1S-5-581/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusios V. B. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties ir
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje V. B. 2015-06-01 pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje (b. l. 6-8).
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Pšalgauskienė 2015-10-08 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (b.l. 69).
Aukštesniojo prokuroro 2015-11-06 nutarimu (b.l. 74-75) ir skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nutartimi atmesti V. B. ir jos atstovo advokato Irmanto Ruželės skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
V. B. atstovas advokatas Irmantas Ruželė apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-12-01 nutartį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui tęsti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje formaliai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę pagal BK 145 straipsnį, t.y. kad grasinimas nukentėjusiajai nebuvo konkretus ir realus. Pareiškėjo nuomone, nutartis nemotyvuota, neatsakyti ir pilnai neišnagrinėti skunde nurodyti motyvai. Pabrėžia, kad tarp nukentėjusiosios ir V. M. konfliktiški santykiai tęsiasi pakankamai ilgą laiką. Tarp šalių buvo įvykusi konfliktinė situacija, kuri pasibaigė smurtinių veiksmų atlikimu – viešosios tvarkos sutrikdymu. Todėl atstovo vertinimu, tai rodo, kad įtariamoji susiklosčius palankioms aplinkybėms realizuoja savo grasinimo kėslus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai šių dviejų veikų, t.y. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo nesusiejo. Pareiškėjas pastebi, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja smurto realizavimo epizodą šios bylos kontekste vertino formaliai ir minimaliai besivadovaudami tik teisine informacine duomenų baze ir nematydami tikrųjų fiksuotų byloje faktinių aplinkybių. Mano, kad šiuo atveju būtina apklausti liudytojus, tiesiogiai mačiusius įtariamosios smurtavimo veiksmus prieš nukentėjusiąja. Atstovo nuomone, ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, todėl tyrimas turi būti tęsiamas. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios duomenimis, V. M. šiuo metu gydoma dėl psichikos sutrikimo. Todėl ši aplinkybė turi būti išsiaiškinta, nes tai turi tiesioginės įtakos darant išvadas dėl grasinimo realumo ir konkretumo.
Atsiliepimas į V. B. atstovo advokato I. Ruželės skundą nepateiktas.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o V. B. atstovo advokato I. Ruželės skunde išdėstyti argumentai, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų nepaneigia.
BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, jog yra BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių. Aptariamoje byloje ikiteisminis tyrimas Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės I. Pšalgauskienės 2015-10-08 nutarimu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytu pagrindu – nesant objektyvių duomenų V. M. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, pagrįsti. Teismui pateiktame skunde iš esmės nesutinkama su nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktų byloje esančių duomenų vertinimu, tvirtinant, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, o šio procesinio sprendimo nepanaikinę aukštesnysis prokuroras ir apylinkės teismas, pareiškėjo vertinimu, priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, kurie nepakankamai detaliai atsako į jo ir jo atstovaujamosios V. B. skundo argumentus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertinant formaliai, neįsigilinus į realią konfliktinių santykių tarp V. B. ir V. M. priešistorę bei esamą situaciją. Mano, kad visapusiškam ir pilnam įvykio aplinkybių ištyrimui yra būtina ikiteisminį tyrimą tęsti.
Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos normos numato, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Tačiau, greta to prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kt.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. B. sveikatą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, reikšmingų objektyviam tyrimui – apklausta V. B., prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti jos pateikti duomenys – pareiškimas, SMS žinučių, kurias nukentėjusioji vertina kaip grasinančias, nuotraukos, apklausta liudytoja V. B., ji pripažinta nukentėjusia, paimtas ir apžiūrėtas jos mobilaus ryšio telefonas su išsaugotomis SMS žinutėmis, apklaustas liudytoju E. B., tirti rašytiniai duomenys, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai atkleisti. Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais liudytoja buvo apklausta ir V. M., kuri neneigė rašiusi žinutes savo buvusio sugyventinio žmonai – V. B.. Tvirtino, kad jos rašytos žinutės nebuvo grasinančio pobūdžio, bet pripažino žinutėse vartojusi žeminančius apibūdinimus.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatoma atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. įsitikinimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą remiasi V. M. reiškiamu nepasitenkinimu, kurį atspindi V. B. siųstų žinučių turinys. V. B. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad nors žinučių „Neilgai meilužiai džiaugsitės, sudėsiu viską kas pakenks stipriai, gailėsitės labai ką padarėt <...>“, „<...> oi greit gailėsitės <...>|“, „<...> greitu laiku viskas pradės suktis į mano puse, o dabar ATIA... linkėjimai nuo visos S. gimines“ turinyje nėra minimas konkrečios nusikalstamos veikos padarymas, bet nukentėjusioji nurodytas sakinių ištraukas vertina kaip realius grasinimus susidoroti su ja. Kaip nurodo V. B. atstovas V. M. grasinimų realumą sustiprina jos smurtinio pobūdžio veiksmai V. B. atžvilgiu, dėl kurių V. M. 2015-11-12 teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl 2015-08-05 veikos - viešosios tvarkos pažeidimo pripažinta kalta ir nuteista laisvės apribojimo bausme. Pareiškėjo nuomone, būtina apklausti šio įvykio (viešosios tvarkos pažeidimo) liudytojus, nes jie patvirtintų V. M. išsakomų grasinimų realumą. Pareiškėjas nurodo, kad nukentėjusioji turi duomenų apie V. M. psichikos sutrikimus, todėl ši aplinkybė tęsiant tyrimą turėtų būti išsiaiškinta, kaip turinti tiesioginės įtakos darant išvadas dėl grasinimo realumo ir konkretumo.
Byloje yra duomenų, kad V. B. ir V. M. konfliktiniai santykiai tęsiasi kurį laiką. Šių aplinkybių neneigia V. M., kuri pripažino, kad yra rašiusi kelias žinutes V. B., kuriomis pastarajai išsakė ir nepagarbaus pobūdžio pastabas. Taip pat E. B., kaip ir V. B., patvirtino, kad gautų SMS žinučių turinys tiek jam, tiek jo buvusiai žmonai, su kuria jis šiuo metu gyvena kartu, sukėlė nemalonias emocijas. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad veiką galima būtų pripažinti kaip nusikalstamą, būtina įvertinti ne vien tik asmens, kurio atžvilgiu buvo išsakyti, jo vertinimu, grasinimai subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atliktos veikos pavojingumą. Šiuo atveju, žinučių turinio vertinimas aptariamo įvykio ir susiklosčiusių santykių tarp V. B. ir V. M. kontekste, nesant kitų objektyvių nusikalstamų veikų požymių, neleidžia tvirtinti, kad pareiškime nurodomos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos dar plačiau ir išsamiau ar papildomai tiriamos. Tai, kad pareiškėja savaip interpretuoja gautų sms žinučių turinį, nesudaro pagrindo išvadai, kad yra nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei pati V. B., nei vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų ar kiti objektyvūs duomenys negalėjo patvirtinti, kad V. B. atsiųstose SMS žinutėse yra grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Sutiktina, kad toks vienpusis nepagarbus neigiamų emocijų išreiškimas SMS žinutėmis peržengia normalaus ir įprasto bendravimo ribas, tačiau jas pripažinti nusikalstamo pobūdžio veiksmais, galinčiais užtraukti baudžiamąją atsakomybę, nėra objektyvaus pagrindo. Be to, skundą nagrinėjantis teismas, darydamas šią išvadą, atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog nukentėjusioji V. B. į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu kreipėsi ne iš karto, o 2015-06-01, nors pagal bylos duomenis pirmoji žinutė jai buvo parašyta 2015-04-14 (b. l. 9).
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl atlikti skunde nurodomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. papildomai apklausti asmenis, nesusijusius su ikiteisminio tyrimo metu atliekamos veikos tyrimu, dėl įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių nėra jokio pagrindo. V. M. veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įvertinti įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžiu. Be to, V. M. nuteista dėl nusikalstamos veikos įvykdytos V. B. atžvilgiu 2015-08-05, kai SMS žinutės jai buvo siųstos dar 2015 m. balandžio – gegužės mėnesiais, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla nei laiko, nei pasekmių atžvilgiu nesietina su ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) tirta veika.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, o byloje nenustačius duomenų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, priimtas pagrįstas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skundžiama apylinkės teismo teisėjo nutartis, kuria atmestas nukentėjusios atstovo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušnienės 2015-11-06 nutarimo, kuriuo pripažintas teisėtu žemesniojo prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta išsamia tyrimo metu surinktų duomenų analize, joje išdėstytos motyvuotos išvados dėl skunde nurodytų argumentų, todėl ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusios V. B. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė