Civilinė byla Nr. e2-695-799/2021 

                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00129-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

 (S)

                          TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,

sekretoriaujant N. N.,

dalyvaujant ieškovei N. K.,

ieškovės atstovui advokatui R. K.,

atsakovo Pagėgių savivaldybės atstovui advokato padėjėjui A. P.,

atsakovo Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro atstovei direktorei V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui-1 Pagėgių savivaldybei, atsakovui-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensacijos už neteisėtą atleidimą ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        I. N. K. ieškiniu prašo ieškovės N. K. atleidimą iš darbo 2021-01-08 m. Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu ir grąžinti ieškovę N. K. į darbą; ieškovės N. K. naudai iš atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; teismui pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau nusprendus negrąžinti į darbą, konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir ieškovės N. K. naudai iš atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro priteisti 6 mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; ieškovės N. K. naudai iš atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro priteisti 3000 Eur neturtinės žalos; ieškovės naudai iš atsakovų Pagėgių savivaldybės ir Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje nurodo, kad 2003-04-04 sudaryta neterminuota darbo sutartis su ieškove. Ieškovė ėjo Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigas. 2021-01-08 Pagėgių savivaldybės mero (toliau – meras) sprendimu „Dėl N. K. darbo sutarties nutraukimo“ nuspręsta ieškovę atleisti iš darbo nuo 2021-01-08, t. y. ieškovės ligos metu. Atleidimas iš pareigų yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi mero sprendimas neproporcingas; nebuvo pagrindo nutraukti darbo sutartį, nes nebuvo padaryti darbo pareigų pažeidimai, nebuvo padaryti du tokie patys darbo pareigų pažeidimai per dvylika mėnesių; ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie galimai jos padarytus darbo pareigų pažeidimus ir jai nebuvo sudaryta galimybė dėl atsakovų nurodomų galimų darbo pareigų pažeidimų pasiaiškinti.  Pagėgių savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą Nr. T1-159 „Dėl sutikimo reorganizuoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrą“. Dėl šio sprendimo ieškovė, atstovaudama atsakovo-2 įstaigą, 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą bei prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti šio sprendimo galiojimą. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai skundą priėmė, reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikė. Pagėgių savivaldybės taryba 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“. Dėl šio sprendimo ieškovė, atstovaudama atsakovo-2 įstaigą, 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovo-2 vardu pateikė skundą bei prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti šio sprendimo galiojimą. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti ginčijamą Pagėgių savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-208 galiojimą. Ieškovė buvo nedarbingume iki 2020 m. lapkričio 24 d. Meras 2020 m. lapkričio 25 d. išleido potvarkį „Dėl pavedimo R. N. pavaduoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorių“, kurio pagrindu R. N. nedelsiant, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė pranešimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl skundo atsisakymo civ. b. Nr. eI3-10341- 342/2020. Dėl tokių veiksmų ieškovė, dar būdama atsakovo-2 direktore, grįžusi į darbą po nedarbingumo 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tuo pačiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė prašymą atsiimti 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimą dėl skundo atsisakymo, kadangi 2020 m. lapkričio 25 d. teismui pateiktas prašymas neatitiko ieškovės vadovaujamos įstaigos interesų ir buvo pateiktas neturinčio įgaliojimų atsiimti skundą asmens. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. A1-1114 „Dėl patalpų perdavimo neatlygintinai valdyti ir naudoti pagal panaudos sutartį Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrui“, kurio 3 punktu pripažintas netekusiu galios Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. A1-787 „Dėl patalpų perdavimo neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrui“, o tai reiškia, kad nutraukiama panaudos sutartis dėl patalpų, kuriose veiklą vykdo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras bei suteikiamos patalpos, kuriose, kaip numatyta reorganizavimo sąlygų apraše, veiklą vykdys po reorganizacijos veiksiantis juridinis asmuo. Ieškovė, būdama direktore, pareiškė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui Klaipėdos rūmams, nurodant, kad jis naikintinas kaip neteisėtas, kadangi buvo priimtas nepriklausomai nuo to, kad Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti ginčijamą Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-208. Meras, priimdamas sprendimą ir nutraukdamas su ieškove sudarytą darbo sutartį, atsižvelgė išimtinai tik į keturis raštus: savo paties, t. y. Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“; savo paties, t. y. Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo”; Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. sausio 7 d. raštą Nr. R2-15 „Dėl N. K. elgesio“; Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo grupės siūlymą. Iš išvardintų keturių dokumentų ieškovė buvo supažindinta tik su dviem, t. y. mero 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ir mero 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“. Vien jau ta aplinkybė, kad abiejuose raštuose, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ir 2020 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo”, formuluojami skirtingi darbo pareigų pažeidimai, lemia tai, kad ieškovės atleidimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra neteisėtas, kadangi šis straipsnis numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Atitinkamai spręstinas klausimas dėl darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, tyčios įrodymo. Atsakovas-1 darbo sutartį nutraukė, kadangi ieškovė tariamai padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių, tačiau, įvertinus 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ir 2020 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo” turinį, juose įvardijami tariamai ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai, net jeigu tokie būtų įrodyti, negali būti vertintini kaip tapatūs, o tuo labiau, kad nei viename iš minėtų raštų pažeidimai apskritai net nėra tiksliai įvardinti, o tik deklaratyviai pateikiamos bendro pobūdžio pareigybės aprašymo nuostatos. Tarp ieškovės ir atsakovo-1 buvo kilę nesutarimų dėl atsakovo-2 darbo organizavimo trūkumų, atsakovo-1 veiksmai atsiimant ieškinyje nurodytus skundus iškart po ieškovės atleidimo aiškiai parodo, kad atsakovas-1 nesutiko su tokiu ieškovės darbo organizavimu atsakovo-2 įstaigoje, kreipimusi į valstybės institucijas dėl priimtų neteisėtų sprendimų panaikinimo. Pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Ieškovė buvo diskriminuojama bei persekiojama dėl kritikos bei skundų dėl atsakovo-2 įstaigos reorganizavimo, kuris buvo atliekamas galimai neteisėtai ir panaudos sutarčių nutraukimo, atleidimas iš darbo yra per griežta priemonė, todėl ieškovės atleidimas iš pareigų yra neteisėtas. Atsakovui-1 elgiantis nesąžiningai ir neteisėtai, ieškovė buvo atleista neteisėtai, diskredituojančiu pagrindu (pakartotinis darbo pareigų pažeidimas). Ieškovė pas atsakovą-2 dirbo daugiau nei 17 metų, dėdama visas pastangas į kuo geresnį savo darbo funkcijų vykdymą, įtaigos interesų apsaugą ir gynimą, todėl yra ypatingai skaudu, kai darbdavys visiškai nepagrįstai atleidžia tokias pastangas dedantį asmenį. Atsakovo-1 elgesys sukėlė ieškovei neigiamus dvasinius išgyvenimus, ji patyrė nepatogumus, stresą ir itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, kadangi yra vyresnio amžiaus, o tai riboja galimybes susirasti kitą darbą. Ieškovė iki šiol jaučiasi prislėgta, išgyvena dėl atsakovo-1 neteisėtais veiksmais įvykdyto atleidimo, vien esant akivaizdžioms aplinkybėms, kad ieškinyje nurodytų skundų iniciavimas buvo tikroji atleidimo priežastis.

