Civilinė byla Nr. 2A-1318-232/2012
Teisminio proceso Nr.2-01-3-13349-2010-9
Kategorija 44.1.,4.2,44.5.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,
teisėjų Alvydo Barkausko, Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Vytauto J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vytauto J. B. ieškinį atsakovams R. M. B., O. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovus iš jam priklausančio buto Didlaukio g. 44-37, Vilniuje; įpareigoti atsakovus atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą 5 428,64 litus mokant komunalinius ir kitus mokesčius už butą laikotarpiu nuo 2007 rugpjūčio mėnesio iki 2010 liepos mėnesio; įpareigoti atsakovus atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą 20 000 litus.
Ieškovas nurodė nuosavybės teises į ginčo butą, esantį Didlaukio g., Vilniuje, įgijęs 2009-10-28 dovanojimo sutarties pagrindu, kai jam butą padovanojo motina M. B. (b.l.5,6). Bute gyvena ieškovo trijų asmenų šeima, ieškovo ir atsakovės motina M. B., atsakovai Ramunė M. B., O. B.. Atsakovai gyvenamosios vietos ginčo bute nėra deklaravę (b.l.4), gyvena ieškovo bute negavę ieškovo leidimo bei nesudarę nuomos sutarties. Įgijęs nuosavybės teisę į butą, ieškovas žodžiu nurodė atsakovams išsikelti iš jam priklausančio buto, tačiau šie nesikelia. Atsakovė turi kitą nekilnojamąjį turtą t.y. butą, esantį J. B. g. 33-10, Vilniaus mieste (b.l.48) ir sodo namelį, todėl gali persikelti ten gyventi. Pažymėjo, jog atsakovė piktybiškai nemoka jokių mokesčių už komunalines paslaugas. Ieškovas ir jo sutuoktinė yra dalinai nedarbingi (b.l. 7,8), todėl nepilnamečio atsakovo O. B. liga (b.l.87-94) nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl iškeldinimo. Gyvenant kartu su atsakove, tiek ieškovo, tiek jo žmonos sveikata papildomai veikiama atsakovės sukeltų neigiamų faktorių nuolat blogėja, tą įtakoja nuolatiniai nervai, pykčiai, konfliktai su piktybiškai besielgiančia, vien nepatogumus sukeliančia atsakove, todėl atsakovė turi atlyginti ir ieškovo neturtinę žalą.
Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Jie nurodė, negavę įspėjimo dėl iškeldinimo. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra nustatyta tvarka patvirtinti, liudytojų parodymai yra iš nuogirdų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-19 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame bute Didlaukio g. 44-37, Vilniuje, kaip buvusios ankstesnės buto savininkės M. B. šeimos nariai – dukra ir anūkas. B. M. B. perleidus dovanojimo sutartimi ieškovui, atsakovai butu naudojasi neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, nes nuomos mokesčio savininkui nemoka ir jokios kitokios sutarties su dabartiniu buto savininku nėra sudarę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė jog buvo įspėjęs atsakovus apie panaudos sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius, kaip numatyta CK 6.642 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ieškovas nesilaikė įstatyme numatytos panaudos sutarties nutraukimo tvarkos nėra pagrindo nutraukti neterminuotą panaudos sutartį. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė jog jis vienas mokėjo už į ginčo butą teikiamas komunalines paslaugas, o šalių tarpusavio konfliktai, atsakovams teisėtai gyvenant ginčo bute nesudaro pagrindo konstatuoti jog atsakovai yra atsakingi už ieškovui padarytą neturtinę žalą.
