Civilinė byla Nr. e2A-510-589/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25358-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-248-936/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovams R. R., S. G. R., I. S. D., J. L., V. S. A., I. C. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administraciniu aktu nustatyto kelio servituto vietos pakeitimo ir taikos sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos dalyje dėl servitutų pakeitimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų B. T., A. D., R. M. K., L. Ž., A. Ž., V. S., K. G.-S., J. J., uždaroji akcinė bendrovė „Kredeco”, L. L., M. N. L., P. K., S. S., T. R., uždaroji akcinė bendrovė „Industrial properties”, uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit”, A. D., R. D., A. D., V. N..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė pakeisti 2000 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų Nr. 01-767 ir Nr. 01-766 pagrindu nustatyto ir 2000 m. rugpjūčio 30 d. įregistruoto kelio servituto „S1“ vietą ir plotą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą planą M 1:500, nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu „S“, taškais 15-20-21-22-10-11-12-13-14-15, sudarantį bendrą 240 kv. m plotą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę eiti ir važiuoti į gretimus sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ir juose esančių statinių savininkams bet kuriuo paros metu (viešpataujantis daiktas); pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 nustatytą naudojimosi tvarką dalyje dėl servituto pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą planą, nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu „S“, taškais 15-20-21-22-10-11-12-13-14-15, sudarantį bendrą 240 kv. m plotą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiui teisę eiti ir važiuoti šia sklypo dalimi; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 3 657 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem savininkams: 1829/3657 dalys – ieškovei, ir 1828/3657 dalys – atsakovui V. R.. 2000 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų Nr. 01-767 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. R.“ ir Nr. 01-766 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. R.“ pagrindu nuo 2000 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklype buvo įregistruotas kelio servitutas, kurio turinys: sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai servituto teise privalo leisti eiti ir važiuoti į gretimus sklypus bet kuriuo paros metu 280 kv. m sklypo dalimi, pridedamajame žemės sklypo plane (M1:500) pažymėta skaičiais 39, 12, 11, 40. Servitutas parengtas pagal 2000 m. birželio 6 d. A. M. personalinės įmonės M1:500 planą. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 3 d. sprendimai Nr. 01-767 ir Nr. 01-766 buvo priimti, atsižvelgus į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1151V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 buvo patvirtinta tarp A. R. ir V. R. 2009 m. liepos 14 d. sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys pasidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė žemės sklypo naudojimo tvarką. Taikos sutartimi A. R. ir V. R. pagal UAB „Geoteka“ 2009 m. 3 657 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), planą M1:500 nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką, jog A. R. atskirai naudosis 1 829 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir taškais 1-2-18-17-16-15-8- 9-10-11-12-13-14, o V. R. – 1 828 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir taškais 3-4-5-6-7-8-15-16-17-18. Taikos sutartimi A. R. ir V. R. taip pat nustatė ir naudojimosi žemės sklypu tvarką dalyje dėl servituto, t. y. aprašė servituto turinį – S1 viešpataujantis servitutas (153 kv. m), S2 tarnaujantis servitutas (127 kv. m). Minėtoje sutartyje nustatyta, jog susitarimas galioja ir naujiems savininkams, bendrasavininkams. Žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka įregistruota 2009 m. rugsėjo 3 d. 2013 m. gruodžio 23 d. Žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. R. pardavė ieškovei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1829/3657 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pastarojoje sutartyje nustatyta, jog žemės sklypui yra įregistruotas servitutas bei numatyta, jog ieškovei taip pat pereis naudojimosi tvarka žemės sklypu, nustatyta taikos sutartimi. Ieškovės nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2014 m. vasario 3 d.
3. Taip pat nurodė, kad A. R. ir V. R. ne kartą kreipėsi į institucijas dėl žemės sklype esančio servituto panaikinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104)-426 nurodė, jog servitutas žemės sklype gali būti panaikintas tuo atveju, jeigu jo atsisakytų viešpataujančių daiktų (žemės sklypų ir juose esančių statinių (duomenys neskelbtini)) savininkai.
4. Pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurio tikslas yra pelno siekimas. 2014 m. vasario 3 d. ieškovė įsigijo žemės sklype esantį pastatą ir žemės sklypo dalį su tikslu žemės sklype atlikti pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Ieškovė yra parengusi projektinį pastato rekonstrukcijos projektą, kuriuo bus renovuotas pastatas ir sutvarkyta visa ieškovei priklausanti teritorija, įskaitant ir servitutu užimtą teritoriją, tačiau esamas servitutas, skersai kertantis žemės sklypo dalį, priklausančią ieškovei, neproporcingai apsunkina ieškovės turimą nuosavybę ir neleidžia jos racionaliai naudoti, dėl ko ieškovė patiria pernelyg didelius nuostolius. Vien remiantis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, ieškovės žemės sklypo dalyje esančio servituto (153 kv. m) vidutinė rinkos vertė yra 35 127,16 Eur, tačiau šios nuosavybės teise turimos sklypo dalies ieškovė eksploatuoti objektyviai negali, o dėl kelio padėties, t. y. kelias eina įstrižai per visą sklypą, ir rekonstruoti bei statyti pastatus.
