aš nežinau ką jie ten veikia, nu ir žmogus dirba. Tai vuot darboviečių taip ir yra, penkios darbovietės, gal ir daugiau.“.
22.1.4. Pareiškėjas minėtame skunde VDAI paaiškino, kad jo žmona A. J. – M. šiuo metu užima Telšių rajono savivaldybės vicemerės pareigas, todėl ji yra viešas asmuo. Pats pareiškėjas teigė, jog yra privatus fizinis asmuo, todėl nesuprantamas kai kurių asmenų elgesys, nagrinėti jo privatų gyvenimą ir darbo santykius su visomis detalėmis viešoje erdvėje. Pabrėžė, kad net neatlikus tyrimo, nesurinkus visų objektyvių duomenų A. B., pamindamas nekaltumo prezumpciją, viešai bando suformuoti nuomonę neva pareiškėjas pažeidęs įstatymus. Sutikimo skelbti duomenis niekas neklausė ir niekam nedavė. A. B. savo veiksmais ne vieną kartą pažeidė privataus gyvenimo neliečiamumą, bei asmens duomenų apsaugą.
22.1.5. Pareiškėjas mano, kad A. B., siekdamas politinio populiarumo, gaudamas informaciją kaip tarybos narys ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas, naudojasi tarnybine padėtimi tą gaunamą informaciją viešai įgarsindamas, tuo būdu vykdo asmens duomenų saugumo pažeidimus bei pažeidžia asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą
22.2. VDAI 2023 m. rugsėjo sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei nustačius, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamą asmens veiksmų neteisėtumą sieja su duomenų atskleidimu / paviešinimu neapibrėžtam asmenų ratui (Antikorupcijos posėdžių, patalpintų į „Youtube“, metu, viešoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje bei galimai vietiniuose laikraščiuose), taip pat, kad tokiais veiksmais skundžiamas asmuo, pareiškėjo teigimu, galimai siekia politinio populiarumo, konstatavo, kad tokio skundo nagrinėjimas priskirtinas ŽEI. Atsižvelgdama į tai, pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti ir persiuntė jį pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai.
22.3. 2023-10-11 Tarnyba, raštu „Dėl paaiškinimų pateikimo“ Nr. S-953, kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį A. B., kuriame nurodė, jog siekiant objektyvaus ir visapusiško tyrimo, prašė pastarojo iki 2023-10-26 pateikti poziciją dėl pareiškėjo skundo argumentų. Taip pat prašė: 1) nurodyti, kokia BDAR 6 straipsnyje nustatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga vadovaujantis socialinio tinklo Facebook paskyroje „A. B. pilietinis sąrašas“ paskelbėte pareiškėjo asmens duomenis?; 2) pateikti objektyviai egzistuojančius duomenis, leidžiančius pagrįsti teisėtą duomenų tvarkymą; 3) nurodyti, ar turi pareiškėjo sutikimą skelbti jo privačius duomenis? Ar egzistavo privačios informacijos atkleidimo be asmens sutikimo išimtys?
22.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. Tarnybai pateikė 2023-10-18 atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė A. J.- M. eina Telšių rajono savivaldybės vicemerės pareigas ir yra viešas asmuo. Jos privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos sutuoktinis yra M. M. ir nurodytos jo darbovietės. M. M. dirba ne kokioje privačioje įmonėje, o Lietuvos Respublikos valstybės įstaigoje ir savivaldybei priklausančiose įstaigose, kurių veikla ir darbuotojų veikla yra vieša.
22.4.1. Paaiškino, jog viešai paskelbti M. M. darbo grafikai yra vieši, su jais bet kas gali susipažinti įstaigų internetinėse svetainėse. Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos posėdžiai yra viešai transliuojami, to reikalauja Savivaldos įstatymo nuostatos. Socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbta informacija irgi yra vieša, jokių duomenų, kurie nebūtų vieši, skelbiama nebuvo. Viešinant jau viešai paskelbtą informaciją, nėra reikalaujama gauti kieno nors leidimą ar sutikimą ir tai nėra duomenų tvarkymas.
22.4.2. Pabrėžė, jog M. M. kaltinimai, kad buvo paviešinti asmens duomenys neteisėtai yra nepagrįsti, pilietis menkai išmano teisę, o skundą parašė galimai norėdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui pakenkti, esą jis pažeidė įstatymo nuostatas, kurių nenurodė.
