Procesinio sprendimo kategorijos:
36.2; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Irmos Čuchraj (pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos
Morkūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo
V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011
m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dahlgera“
ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui UAB „Baltmėja“ dėl skolos
priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė
kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 52 185,06 Lt skolą, 5
procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bylą prašė
nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad su UAB „Baltmėja“ 2009-09-15
buvo sudaryta kreditinė sutartis Nr. D9-126, pagal kurią ji (pardavėjas) įsipareigojo
parduoti, o UAB „Baltmėja“ (pirkėjas) pirkti užsakytas prekes ir apmokėti už
jas sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Nurodė, kad 2009-09-15 tarp
jos ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. L0915-1, pagal kurią
atsakovas įsipareigojo skolininkei UAB „Baltmėja“ neapmokėjus įsiskolinimo
pagal kreditoriaus pareikalavimą, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo
kreditoriaus reikalavimo gavimo dienos įvykdyti už skolininkę UAB „Baltmėja“
bet kurią iš kreditinės sutarties kylančią prievolę, kurios per sutartus
terminus neįvykdys skolininkė (sutarties 1.3 p.), tačiau skolos dydis negali
būti didesnis be netesybų kaip 53 000 Lt (sutarties 1.4 p). Nurodė, kad šios
sutarties pagrindu 2009-09-15 pardavė UAB „Baltmėja“ prekių ir buvo išrašyta
PVM sąskaita faktūra Nr.1DA000006952 bendrai 52 685,06 Lt sumai. UAB „Baltmėja“
už gautas prekes ieškovei nesumokėjo sutartyje nustatytu terminu, todėl ji
2010-07-30 su pretenzija kreipėsi į atsakovą (laiduotoją) V. V. dėl skolos
sumokėjimo. 2010-10-28 atsakovas priėmimo perdavimo kvitu sumokėjo 500 Lt,
tačiau liko nesumokėjęs 52 185,06 Lt, kuriuos prašė priteisti.
2011-05-20
buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovui
buvo patenkintas visiškai. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto
ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašė preliminarų
sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos
rajono apylinkės teismas 2011-12-27 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-20 preliminarų sprendimą, kuriuo
nuspręsta priteisti iš atsakovo V. V. 52 185,06 Lt skolą, nuo šios sumos 5
procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-12 iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo ir 783 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Dahlgera”. Priteisė
iš atsakovo V. V. 2 468,70 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ieškovei UAB
„Dahlgera“. Priteisė iš atsakovo V. V. 84,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovo pateikti
rašytinai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovei buvo atlyginta už parduotas
prekes, tame tarpe ir už rekuperatorių VERSO-P-50-L-5.5/5.5-F5/G3-X-XIS1-HW/3R/3.
Teismas nustatė, kad 2009-09-15 laidavimo sutartimi tarp ieškovės UAB
„Dahlgera“ ir atsakovo V. V. susiklostė laidavimo prievoliniai teisiniai
santykiai. Teismas nustatė, kad atsakovas laidavimo sutarties neginčijo, dalį
sumos – 500 Lt – pagal laidavimo sutartį ieškovui sumokėjo, todėl padarė
išvadą, kad skolą pagal laidavimo sutartį jis pripažino. Nurodė, kad atsakovas
nepateikė priešieškinio, tai yra neginčijo laidavimo sutarties, be to iš esmės
neginčijo ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovo A. J. nurodytų aplinkybių, kad
atsakovas be dokumentų peravė prekes, tame tarpe ir rekuperatorių kitai įmonei,
tai yra UAB „Mevesta“, kuri neatsiskaitė su ieškovu, todėl atsakovas pats
pasiūlė, kad PVM sąskaita – faktūra būtų perrašyta kitos įmonės vardu, tai yra
UAB „Baltmėja“, kurios direktorius buvo tas pats kaip ir UAB „Mevesta“. Nurodė,
kad byloje neįrodyta, kad atsakovas neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti
dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų
prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su
ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų
nesudaryti, tai yra atsakovas nepateikė įrodymų dėl jo valios neatitikimo,
pasirašant laidavimo sutartį, nereikalavo šią sutartį pripažinti negaliojančia.
Nurodė, kad laidavimo
sutarties dalykas yra aiškus ir tinkamai apibūdintas, LR CK 6.78 straipsnio reikalavimai sudarant
sandorį nebuvo pažeisti. Nurodė, kad įstatymas
nedraudžia fiziniams asmenims laiduoti už juridinius asmenis, tokie sandoriai
atitinka verslo praktiką ir neprieštarauja gerai morale, kiekvienas asmuo turi
elgtis apdairiai ir rūpestingai,
įvertinti sudaromo sandorio riziką ir galimus padarinius. Nurodė, kad byloje
nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui būtų atlyginta už
prekes pagal 2009-09-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr.1DA000006952. Nurodė, kad
byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pats atsakovas išrašė šią
PVM sąskaitą faktūrą, o tai, kad prekes gavo patvirtina UAB „Baltmėja“
direktoriaus A. V.. Teismas konstatavo, kad pagrindinis skolininkas neįvykdė
savo pareigos nustatytu sutartyje laiku sumokėti už prekes, todėl
preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu
skundu atsakovas V. V. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-27
galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodo, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog rekupatorius nebuvo perduotas UAB
„Baltmėja“ nurodytu metu pagal kreditinę sutartį, todėl ir neatsiranda jo
atsakomybė pagal 2009-09-15 laidavimo sutartį. Nurodo, kad posėdžio metu
liudytojas A. J. paaiškino, jog rekupatorius buvo perduotas UAB „Mevesta“, su
kuria bendrovė taip pat buvo pasirašiusi kredito sutartį ir kad UAB „Mevesta“
neatsiskaičius, PVM sąskaita faktūra buvo perrašyta UAB „Baltmėjos“ vardu“,
todėl mano, kad atsakomybė pagal laidavimo sutartį jam neatsirado, nes realiai
jokių prekių pagal 2009-09-15 kredito sutartį ji negavo. Teigia, kad teismas
netinkamai taikė atsakomybę pagal laidavimo sutartį reglamentuojančias teisės
normas.