5. Pažymėjo, kad ieškovei 2014 m. vasario 3 d. įsigijus žemės sklype esantį pastatą ir žemės sklypo dalį, servitutas buvo dengtas skalda, taip pat buvo išlikę asfalto fragmentai, tačiau viešpataujančio daikto savininkai servitutinio kelio neprižiūrėjo ir netvarkė. Šiuo metu servitutas yra itin blogos būklės ir jam yra reikalinga kapitalinė rekonstrukcija, tačiau prie jo tvarkymo ir priežiūros servituto naudotojai niekada nebuvo prisidėję ir nežada to daryti, todėl visa atsakomybė tenka tarnaujančio daikto savininkui. Servituto naudotojai – (duomenys neskelbtini), statinių savininkai, servitutu praktiškai nesinaudoja, kadangi prie garažų patenka per savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), arba per (duomenys neskelbtini) g. esantį įvažiavimą. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovo pavedimu UAB „Geo group“ matininkas P. G. parengė Žemės sklypo planą M1:500, kuriame parengė naują kelio servituto vietą, kuri suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Plane siūlomas servitutas pažymėtas „S“ skaičiais 15-20-21-22-10-11-12-13-14-15, esamas servitutas „S1“. 2018 m. kovo 13 d. prašymu „Dėl servituto vietos koregavimo“ ieškovas kreipėsi į visus viešpataujančių daiktų, (duomenys neskelbtini), esančių statinių savininkus ir informavo, jog yra planuojamas naujas kelio servitutas (plotis 3,50 m, plotas 240 kv. m). Nurodė, kad plane naujas servitutas pažymėtas „S“, kurio tikslas pakeisti aktualumą praradusį, neracionalų, anksčiau suplanuotą ir įregistruotą servitutą pažymėtą plane „S1“. Paaiškino, jog panaikinus anksčiau nustatytą kelio servitutą „S1“ ir įregistravus naują kelio servitutą „S“, bus išlaikyta teisė (duomenys neskelbtini), esančių pastatų ir garažų savininkams patekti prie savo nuosavybės. Pakeitus kelio servitutą padidės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo racionalumo rodikliai. Siūlomas servitutas plane buvo parengtas taip, kad: a) nesikeistų esamo kelio servituto plotis (3,50 metro); b) servitutiniu keliu viešpataujančių (duomenys neskelbtini) daiktų savininkai prie savo nuosavybės patektų tiek transporto priemone, tiek pėsčiomis bet kuriuo paros metu (servituto turinys išlieka nepakitęs); c) žemės sklypo pakraščiu einantis servitutinis kelias būtų trumpesnis ir patogesnis privažiavimui prie (duomenys neskelbtini) esančių statinių, nei dabar esantis; d) būtų racionaliai naudojamas tarnaujantis daiktas, servituto plotas, keičiantis kelio konfigūracijai (padėčiai) (kelias eina ne įstrižai per visą sklypą, bet tiesia linija palei sklypo kraštą), sumažėja nuo 280 kv. m iki 240 kv. m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atsakovei S. G. R. 200 Eur, atsakovui R. R. 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Industrial properties“ 300 Eur, o valstybei 343,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju servitutas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi sprendimų priėmimo metu) nustatytas administraciniais aktais, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo turinys apibrėžtas sprendimų 4.1 punkte – teisė eiti ir važiuoti į gretimus sklypus 280 kv. m sklypo dalimi (žemės sklypo plane pažymėta skaičiais 39, 12, 11, 40). Sklypo bendrasavininkų susitarimu nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu pagal UAB „Geoteka“ parengtą žemės sklypo planą, kuris laikomas neatsiejamu taikos sutarties priedu, šis servitutas UAB „Geoteka“ plane pažymėtas indeksais S1 (ieškovės naudojamoje sklypo dalyje B) ir S2 (atsakovų R. R. ir S. G. R. naudojamoje sklypo dalyje A) bei pažymėtas taškais 35, 36, 37, 7, 39, 38.
8. Taip pat nustatė, kad faktiškai ieškovė ieškiniu prašo pakeisti ne tik jos naudojamoje žemės sklypo dalyje B esančio kelio servituto S1 vietą, bet ir atsakovų R. R. ir S. G. R. naudojamoje sklypo dalyje A esančio kelio servituto S2 vietą. Tarnaujančio daikto bendrasavininkai R. R. ir S. G. R. su tokiu jų naudojamoje žemės sklypo dalyje esančio kelio servituto vietos pakeitimu nesutinka. Ieškovė naudojamoje žemės sklypo dalyje B planuoja atlikti pastato rekonstrukciją, kurios metu planuojama pristatomoji dalis būtų virš dabartinio kelio servituto. Tačiau pagal projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 5.5 punktą esamas servitutinis kelias, kertantis įstrižai ieškovei priklausančią sklypo dalį, paliekamas toje pačioje sklypo vietoje su esamu 3,50 m pločiu. Pagal projektinius pasiūlymus būsimame pastate yra numatyta broma esamam kelio servitutui. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu neginčijo, kad pagal dabar parengtus projektinius pasiūlymus esamas kelio servitutas išlieka, taigi galimybės ieškovei rekonstruoti pastatą yra.
9. Sutiko, kad ieškovei vietoje bromos įrengus pastato vidaus patalpas, tikėtinai, padidėtų jos pelnas, tačiau, sprendė, kad tai savaime nereiškia, jog pastačius priestatą pagal ieškovės turimus projektinius pasiūlymus, ji patirs nuostolius. Nurodė, jog ieškovė įsigijo žemės sklypo dalį žinodama apie jo apribojimus, taigi, suvokdama investavimo ir grąžos galimybes, be to, parengė planuojamos pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, kurie pritaikyti esamai situacijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė patiria pernelyg didelius nuostolius, kurių būtų išvengta pakeitus kelio servituto vietą.
10. Nustatė ir tai, kad ieškovės projektuojamas statinys nuo žemės sklypo ribos yra nutolęs 3,50 m. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal parengtus projektinius pasiūlymus nėra jokios galimybės praplatinti ieškovės siūlomą kelio servitutą, nes jis užima visą plotį tarp žemės sklypo ribos ir pastato sienos. Atsakovai teigė, kad šiuo metu esančio kelio servituto plotis yra apie 4,50 m. Iš „UAB „Geoteka“ plano matyti, kad kelio servitutas platėja, įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra siauresnis, siekia 4 m, o prie įvažiavimo į garažus siekia 5 m. Iš atsakovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų sprendė, kad kelio servitutas administraciniu aktu buvo nustatytas toje vietoje, kur faktiškai buvo kelias, taigi kelio servituto plotis nustatytas pagal buvusį kelią, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Naujas kelio servitutas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.119 straipsnio 2 dalyje numatytą kelio servituto plotį, t. y. 4 m. Ieškovės pateiktame UAB „Geo group“ plane numatytas kelio servitutas šio reikalavimo netenkina.
11. Pažymėjo, jog ieškovei žinoma, kad iki trečiųjų asmenų A. D. ir R. D. turimo statinių servituto (laiptų / laiptinės naudojimui, UAB „Traksalis“ plane pažymėtą taškais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29) yra nustatytas pėsčiųjų tako servitutas ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje pagal UAB „Traksalis“ 2017 m. kovo 24 d. parengtą servitutų planą nuo esamo servituto S1 taško 21. Šis pėsčiųjų tako servitutas yra nustatytas teismo sprendimu, kuris yra šalims privalomas ir turi būti vykdomas. Ieškovės pareikštu ieškiniu nėra keliami jokie reikalavimai, susiję su šiuo pėsčiųjų servitutu. Akivaizdu, kad pakeitus kelio servituto vietą pagal ieškovės pateiktą planą, taško 21 faktinė vieta žemės sklype neturės jungties su kelio servitutu, taigi būtų paneigta teismo sprendimo esmė ir siektas tikslas. Be to, ieškovės atstovai 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pėsčiųjų servitutą planuojama užstatyti, nes pagal projektinius pasiūlymus toje vietoje yra planuojamas statyti priestatas. Ieškovė teigė, kad tretiesiems asmenims bus užtikrintas patekimas į nuosavybę kitu būdu, tačiau šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ieškovė turi vykdyti galiojantį teismo sprendimą.
12. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo nustatytas pėsčiųjų servitutas, o viešpataujančio daikto savininkai yra A. D. ir R. D., ir kurio atskaitos taškas yra egzistuojančio kelio servituto S1 taškas 21, tačiau šių asmenų neįtraukė į byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, teikdama ieškinį ir suprasdama arba turėdama suprasti, kad teismo sprendimu šioje byloje gali būti pasisakyta dėl šių asmenų teisių ir / ar pareigų. Be to, nei pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, nei bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovė savo reikalavimų netikslino, ieškinio dalyko nekeitė, nors šias aplinkybes atsakovai ir tretieji asmenys akcentavo bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog kiekvienas asmuo turi teisę laisvai pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus, tačiau tokiam asmeniui taipogi tenka ir tokio pasirinkimo pasekmės.
13. Įvertinęs konfliktiškus ieškovės ir atsakovų bei trečiųjų asmenų santykius, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės siūlomas nustatyti kelio servitutas neatitinka kelio ir pėsčiųjų tako servitutui keliamų pločio reikalavimų (CK 4.119 straipsnio 1 ir 2 dalys), ieškovės siūlomu būdu pakeitus kelio servituto vietą, anksčiau priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimas taps neįvykdomu, be to, ieškovei neįrodžius jokių nuostolių dėl esamo kelio servituto vietos, kurią ji žinojo įsigydama žemės sklypo dalį, teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl servituto vietos pakeitimo nepagrįsti ir todėl netenkinami.
14. Atsižvelgęs į tai, kad taikos sutartį sudarė tarnaujančiojo daikto savininkai, nei vienam iš jų žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra svetimas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant kelio servitutą, suteikiantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiui teisę eiti ir važiuoti šia sklypo dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Ieškovė UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių, netinkamai išaiškino bei pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
17. Nurodo, kad ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėjo nustatyto kelio servituto pakeitimo būtinumą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų apskritai nepasisakė ir jų net nevertino, t. y. neatskleidė bylos esmės. Ieškovė siūlė pakeisti esamą kelio servitutą, perkeliant jį į kitą vietą, t. y. į žemės sklypo pakraštį, ir pakeičiant jo plotą, nes tokiu būdu būtų pašalintas esminis trukdis ieškovei racionaliai naudoti savo nuosavybę. Toks servituto pakeitimas visiškai atitiktų teismų formuojamą praktiką ir užtikrintų tiek viešpataujančių daiktų – atsakovų ir trečiųjų asmenų, tiek tarnaujančio daikto – ieškovės interesų pusiausvyrą, taip pat niekaip nepažeistų atsakovų ir trečiųjų asmenų teisų ar teisėtų interesų – servitutiniu keliu patekti prie jiems priklausančių statinių.
18. Pažymi, jog ieškovė neprašė nustatyti naujo kelio servituto, kadangi pareikštas reikalavimas buvo pakeisti esamo kelio servituto vietą ir plotą. Tiek nustatyto kelio servituto, tiek prašomo pakeisti kelio servituto vieta, plotis, kiti parametrai bei koordinatės yra žinomi (aiškūs), nes sklypas yra suformuotas atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus ir jame yra pažymėtos servituto ribų posūkio taškų koordinatės, todėl ginčo atveju CK 4.119 straipsnio 2 dalies norma apskritai neaktuali ir negali būti taikoma.
19. Mano, jog tai, kad ieškovė prašo pakeisti žemės sklype esančio servituto vietą, savaime nereiškia, kad negalima keisti servituto parametrų, nes tokio reikalavimo nenustato nei vienas teisės aktas – tokiu atveju reikia atsižvelgti į servituto turinį, pagal kurį ginčo atveju privaloma užtikrinti praėjimą ir pravažiavimą į gretimus sklypus. Be to, jei pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs klausimą, ar tretieji asmenys, kuriuos teismas laikė viešpataujančiųjų daiktų savininkais, gali per 3,50 m pločio kelio servitutą praeiti ar pravažiuoti prie viešpataujančiųjų daiktų, jis būtų nustatęs, kad gali, nes tokios aplinkybės yra akivaizdžios ir visiems žinomos – pravažiuoti automobiliu, kurio plotis nuo 1,50 iki 2 m, 3,50 m pločio kelio visiškai užtenka, nes vietinės reikšmės B kategorijos gatvės, kurioje eismas leidžiamas 60 km/h greičiu, eismo juostos plotis tėra 3,25 m. Tuo labiau, 3,50 m pločio keliu galima praeiti pėstiesiems.
20. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu natūroje egzistuojantis keliukas yra dar siauresnis nei nustatyta, t. y. jo plotis yra apie 2 m, tačiau jokių pretenzijų dėl to niekam iki šiol nėra kilę ir niekas reikalavimo praplatinti kelią nėra reiškęs, nes nurodytuoju servitutu gretimame sklype esančių garažų savininkai apskritai nesinaudoja. Be to, atsakovo R. R. žemės sklypo dalyje yra įrengti rakinami vartai, todėl servituto naudotojai apskritai net negali juo naudotis. Tai, kad nustatytu kelio servitutu nėra naudojamasi, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2015 m. spalio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/15/70F, taip pat 2015 m. rugpjūčio 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/15/45F.
21. Taip pat mano, jog prašant pakeisti nustatytą servitutą, vien kelio plotis pats savaime jokios reikšmės neturi, jei pakeistas kelio plotis yra pakankamas tinkamai įgyvendinti iš servituto kylančias servituto turėtojų teises. Kelio servituto plotis turi būti vertinamas kartu su servituto turiniu ir tik iš jo galima spręsti, ar prašomo pakeisti servituto plotis yra tinkamas, ar ne.
22. Akcentuoja, jog ieškovė neprašo pakeisti nustatyto kelio servituto turinio, t. y. kelio servitutas ir toliau būtų skirtas eiti ir važiuoti į gretimus sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ir juose esančių statinių savininkams bet kuriuo paros metu. Tokio turinio servitutui 3,50 m kelio plotis yra pakankamas. Net privažiavimui prie atskirų statinių ir kitų objektų skirtoms gatvėms (D kategorijos), kas iš dalies atitiktų nustatyto kelio servituto paskirtį, yra nustatytas 2,50 m eismo juostos plotis, o vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis – 3,50 m (3 m siaurose vietose), kuris laikomas pakankamu transporto priemonėms pravažiuoti Mano, kad šiuo atveju yra sprendžiamas servituto privačiame žemės sklype pakeitimo klausimas ir šie reikalavimai kelio servituto parametrams apskritai nėra taikomi, nes servituto kelias privačiame žemės sklype nėra gatvė. Jie paminėtini tik teismo sprendimo nepagrįstumui patvirtinti, nes privačiame sklype ieškovės interesų sąskaita pirmosios instancijos teismas taikė didesnius reikalavimus, nei yra reglamentuoti viešiesiems keliams ir gatvėms.