22.4.3. Kartu su atsiliepimu pateikė: 1) Plungės rajono (duomenys neskelbtini) S. N. gimnazijos pamokų 2022-2023 II pusmečio tvarkaraštį, kuriame yra nurodytos pareiškėjo (muzikos mokytojo) pamokos antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais 2) (duomenys neskelbtini) centro 2018 m. darbuotojų darbo grafiką, kuriame nurodytas pareiškėjo (meno vadovo) darbo grafikas pirmadienį-penktadienį; (duomenys neskelbtini) centro 2018 m. kolektyvų repeticijų grafikas; 3) (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojų darbo grafikas nuo 2023-03-01, pagal kurį pareiškėjas dėstomas dalykas saksofonas antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais.
22.5. 2024-02-23 Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nusprendė: 1) pripažinti M. M. skundą dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „A. B. pilietinis sąrašas“ (www.facebook.com, 2023-06-26) ir „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ (www.youtube.com, 2023-06-09, 2023-06-27) paskelbtos informacijos nepagrįstu; 2) atsisakyti nagrinėti M. M. skundą dalyje dėl socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „Vaizdo Transliacijos“ (www.youtube.com, 2023-06-09, 2023-06-27) paskelbtos galimai privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą pažeidžiančios informacijos; 3) atmesti M. M. skundą dalyje dėl asmens duomenų pažeidimų. Sprendime nurodyta, kad:
22.5.1. Pareiškėjo skundo reikalavimas yra nukreiptas į A. B., kuris tiesioginės savivaldybės tarybos posėdžio transliacijos požiūriu pagal VIĮ įtvirtintas nuostatas nelaikytinas viešosios informacijos rengėju (skleidėju) bei neveikia kaip visuomenės informavimo priemonė. Šiuo atveju ginčo informacija, t. y. ginčo Įrašas 2 ir ginčo Įrašas 3, yra paskelbta socialiniame tinkle „Youtube“ Telšių rajono savivaldybės puslapyje, t. y. paskyroje. Pabrėžta, kad Telšių rajono savivaldybė VIĮ nuostatų prasme nelaikytina viešosios informacijos rengėja (skleidėja). Atsižvelgiant į tai ir žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją, pagal kurią inspektorius vertina tik visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją ir atsakomybę už viešai paskelbtą informaciją taiko tik viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), vertino, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai. Todėl šiuo atveju pareiškėjo skundą dalyje dėl socialiniame tinkle „Youtube“ paskelbtos informacijos atsisakė nagrinėti ir rekomendavo savo galimai pažeistas neturtines teises ginti bendrosios kompetencijos teisme.
22.5.2. Dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „A. B. pilietinis sąrašas“ (Įrašas 1) paskelbtos informacijos pažymėta, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą svarbu rasti balansą tarp asmens duomenų ir privataus gyvenimo tvarkymo bei saviraiškos laisvės.
22.5.2.1. Išanalizavus ginčo informaciją buvo nustatyta, kad ginčo Įraše 1 buvo atskleista pareiškėjo pavardė, darboviečių pavadinimai, pareigos bei ryšys su vicemere A. J.-M. Atkreiptas dėmesys, kad esminis BDAR 4 straipsnio 1 punkto elementas yra tai, jog paskelbta informacija turi tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti pareiškėjo tapatybę. Pažymėta, kad Įraše 1 paskelbtų pareiškėjo duomenų apimtis leidžia jį identifikuoti, todėl laikytina, kad Įraše 1 paskelbti pareiškėjo asmens duomenys bei atskleista pareiškėjo privataus pobūdžio informacija.
22.5.2.2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjo asmens duomenys ir privataus pobūdžio informacija buvo atskleisti be pareiškėjo sutikimo. Vis dėlto, BDAR numatyta, jog asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad teisėtas duomenų tvarkymas yra tada, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Šiame BDAR punkte nurodomas reguliavimas yra kilęs iš Direktyvos „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ Nr. 95/46 (BDAR) 6 straipsnio 1 dalies f punkto, kuris numatė, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, teisės ir laisvės yra viršesnės nei šie interesai. Šiuo atveju privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išimtys numatytos VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje: 1) kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) kai informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias viešo asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar duomenų valdytojas (tvarkytojas) siekė teisėtų interesų ir, ar pareiškėjo teisės nėra viršesnės.