Ieškovė N. K. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Atsakovas-1 Pagėgių savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2003-04-04 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė ėjo Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) direktorės pareigas. 2020-09-30 ieškovė raštu buvo informuota, kad Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. audito išvados Nr. K3-AI11 „Dėl BĮ Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras audito“ pagrindu, ieškovei fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už aplaidumą organizuojant įstaigos veiklą ir kokybišką darbą, netinkamą Įstaigos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, finansinę veiklą, racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą. Taip pat šiame rašte pažymima, kad pagal DK 58 straipsnį, per dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. 2020-09-30 raštu V. I., kuri nuo 2020-09-29 iki ieškovės laikino nedarbingumo pabaigos Pagėgių savivaldybės mero 2020-09-29 potvarkiu (Potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo V. I. pavaduoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorių“) buvo paskirta laikinai pavaduoti ieškovę, atsižvelgiant į tai, kad Pagėgių savivaldybės taryba 2020-08-27 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Centrą reorganizuoti, prijungiant jį prie BĮ Pagėgių savivaldybės Vaiko globos centro buvo įpareigota Centro interneto tinklalapyje paskelbti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir LR Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka parengtą Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo sąlygų aprašą. 2020-10-01 V. I., laikinai einanti ieškovės pareigas, nurodė, kad paskelbti Aprašo tinklalapyje nepavyksta, ieškovė tai atsisako padaryti ir nebendradarbiauja. 2020-10-06 meras paprašė ieškovės raštu pateikti pasiaiškinimą, kas ieškovės nedarbingumo metu ar dėl kitų priežasčių jai negalint eiti Centro direktorės pareigų, privalo administruoti Centro tinklalapį, kodėl Aprašas jame nėra paskelbtas, kodėl ieškovė atsisakė ją pavaduojančiam asmeniui suteikti svetainės prisijungimo kodus ir nesiėmė jokių veiksmų, kad Aprašas būtų laiku paskelbtas. 2020-10-08 ieškovė nurodė, kad nuo 2020-09-28 iki 2020-10-02 buvo nedarbingume, Centro tinklalapį administruoja ji pati, todėl Aprašą tinklalapyje paskelbė tik 2020-10-05. 2020-10-14 meras pateikė ieškovei prašymą pakartotinai atsiųsti pagrįstą paaiškinimą į 2020-10-06 siųstą raštą, pagrindžiant ieškovės 2020-10-08 rašte nurodytus teiginius ir aiškiai atsakant į jai užduotus klausimus. 2020-11-25 ieškovė pateikė atsakymą, kuriame, pakartodama savo 2020-10-08 rašte nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad nuo 2020-09-28 ieškovė buvo nedarbingume. 2020-10-12 Pagėgių savivaldybės administracija raštu informavo Centrą, kad vadovaujantis Pagėgių savivaldybės tarybos 2020-08-27 sprendimu Nr. T-159 „Dėl sutikimo reorganizuoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrą“ ir Savivaldybės materialiojo turto 2017-09-08 panaudos sutarties 7.7 p., bus nutraukta Savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartis dėl patalpų Vilniaus g. 4a, Pagėgiai. 2020-10-13 Pagėgių savivaldybės administracija papildomai informavo, kad nutraukus panaudos sutartį, Centrui pagal panaudos sutartį neatlygintinai bus suteiktos kitos patalpos adresu Klaipėdos g. 4, Pagėgiai. 2020-11-19 nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro skundą atsakovei-1 Pagėgių savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos 2020-11-05 sprendimą Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“. 2020-11-25 Savivaldybės mero potvarkiu iki  ieškovės laikino nedarbingumo pabaigos ieškovės pareigas pavesta eiti Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų direktorei R. N.. Laikina vadove paskirta R. N. išreiškė susirūpinimą Centro mikroklimatu, įtampa tarp darbuotojų, ypač prasidėjus nereikalingiems ginčams dėl Centro reorganizavimo. Ši informacija buvo skleidžiama ne tik Pagėgių savivaldybėje, nes ieškovė visą informaciją talpino Facebook‘e. R. N. išreiškė mintį, kad protingiausia būtų nutraukti teisminius procesus. 2020-11-25 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pranešimu informavo, kad byloje pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro skundą atsakovei-1 Pagėgių savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, pareiškėjas, įvertinęs, kad tolimesnis ginčo nagrinėjimas teisme yra nenaudingas nei pareiškėjui bei jo bendruomenei, nei atsakovei-1 ir viešajam interesui, sukelia nepasitikėjimą pareiškėjo ir savivaldybės veikla, kenkia savivaldybės ir jos įstaigų įvaizdžiui, nusprendė atsisakyti skundo šioje administracinėje byloje, tokiu būdu garantuojant visuomenei galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, o kartu stiprinti Pagėgių savivaldybės įstaigų įvaizdį visuomenėje. 2020-11-25, t. y. tą pačią dieną, ieškovė pateikė Savivaldybės merui raštą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodo, kad ji šią dieną pradėjo dirbti ir prašo atsiųsti potvarkį, kuriuo būtų atšaukiamas ar laikomas negaliojančiu 2020-11-25 potvarkis „Dėl pavedimo R. N. pavaduoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorių“. Šis prašymas užregistruotas 2020-11-25 Nr. A2-144. 2020-11-27 R. N. raštu ieškovei nurodė, kad į Centrą 2020-11-27 atsiuntė savo darbuotoją, kuri pristatė raštą, užregistruotą 2020-11-25 Nr. A2-144 „Pranešimas“, rašto numeris buvo paimtas iš įstaigos registravimo bylos, tačiau atnešus darbuotojai raštą, ieškovė jį atsisakė priimti. R. N. nurodė, kad ieškovė galimai neteisėtai panaudojo rašto, užregistruoto 2020-11-25 Nr. A2-144 numerį, kuris buvo suteiktas R. N., laikinai einančiai Centro direktorės pareigas, o ieškovė jos sprendimą savavališkai pakeitė. 2020-11-27 Savivaldybės meras raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija su ieškovės teiginiais, jog 2020-11-25 dieną jai grįžus į darbą po laikino nedarbingumo ir iš anksto to nepranešus, susidarė situacija, kai Centre vienu metu buvo du vadovai – ieškovė ir R. N., bei prašydamas pateikti tikslią informaciją apie ieškovės laikino nedarbingumo pabaigą. 2020-12-01 ieškovė pateikė dokumentus, rodančius, kad ji nedarbingume buvo iki 2020-11-24 dienos 24:00 val. 2020-12-10 meras pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, jog Potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukti ar laikyti negaliojančiu nėra teisinio pagrindu, nes jis galioja tik iki ieškovės nedarbingumo pabaigos, o potvarkio priėmimo dieną (2020-11-25) buvo gauta informacija, kad tuo metu laikinai einančiai Centro vadovės pareigas N. M. išduotas nedarbingumas, tuo tarpu ieškovei nedarbingumas vis dar tęsėsi ir atsakovė apie jos pasveikimą informacijos neturėjo. Tą pačią dieną meras raštu paprašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą, kaip tos pačios dienos, tuo pačiu numeriu skirtingoms institucijoms išsiųsti skirtingi raštai. 2020-12-15 ieškovė į mero prašymą išsamiai neatsakė. Be kita ko, mero potvarkis dėl laikino Centro direktoriaus pavadavimo iki ieškovės nedarbingumo pabaigos buvo parengtas ir pasirašytas 2020-11-25 9.11 val. Tą dieną R. N. nuvyko į centrą, pateikė mero potvarkį, siunčiamų dokumentų žurnale įsirašė būsimo pranešimo numerį (duomenys neskelbtini). Ieškovės tuo metu darbe nebuvo. 10.46 val. R. N. pranešimą elektroniniu paštu išsiuntė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Apie tai, kad tą dieną staiga (atsižvelgiant į tai, kad dar 2020-11-21 ieškovė pranešė, jog labai blogai jaučiasi ir tęs nedarbingumą) grįžo į darbą, ieškovė informavo merą tik 10.43 val. telefonu. Vadovaudamasis LR Vietos savivaldos įstatymo suteiktais įgaliojimais, meras ieškovės prašė pateikti paaiškinimą apie ieškovės nebuvimą darbo vietoje 2020-11-25 nuo 8.00 iki 11.00 val. Ieškovė raštu nurodė, kad nusprendė, jog 2020-11-25 dieną grįš į darbą tik 2020-11-24 dienos vakare, nurodė, kad 2020-11-25 dieną į darbą atvyko apie 8.00 val., tačiau atsiradus asmeniniams reikalams, apie 10.00 val. išvyko namo, tuo metu gavo skambutį iš Įstaigoje buvusios darbuotojos, kad buvo atvykusi R. N. ir pasakė, jog yra paskirta pavaduoti ieškovę. Tik sužinojusi šią informaciją ieškovė pranešė merui (savo tiesioginiam vadovui), kad nuo šios dienos dirba. 2020-12-16 meras pakartotinai paprašė ieškovės pateikti išsamų paaiškinimą į 2020-12-10 rašte suformuluotą prašymą, nurodė, kad ieškovė vietoj išsamaus paaiškinimo, pateikia tik lakoniškus atsakymus, keldama papildomus klausimus ir nepasitenkinimus ignoruodama raštuose dėstomus reikalavimus. 2020-12-10 Pagėgių savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad 2020-12-13 baigiasi formalus įspėjamasis terminas ir patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), turi būti atlaisvintos per 7 kalendorines dienas nuo šio pranešimo dienos, o su ieškove, kaip Panaudos gavėjo atstove, bus pasirašyta nauja Savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartis, įkuriant Centrą kitose patalpose. Ieškovė su šiuo raštu nesutiko, nurodydama, kad tebegalioja Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmu 2020-11-19 nutartis „taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamą Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“. 