23. Akcentuoja ir tai, kad teismo nurodyti minimalūs privažiavimo reikalavimai yra taikomi gyvenamųjų pastatų ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, t. y. projektuojant pastatus, tačiau ginčas byloje kilęs ne dėl to. Šioje byloje yra prašoma tik pakeisti nustatytą kelio servitutą, jokių kitų reikalavimų dėl norminių atstumų, priėjimų ir privažiavimų ar kitų pastato projektinių sprendinių nėra pareikšta, nes ieškovė jokių privažiavimų prie ieškovės žemės sklype esančių pastatų neprojektuoja. Tuo labiau byloje nėra sprendžiamas privažiavimo prie neegzistuojančio statinio klausimas, kas galės būti sprendžiama tik tokio statinio projektavimo metu, todėl teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti su ginčo dalyku nesusijusius klausimus.
24. Mano, kad šiuo atveju prašomas pakeisti kelio servitutas turi užtikrinti jo naudotojams praėjimą ir pravažiavimą į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), todėl jei tokį praėjimą ir pravažiavimą užtikrina ir siauresnis kelias, tai toks kelio servitutas ir turi būti nustatytas, nes tuomet yra mažiau apribojamos tarnaujančiojo daikto savininko teisės ir išlaikoma tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra.
25. Pažymi, kad teismas, neįsigilinęs į išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2041-816/2017 aplinkybes ir net nevertinęs joje pateiktų servituto nustatymo planų, kurių pagrindinis – planas, pagal kurį nustatytas tako servitutas trečiųjų asmenų A. D. ir R. D. naudai, į bylą apskritai nėra pateiktas, – padarė klaidingas išvadas apie taško 21 jungties su prašomu pakeisti kelio servitutu išnykimą. Net ir pakeitus kelio servitutą pagal ieškovės reikalavimą, patekimas prie teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimu nustatyto statinių servituto (laiptų / laiptinės naudojimui patenkant į butą Nr. 9, esantį gyvenamajame pastate 2A3/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) ir toliau bus užtikrintas.
26. Atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nurodė teismas, reikalavimas patikslinti tretiesiems asmenims A. ir R. D. nustatytą pėsčiųjų tako servitutą ieškovės buvo pateiktas 2019 m. kovo 18 d. prašymu, kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė 2019 m. kovo 15 d. UAB „Geo group“ parengtus planus, pagal kuriuos prašė pakeisti nustatytą pėsčiųjų tako servitutą, nustatant, kad keičiasi nustatyto servituto vieta ir plotas. Teismas 2019 m. gegužės 15 d. posėdžio metu atsisakė šį prašymą tenkinti, nurodęs kad juo yra keičiamas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas, tačiau ir ieškinio dalyko, ir pagrindo keisti negalima, ir kad apskritai procesinius reikalavimus atitinkantis prašymas keisti ieškinio dalyką ir pagrindą teismui nėra pateiktas. Prašymas dėl A. ir R. D. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis buvo pateiktas 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu ir teismas jį tenkino. Šioje byloje spręsti apie kito teismo sprendimo vykdymą / nevykdymą nebuvo jokio pagrindo, nes ne toks yra šios bylos dalykas ir niekas tokių aplinkybių, kad ieškovė nevykdo teismo sprendimo, neįrodinėjo.
27. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės atstovai 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pėsčiųjų tako servitutą planuojama užstatyti, nes pagal projektinius pasiūlymus toje vietoje yra planuojamas statyti priestatas. Ieškovė jokių statinio statybos darbų toje vietoje, kurioje vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ieškovė privalo užtikrinti trečiųjų asmenų – buto Nr. 9 gyventojų – patekimą iki šiuo teismo sprendimu nustatyto statinių (laiptinės) servituto, neplanuoja, tai aiškiai matyti ir iš į bylą pateiktų ieškovės rengtų projektinių pasiūlymų.
28. Akcentuoja, jog ieškovė šiuo metu nekelia klausimo dėl servitutu patiriamų nuostolių atlyginimo, taip pat neįrodinėja jo patiriamų nuostolių dėl dabar nustatyto servituto, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė dėl nustatytų apribojimų nepatiria jokių realių nuostolių ir / ar kad tokie nuostoliai negalės būti atlyginti šį klausimą iškėlus ir vėliau, nes šiuo metu tiesiog nėra aišku, kuriuos nuostolius ieškovė turėtų vertinti ir prašyti atlyginti – palikus esamą servitutą šie nuostoliai yra ženkliai didesni nei jie būtų, teismui patenkinus ieškinį dėl servituto vietos pakeitimo, nes pakeitus servituto vietą ieškovės teisės bus ribojamos ženkliai mažesne apimtimi, todėl ieškovė pasirinko nuostolių atlyginimo klausimą kelti tik po to, kai paaiškės šios bylos baigtis.
29. Nepakeitus nustatyto servituto, ieškovė praranda galimybę šioje žemės sklypo dalyje vystyti statybas ir dėl negalėjimo pilna apimtimi naudotis savo nuosavybe patirs ne tik nepatogumus ir neproporcingus suvaržymus, bet ir realius nuostolius. Nepakeitus servituto turėtų būti iš naujo užsakomi ir rengiami projektiniai pasiūlymai, ieškovė turėtų koreguoti planuojamo priestato vietą, matmenis, jų plotą, t. y. iš esmės sumažinti planuojamo projekto apimtį. Taigi, atsisakant keisti nustatytą kelio servituto vietą ir plotą realiai sumažėja ne tik be suvaržymo likusios žemės sklypo dalies dydis, vertė, bet ir jos panaudojimo galimybės ir ekonominės naudos iš tokio panaudojimo gavimas. Šias aplinkybes patvirtina pastato rekonstravimo projektinius pasiūlymus rengusių projektuotojų UAB „Pievų takas“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. raštas „Dėl kelio servituto vietos perkėlimo rekonstruojant pastatą (duomenys neskelbtini)“.