22.5.2.3. Įvertinus pareiškėjo asmens duomenų ir privataus pobūdžio informacijos viešą skelbimą teisinės apsaugos kontekste pažymėta, kad viešasis interesas turi būti derinamas su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą. Pabrėžta, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Tai toks visuomenės interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie asmens privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina nuo neigiamų padarinių apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Įvertinus Įraše 1 skelbiamą informaciją, nustatyta, kad pagrindinis Įrašo 1 tikslas informuoti visuomenę apie Telšių rajono savivaldybės antikorupcijos komisijoje pradėtą tyrimą dėl Telšių rajono savivaldybės vicemerės A. J.-M. sutuoktinio darbo. Sutiktina, kad Įraše 1 atskleista tema dėl viešojo asmens darbo grafikų laikymosi, dirbant keliose biudžetinėse įstaigose, kai asmuo yra įtariamas dėl galimai klastojamų darbuotojo darbo laiko apskaitos duomenų yra visuomeninės reikšmės. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) efektyviai prisidėti prie visuomeninės svarbos klausimų iškėlimo, rūpimų temų aptarimo ir pateikti visuomenei reikšmingą informaciją. Nagrinėjamu atveju turėtų būti daromas skirtumas tarp privataus asmens duomenų paskelbimo ir viešojo asmens, t. y. pareiškėjo. Kaip buvo nurodyta aukščiau, Įraše 1 nagrinėjama tema yra teisėto ir pagrįsto intereso objektas. Vis dėlto pažymėta, kad privačių duomenų paskelbimo teisėtumas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į šių duomenų paskelbimo aplinkybes. Taigi turi būti daromas skirtumas tarp viešai neskelbiamų privačių duomenų ir tarp duomenų, kurie tenkina viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju visa skelbiama informacija ginčo Įraše 1 yra susijusi išimtinai tik su pareiškėjo darbo funkcijų atlikimu. Pažymėta, kad Telšių rajono savivaldybės gyventojams yra svarbu žinoti kaip ir už ką yra mokamas atlyginimas asmenims, dirbantiems valstybinėse institucijose ir bent menkiausias įtarimas dėl viešojo asmens galimo darbo laiko apskaitos neatitikimo gali pagrįstai dominti visuomenę ir gali būti pagrindu inicijuoti viešąją diskusiją. Priminta, kad atlyginimas viešajam asmeniui yra mokamas iš valstybės / savivaldybės / institucijų bei įstaigų biudžeto. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat faktą, kad ginčijama informacija yra apie pareiškėją kaip viešąjį asmenį, jo darbinę veiklą, laikytina, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė pareiškėjo asmens duomenis bei privataus pobūdžio informaciją, t. y. pavardę, darboviečių pavadinimus, pareigas bei ryšį su vicemere A. J.-M., tačiau tai atliko tenkindamas visuomenės interesą žinoti. Šių pareiškėjo duomenų atskleidimas yra proporcingas visuomenės teisės žinoti požiūriu.
Teisinis reguliavimas
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas (22 straipsnio 1 dalis); žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimu ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio 1 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (25 straipsnio 3 dalis).
24. BDAR nustatyta:
24.1. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas).
24.2. Asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas) (5 straipsnio 1 dalis). Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (5 straipsnio 2 dalis).
24.3. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis (6 straipsnio 1 dalis).
25. VIĮ aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:
25.1. Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama viešoji informacija (2 straipsnio 17 dalis). Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija; pagal VIĮ visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai (2 straipsnio 82 dalis). Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei (2 straipsnio 81 dalis). Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis).
25.2. Viešasis asmuo yra: 1) valstybės politikas; 2) teisėjas; 3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; 4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; 5) politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; 6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); 7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; 9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; 11) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (2 straipsnio 75 dalis).
25.3. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (2 straipsnio 76 dalis). Viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją (2 straipsnio 77 dalis). Viešosios informacijos skleidėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (2 straipsnio 78 dalis).
25.4. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę (4 straipsnio 1 dalis).
25.5. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija (2 straipsnio 39 dalis). Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (2 straipsnio 40 dalis).