Ieškovė pateikė
atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas teisingai vertino byloje
esančius ir įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė rekupatoriaus
neperdavimo akto. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei buvo atsiskaityta
už perduotą rekupatorių. Nurodo, kad liudytojas A. J. patvirtino aplinkybę, kad
atsakovas pats atidavė rekupatorių, todėl ir buvo sudaryta laidavimo sutartis.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Apeliacinės
instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį
pagrindą ir privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą
bei pagrįstumą (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje
nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad
pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė
visas šiam ginčui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o taip pat
teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir,
patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263
str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl
byla nagrinėjama atsakovo V. V. apeliacinio skundo ribose.
Bylos
duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Dahlgera“ ir UAB „Baltmėja“ 2009-09-15
buvo sudaryta kreditinė sutartis Nr. D9-126, pagal kurią ieškovė (pardavėjas)
įsipareigojo parduoti, o UAB „Baltmėja“ (pirkėjas) pirkti užsakytas prekes iš
ieškovės ir apmokėti už jas sutartinę kainą sutartyje numatytais terminais ir
sąlygomis. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 1DA000006952 matyti,
kad ieškovė UAB „Dahlgera“ perdavė UAB „Baltmėja“ prekių už 52
685,06 Lt (t. 1, b. l. 12). 2009-09-15 tarp ieškovės UAB „Dahlgera“ ir atsakovo
V, V. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. L0915-1, kuria atsakovas
įsipareigojo skolininkei UAB „Baltmėja“ neapmokėjus įsiskolinimo, besąlygiškai
pagal kreditoriaus pareikalavimą, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo
kreditoriaus reikalavimo gavimo dienos, įvykdyti už skolininką bet kurią iš
kreditinės sutarties kylančią prievolę, kurios per sutartus terminus neįvykdys
skolininkas (sutarties 1.3 p.), tačiau skolos dydis negali būti didesnis be
netesybų kaip 53 000 Lt (t. 1, b. l. 13-14). 2010-07-30 ieškovė kreipėsi į
atsakovą dėl skolos pagal 2009-09-15 laidavimo sutartį sumokėjimo (t. 1, b. l.
15-16). Atsakovas V. V. pervedė ieškovei 500 Lt už UAB „Baltmėja“ pagal
laidavimo sutartį, sudarytą su UAB „Baltmėja“ (t. 1, b l. 18).
Šalys
prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38
str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi įsipareigojama
atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys
visos ar dalies savo prievolės, o pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį laiduotojas
atsako kaip solidarusis skolininkas, kai kreditoriui suteikiama teisė
reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek
bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. str. 4 d.,
5 d.).
Kolegija
konstatuoja, kad esant laidavimo sutarčiai nesvarbu, kodėl neatsiskaito
pagrindinė skolininkė, kuriai ieškovė reikalavimo nereiškia (CK 6.7 str., 6.12
str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nedraudžia įvykdyti prievolę už
kitą skolininką, kuris galbūt faktiškai gavo prekę (CK 6.50 str.). Atsakovas laidavimo
sutarties neginčijo, t. y. neįrodė, kad laidavimo sutartis su juo sudaryta
prieš jo valią ar kad yra kiti sandorio negaliojimo pagrindai, priešingai, jis
pats išrašė PVM sąskaitą faktūrą apie prekių perdavimą UAB „Baltmėja“ ir, gavęs
iš ieškovės pretenziją dėl skolos sumokėjimo, 2010-10-28 sumokėjo UAB
„Dahlgera“ 500 Lt už UAB „Baltmėja“ pagal laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 12, 18),
nepateikė įrodymų, kad jis ar UAB „Baltmėja“ ar kitas asmuo už prekes ieškovei
sumokėjo likusią sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė
iš atsakovo 52 185,06 Lt skolą (CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str., 6.200 str.).
Išaiškintina apeliantui, kad
solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš
visų kitų bedraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam
tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms
konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino
materialiosios bei procesinės teisės normas, nustatė bylai reikšmingas
aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono
apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais
keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios
naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už
advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat
už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios
išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų
dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės
pabaigos. Ieškovė pareiškė prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, tačiau įrodymų,
patvirtinančių išlaidų dydį, nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK
98 str. 1 d.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo
2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Irma
Čuchraj
Žydrūnas
Bertašius
Eugenija Morkūnienė