2020-12-15 Pagėgių savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes Savivaldybės materialiojo turto panaudos sutarties nutraukimas su Socialinių paslaugų centru yra savarankiškas Savivaldybės administracijos sprendimas, tik minimaliai sutampantis su Įstaigos reorganizacija, todėl nepriklausomai, koks bus teismo sprendimas, jis neturės įtakos panaudos sutarties nutraukimui, t. y., 2020-11-19 teismo nutartis nėra niekaip susijusi su Savivaldybės tarybos 2020-08-27 sprendimu Nr. T-159 „Dėl sutikimo reorganizuoti Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centrą“. Taip pat rašte pažymėta, kad ieškovė į raštu pateikiamus argumentus atsako lakoniškai, vietoje atsakymo pateikdama klausimus, o toks netinkamas bendradarbiavimas gali būti traktuojamas kaip sistemingas Įstaigos vadovo funkcijų pažeidimas. 2020-12-17 Pagėgių savivaldybės administracija raštu informavo merą, kaip tiesioginį ieškovės vadovą, kad šią dieną (2020-12-17) baigiasi nustatytas terminas, kai nutraukiama Pagėgių savivaldybės materialiojo turto 2017-09-08 panaudos sutartis dėl patalpų (duomenys neskelbtini) ir Centras turi šias patalpas atlaisvinti, o ieškovė atsisako geranoriškai vykdyti teisėtus reikalavimus, todėl bus sprendžiamas klausimas dėl priverstinio Centro iškeldinimo iš patalpų. 2020-12-18 Pagėgių savivaldybės administracija raštu dar kartą atkreipė ieškovės dėmesį, kad panaudos sutarties nutraukimas yra savarankiškas Savivaldybės administracijos sprendimas. Kitaip tariant, ieškovė netinkamai interpretuoja teismo 2020-11-19 nutartį. Šiuo raštu Pagėgių savivaldybės administracija pareikalavo atlaisvinti patalpas Vilniaus g. 4a, Pagėgiai 2021-01-06. 2020-12-18 Savivaldybės meras pateikė ieškovei raštą kuriame nurodo, kad, atsižvelgdamas į Pagėgių savivaldybės 2020-12-17 raštą „Dėl N. K. elgesio“ ir į sistemingą ieškovės tiesioginio vadovo – mero nurodymų, prašymų nevykdymą, ieškovei fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už pareigybės aprašymo 13 punkte „Centro direktorius yra tiesiogiai pavaldus Savivaldybės merui“ ir 8.21 p. „atlieka kitas teisėtas Centro direktoriaus pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas, susijusias su teisėta Centro veikla bei Pagėgių savivaldybės tarybos priskirtas funkcijas, įtvirtintas Centro nuostatuose bei kituose teisės aktuose“ nevykdymą, nenorą ir aplaidumą organizuojant įstaigos veiklą ir kokybišką darbą, netinkamą Įstaigos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą. 2021-01-07 Pagėgių savivaldybės administracija raštu informavo merą, kad 2021-01-06 baigėsi antrasis terminas, kai Centras turėjo atlaisvinti patalpas (duomenys neskelbtini), bet patalpos nėra atlaisvintos, ieškovė atsisako iš jų išsikelti. Pažymėjo, kad ieškovės elgesys trikdo normalią Centro veiklą, sukelia kliūtis Pagėgių savivaldybės administracijos numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. 2021-01-07 meras pateikė ieškovei raštą prašydamas pateikti paaiškinimą, kodėl Centras 2021-01-06 dienai neatlaisvino patalpų ir nepersikėlė į naujas paskirtas patalpas, nors Pagėgių savivaldybės administracija nutraukė turto panaudos sutartį su centru. Ieškovė nurodė, kad Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikoje iki 2021 m. sausio 31 d. paskelbus karantiną, esant nustatytiems apribojimams fiziškai vykti į darbo vietas, nesant galimybei organizuoti patalpų perdavimo proceso, nėra galimybės faktiškai įvykdyti patalpų perdavimo procedūrų nustatytais terminais. 2021-01-08 mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo grupė įvertinti ieškovės 2021-01-07 Raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti pasiūlymą dėl galimo sutarties nutraukimo. Darbo grupės posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės rašte nurodomas neišsikraustymo iš patalpų pagrindas – šalyje įvestas karantinas ir nuolatinis darbas. Tačiau komisija pažymėjo, kad iki 2021-01-07 ieškovei išsiųsti 5 pranešimai dėl išsikraustymo į kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Komisija nustatė, kad ieškovės atsisakymo išsikelti iš patalpų priežastys akivaizdžiai skirtingos, nepagrįstos, nes nei Vyriausybės, nei Savivaldybės nėra nurodyta, jog negalima dirbti jokiomis aplinkybėmis. Pastebėta, kad karantino sąlygomis išsikraustymas yra įmanomas, be to, ieškovė apie patalpų atlaisvinimą žinojo jau nuo 2020-10-12, taigi turėjo laiko, tačiau vilkino procesą, trukdė normalią Įstaigos veiklą. Taip pat posėdyje pažymėta, kad ieškovė jau turi du užfiksuotus darbo pareigų pažeidimus ir po jų akivaizdžiai nevykdo savo tiesioginio vadovo – mero nurodymų, atsisako vykdyti Savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo prašymus, reikalavimus, pateikia tik formalius, su jai pateikiamais klausimais nesusijusius atsakymus, destabilizuoja įstaigos veiklą, savo veiksmų nederina su Pagėgių savivaldybės vadovais, bet koks ieškovės vadovų priimamas sprendimas yra skundžiamas. Dėl to manytina, kad tolimesnis jos darbas šiose pareigose neįmanomas. Darbo grupės nutarta Savivaldybės merui siūlyti nutraukti darbo sutartį su ieškove DK 58 straipsnyje numatyta tvarka. 2021-01-08 Savivaldybės meras išsiuntė ieškovei susipažinimui 2021-01-08 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl N. K. darbo sutarties nutraukimo“. Potvarkyje nurodoma, jog ieškovės darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2003-04-04 nutraukiama nuo 2021-01-08, nurodoma darbo sutarties nutraukimo dieną išmokėti ieškovei visas priklausančias darbo užmokesčio sumas ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovė 2021-01-08  9.37 val. patvirtino, jog potvarkį gavo. Dienos bėgyje (13.55 val.) ieškovė elektroniniu paštu informavo Savivaldybę, kad serga ir nuo šios dienos (t. y. 2021-01-08) yra nedarbingume. Prieš tai jokios informacijos apie nedarbingumą ieškovė nei žodžiu, nei raštu nepateikė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad ieškovei išduotas elektroninio nedarbingumo pažymėjimas buvo užregistruotas 2021-01-08  12.43-12.44 val. Taigi ieškovė nedarbingumą pasiėmė tik po to, kai su ja jau buvo nutraukta darbo sutartis ir ji jau buvo atleista iš užimamų pareigų. Ieškovė iš esmės atsisakydavo vykdyti bet kokius Savivaldybės administracijos, mero prašymus, sprendimus, nurodymus. Prašoma pateikti paaiškinimus, ieškovė į juos atsakydavo neaiškiai, lakoniškai, todėl paaiškinimų iš esmės nepateikdavo, o atsakovei arba Centrui priėmus vienus ar kitus sprendimus ieškovė staiga susirgdavo arba staiga grįždavo iš laikino nedarbingumo, ko pasėkoje sudaromas vaizdas, kad ji piktnaudžiauja savo, kaip darbuotojo ir Centro vadovo teisėmis ir nevykdė jai priklausančių vykdyti pareigų. Esant visumai aplinkybių, siekiant užtikrinti Centro veiklą ir savalaikį atsakovės-1 priimtų sprendimų vykdymą, buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovę iš užimamų pareigų. 2020-09-30 ieškovei pateikus raštą dėl darbo pareigų pažeidimo, šiuo raštu be kita ko ieškovė buvo įspėta, kad per 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Atsakovė-1 ne kartą raštiškai informavo ieškovę apie jos netinkamą, aplaidų darbo pareigų atlikimą. Ieškovė vengė bendradarbiauti su savo tiesioginiu vadovu, lakoniškai ir neišsamiai atsakydavo į jo pateikiamus klausimus, vengė pasiaiškinti dėl savo atliekamų veiksmų ir neveikimo ir toks jos elgesys buvo tęstinis, jau po informavimo apie pirmąjį darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė sąmoningai nevykdė Pagėgių savivaldybės administracijos reikalavimo išsikelti iš Centro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kai Savivaldybė nutraukė materialiojo turto panaudos sutartį ir paskyrė Centrui naudotis kitomis patalpomis. Ieškovė elgėsi abejingai dėl jos atžvilgiu fiksuotų darbo pareigų pažeidimų, apie kuriuos ji laiku buvo informuota, nesistengė pateikti paaiškinimų į tiesioginio vadovo – Savivaldybės mero ir Pagėgių savivaldybės administracijos raštiškus klausimus, sistemingai nevykdė jų teisėtų prašymų ir reikalavimų. Nors ir sutiktina, kad raštuose nurodyti pažeidimai nėra suformuluoti identiškai, tačiau akivaizdu, kad jie, atsižvelgiant į jų reikšmę, ieškovės užimtas pareigas bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra tos pačios rūšies, tęstiniai, padaryti toje pačioje veiklos srityje ir netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio. Ieškovės argumentai, jog šiuose raštuose suformuluoti darbo pareigų pažeidimai yra skirtingi, nepagrįsti, o darbdavio sprendimas padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nutraukti darbo sutartį be įspėjimo yra teisėtas. Ieškovė ne kartą buvo informuota dėl netinkamo bendradarbiavimo su atsakove-1, išsamių atsakymų į jos klausimus nepateikimo, kai jos buvo prašoma paaiškinti su jos pareigomis susijusius veiksmus ar neveikimą. Ieškovė, gavusi tiek 2020-09-30 ir 2020-12-18 dienos raštus dėl darbo pareigų pažeidimų, tiek 2021-01-07 raštą (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti paaiškinimą, tokius paaiškinimus iš dalies pateikė galiausiai gavusi 2021-01-08 potvarkį dėl jos atleidimo iš darbo. Ji turėjo visas galimybes kreiptis žodžiu ar raštu į merą (tiesioginį jos vadovą), siekdama išsiaiškinti jos darbo pareigų pažeidimų aplinkybes ir atleidimo iš darbo priežastis, taip pat kitas aplinkybes ar prašyti galimybės pateikti pasiaiškinimą vėliau, tačiau to nepadarė. Vietoje to, ieškovė sužinojusi apie jos numatomą atleidimą, tą pačią dieną „pasiėmė“ nedarbingumą, taip galimai siekdama vilkinti atleidimo iš darbo procedūrą, o toks elgesys, darbdavio atžvilgiu, vertintinas kaip nesąžiningas.