Ieškovas apeliaciniu skundu (b.l. 115-120) prašo panaikinti 2011-04-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą; prašo priverstinai iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių Didlaukio g. 44-37, Vilniuje; įpareigoti atsakovus atlyginti ieškovui susidariusią turtinę žalą atsakovams nemokant komunalinių ir kitų mokesčių per pastaruosius 3 metus, nuo 2007 rugpjūčio mėn. iki 2010 m. liepos mėn. sudarančius 428,64 Lt; įpareigoti atsakovus atlyginti ieškovui moralinę (neturtinę) žalą 20 000 Lt; priteisti iš atsakovų valstybės naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš jam priklausančio buto neteisingai traktavo tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius santykius. Teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad 2009-10-28 dovanojimo sutarties pagrindu šalių motina M. B. butą padovanojo ieškovui ir apie tą aplinkybę atsakovė žinojo. Atsiradus naujam buto savininkui, panaudos santykiai galėjo atsirasti tarp ieškovo ir atsakovės tik įstatymo nustatytais pagrindais, t.y. įforminus šiuos santykius sutartimi arba tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jokia sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi ieškovas nuo pat pirmos dienos pareikalavo, kad atsakovai išsikraustytų, šalių tėvai, dalindami turtą, dalį turto (sodo namelį ir butą B. g.) skyrė ir atsakovei, todėl ji turėjo realią galimybę išsikraustyti į jai priklausančias patalpas. Teismo argumentas, kad atsakovės informavimas turėjo būti rašytinis ir pateiktas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos turi būti taikytinas tik tokiems santykiams, kurie būtų susiformavę (arba įforminti sutartimi), jei ieškovas pradžioje būtų leidęs atsakovei gyventi ir savo konkliudentiniais veiksmais tai patvirtinęs. Pažymėjo, jog visi ieškovo veiksmai buvo nukreipti siekiant, kad atsakovė išsikraustytų, buvo aiškūs, suprantami ir žinomi atsakovei nuo 2009 m. pakankamai ilgą laiką. Reikalavimas iškeldinti yra savininko, teisėto valdytojo, daiktinės teisės gynimas reikalaujant grąžinti jo daiktą iš neteisėto valdymo, kai tuo daiktu naudojamasi be teisinio pagrindo arba kai toks pagrindas egzistavo, bet jau yra išnykęs, todėl ieškovo ieškinys turi būti patenkintas. Ieškovo teigimu, jeigu teismas dėl iškeldinimo pritaikė panaudos sutarčiai taikomus įstatymo reikalavimus, tai turėjo juos taikyti ir spręsdamas klausimą dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, tačiau to nepadarė. Atsakovai gyvendami bute pagal panaudą pas ieškovo motiną M. B. privalėjo atlyginti visas daikto išlaikymo išlaidas, jei sutartis nenumatė ko nors kitaip (LR CK 6.636 str.). Tačiau to jie nedarė, tą pripažino ir pati atsakovė. Vėliau, buto savininkui patapus ieškovui, jis kartu perėmė ir visas atsakovų nemokėtas skolas nuo 2007 m., todėl ieškovas turi teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo už nesumokėtus mokesčius 2007-2009 metų laikotarpiu. Ieškovo teigimu jo neturtinėms vertybėms padaryta didelė žala, nes atsakovai savo tyčiniais veiksmais daro žalą jo, kaip žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumui, psichinei neliečiamybei, teisei, užtikrinančiai privataus gyvenimo neliečiamumą, teisei į saugią aplinką, teisei laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, nuolat konfliktuoja, sukelia barnius ir pan. Ieškovo patirta neturtinė žala 20 000 Lt turi būti atlyginta.
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 123) prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo, ieškinį šioje dalyje tenkinant, likusią sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Šalių, liudytojų paaiškinimais ir bylos raštine medžiaga, byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas yra vienintelis trijų kambarių buto, esančio adresu Didlaukio g.44-37, Vilniuje savininkas, kuriam ginčo butas atiteko pagal 2009 10 28 dovanojimo sutartį (b.l.5). Atsakovė ginčo bute gyvena buvusios savininkės šalių motinos M. B. leidimu, tarp jos ir M. B. buvo susiklostę gyvenamosios patalpos panaudos santykiai. Ginčo gyvenamųjų patalpų perdavimas atsakovei naudotis yra vienas iš esminių panaudos sutarties sudarymo elementų.
Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje numatyta panaudos davėjo teisė daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
Šiuo atveju kadangi šalys, kaip matyti iš jų paaiškinimų teisme visą laiką iki dovanojimo sutarties sudarymo gyveno ginčo bute laikytina, kad ieškovas žinojo ir negalėjo nežinoti apie susiklosčiusius panaudos santykius. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui pagal dovanojimo sutartį perėmus ginčo buto savininko teises panaudos sutartis turėjo būti įforminta iš naujo įstatymų numatyta tvarka arba konkliudentiniais veiksmais, ar kad panaudos sutartis pripažintina niekine kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ar gerai moralei. Ieškovui kaip naujajam ginčo buto savininkui panaudos davėjo teisės ir pareigos perėjo pagal anksčiau sudarytą žodinę panaudos sutartį pagal įstatymą. Todėl norėdamas nutraukti panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovus ieškovas privalėjo nutraukti sutartį įstatymo numatyta tvarka.