30. Pažymi, jog nors viešpataujančių daiktų savininkai tvirtina, kad nėra galimybės pakeisti nustatytos kelio servituto vietos, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. A51-57716/19(2.9.4.9E-UK7) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 18/1056 pakeitimo“ savivaldybė leido ieškovei padaryti įvažą nuo (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Geo group“ planą ties taškais, plane pažymėtais 20-15, ir panaikino seną įvažą dabartinio servitutinio kelio vietoje. Taip pat šiuo raštu patvirtinama, kad servitutinio kelio plotis gali būti 3,50-5,50 m pločio, kas atitinka prašomo pakeisti servitutinio kelio plotį.
31. Atsakovai R. R., S. G. R., J. L., V. S. A. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai R. R. ir S. G. R. prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Atsakovai mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
33. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad dabar egzistuojantis kelio servitutas yra praradęs aktualumą ir juo niekas negali naudotis bei nesinaudoja, neatitinka tikrovės. Tiek atsakovas R. R., tiek ir kiti atsakovai bei tretieji asmenys byloje, nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektus, kurie yra viešpataujantys daiktai tarnaujančio daikto, kuriame yra nustatytas kelio servitutas, atžvilgiu, reguliariai naudojasi dabar esamu kelio servitutu, kuris yra vienintelis būdas susisiekti su valstybinių kelių tinklu.
34. Pažymi, jog teismas teisingai sprendime nurodė, kad esamas kelio servitutas buvo nustatytas faktiškai buvusio kelio vietoje, taigi kelio servituto plotis nustatytas pagal buvusį kelią, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu naujas kelio servitutas turi atitikti CK 4.119 straipsnio 2 dalyje numatytą kelio servituto plotį, t. y. 4 m. Ieškovės pateiktame UAB „Geo group“ plane numatytas kelio servitutas šio reikalavimo netenkina. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su kelio servituto pločiu. Tariama esamo servituto pločio reikšmė – 3,69 m – kuri nėra niekuo pagrįsta, atsirado tik apeliaciniame skunde. Ieškovės prašomas teismo keliu nustatyti naujas kelio servitutas, kurio plotis tik 3,50 m yra ne truputį, o ženkliai siauresnis už dabar esantį ir naudojamą kelio servitutą. Akivaizdu, kad daugiau nei 40 m ilgio ir 3,50 m pločio pravažiavimas tarp pastato ir sklypo ribos yra per siauras ne tik didesnių gabaritų specialios paskirties automobiliams, kurie apskritai negalėtų pravažiuoti (gaisrinė, greitosios pagalbos automobilis, sunkvežimis ir t. t.) ir dėl to nelaimės atveju grėstų pavojus gyventojų sveikatai ir turto saugumui, tačiau šis servitutas būtų per siauras ir lengviesiems automobiliams, kurie neturėtų galimybės prasilenkti. Tai reikštų, kad viešpataujančių daiktų savininkai negalėtų jų tinkamai naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
35. Mano, kad ieškovė turėjo pareigą teismui pateikti įtikinamus įrodymus, kad būsimasis servitutinis kelias jau yra įrengtas, jis atitinka norminių teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamos būklės jį naudoti pagal paskirtį.
36. Atkreipia dėmesį, kad tokio kelio naujoje vietoje įrengimo galimybė apskritai neegzistuoja, nes ieškovės prašomoje nustatyti kelio servituto vietoje stovi atsakovui R. R. priklausanti tvora (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tokio ieškinio patenkinimas reikštų leidimą sunaikinti privačią nuosavybę, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, kuris garantuoja privačios nuosavybės neliečiamumą.
37. Kadangi būtent į rytų pusę ieškovė nori perkelti kelio servitutą (nuo (duomenys neskelbtini) pusės šis perkėlimas yra 11 m, o toliau į sklypo gilumą šis perkėlimas palaipsniui mažėja iki maždaug 2,50 m), mano, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas šioje byloje sąlygotų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo esmės ir siekto tikslo paneigimą.
38. Nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad dėl esamo kelio servituto jos nuosavybės teisės yra ribojamos taip, kad dėl to ji negali įgyvendinti teisės į statybą ir tinkamai naudotis daiktu. Ieškovės užsakymu parengti ir patvirtinti esamo pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos projektiniai pasiūlymai, kurie yra pateikti byloje, paneigia šį tikrovės neatitinkantį apeliantės argumentą.
39. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškiniu reikalaujama nustatyti kelio servitutą pagal matininko P. G. (UAB „Geo group“) 2017 m. rugpjūčio 16 d. parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, kurį rengiant ir atliekant tam būtinus geodezinius matavimus, V. R., kaip sklypo bendrasavininkis, ar jo atstovas pagal įgaliojimą, nebuvo iš anksto informuoti, nebuvo pakviesti dalyvauti ir atliekant matavimus nedalyvavome. Todėl toks planas iš principo neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, aiškiai reglamentuojančių tokio plano parengimo procedūras, todėl yra neteisėtas. Be to, UAB „Geo group“ parengtas planas yra su grubiomis klaidomis, todėl juo apskritai negalima remtis (nurodant sklypo gretimybes (koordinačių taškai 10-15) yra rašoma, kad sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos po geodezinių matavimų. Nurodomas net sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Realybėje valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas. Nežinia, dėl kokių priežasčių yra pasikeitusios ir sklypo centro bei kai kurių sklypo taškų koordinatės, lyginant su dabar galiojančiu UAB „Geoteka“ 2009 m. kovo 23 d. parengtu žemės sklypo planu.
40. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
41. Nurodo, kad tuo atveju, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Nacionalinė žemės tarnyba civilinėje byloje buvo pateikusi rašytinius įrodymus, jog viešpataujančio daikto savininkai prieštaravo servituto panaikinimui, informuodami apie tai Nacionalinę žemės tarnybą.
42. Pažymi, jog apeliantės atstovai teismo posėdžių metu neginčijo, kad pagal dabar parengtus projektinius pasiūlymus esamas kelio servitutas išlieka, taigi galimybės ieškovui rekonstruoti pastatą yra. Sutinka su sprendime padarytomis išvadomis, jog įsigydamas žemės sklypo dalį, asmuo turi objektyviai suvokti investavimo ir grąžos galimybes, parengtos planuojamos pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų įgyvendinamumą laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismo posėdžio metu išklausius atsakovų / trečiųjų asmenų paaiškinimus matyti, kad jų teisės yra pažeidžiamos, o pakeitus servituto vietą, juo būtų sunku naudotis ir jį tinkamai įrengti.