Atsakovo-1 Pagėgių savivaldybės atstovas advokato padėjėjas A. P. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Teismui nusprendus, kad ieškinys pagrįstas, tenkinti tik tą ieškinio dalį, kuri susijusi su darbuotoju atleidimu teismo sprendimu.  

Atsakovas-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro atstovė direktorė V. I. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės prašoma labai didelė suma, įstaiga priklausoma nuo savivaldybės, finansinė būklė labai sunki. Įstaigą finansuoja savivvaldybė. Neturtinę žalą įstaiga neturėtų mokėti, ieškovė pati viso to norėjo, pati viską sukūrė. Ieškovė galėjo sutikti ir išeiti geruoju iš darbo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė N. K. pagal 2003-04-04 neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priimta į Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės pareigas. 2021-01-08 Pagėgių savivaldybės mero portvarkiu Nr. M2-2 „Dėl N. K. darbo sutarties nutraukimo“ nutraukta nuo 2021-01-08 N. K., Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2003-04-04. Šiame potvarkyje nurodyta darbo sutarties nutraukimo dieną išmokėti visas priklausančias darbo užmokesčio sumas ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas (71 darbo diena). Mero potvarkis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 58 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 6 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ir 2020 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ pranešimus bei į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. sausio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl N. K. elgesio“ bei į Pagėgių savivaldybės mero 2021 m. sausio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos grupės siūlymą.

Iš Pagėgių savivaldybės mero potvarkio 2021-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad priimdamas sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį savivaldybės metas vadovaujasi 4 dokumentais:

1.       2020-09-30 Pagėgių savivaldybės mero rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 ir 16 punktais, 20 straispnio 4 dalimi, informuoja ieškovę, kad Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. audito išvados Nr. K3-AI11 „Dėl BĮ Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro audito“ pagrindu, jai kaip įstaigos vadovui fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už aplaidumą organizuojant įstaigos veiklą ir kokybišką darbą, netinkamą Įstaigos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, finansinę veiklą, racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą. Šiuo raštu ieškovė informuojama, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnyje reglamentuota, kad per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį su darbdaviu. Šiuo pagrindu be įspėjimo nutraukus darbo sutartį išeitinė išmoka nemokama.