Panaudos sutarties nutraukimo tvarka numatyta CK priklauso nuo sutarties pobūdžio t.y. ar sutartis sudaryta atitinkamam terminui (terminuota) ar neterminuota. Terminuota sutartis pasibaigia pasibaigus terminui, jeigu panaudos davėjas nesutinka termino pratęsti. Taip pat šalys gali reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą esant CK 6.641 straipsnyje numatytoms aplink ybėms. Šiuo atveju ne viena iš šalių neįrodinėjo jog ginčo panaudos sutartis buvo terminuota todėl laikytina, kad tarp ankstesniosios savininkės ir atsakovės sudaryta žodinė buto panaudos sutartis buvo neterminuota ir toks šios sutarties teisinis reguliavimas perėjo ieškovui.
Įstatymas numato supaprastintą (palengvintą) abiejų sutarties šalių teisę atsisakyti neterminuotos daikto neatlygintinio naudojimo sutarties. CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
Įspėjimas ir termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto panaudos sutartį. Tačiau įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku, perduodamas per notarą, advokatą, kadangi pasirinkus tokią įspėjimo formą lengviausia įrodyti, kad įspėjimas buvo įteiktas atitinkamu laiku. Ieškovas teigia jog pareikalavo atsakovės išsikelti, tuoj po to, kai dovanojimo sutartimi jam atiteko ginčo butas, savo reikalavimus pakartojo kelis kartus ir vėliau. Tačiau pirmosios teismas konstatavo jog ieškovas neįrodė, kad toks įspėjimas buvo. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų nuosavybės teisė į ginčo butą ieškovui pagal dovanojimo sutartį perėjo 2009 10 28, į teismą dėl atsakovės iškeldinimo jis kreipėsi tik 2010 07 29, todėl tikėtina, kad kaip teigia ieškovas jis iš pradžių siekė, jog atsakovė išsikeltų geruoju informuodamas ją apie tai žodžiu, nes šalys gyvena viename bute. Kaip jau minėta neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus į įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, daikto perdavimui, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė tame, kad atsakovė turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas, jai priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu ( įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2010 07 29, todėl laikytina, kad atsakovė jau beveik du metus yra informuota apie ieškovo valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti.
Nustatyta, jog atsakovė tebegyvena ginčo patalpose ir po to kai ieškovas kreipėsi į teismą, todėl netgi laikant, kad ieškovas nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą, toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovei nesukėlė, nes ji ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismą (kai atsakovei tapo žinoma apie ieškovo valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų. Dėl to ieškovas kaip patalpų savininkas įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Todėl reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas.
Atsižvelgiant, kad atsakovė keldinama kartu nepilnamečiu lengvą neįgalumą ((b.l. 87) turinčiu sūnumi, kad atsakovė jai priklausančiose patalpose ilgą laiką negyveno ir gali prireikti laiko jas paruošti atsakovų apsigyvenimui, kolegijos nuomone tikslinga sprendimą dėl iškeldinimo atidėti 3 mėnesiams (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimo atmestini. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, nei dėl turtinės nei dėl neturtinės žalos. Ieškovas turtinę žalą kildina iš fakto jog tik jis su motina M. B. nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio apmokėdavo į butą tiekiamas komunalines paslaugas. Ieškovo pateikti kvitų nuorašai neįrodo, kas mokėjo už minėtas paslaugas, ieškovas, atsakovė ar jų motina iki 2009 metų buvusi buto savininke. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas neturi galimybių pateikti kitokių įrodymų nesudaro pagrindo jo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti. Pagal 178 straipsnį šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
CPK 250 straipsnis neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau reikia pažymėti kad pagal to paties CK 250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t,y. visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės elgesys vaiko nepriežiūra, nuolatinis girtavimas, svetimų asmenų apgyvendinimas, neigiamai veikia ieškovo ir jo žmonos savijautą nepagrįsti, nes byloje nepateikta tokio atsakovės elgesio įrodymų. Tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės naudotis ginčo butu, sprendžiamas įstatymo numatyta tvarka, nėra pagrindas, konstatuoti, kad ieškovui dėl civilinio ginčo padaryta neturtinė žala, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad tarp ieškovo savijautos, sveikatos pablogėjimo ir sprendžiamo ginčo yra priežastinis ryšys.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo jam suteikiant valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi šioje byloje vienas ieškovo reikalavimas tenkintas, o kitas atmestas bylinėjimo išlaidos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis apie proporcinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, neperskirstomos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo pakeisti. Iškeldinti atsakovus R.M. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovui priklausančio buto unikalus nr., esančio g., Vilniuje. Priverstinį nutarties vykdymą šioje dalyje (dėl atsakovų iškeldinimo) atidedant trims mėnesiams iki 2012 rugsėjo 1 dienos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Liuda Uckienė
T. J. Varanauskaitė
Alvydas Barkauskas