43. Akcentuoja, jog teisės aktai nenumato galimybės administraciniu aktu keisti jau nustatytų servitutų vietos ar turinio. Siekiant nustatyti naują servitutą vietoj esančio, esamas servitutas turi būti naikinamas, o naujasis servitutas nustatomas laikantis teisės aktuose numatytos servitutų nustatymo tvarkos. Be to, įstatyminis reglamentavimas, šiuo atveju CK, įtvirtina reikalaujamą nustatomo servituto plotą, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas sprendime ir padarė išvadas dėl servituto pločio dydžio, taip pat kartu vertindamas ir ieškovės būsimų statybų projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 8 lentelę.
44. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
45. Nurodo, jog teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2041-816/2017 iki A. D. ir R. D. turimo statinių servituto yra nustatytas 24 kv. m bendro ploto pėsčiųjų tako servitutas ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje pagal UAB „Traksalis“ 2017 m. kovo 24 d. parengtą planą nuo esamo kelio servituto S1 taško 21. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pakeitus kelio servituto vietą pagal ieškovės pateiktą planą, taško 21 faktinė vieta žemės sklype, nuo kurios prasideda pėsčiųjų tako servitutas, neturės jungties su naujai nustatytu kelio servitutu, todėl taip būtų paneigta anksčiau priimto teismo sprendimo esmė ir siektas tikslas.
46. Pažymi, jog ieškovė tik teigė, kad dėl esamo servituto patiria nuostolius, tačiau to niekaip nepagrindė ir nepateikė tokių nuostolių įrodymų, nes tokių nuostolių nėra ir negali būti.
47. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
49. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Geo group“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. parengtą žemės sklypo plano servitutų paaiškinamąją schemą M1:500 bei UAB „Geovisata“ 2017 m. birželio 12 d. parengtą servituto nustatymo planą. Apeliantės teigimu, būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo po teismo sprendimo priėmimo, kadangi teismas sprendimą priėmė ieškovei siurpriziniais motyvais, t. y. klausimas dėl prašomo pakeisti kelio servituto pločio neaiškumo apskritai nebuvo keliamas, be to, teismas skundžiamą sprendimą grindė motyvais apie kitame plane, kuris net nebuvo pateiktas į nagrinėjamą bylą, nustatytus servitutų taškus. Apeliantė prašė šiuos įrodymus prijungti prie bylos ir nurodė, kad iš pateikiamos paaiškinamosios schemos matyti nustatyto kelio servituto su prašomi pakeisti kelio servitutu santykis, vietos bei šalių servitutų parametrai, tame tarpe nurodomas konkretus prašomo pakeisti servituto plotis, kuris yra 3,69 m.
50. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad apeliantės pateikta UAB „Geo group“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. parengta žemės sklypo plano servitutų paaiškinamoji schema M1:500 galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo surašyta dar 2017 m., be to, atsakovai bei tretieji asmenys, atsikirsdami į (patikslinto) ieškinio reikalavimus, viso proceso metu kėlė klausimą dėl kitoje vietoje prašomo nustatyti kelio servituto pločio neatitikimo esamo kelio servituto pločiui, dėl šių aplinkybių teismo posėdyje pasisakė ir pačios apeliantės atstovai. Reikšmingos aplinkybės yra išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais proceso dalyviai grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, tame tarpe ir pats UAB „Geo group“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. planas, proceso dalyvių, jų atstovų paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, o paaiškinamosios schemos pateikimas jokios esmingai naujos informacijos neatskleis, tik užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl paaiškinamąją schemą atsisakytina priimti. UAB „Geovisata“ 2017 m. birželio 12 d. parengtas servituto nustatymo planas yra pateiktas civilinėje byloje Nr. e2-2041-816/2017, kuri yra elektroninės formos, todėl teismams šis apeliantės teikiamas įrodymas yra prieinamas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir gali būti vertinamas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl ir šį įrodymą priimti nėra tikslinga.
52. Ginčas byloje kilo dėl daikto dalies, teisę į kurią suvaržo administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, pakeitimo kita šio daikto dalimi, taip pat dėl kelio servituto dalies pabaigos. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl administraciniu aktu nustatyto kelio servituto vietos bei ploto pakeitimo ir taikos sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos dalyje dėl servitutų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė pakeisti 2000 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų Nr. 01-767 ir Nr. 01-766 pagrindu nustatyto ir 2000 m. rugpjūčio 30 d. įregistruoto kelio servituto „S1“ vietą ir plotą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą planą M 1:500, nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu „S“, taškais 15-20-21-22-10-11-12-13-14-15, sudarantį bendrą 240 kv. m plotą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę eiti ir važiuoti į gretimus sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ir juose esančių statinių savininkams bet kuriuo paros metu (viešpataujantis daiktas), taip pat pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009, nustatytą naudojimosi tvarką dalyje dėl servituto pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą planą, nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu „S“, taškais 15-20-21-22-10-11-12-13-14-15, sudarantį bendrą 240 kv. m plotą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiui teisę eiti ir važiuoti šia sklypo dalimi. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas CK 4.139 straipsnio 2 dalimi, motyvuojant tuo, kad ieškovės žemės sklypo dalį įstrižai kertantis kelio servitutas yra praradęs aktualumą, neproporcingas ir neleidžia ieškovei racionaliai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, statyti pastatus ir tokiu būdu dėl pernelyg didelio suvaržymo ji patiria pernelyg didelius nuostolius.
54. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, įvertinęs konfliktiškus ieškovės ir atsakovų bei trečiųjų asmenų santykius, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo pakeisti ne tik jos naudojamoje žemės sklypo dalyje B esančio kelio servituto S1 vietą, bet ir atsakovų R. R. ir S. G. R. naudojamoje sklypo dalyje A esančio kelio servituto S2 vietą, kurie su tokiu jų naudojamoje žemės sklypo dalyje esančio kelio servituto vietos pakeitimu nesutiko, ieškovės siūlomas nustatyti kelio servitutas neatitinka kelio ir pėsčiųjų tako servitutui keliamų pločio reikalavimų (CK 4.119 straipsnio 1 ir 2 dalys), ieškovės siūlomu būdu pakeitus kelio servituto vietą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. priimtas sprendimas, kuriuo iki trečiųjų asmenų A. D. ir R. D. turimo statinių servituto (laiptų / laiptinės naudojimui, UAB „Traksalis“ plane pažymėtą taškais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29) yra nustatytas pėsčiųjų tako servitutas ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje nuo esamo servituto S1 taško 21, taps neįvykdomu, kadangi taško 21 faktinė vieta žemės sklype neturės jungties su kelio servitutu, taip pat ir tai, kad ieškovė neįrodė jokių nuostolių dėl esamo kelio servituto vietos, kurią ji žinojo dar įsigydama žemės sklypo dalį.
