KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. vasario 8 d.
Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo nepilnametei D. S.,
n u s t a t ė:
Kupiškio rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario 5 d. buvo gautas Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašymas dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo nepilnametei D. S..
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, 10 straipsnio 12 dalimi ir atsižvelgdamas į Kupiškio rajono savivaldybės vaiko gerovės komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolo nutarimą Nr. 4, prašo skirti nepilnametei D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), vidutinės priežiūros priemonę – išsiuntimą į vaikų socializacijos centrą (duomenys neskelbtini) vieneriems metams.
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą arba paskirti kitą vaiko vidutinės priežiūros priemonę vykdantį asmenį turi būti nurodytas vaikų socializacijos centras, kuriame bus apgyvendintas vaikas, ir vaiko gyvenimo jame terminas. Vaikų socializacijos centrą, kuriame gali būti apgyvendintas vaikas, parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Teismui taip pat turi būti pateikiama informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens pakeitimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiama vaikų ir paauglių psichiatro išvada dėl vaiko psichikos sveikatos būklės. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedamas savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar kito vidutinės priežiūros priemonę vykdančio asmens paskyrimo, protokolas, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai.
Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ruošiant prašymą skirti nepilnametei D. S. vidutinės priežiūros priemonę – išsiuntimą į vaikų socializacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“ vieneriems metams buvo laikomasi Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 12 dalies reikalavimų. Pateiktuose dokumentuose yra užfiksuota, jog nepilnametė D. S. nelankė mokyklos, ne vieną kartą bėgo iš savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) vaikų globos namų), jos buvo ieškoma su policijos pagalba, pasišalinimo metu nepilnametė vartojo alkoholinius gėrimus, laiką leisdavo pilnamečių asmenų kompanijose, vagiliaudavo, taip pat ji nekeičia ydingo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir socialines vertybes. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei D. S. buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės – įpareigojimas mokytis pagal bendrąsias ugdymo programas, laikytis mokinio elgesio taisyklių ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų vidaus tvarkos taisyklių globotiniams, lankyti socialinio pedagogo, psichologo konsultacijas jas fiksuojant, dalyvauti socialinio ugdymo, prevencijos, edukacinėse programose, socializacijos stovyklose. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad D. S. jai paskirtų minimalių priežiūros priemonių nesilaikė, savo elgesio nekeitė. D. S. jai paskyrus minimalias priežiūros priemones ir toliau nelankė mokyklos, praleidinėjo pamokas, vaikų globos namuose elgėsi agresyviai, nenakvodavo vaikų globos namuose, jos tekdavo ieškoti policijai, nepilnametė rūkė ir vartojo alkoholinius gėrimus, vagiliavo. D. S. buvo teikiama psichologinė ir socialinė pagalba, ji buvo gydyta Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre, tačiau nepilnametei tai nepadarė teigiamo poveikio. D. S. yra nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas, jai gydytojas rekomenduoja taikyti minimalios arba vidutinės priežiūros priemones. Tarp teismui pateiktų dokumentų yra pačios D. S. raštiškas prašymas ją apgyvendinti vaikų socializacijos centre.
Institucijų, atsakingų už vaiko priežiūrą ir gerovę, įsitikinimu D. S. turi būti taikoma vidutinė priežiūros priemonė – išsiuntimas į vaikų socializacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“, siekiant užtikrinti nepilnametės saugumą ir priežiūrą.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai šio vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
Įvertinus teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti nepilnametei D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), vidutinės priežiūros priemonę, kadangi šiuo metu nepilnametei taikomos priežiūros priemonės ir teikiama pagalba neužtikrina nepilnametės saugumo ir priežiūros.
Esant aptartoms aplinkybėms Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašymas tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, 9, 10 straipsniais,
n u t a r i a:
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą tenkinti.
Leisti skirti nepilnametei D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), vidutinės priežiūros priemonę – išsiuntimą į vaikų socializacijos centrą (duomenys neskelbtini) vieneriems metams.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Raimundas Rakauskas