Baudžiamoji byla Nr. 1-594-997/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19746-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.7.3.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.5.; 2.12.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Skaistė Bystriakovienė,

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vilijai Žukauskienei,

kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), suvirintoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis R. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs  nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

         jis 2018 m. balandžio 14 d. apie 21.36 val. Taikos prospekte, ties sankryža su Jūrininkų prospektu, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 promilės etilo alkoholio.

   Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną nuo ryto vartojo alkoholį, išgėrė vienas tris litrus alaus, po to susitikęs su draugu, dar per pusę išgėrė tris litrus alaus, vakare išvažiavo savo automobiliu iki baro, ten taip pat vartojo alkoholį. Grįžtant namo, vairavo jam priklausantį automobilį ,,Honda Civic“, padarė avariją – atsitrenkė į prie šviesoforo stovinčią kitą mašiną, dėl to pats patyrė sužalojimus. Jo automobilis draustas, nukentėjusiajai nuo eismo įvykio žalos jis pats neatlygino, mano, jog draudimas viską atlygins, jam dėl sukelto eismo įvykio yra pradėta administracinė teisena. Teisę vairuoti yra įgijęs senai, bet jau tris kartus jam buvo atimtos teisės dėl vairavimo neblaiviam. Kodėl taip atsitinka, paaiškinti negali. Nustatyto girtumo neginčija. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Yra dirbantis, gauna nemažą atlyginimą, todėl prašo paskirti baudą, kurią prašo išdėstyti dalimis. Sutinka dėl mašinos konfiskavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino ir davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 57-58).

Kadangi kaltinamasis po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Iš 2018 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis Taikos pr. – Jūrininkų pr. Klaipėdoje reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, kur susidūrė dvi transporto priemonės „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K., akivaizdžiai būdamas neblaivus, pasitikrinti blaivumą atsisakė ir „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B.. Nustatyta, jog R. K. šešių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo keturios eismo juostos,  važiuodamas antra eismo juosta, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, atsiradus kliūčiai kelyje- antroje eismo juostoje degant raudonam šviesoforo, stovint automobiliui „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesulėtino greičio ir nesustojo, stovinčio automobilio neapvažiavo, ko pasėkoje į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas „Honda Civic“ vairuotojas R. K. (b.l.8).

2018 m. balandžio 28 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19746-18 pagal BK 281 str. 7 d. (b. l. 1-2).

            Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta- Klaipėdoje, Taikos pr.- Jūrininkų pr. reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje. Susidūrusios dvi transporto priemonės- „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11).

           Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi Taikos pr. ties Jūrininkų pr. skersai važiuojamosios kelio dalies, po eismo įvykio. Eismo įvykio metu susidūrė su priekyje stovėjusia transporto priemone, tai yra atsitrenkė į automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį.  Automobilis paimtas po apžiūros, saugomas saugojimo aikštelėje (b.l. 12-15).

           VšĮ "Emprekis" duomenimis, 2018 m. gegužės mėnesį automobilio „Honda Civic 1.4 lS“ kategorija M1-AB0 kaina be PVM yra 819 EUR, kaina su PVM yra 990 EUR (b.l. 16).

            R. K. 2016-12-13 išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuriuo jam suteikta teisė vairuoti "AM', "B1", "B" kategorijų transporto priemones. (vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), esantis voke).

             Specialisto išvadoje Nr. T-A3700/2018(01) nurodyta, kad R. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 promilės etilo alkoholio (b.l. 47).