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
56. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė CK 4.119 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovės pateiktame UAB „Geo group“ plane numatytas kelio servitutas turi atitikti CK 4.119 straipsnio 2 dalyje numatytą 4 m kelio servituto plotį, nepagrįsti, kadangi ieškiniu buvo prašoma nustatyti ne naują servitutą, bet pakeisti esamo servituto vietą.
57. Pagal minėto CK 4.119 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis 4 m pločio keliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas reiškia, kad kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, plotis nustatomas pagal anksčiau buvusio kelio, jei toks buvo, plotį. Tuo atveju, jeigu nebuvo nustatytas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis 4 m pločio keliu.
58. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu siekė esamo administraciniu aktu nustatyto kelio servituto, kurio, ieškovės teigimu, plotis yra 3,50 m pločio, vietą pakeisti, nustatant išilgai rytinės sklypo dalies palei žemės sklypo ribą tokio paties pločio, t. y. 3,50 m pločio, kelio servitutą. Pirmosios instancijos teismas iš UAB „Geoteka“ plano nustatė, kad kelio servitutas platėja, įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) pusės yra siauresnis, siekia 4 m, o prie įvažiavimo į garažus siekia 5 m. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą išvadą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Iš UAB „Geoteka“ plano, kuriuo buvo patvirtintas tvoros, įskaitant vartų ir vartelių abiejuose servituto kelio galuose, projektas, matyti, kad viename gale (įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) pusės) kelio servitutas yra siauresnis ir yra 4 m. pločio, toliau jis platėja (VII t., e. b. l. 319). Remiantis atsakovo R. R. į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (VI t., e. b. l. 105-108) bei Statinių išdėstymo plano (VI t., e. b. l. 113) duomenimis, atsakovo R. R. vardu yra registruota nuosavybės teisė į kiemo vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane t3), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurių ilgis pagal šiuos dokumentus yra 4,45 m pločio. Todėl galima teigti, jog kitame gale servituto kelias yra ne mažesnio, nei 4,45 m pločio. Ieškovė neneigė, kad esamas kelio servitutas administraciniu aktu buvo nustatytas toje vietoje, kur faktiškai buvo kelias, kas reiškia, kad esamo kelio servituto plotis buvo nustatytas pagal anksčiau buvusį kelią. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad siūlo nustatyti kelio servitutą esančio arba anksčiau buvusio kelio vietoje. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatos ar pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtą teisės normą.
59. Ieškovė, siekdama pakeisti kelio servituto vietą ir tvirtindama, kad siūlomu nustatyti kelio servitutu išlaikomas administraciniu aktu nustatytas 3,50 m kelio plotis, turėjo pareigą teikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog esamas kelio servitutas yra būtent tokio pločio (CPK 178 straipsnis). Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė jokių įrodymų apie esamo kelio servituto plotį, išskyrus ieškinio, vėliau patikslinto ieškinio, teiginius, nepateikė. Atsakovai bei tretieji asmenys, atsikirsdami tiek į ieškinio, tiek į patikslinto ieškinio reikalavimus, nuosekliai tvirtino, kad šiuo metu esančio kelio servituto plotis yra apie 4,50 m, taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo kilęs ginčas dėl esamo kelio servituto pločio.
60. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareikštu ieškiniu buvo įrodinėjamas nustatyto kelio servituto pakeitimo būtinumas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų apskritai nepasisakė ir jų net nevertino. Apeliantės nuomone, aplinkybė, jog buvo prašoma pakeisti kelio servituto vietą, savaime nereiškia, kad negalima keisti paties servituto parametrų. Vien kelio plotis pats savaime jokios reikšmės neturi, jei siūlomas kelio servituto plotas yra pakankamas tinkamai įgyvendinti iš servituto kylančias servituto turėtojų teises.
61. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu siekė pakeisti administraciniu aktu nustatyto kelio servituto vietą, vietoj žemės sklypo dalį įstrižai kertančio, platėjančio kelio servituto, nustatant visu ilgiu palei žemės sklypo ribą 3,50 m pločio kelio servitutą. Patikslintame ieškinyje buvo teigiama, kad pakeitus kelio servituto vietą, administraciniu aktu nustatytas esamo kelio servituto plotis nesikeistų (plotis išlieka 3,50 m), tačiau būtų racionaliai naudojamas tarnaujantis daiktas – esamas kelio servitutas užima 280 kv. m, siūlomas kelio servitutas dėl kelio konfigūracijos (padėties) keitimo, užimtų tik 240 kv. m. Tokiu būdu 40 kv. m tarnaujančio daikto naudingas plotas padidėtų ir padėtų tarnaujančio daikto savininkui išvengti dėl dabartinio servituto esančių pernelyg didelių nuostolių. Nors patikslintas ieškinys buvo grindžiamas tik CK 4.139 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai servitutas suvaržo teisę į daikto dalį, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pakeisti daikto dalį, teisę į kurią suvaržo servitutas, kita šio daikto dalimi, jeigu toks pakeitimas padės tarnaujančiojo daikto savininkui išvengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių, tačiau ieškovė iš esmės siekė ir dalies servituto pabaigos.
62. Ieškovė, nagrinėjamoje byloje teigdama, kad žemės sklypo dalį įstrižai kertantis kelio servitutas yra praradęs aktualumą, siūlomas 3,50 m pločio kelio servitutas yra reikiamo pločio ir užtikrina pravažiavimą transporto priemonėms ir praėjimą pėstiesiems, privalėjo tai pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šios savo pareigos neįvykdė. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad esamo kelio servituto plotis siauriausioje jo vietoje yra 4 m pločio. Ieškovė į bylą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento susisiekimo komunikacijų skyriaus raštą „Dėl prisijungimo prie komunikacijų sąlygų Nr. 18/1056 pakeitimo“, kuriuo buvo pritarta 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovei išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 18/1056 pakeitimui. Minėtu raštu buvo leista ieškovei padaryti 3,50-5,50 m įvažą nuo (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Geo group“ planą ties taškais, plane pažymėtais 20-15, panaikinant seną įvažą dabartinio kelio servituto vietoje (IX t., e. b. l. 123-129). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas savaime nepatvirtina aplinkybės, kad išnyko esamo 4 m pločio kelio servituto būtinybė ir yra pagrindas nustatyti mažesnės apimties (3,50 m pločio) kelio servitutą (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad praeiti pėstiesiems ir pravažiuoti automobiliui, kurio plotis nuo 1,50 iki 2 m, 3,50 m pločio kelio visiškai užtenka, nes vietinės reikšmės B kategorijos gatvės, kurioje eismas leidžiamas 60 km/h greičiu, eismo juostos plotis tėra 3,25 m. Apeliantės nuomone, net privažiavimui prie atskirų statinių ir kitų objektų skirtoms D kategorijos, kurios iš dalies atitiktų nustatyto kelio servituto paskirtį, gatvėms yra nustatytas 2,50 m eismo juostos plotis, o vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis – 3,50 m (3 m siaurose vietose). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nėra pakankami priešingai išvadai padaryti.
64. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 punkte nustatyta, kad projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus reikalingus jų eismui užtikrinti. Iš 2 paveikslo „Autobusų, krovininių ir lengvųjų automobilių eismui reikalingi gabaritai“ matyti, jog dvejiems lengviesiems automobiliams kelyje prasilenkti reikalinga ne mažesnė nei 4,10 m pločio gatvė. Iš 33 punkto 10 lentelės „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ matyti, jog B kategorijos gatvės eismo juostos plotis yra 3,25 m, tačiau nustatyta, kad minimalus bendras eismo juostų skaičius yra du. D kategorijos gatvėms, kuriose minimalus bendras eismo juostų skaičius yra vienas, nustatytas 2,50 m eismo juostos plotis, tačiau taip pat numatyta, kad eismo juostos plotis gali būti didinamas esant poreikiui. Svarbu ir tai, kad ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad toje vietoje, kur prašoma nustatyti apie 40 m ilgio kelio servitutą, pakeičiant esamą kelio servituto vietą, teisės aktai leidžia įrengti vienos eismo juostos gatvę ar pravažiavimą (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
65. Apeliaciniame skunde kvestionuojama ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog pakeitus kelio servituto vietą pagal ieškinio reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. priimtas sprendimas, kuriuo iki trečiųjų asmenų A. D. ir R. D. turimo statinių servituto yra nustatytas pėsčiųjų tako servitutas ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje pagal UAB „Traksalis“ 2017 m. kovo 24 d. parengtą servitutų planą nuo esamo servituto S1 taško 21, taps neįvykdomu, kadangi taško 21 faktinė vieta žemės sklype neturės jungties su kelio servitutu. Apeliantės teigimu, patenkinus ieškinį ir pakeitus kelio servituto vietą, tretieji asmenys A. D. ir R. D. juo galės ir toliau naudotis, o vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą, apeliantė privalės užtikrinti jiems galimybę nuo šio servituto S1 patekti per 24 kv. m servitutą iki UAB „Traksalis“ plane pažymėtos laiptinės (taškai 28-29-30-31-32-33-34), papildomo sprendimo šiuo atveju nereikia.
66. Atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės byloje pateikto UAB „Geo group“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. plano servituto S1 taško 21 koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra X=6062217.94, o Y=582675.93, ir jos nesutampa su servituto S1 taško 21 koordinatėmis, nurodytomis ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamame UAB „Geovisata“ 2017 m. birželio 16 d. plane (X=6062219.92, Y=582672.43), kuriuo civilinėje byloje Nr. e2-2041-816/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi, 2017 m. liepos 14 d. sprendimu nustatydamas A. D. ir R. D. 24 kv. m pėsčiųjų tako servitutą nuo esamo servituto S1 taško 21 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl, akivaizdu, kad pakeitus esamo kelio servituto vietą, nutrūktų nepertraukiamas ryšys tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2041-816/2017 įvardinto konkretaus žemės sklypo taško 21 (koordinatės X=6062219.92, Y=582672.43), nuo kurio prasideda pėsčiųjų tako servitutas, ir siūlomo kelio servituto, ką teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.
67. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareikštu ieškiniu nebuvo keliami jokie reikalavimai, susiję su pėsčiųjų servitutu, ir nei pasirengimo bylos nagrinėjimo metu, nei bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovė savo reikalavimų netikslino, ieškinio dalyko nekeitė. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. kovo 18 d. reikalavimas patikslinti tretiesiems asmenims A. D. ir R. D. nustatytą pėsčiųjų tako servitutą ieškovės buvo pateiktas 2019 m kovo 18 d. prašymu, kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė 2019 m. kovo 15 d. UAB „Geo group“ parengtus planus, pagal kuriuos prašė pakeisti nustatytą pėsčiųjų tako servitutą, nustatant, kad keičiasi nustatyto servituto vieta ir plotas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 15 d. posėdžio metu atsisakė šį prašymą tenkinti, nurodęs kad juo yra keičiamas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas, tačiau ir ieškinio dalyko, ir pagrindo keisti negalima, ir kad apskritai procesinius reikalavimus atitinkantis prašymas keisti ieškinio dalyką ir pagrindą teismui nėra pateiktas.
68. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau tik laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų – tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėliau – tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju 2019 m. kovo 5 d. parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į teismo posėdį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, 2019 m. gegužės 15 d. posėdžio metu atsisakius tenkinti 2019 m kovo 18 d. prašymą, nenustačius teisinių prielaidų tokiam prašymui spręsti (nepateiktas procesinius reikalavimus atitinkantis prašymas keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, pateiktu procesiniu dokumentu keičiamas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas), ir išnagrinėjant bylą pagal patikslintą ieškovės ieškinį, negali būti vertinami kaip proceso teisės normų pažeidimai. Pati ieškovė apeliaciniame skunde neįvardijo, kokias proceso teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, atsisakydamas tenkinti jos 2019 m kovo 18 d. prašymą, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
69. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, jog byloje neįrodyta jokių nuostolių dėl esamo kelio servituto vietos, apie kurią jai buvo žinoma įgyjant žemės sklypo dalį. Apeliantės teigimu, aplinkybę dėl jos patiriamų pernelyg didelių nuostolių patvirtina į bylą pateiktas UAB „Pievų takas“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. raštas „Dėl kelio servituto vietos perkėlimo rekonstruojant pastatą (duomenys neskelbtini)“.
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės procesiniuose dokumentuose bei jos atstovės teismo posėdyje nurodytus duomenis, byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir UAB „Pievų takas“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. rašto turinį, nenustatė pagrindo padaryti priešingai, nei pirmosios instancijos teismo, išvadai (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartoja. Papildomai atkreipiamas dėmesys į ieškovės atstovės 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad tik laimėjus šį ginčą, būtų keičiamas rekonstrukcijos techninis projektas. Nei UAB „Pievų takas“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. rašte, nei kituose procesiniuose dokumentuose ieškovės nebuvo pateikta jokių konkrečių skaičiavimų, projektų pinigine išraiška palyginimų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius dėl patiriamų jos pernelyg didelių nuostolių dėl esamo kelio servituto konfigūracijos.
71. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
72. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
73. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui R. R. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 850 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“, juridinio asmens kodas 11001393, atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Ramunė Čeknienė
Laimantas Misiūnas