2.       2020-12-18 Pagėgių savivaldybės mero rašte Nr. R2-2461 nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 ir 16 punktais, 20 straispnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. pranešimą Nr. R2-2454 „Dėl N. K. elgesio“, į sistemingą ieškovės tiesioginio vadovo – Pagėgių savivaldybės mero nurodymų, prašymų nevykdymą, jai, kaip įstaigos vadovui fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už pareigybės aprašymo 13 punkte „Centro direktorius yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės merui“ ir 8.21 punkte „atlieka kitas teisėtas Centro direktoriaus pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, susijusias su teisėta Centro veikla, bei Pagėgių savivaldybės tarybos paskirtas funkcijas, įtvirtintas Centro nuostatuose bei kituose teisės aktuose“ nevykdymą, nenorą ir aplaidumą organizuojant įstaigos veiklą ir kokybišką darbą, netinkamą Įstaigos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą. Šiame rašte ieškovė taip pat įspėjama apie pakatotinio per 12 mėnesių tokio pat pažeidimo padarymą, pasekmes.

3.       2021-01-07 Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informuoja Pagėgių savivaldybės merą, kad 2021 m. sausio 6 d. baigėsi antras terminas, kai Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centras turėjo atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi Pagėgių savivaldybės administracija yra nutraukusi Pagėgių savivaldybės materialiojo turto 2017 m. rugsėjo 8 d. panaudos sutartį su Centru. Pirmas terminas atlaisvinti patalpas buvo 2020 m. gruodžio 17, Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų teiktos informacijos“ patalpų atlaisvinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 6 d. Šiuo metu patalpos dar neatlaisvintos, turimais duomenimis Centro direktorė N. K. nesiruošia patalpų atlaisvinti, yra kreipusis į teismą dėl sutarties nutraukimo panaikinimo, savo argumentus grindžia nepasibaigusiais teisminiais nagrinėjimais ir nepriimtais sprendimais dėl Centro reorganizavimo, nors ne viename rašte Centro direktorei N. K. buvo akcentuojama, kad Pagėgių savivaldybės materialiojo turto panaudos sutarties nutraukimas nėra susijęs su Pagėgių savivaldybės tarybos priimtais sprendimais ir sutarties nutraukimas sąlygotas kitų tikslų ir uždavinių įgyvendinimu. Rašte pažymima, kad Centro direktorė N. K. visiškai ignoruoja jai keliamus reikalavimus ir priklausančias prievoles, akivaizdžiai sąmoningai trukdo normalią Centro veiklą bei sukelia kliūtis Pagėgių savivaldybės administracijos numatytų tikslų ir uždavinių, susijusių su Centro patalpų pritaikymu Pagėgių savivaldybės Vaiko globos centro vaikams apgyvendinti. Raštu informuojamas savivaldybės meras, kaip tiesioginis Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės N. K. vadovas, kad direktorė eilinį kartą atsisako geranoriškai vykdyti teisėtus reikalavimus, todėl artimiausiu metu bus prendžiamas klausimas dėl priverstinio Centro iškeldinimo iš patalpų.

4.       2021 m. sausio 8 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė įvertinti pateiktą Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2021 m. sausio 7 d. raštą Nr. A2-4 „Dėl atsakymo į Jūsų raštą“. Darbo grupė sudaryta iš: E. K., Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo, darbo grupės pirmininko; J. K., Pagėgių savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vyriausiosios stecialistės, darbo grupės narės; I. Z., Pagėgių savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vyresniosios specialistės, darbo grupės narės. Sudaryta darbo grupė porvarkio 2 punktu įpareigota siūlymą dėl galimo sutarties nutraukimo pateikti nedelsiant per kuo trumpesnį laiką. Darbo grupė, tą pačią dieną, tai yra 2021 m. sausio 8 d. 9 val. posėdyje nutarė savivaldybės merui siūlyti nutraukti darbo santykių sutartį su N. K. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 straipsnyje numatyta tvarka, kadangi N. K. fiksuojamas trečias darbo pareigų pažeidimas per 12 paskutinių mėnesių ir šio pažeidimo pagrindu, priimant potvarkį, nutraukti darbo sutartį su N. K.

 Byloje ginčas kilo dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, t. y. konstatavus 2 to paties pobūdžio darbo pareigų pažeidimus padarytus per 12 mėnesių laikotarpį (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 straipsnis). Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės (DK 230 straipsnis). Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 231, 232 straipsniai).

Ieškovė teigia, kad iš darbo ji buvo atleista nepagrįstai, todėl prašo pripažinti atleidimą iš darbo 2021-01-08 Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir grąžinti ieškovę N. K. į darbą arba nusprendus negrąžinti į darbą, konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir ieškovės N. K. naudai iš atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro priteisti 6 mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Nesutikimą su atleidimu iš darbo motyvuoja tuo, kad mero sprendimas yra neproporcingas, nebuvo pagrindo nutraukti darbo sutartį, nes nebuvo padaryti darbo pareigų pažeidimai ir nebuvo padaryti du tokie patys darbo pareigų pažeidimai per dvylika mėnesių. Be to, ieškovė nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie galimai jos padarytus darbo pareigų pažeidimus ir jai nebuvo sudaryta galimybė dėl atsakovų nurodomų galimų darbo pareigų pažeidimų pasiaiškinti. Iš išvardintų keturių dokumentų ieškovė supažindinta tik su dviem, t. y. mero 2020-09-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“, kuriame nurodoma, kad „Jums kaip įstaigos vadovui fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už aplaidumą organizuojant įstaigos veiklą ir kokybišką darbą, netinkamą Įstaigos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, finansinę veiklą, racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą“ ir mero 2020-12-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo”, kuriame tik abstrakčiai nurodoma, kad ieškovei fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už pareigybės aprašymo 13 punkte „Centro direktorius yra tiesiogiai pavaldus Savivaldybės merui” ir 8.21 punkte „atlieka kitas teisėtas Centro direktoriaus pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas, susijusias su teisėta Centro veikla, bei Pagėgių savivaldybės tarybos paskirtas funkcijas, įtvirtintas Centro nuostatuose bei kituose teisės aktuose“ nurodytų pareigų nevykdymą.

Ieškovė teigia, kad minėtuose raštuose formuluojami skirtingi darbo pareigų pažeidimai, kadangi jie nėra tapatūs, tuo labiau, kad nei viename iš minėtų raštų pažeidimai apskritai net nėra tiksliai įvardinti, o tik deklaratyviai pateikiamos bendro pobūdžio pareigybės aprašymo nuostatos. Ieškovės įsitikinimu darbo sutartis nutraukta išimtinai dėl aplinkybių susijusių su ieškovės vadovaujamos įstaigos Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro inicijuotomis bylomis, kurios iš karto po ieškovės darbo sutarties nutraukimo buvo nutrauktos pateikus prašymus atsiimti skundus visose trijose bylose.

Atsakovas-1 su tokia ieškovės pozicija kategoriškai nesutinka, kadangi 2020-09-30 ieškovei pateikus raštą dėl darbo pareigų pažeidimo, šiuo raštu ji buvo įspėta, kad pagal DK 58 straipsnį, per 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Atsakovas-1 ne kartą raštiškai informavo ieškovę apie jos netinkamą, aplaidų darbo pareigų atlikimą, ieškovė vengė bendradarbiauti su savo tiesioginiu vadovu, lakoniškai ir neišsamiai atsakydavo į jo pateikiamus klausimus, vengė pasiaiškinti dėl savo atliekamų veiksmų ir neveikimo ir toks jos elgesys buvo tęstinis, jau po informavimo apie pirmąjį darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas-1 sutinka su ieškovės pateikta aplinkybe, kad 2020-09-30 ir 2020-12-18 raštuose nurodyti pažeidimai nėra suformuluoti identiškai, tačiau teigia, kad jie, atsižvelgiant į jų reikšmę, ieškovės užimtas pareigas, yra tos pačios rūšies.