25.6. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (14 straipsnio 1 dalis). Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (14 straipsnio 3 dalis).
25.7. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga (22 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
25.8. ŽEI atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal BDAR 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus ADTAĮ nustatyta tvarka; nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos; <...> (50 straipsnio 1 dalies, 1, 2 ir 3 punktai). Atlikdamas VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, ŽEI gali priimti sprendimą: <...>; 6) skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu; <...>; 8) atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą); <...> (50 straipsnio 3 dalies 6 ir 8 punktai).
26. ADTAĮ nustatyta:
26.1. ŽEI stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. ŽEI atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ŽEI netaikomi BDAR 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai (7 straipsnio 2 dalis).
26.2. ŽEI priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo ŽEI dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai (27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26.3. ŽEI, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (31 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) buvo nustatyta, kad savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas; komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje; Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip; svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.
28. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar (ir) kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir vykdantis viešąjį administravimą, teikiantis viešąsias paslaugas, atliekantis kitas funkcijas, kurios priskiriamos prie valstybės politikos nustatytose srityse formavimo, įgyvendinimo ar šios politikos formavimo, įgyvendinimo subjektų aptarnavimo (toliau – valstybės funkcijos), arba atliekantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.
Teismų praktika
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir - LVAT) praktikoje nurodyta, kad socialinio tinklo Youtube paskyra „Vaizdo Transliacijos“ tiek turinio, tiek formos aspektu nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, skirta informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. VIĮ reikia aiškinti plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines, nors tiesiogiai ir nereglamentuotas elektroninių visuomenės informavimo priemonių formas, dėmesį kreipiant ne į formaliuosius tokių informavimo priemonių organizavimo požymius, o į jų realiai vykdomas funkcijas (LVAT 2009-04-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009).
30. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta, kas yra laikytina privačia informacija. Įstatymuose pateikta privačios informacijos sąvoka yra pakankamai aptakiai apibrėžta, vertinamojo pobūdžio, o į klausimą, ar konkreti informacija laikytina privačia, atsakytina, atsižvelgiant į informacijos turinį kiekvienu atveju vertinant individualiai. Ši samprata gali būti aiškinama, atsižvelgiant į privataus gyvenimo sampratą, kadangi privati informacija – tai tokia informacija, kuri savo turiniu yra daugiau ar mažiau, bet neatsiejamai susijusi su privačiu asmens gyvenimu. Nustatant, ar konkreti informacija yra privati, vertintinas jos santykis su asmens privačiu gyvenimu, o tokios informacijos apsaugos tikslas – apsaugoti ją nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio (LVAT 2012-09-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-1460-12).
31. LVAT aiškindamas paminėtas teisės normos nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu yra pažymėjęs, kad VIĮ 14 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisyklė pripažintina bendru imperatyvu, kuris yra taikytinas rengiant ir platinant viešąją informaciją, tačiau su išimtimis, specialiai nustatytomis šios normos 2 ir 3 dalyse. Esant tam tikroms abejonėms dėl to, ar konkreti viešai skleidžiama informacija pagal savo pobūdį patenka ar nepatenka į aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis, abejonės turi būti vertinamos paminėto imperatyvo naudai. Tai reiškia, kad taikant VIĮ 14 straipsnį prioritetinė reikšmė turi būti suteikta privataus gyvenimo apsaugai, kaip tai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje (LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-03316-629/2019). Be to, tam, kad būtų galima atskleisti privačią informaciją apie asmenį, informacija turi ne tik tenkinti viešąjį interesą, bet turi egzistuoti ir bent viena iš VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių (LVAT 2020-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020).
32. Viešą informaciją apie privatų asmenį socialiniuose tinkluose paskleidęs fizinis ar juridinis asmuo yra atsakingas už jos teisėtumą ir nepažeisti VIĮ įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą apsaugos (LVAT 2020-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-58-261/2020).
Teisinis vertinimas
33. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad ŽEI nepagrįstai Sprendime atsisakė nagrinėti pareiškėjo ŽEI pateikto skundo dalį ir nevertino Telšių rajono savivaldybės veiksmų viešinant Youtube paskyroje „Vaizdo transliacijos“ pareiškėjo asmens duomenis Įraše 2 ir Įraše 3.
34. Savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) buvo nustatyta, kad savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas; komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje; Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip; svarstant su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų BDAR reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų BDAR reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.
35. Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos (toliau ir – Komisija) nuostatuose, patvirtintuose Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021-11-25 sprendimu Nr. T1-411, aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta, kad Komisija sudaroma Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui (6 punktas); Komisijos tikslas – pagal kompetenciją koordinuoti Telšių rajono savivaldybės politikos įgyvendinimą korupcijos prevencijos srityje, nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, priimti sprendimus nagrinėjamais klausimais, kontroliuoti jų vykdymą (3 punktas); Komisijos posėdžiai yra vieši; Komisija gali savo sprendimu rengti uždarus posėdžius; viešų komisijos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas (12 punktas); Komisijos veiklą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija (22 punktas); Komisija, be kita ko, gali priimti sprendimus atkreipti savivaldybės įstaigų, įmonių vadovų dėmesį į teisės aktų nesilaikymą bei kitus pažeidimus korupcijos prevencijos srityje ir rekomenduoti juos pašalinti (25.3 papunktis); Komisija informuoja visuomenę apie savo veiklą (34.4 papunktis); Komisijos veiklą koordinuoja savivaldybės taryba (36 punktas); visa informacija, susijusi su Komisijos veikla (Komisijos priimti sprendimai, Komisijos posėdžių garso ir vaizdo įrašai, Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jos veiklos ataskaitos, pranešimai, skirti visuomenės informavimo priemonėms ir pan.) yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.telsiai.lt (38 punktas).
36. Taigi, Komisija yra savivaldybės tarybos komisija. Kaip matyti iš Įrašo 2 ir Įrašo 3, juose užfiksuoti atitinkamai 2023-06-09 ir 2023-06-27 vykę Komisijos posėdžiai. Byloje nėra duomenų, kad Įrašo 2 ir (arba) Įrašo 3 turinys būtų buvęs pakoreguotas ir neatitiktų autentiško Komisijos posėdžio eigos, turinio.
37. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, į anksčiau šiame teismo sprendime nurodytas, aktuliu ginčui laikotarpiu galiojusias VIĮ 2 straipsnio 17, 77, 78, 82 dalių, 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, neturi pagrindo nesutikti su ŽEI Sprendime padaryta išvada, kad skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Įrašu 2 ir Įrašu 3 tyrimas, nepriklauso ŽEI kompetencijai.
38. Pareiškėjas paaiškino, kad ŽEI Sprendime nepagrįstai pareiškėją pripažino viešuoju asmeniu.
39. Ginčas byloje nekyla, kad pareiškėjas 2021-2023 metų laikotarpiu dirbo: 1) (duomenys neskelbtini) S. N. gimnazijoje, savivaldybės biudžetinėje įstaigoje, muzikos mokytoju; 2) (duomenys neskelbtini) mokykloje, savivaldybės biudžetinėje įstaigoje, saksofono vyriausiuoju mokytoju; 3) Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) centre, savivaldybės biudžetinėje įstaigoje, meno vadovu; 4) (duomenys neskelbtini), biudžetinėje įstaigoje; 5) (duomenys neskelbtini), asociacijoje. Sprendime nėra nurodyta, kokias pareigas pareiškėjas užėmė (duomenys neskelbtini).
40. ŽEI Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas dėl užimamų pareigų (mokytojas, meno vadovas), kurios yra visuomeniškai reikšmingos svarbos, ir jo darbo finansavimo šaltinio (darbo užmokestis pareiškėjui mokamas iš valstybės biudžeto) yra viešasis asmuo, apie kurio vykdomą veiklą, darbinių funkcijų atlikimą visuomenė turi žinoti.
41. Pažymėtina, kad ŽEI Sprendime pacituota VIĮ 2 straipsnio 75 dalis, tačiau Sprendime nėra nurodyta, kuriuo konkrečiai VIĮ 2 straipsnio 75 dalies punktu remiantis pareiškėjas yra pripažintas viešuoju asmeniu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pripažindamas pareiškėją viešuoju asmeniu, ŽEI Sprendime iš esmės rėmėsi VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 3 punktu.