             Apklausta liudytoja E. B. parodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. apie 21-34 val. ji  važiavo į namus Klaipėdoje. Važiavo Taikos prospektu, kryptimi nuo Smiltelės gatvės link Jūrininkų prospekto automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, įjungtas gatvių apšvietimas, asfaltas buvo sausas, važiavimo sąlygos geros. Jai privažiavus Taikos prospekto ir Jūrininkų gatvių reguliuojamą sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas, todėl ji sustojo. Sustojo antroje eismo juostoje. Pirmoje eismo juostoje automobilių nebuvo, trečioje eismo juostoje taip pat nebuvo automobilių, nes ši eismo juosta uždaryta dėl kelio darbų. Ketvirtoje eismo juostoje stovėjo vienas automobilis. Taip stovint, dar neužsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galinę dalį. Juto, kad automobilis buvo nublokštas į priekį. Automobiliui sustojus, ji išlipo ir pamatė pirmoje eismo juostoje, Taikos prospekte skersai stovintį "Honda Civic". Vairuotojo vietoje sėdėjo jaunas vyras, kuris buvo be sąmonės, jo veidas buvo kruvinas. Kažkas iš pravažiuojančių jos prašymu apie įvykį pranešė pagalbos tarnyboms. Po kiek laiko vaikinas atsipeikėjo ir net neišlipęs iš automobilio bandė užvesti automobilį ir išvažiuoti iš įvykio vietos. To jam neleido padaryti įvykio vietoje buvęs jos vyras. Pagal "Honda Civic" vairuotojo elgesį mano, kad jis buvo neblaivus, jis elgėsi ir kalbėjo neadekvačiai, mano, kad jis net nesuprato tuo metu kas įvyko. Į įvykio vietą atvykę medikai jį nusivedę į savo automobilį paguldė ant neštuvų, uždėjo kaklo įtvarą ir išvežė į ligoninę. Įvykio vietoje policijos pareigūnai jo blaivumo alkotesteriu netikrino  (b.l.27-30).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. K. 2018 m. balandžio 14 d. apie 21.36 val. Taikos prospekte, ties sankryža su Jūrininkų prospektu, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 promilės etilo alkoholio, t. y. daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo R. K. kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta: specialisto išvada, liudytojos parodymais, tarnybiniais protokolais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo R. K. veika tinkamai kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

           Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines nusikaltimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 74, nusikalto pirmą kartą, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, net tris kartus už vairavimą esant neblaiviam (b. l . 75-79). Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį prasižengti, nusikalsti, išvadų, kaip matyti, iš ankstesnių baustumų nedaro, ir toliau vairuoja būdamas neblaivus, nors teisė vairuoti ne kartą buvo atimta. R. K. yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, nevedęs. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę -  baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui.

           Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir R. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

           Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

           BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu.

           Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, R. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,62 promilės etilo alkoholio – tai yra sunkus girtumo laipsnis), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Tokie R. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. padarė vieną pavojingiausių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Nustatytas terminas, teismo vertinimu, yra teisingas ir proporcingas padarytam nusikaltimui, jo sunkumui, įvertinus kaltinamąjį  charakterizuojančią medžiagą. Pažymėtina, jog asmuo turi prisiimti pasekmes dėl savo neatsakingų veiksmų. Pabrėžtina tai, kad pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

          Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

        Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, R. K. padarė, vairuodamas automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Taigi automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi R. K. vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,62 promilės girtumas, tokiu būdu sukeldamas realų, didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, todėl vadovaujantis BK 72 straipsniu, transporto priemonė – automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos priemonė – konfiskuotina. Tokia išvada yra paremta tiek išanalizavus ir įvertinus visas bylos aplinkybes (įtariamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis), tiek ir atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 2K-392-

699/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis Nr.1A-253-594/2017). Priešingu atveju, nekonfiskavus automobilio, būtų sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. K. nusikalstamumui, jam faktiškai priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

• CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, esanti voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
• kaltinamojo R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“;
• automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas kartu su konfiskuojamu automobiliu;
• įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/ACA 8272600 ir 2018 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitas už draudimo paslaugas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas kartu su konfiskuojamu automobiliu;

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

            Nustatyti, kad paskirta bauda, t.y. 40 MGL (2000 Eur) dydžio, savanoriškai turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą būtina pateikti į Klaipėdos apylinkės teismo  Klaipėdos miesto rūmų baudžiamųjų bylų raštinę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę - automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. K..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą,– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

   Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

• CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, esančią voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
• kaltinamojo R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“;
• automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu;
• įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/ACA 8272600 ir 2018 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitą už draudimo paslaugas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu;

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.