DK 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Pirmiau išdėstytos nuostatos patvirtina, kad esminė darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu sąlyga – darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas, kaip nurodo DK 58 straipsnio 1 dalis, gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Bet kuriuo atveju darbuotojo neteisėti veiksmai – darbo pareigų pažeidimas – patys savaime nėra pakankami darbo sutarčiai DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nutraukti – paties šio darbo įstatymo straipsnio pavadinimas rodo, kad darbuotojo kaltė yra neatskiriama darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu sąlyga. Darbuotojo kaltės aspektas yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintas ir DK 58 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad aptariamos nuostatos nereikalauja konkretaus kaltės laipsnio (pvz., kvalifikuotos kaltės – tyčios ar didelio nerūpestingumo), vadinasi, bet kokio laipsnio darbuotojo kaltas veikimas ar neveikimas, suponuojantis darbo pareigų pažeidimą, gali būti darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas sietinas su dar vienos papildomos sąlygos egzistavimu – darbuotojas paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpiu savo kaltais veiksmais turi būti padaręs bent jau vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019).

Teismas pažymi, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 4 dalis).

Būtina sąlyga taikyti DK 58 straipsnyje numatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pažeidimo, kuri pasireiškia kaltu veikimu ar neveikimu. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų (tarp jų – atleidimo iš darbo) skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra. 2021-01-08 Pagėgių savivaldybės mero potvarkyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo (DK 58 straipsnio 1 dalis). Tačiau toks atleidimas iš darbo prilyginamas drausminės nuobaudos skyrimui už darbo pareigų pažeidimą, todėl DK 58 straipsnyje nustatyta speciali tokiam atleidimui iš darbo nustatyta tvarka, kurios darbdavys privalo laikytis. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą) galimas tik tada, kai darbuotojas padaro tokios pačios rūšies pakartotinį darbo pareigų pažeidimą. Todėl nagrinėtinu atveju norint pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, būtina konstatuoti, kad ieškovės darbdavio 2020-09-30 ir 2020-12-18 raštuose įvardinti darbo pareigų pažeidimai nėra tapatūs.

Teismas sutinka su atsakovo-1 nurodyta aplinkybe, kad DK nėra pateikta tokio paties darbo pareigų pažeidimo sąvoka, taip pat ir tiesiogiai nėra atskleista, kas laikytina tokiu pačiu darbo pažeidimu, tačiau teismas nesutinka su atsakovo-1 darbo pareigų pažeidimų pobūdžio vertinimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei konstatuoti darbo pareigų pažeidimai nagrinėjamu atveju nėra tapatūs. Iš 2020-09-30 mero rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ matyti kad ieškovei, kaip įstaigos vadovui fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už aplaidumą organizuojant įstaigos veiklą ir kokybišką darbą, netinkamą įstaigos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, finansinę veiklą, racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, vadovaujantis Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2020-09-23 audito išvada Nr. K3-AI11 „Dėl BĮ Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras audito“ pagrindu. Iš byloje pateikto 2020-09-15 audito atskaitos projekto matyti, kad ieškovei fiksuoti pažeidimai susiję su viešaisiais pirkimais – netinkamu viešjųjų pirkimų vykdymu, jų lėšų skaidriu paskirstymu, finansinių ataskaitų netinkamu rengimu, Apskaitos politikos tikslinimu, silpna vidaus kontrole, ilgalaikių įsipareigojimų prisimtų nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais, ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl audito išvadų ieškovė teikė paaiškinimus, kurie, prieš svarstant audito išvadą buvo išplatinti visiems tarbos nariams. Todėl teismas prieina išvados, kad 2020-09-30 fiksuojant ieškovei darbo pareigų pažeidimą buvo atsižvelgta ne tik į audito išvadas, bet ir įvertinti ieškovės teikti paaiškinimai.

2020-08-27 Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T1-159 „Dėl sutikimo reorganizuoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrą“. Dėl šio sprendimo ieškovė, atstovaudama atsakovo-2 įstaigą, 2020-09-23 pateikė skundą bei prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti šio sprendimo galiojimą. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai skundą priėmė, reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikė. Ieškovė nuo 2020-09-28 iki 2020-10-02 buvo nedarbingume. 2020-09-29 mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo V. I. pavaduoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorių“ V. I. nuo 2020-09-29 iki ieškovės laikino nedarbingumo pabaigos paskirta laikinai pavaduoti ieškovę.

2020-10-12 Pagėgių savivaldybės administracija raštu informavo Centrą ir ieškovę, kad vadovaujantis Pagėgių savivaldybės tarybos 2020-08-27 sprendimu Nr. T-159 „Dėl sutikimo reorganizuoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrą“ ir Savivaldybės materialiojo turto 2017-09-08 panaudos sutarties 7.7 p., bus nutraukta Savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartis dėl patalpų (duomenys neskelbtini). 2020-10-13 Pagėgių savivaldybės administracija papildomai informavo, kad nutraukus panaudos sutartį, Centrui pagal panaudos sutartį neatlygintinai bus suteiktos kitos patalpos adresu (duomenys neskelbtini). 2020-11-05 Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“, dėl kurio ieškovė 2020-11-17 pateikė skundą atsakovo-2 vardu bei prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi patenkino prašymą ir nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti ginčijamą Pagėgių savivaldybės tarybos 2020-11-05 sprendimo Nr. T-208 galiojimą. 

Ieškovė buvo nedarbingume iki 2020-11-24. 2020-11-25 Savivaldybės mero potvarkiu iki  ieškovės laikino nedarbingumo pabaigos ieškovės pareigas pavesta eiti Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų direktorei R. N., kurio pagrindu ji pateikė prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl skundo civilinėje byloje Nr. eI3-10341-342/2020 atsisakymo. Grįžusi iš nedarbingumo, 2020-11-25 ieškovė pateikė prašymą atsiimti 2020-11-25 atsakovo-2 vardu pateiktą R. N. prašymą dėl skundo atsisakymo.

2020-12-08 Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-1114 „Dėl patalpų perdavimo neatlygintinai valdyti ir naudoti pagal panaudos sutartį Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrui“, kurio 3 punktu pripažintas netekusiu galios Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. A1-787 „Dėl patalpų perdavimo neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrui“. Tokiu būdu nutraukta panaudos sutartis dėl patalpų, kuriose veiklą vykdo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras bei suteikiamos patalpos, kuriose, kaip numatyta reorganizavimo sąlygų apraše, veiklą vykdys po reorganizacijos veiksiantis juridinis asmuo. Ieškovė šio įsakymo pagrindu pareiškė skundą (civilinėje byloje Nr. eI3-3341-386/2021) Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmams, nurodant, kad jis yra naikintinas kaip neteisėtas, kadangi buvo priimtas nepriklausomai nuo to, kad Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo (atsakovo-2, atstovaujamo ieškovės) Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti ginčijamą Pagėgių savivaldybės tarybos 2020-11-05 sprendimo Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“ galiojimą, ir toliau vykdė reorganizavimo sąlygų apraše numatytus veiksmus.