42. Pažymėtina, kad pagal VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 3 punktą, asmuo, kuris yra mokytojas, meno vadovas, dirbantis biudžetinėje/biudžetinėse įstaigose, gaunantis atlyginimą iš valstybės/savivaldybės biudžeto savaime nėra vertinamas kaip viešasis asmuo, nes esminę reikšmę vertinant tai, ar asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartį, laikytinas viešuoju asmeniu yra tai, ar tokio asmens priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei. Teismo vertinimu, nėra pagrindo visų asmenų, kurie dirba mokytojais ir gauna atlyginimą iš valstybės/savivaldybių biudžeto pripažinti viešiesiems asmenims.
43. Pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal VIĮ 2 straipsnio 39 punktą, privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija (2 straipsnio 39 dalis); pagal VIĮ 2 straipsnio 40 dalį, privatus gyvenimas – žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad aktualiu ginčui laikotarpiu pareiškėjas dirbo ne vienoje, o keliose biudžetinėse įstaigose, atsižvelgiant į pareiškėjo ginčo laikotarpiu biudžetinėse įstaigose užimtas pareigas, kad pareiškėjo sutuoktinė ginčo laikotarpiu užėmė Telšių rajono savivaldybės vicemerės pareigas (valstybės politiko politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas), kad pareiškėjo sutuoktinė pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnį savo Privačių interesų deklaracijoje ginčo laikotarpiu turėjo nurodyti savo sutuoktinio, t. y. pareiškėjo, darbovietes ir (ar) einamas pareigas, o tokie Privačių deklaracijų duomenys skelbiami viešai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo asmens duomenys: jo vardas, pavardė, darboviečių pavadinimai, darbovietėse eitos pareigos, informacija, kad pagal pareiškėjo darbo grafikus jis atitinkamų darbo dienų tomis pačiomis valandomis dirbo skirtingose darbovietėse, kad jis yra vicemerės sutuoktinis, nelaikytina tokia informacija apie pareiškėjo privatų gyvenimą, kur jis pagrįstai gali tikėtis privatumo. Byloje ginčas nekyla, kad minėta Įraše 1 paskelbta informacija yra pareiškėjo asmens duomenys, jie buvo tvarkomi juos paskelbiant Įraše 1.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, ŽEI Sprendime pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjo minėti asmens duomenys Įraše 1 paskelbti vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu; šiuo konkrečiu atveju iškeltas svarbus klausimas dėl pareiškėjo darbo keliose biudžetinėse įstaigose, dėl darbo laiko skirtingose darbovietėse (biudžetinėse įstaigose) dubliavimosi, kai pareiškėjas atlyginimą biudžetinėse įstaigose gauna iš valstybės/savivaldybių biudžetų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo teisėtas ir pagrįstas visuomenės poreikis žinoti Įraše 1 paskelbtą informaciją apie Komisijoje pradėtą tyrimą ir dėl ko jis pradėtas, nagrinėjamas atvejis kelia svarbų klausimą, šiuo atveju pareiškėjo interesas, atsižvelgiant į paskelbtus asmens duomenis, nelaikytinas viršesniu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas Įraše 1 pateiktos informacijos apie tai, kokiomis dienomis dubliuojasi pareiškėjo darbo valandos skirtingos darbovietėse (biudžetinėse įstaigose) neginčija, skunde teismui neginčija, kad pateikti duomenys teisingi.
45. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, ŽEI Sprendime nebuvo suabsoliutintas visuomenės interesas, jis pagrįstai laikytas aukštesne vertybe nei pareiškėjo asmens duomenų apsauga.
46. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad paskleidžiant Įrašuose pareiškėjo asmens duomenis, buvo pažeista jo garbė, žeminamas orumas, pareiškėjo asmuo pateikiamas negatyviai, su tam tikra pašaipa. Teismas pažymi, kad, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovė, pareiškėjas skunde ŽEI nekėlė klausimo dėl garbės ir orumo pažeidimo, todėl ŽEI Sprendime dėl to nebuvo pasisakyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertins pareiškėjo skunde teismui pateiktų argumentų dėl garbės ir orumo pažeidimo.
47. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, pateiktą pareiškėjo skunde teismui išdėstytų argumentų vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skunde teismui išdėstyto reikalavimo panaikinti ŽEI Sprendimą ar jo dalį, taip pat nėra pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti pareiškėjai iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia :
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Balčytienė
Rūta Miliuvienė
Indrė Pukanasytė-Biekšė