Įvertinus ieškovės, kaip įstaigos vadovės veiksmus, 2020-12-18 Pagėgių savivaldybės mero rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo pareigų pažeidimo nurodyta, jog „Ieškovei fiksuojamas darbo pareigų pažeidimas už pareigybės aprašymo 13 punkte „Centro direktorius yra tiesiogiai pavaldus Savivaldybės merui“ ir 8.21 p. „atlieka kitas teisėtas Centro direktoriaus pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas, susijusias su teisėta Centro veikla bei Pagėgių savivaldybės tarybos priskirtas funkcijas, įtvirtintas Centro nuostatuose bei kituose teisės aktuose“ nevykdymą, nenorą ir aplaidumą organizuojant įstaigos veiklą ir kokybišką darbą, netinkamą Įstaigos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą“. Be nurodytų pareigybės aprašymo pažeisų punktų nurodymo, rašte aiškiai nurodyta už kokius veiksmus/neveikimą fiksuojamas pareigų pažeidimas – „į sistemingą Jūsų tiesioginio vadovo – Pagėgių savivaldybės mero nurodymų, prašymų nevykdymą“. Akivaizdu, kad nors 2020-09-30 ir 2020-12-18 ieškovei fiksuoti darbo pareigų pažeidimai einant vadovės pareigas, tačiau jie savo esme skirtingi ir negali būti vertinami kaip tokie patys darbo pareigų pažeidimai DK 58 straisnio 2 dalies 2 punkto prasme.

Iš 2021-01-08 Pagėgių savivaldybės mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo grupės sudarymo“ ir 2021-01-08 sudarytos darbo grupės protokolo matyti, kad darbo grupė buvo sudaryta įvertinti Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2021 m. sausio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į Jūsų raštą“. Nurodytame rašte ieškovė Pagėgių savivaldybės merui nurodo pagrindinę priežastį dėl kurios nėra galimybės organizuoti patalpų perdavimo proceso ir negalėjimą faktiškai įvykdyti patalpų perdavimo procedūrų nustatytais terminais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą – Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, kuriame nurodyta, kad karantinas skelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje iki ir 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. 2021-01-08 Potvarkiu sudaryta darbo grupė buvo įpareigota pateikti siūlymą dėl galimo sutarties nutraukimo su N. K.. Iš 2021-01-08 darbo grupės protokolo matyti, kad darbo grupė, vertindama ieškovės raštą, jokių kitokių duomenų, apart 2021-01-07 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo. Darbo grupę jos narė J. K. informavo, kad Centro direktoė N. K. jau turi užfiksuotus du pareigų pažeidimus. Tačiau teikiant siūlymą nutraukti darbo sutartį matyti, kad nebuvo aiškinamasi ir vertinama už kokius darbo pareigų pažeidimus N. K. nustatyti darbo pareigų pažeidimai, nors siūloma nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 58 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš darbo grupės narės I. Z. pasisakymo matyti, jog ji pažymi, kad dėl nurodymų nevykdymo, sistemingų darbo pareigų pažeidinėjimo per ypač trumpą laiką, N. K. reikia fiksuoti trečią darbo pareigų pažeidimą, kuris sutampa su N. K. darbo santykių sutarties nutraukimu“. Be to, tiek 2021-01-08 Pagėgių savivaldybės mero potvarkis Nr. M1-1 „Dėl darbo grupės sudarymo“, tiek šios darbo grupės posėdis įvyko tą pačią dieną, t. y. 2021-01-08. Praėjus vos 13 min. nuo darbo grupės posėdžio pradžios (9.00 val.) jau buvo priimtas ir minėtas mero potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl N. K. darbo sutarties nutraukimo“. Ieškovė tą pačią dieną 9.13 val. telefonu mero buvo informuota apie atleidimą ir 9.37 val. el. paštu gavo potvarkį dėl atleidimo, todėl teismo vertinimu kyla pagrįstų abejonių dėl objektyvaus ir šališko darbo grupės sudarymo bei jos posėdžio metu ieškovės atžvilgiu darbo sutarties nutraukimo inicijavimo, atsižvegiant į tai, kaip per tokį ypatingai trumpą laiką, t. y. nepraėjus nei 2 valandoms nuo darbo dienos pradžios 8.00 val. buvo atlikta tiek procedūrinių veiksmų dėl ieškovės atleidimo iš darbo atžvilgiu. Vertinant šiuos duomenis pagrįstai ieškovei kyla abejonių dėl to, kad sprendimas dėl jos atleidimo buvo jau priimtas ir darbo grupės posėdžio protokolas ir jo siūlymai buvo tik formalumas, kuris buvo atliekamas jau po Pagėgių savivaldybės mero potvarkio 2021-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Juolab, kad darbo grupei buvo nustatytas įpareigojimas tik įvertinti 2021-01-07 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti siūlymą dėl galimo sutarties nutraukimo. Pažymėtina tai, kad sudaryta darbo grupė nebuvo įgaliota vertinti ar N. K. padarė darbo pareigų pažeidimą ir juo labiau fiksuoti jai darbo pareigų pažeidimą. Todėl sudarytos darbo grupės fiksavimas ieškovei darbo pareigų pažeidimo nepagrįstas ir nemotyvuotas bei išeinantis už darbo grupės įgaliojimo ribų. Darbo grupės išvada yra patariamojo pobūdžio ir nėra privaloma merui priimant sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų tinkamai fiksuotas trečias per 12 mėnesių darbo pareigų pažeimas. Iš atsakovo-1 atsiliepimo matyti, kad ieškovės veiksmai nebuvo vertinami kaip trečias darbo pareigų pažeidimas, o kaip tęstiniai jau fiksuoto 2020-12-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo veiksmai. Todėl teismas prieina išvados, kad nebuvo nustatytas ir fiksuotas ieškovei trečias per 12 mėnesių darbo pareigų pažeidimas. Įvertinus aptartas aplinkybes teismas prieina išvados, kad ieškovė iš Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atleista neteisėtai.

Kitas argumentas, kuriuo ieškovė remiasi įrodinėdama, kad jos atleidimas iš darbo neteisėtas yra tai, kad ji 2021-01-08 dieną buvo nedarbinga, apie nedarbingumą informavo Pagėgių savivaldybę ir todėl negalėjo būti šią dieną atleista.

Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad 2021-01-08 09.45 N. K. J. K. informavo, kad yra saviizoliacijoje dėl teigiamo Covid-19 testo. Nors ieškovei nedarbingumas užregistruotas 2021-01-08 12.43-12.44 val., t. y. pietų metu, tačiau nesvarbu nuo kurios valandos asmeniui sistemoje yra užregistruotas išduotas nedarbingumas, jis laikomas nedarbingu nuo tos dienos. Nustačius pagrindą asmeniui suteikti nedarbingumą, jis fiksuojamas nuo konkrečios datos, t. y. metų, mėnesio ir jo dienos, o ne nuo konkrečios valandos. Iš 2021-01-19 VSDFV Šilalės skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2021-01-08 iki 2021-01-15. Įvertinus įrašus medicinos dokumentuose N. K. nedarbingumo pažymėjimai išduoti pagrįstai. Todėl Atsakovo-1 argumentai, kad ieškovė tik dienos bėgyje, t. y. 13.55 val. informavo apie nedarbingumą ir jį pasiėmė tik po to, kai su ja jau buvo nutraukta darbo sutartis ir ji jau buvo atleista iš užimamų pareigų atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovė nedarbingumo laikotarpiu iš darbo buvo atleista neteisėtai. DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu darbo sutarties pasibaidgimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo inciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos... Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikino nedarbingumo. Akivaizdu, kad Atsakovas-1 atleisdamas iš darbo ieškovę nedarbingumo laikotarpiu ir atleidimo iš darbo neperkeldamas į pirmą po nedarbingumo einančią darbo dieną, pažeidė DK nuostatas. 

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog ieškovė atleista iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą nesant tam pakankamo pagrindo (nustatyti du darbo pareigų pažeidimai nėra tapatūs), todėl jos atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, Pagėgių savivaldybės mero 2021-01-08 potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas.

Patenkintus ieškinį (t. y. šiuo atveju pripažinus, kad ieškovė atleista iš darbo neteisėtai), teismas turi išspręsti iš neteisėto atleidimo iš darbo kylančių teisinių pasekmių taikymo klausimus, taikant darbuotojo naudai DK 218 straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus (CPK 417- 418 straipsnis).

Ieškovė byloje pateikė alternatyvų reikalavimą - grąžinti ieškovę į darbą arba nusprendus negrąžinti į darbą, konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir ieškovės N. K. naudai iš atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro priteisti 6 mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Iš byloje išnagrinėtos rašytinės medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovės buvusi darbovietė, t. y. Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras buvo reorganizuota ir prijungta prie kitos valstybinės įstaigos - Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro (atsakovas-2), todėl akivaizdu, kad sugrąžinti ieškovę į jos buvusias pareigas nėra galimybės, kadangi jos pareigybė buvo panaikinta. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 6 dalimi, teismas pripažįsta, kad darbo sutartis taip ieškovės ir atsakovo-1 nutraukta  teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Ieškovė Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktore dirbo daugiau nei 17 metų. Bylos duomenimis, ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1913,27 Eur (neatskaičius mokesčių), 91,11 Eur (neatskaičius mokesčių) per darbo dieną. Šių duomenų šalys neginčijo, jais abejoti teismas neturi pagrindo, todėl jais vadovaujasi, skaičiuodamas ieškovei priteistinas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo-2 priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2021-01-08) iki sprendimo įvykdymo dienos, kas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) sudarytų 9748,57 Eur ((1913,27 Eur x 5 mėn.) + (91,11 Eur x 2 d.d.))  (neatskaičius mokesčių) bei po 91,11 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje teismų praktikoje darbo bylose ne kartą akcentuota, kad sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010); darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011); ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę: darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012); darbuotojui išmokėtos išeitinės išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-290/2005).

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas ginčo santykio darbo sutarties nutraukimo faktines aplinkybes ir teisines prielaidas, į tai, kad darbdavys yra viešoji įstaiga (t.y. pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (Nauja įstatymo redakcija nuo 2004-02-14)), kurios finansiniai pajėgumai, tikėtina, nėra dideli, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsakovo-2 įstaigoje dirbo daugiau nei 17 metų, pareigybė įstaigoje, kurioje dirbo ieškovė buvo reorganziuota savivaldybės sprendimu, o tokiu atveju atitinkamai turėjo būti numatytas žalos atlyginimas DK 157 straipsnio pagrindu (Žalos atlyginimas reorganizavus darbdavį ar jam pasibaigus), atsakovė-2 nors ir nurodė, kad jos vadovaujamos įstaigos finansinė padėtis sunki, bet tai patvirtinančių jokių įrodymų nepateikė, teismas priena išvados, jog nagrinėjamo ginčo atveju darbuotojui iš darbdavio priteistina 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija 11 479,62 Eur (1913,27 Eur x 6 mėn.).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys  (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovo-2 ieškovės naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo-2 priteisti 3000 Eur neturtinę žalą, kadangi atsakovui-1 elgiantis nesąžiningai ir neteisėtai, ieškovė buvo atleista neteisėtai, diskredituojančiu pagrindu (pakartotinis darbo pareigų pažeidimas). Ieškovė pas atsakovą-2 dirbo daugiau nei 17 metų, dėdama visas pastangas į kuo geresnį savo darbo funkcijų vykdymą, įstaigos interesų apsaugą ir gynimą, todėl yra ypatingai skaudu, kai darbdavys visiškai nepagrįstai atleidžia tokias pastangas dedantį asmenį. Nurodo, kad toks atsakovo-1 elgesys sukėlė ieškovei neigiamus dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus, stresą ir itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, kadangi yra vyresnio amžiaus, o tai riboja galimybes susirasti kitą darbą. Dirbtinai atleidus ieškovę iš darbo ir dar už tariamą pakartotinį darbo drausmės pažeidimą buvo sudarytos realios sąlygos pablogėti ieškovės gerai reputacijai.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Minėta, kad pagal DK 218 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas neteisėtai atleistam iš darbo darbuotojui, be kita ko, gali būti priteista ir neturtinė žala.

Pagal kasacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Kokios pažeistų teisių gynimo priemonės yra būtinos ir pakankamos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-400/2008, kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas).

Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017, 63 punktas).

Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, ginčams dėl žalos atlyginimo priteisimo netaikomi darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai, susiję su rungimosi ir dispozityvumo principų ribojimu. Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl neteisėto atleidimo iš darbo (CPK 178 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atleidimo iš darbo procedūra atsakovo-1 buvo vykdoma pakankamai šiurkščiai, kas galėjo daryti ieškovei neleistiną psichologinį poveikį. Suprantama, kad atsakovo-1 sprendimas atleisti ieškovę iš darbo sukėlė jai įtampos, neigiamų išgyvenimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė atleista iš darbo ir diskredituojančiu pagrindu, t. y. už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, tačiau ieškovė ir dirbdama atsakovo-2 įstaigoje, nuolatos dirbo antraeilėse pareigose, iš kurių ji nebuvo atleista ir jose dirba iki šiol, nebuvo visiškai praradusi pajamų šaltinio, taigi nėra pagrindo teigti, jog neteisėtas atleidimas iš darbo pakenkė ieškovės dalykinei reputacijai, apribojo jos galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Kiekvienas asmuo, atleidžiamas iš darbo patiria neigiamas pasekmes, išgyvenimus, bet vien tokių išgyvenimų patyrimas nėra pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Ieškovė nenurodė, kokius neigiamus padarinius dėl konkrečių patirtų išgyvenimų patyrė, kokios patirtų išgyvenimų pasekmės, nepagrindė jokiais įrodymais patirtos neturtinės žalos. Be to, ieškovei priteisinų išmokų suma yra pakankamai didelė, kad tai pakankama ir neurtinio pobūdžio žalai kompensuoti. Atsižvelgiant į nustatytą, ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala pripažįstama neįrodyta, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 4316,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (dokumentų analizė ir ieškinio parengimas 760,83 Eur, rašytinių paaiškinimų rengimas 935 Eur, pasirengimas teismo posėdžiams 1081,67 Eur, dalyvavimas teismo posėdžiuose 458,33 Eur, prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui 36,67 Eur, patiklslinto ieškinio parengimas - dėl šales pasikeitimo 82,50 Eur, lydrasčių teismui parengimas 110 Eur ir kt.)

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Darytina išvada, jog pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neprieštarauja protingumo principui. Ieškovė prašo priteisti bylinejimosi išlaidas solidariai iš atsakovų, tačiau spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovėms Pagėgių savivaldybei ir Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centrui, tačiau įvertinus, kad 2003-04-04 darbo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir Pagėgių savivaldybės administracijos, kad ieškovės atleidimą iš darbo inicijavo Pagėgių savivaldybės administracija, bei į tai, kad ieškovė iš darbo atleista Savivaldybės mero potvarkiu, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo-1 Pagėgių savivaldybės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (88 proc. ieškinio reikalavimų), bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl ieškovei iš atsakovo-1 priteistinos 3799 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo 2021 m. sausio 8 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu.

Panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo.

Konstatuoti, kad tarp ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo-1 Pagėgių savivaldybės administracijos, 2003 m. balandžio 4 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

  Priteisti iš atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro, į. k. 190989846,  ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 9748,57 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 84 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021-06-10 ir po 91,11 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

  Priteisti iš atsakovo-2 Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro, į. k. 190989846, ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 11 479,62 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 62 ct) 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.  

   Priteisti iš atsakovo-1 Pagėgių savivaldybės, į. k. 188746659, ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3799 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

   Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja            Vida Butanavičiūtė